Civilinė byla Nr. e2S-847-864/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27438-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui O. Š. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (šiuo metu sustabdyta) pagal ieškovės K. S. (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui O. Š. (O. Š.) (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė prašo laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ieškovės prašomu būdu, taip pat pagal atsakovo priešieškinį, kuriame atsakovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; pakeisti teismo nustatytą vaiko bendravimo su tėvais tvarką atsakovo nurodomu būdu. Prie nagrinėjamos bylos teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi prijungta kita Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2600-869/2021 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui O. Š. dėl įpareigojimo perduoti mažametį vaiką, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Atsakovas teismui pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (toliau – ir LAP), kuriuo prašo: 1) panaikinti byloje nustatytą draudimą atsakovui išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ir leisti atsakovui laikotarpiu, kai vaikas pagal nustatytą grafiką bus su tėvu, su juo išvykti į užsienį; 2) pakeisti nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas praleidžia nenutrūkstamai su vaiku dvi savaites ir ieškovė su vaiku praleidžia nenutrūkstamai dvi savaites per mėnesį; tuo metu, kai vaikas būna su vienu iš tėvų kitam tėvui suteikiama teisė bendrauti su vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis laiku nuo 18.00- 18.30 val. kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį.
3. Prašymą atsakovas grindė toliais argumentais ir aplinkybėmis: Vilniaus miesto apylinkės teismas motyvuodamas laikinosios apsaugos priemonės būtinumą 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje šioje civilinėje byloje nurodė, kad „atsakovas galėtų išvykti iš Lietuvos su vaiku trumpam, savo bendravimo su vaiku metu, tačiau siekiant, kad vaikas nebūtų išvežtas į Vokietiją ar kitą valstybę ilgesniam laikotarpiui ir neliktų ten gyventi, įvertinus, kad atsakovo verslo ir interesų vieta yra Vokietijoje, taigi, išvykimo tikimybė yra reali, atsižvelgus i tai, kad Europos valstybėse didėjant COVID-19 susirgimų skaičiui gali būti įvesti judėjimo ir kiti ribojimai, ir tuomet gali kilti sunkumų grįžti į Lietuvos Respubliką, spręstina, kad ieškovės prašymas uždrausti atsakovui išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos tenkintinas“. Pažymėtina, kad draudimas tėvui arba mamai išvežti vaiką į užsienį gali būti tik laikinas. Iš esamos situacijos aišku, kad iš laikino draudimo tai virsta į nuolatinį ir nepagrįstai ilgai besitęsianti draudimą, todėl toks draudimas jau yra neteisėtas. Draudimas galioja jau du metus. Akivaizdu, kad galutinis teismo sprendimas dar nebus priimtas ilgą laiką, laikinoje bendravimo tvarkoje nėra nustatyta nepilnamečio vaiko atostogų tvarka, todėl pilnai tikėtina, kad nepakeitus laikinosios apsaugos priemonės, nepilnametis vaikas dar ilgus metus negalės vykti su atsakovu už Lietuvos ribų. Tuo tarpu ieškovė visą šį laikotarpį ne tik, kad daugiau laiko praleidžia su vaiku, bet ir gali neribotai su juo keliauti už Lietuvos ribų. Akivaizdu, kad yra pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kadangi tėvai turi skirtingas teises vaiko atžvilgiu. Atsakovas siekia suteikti nepilnamečiui vaikui įdomų ir prasmingą laisvalaikį, atitinkantį jo amžių ir pomėgius. Nepilnametis vaikas veda pakankamai uždarą gyvenimo būdą ir pramogauja, lanko įvairias vietas ir ugdymo užsiėmimus tik tuo metu, kai būna su atsakovu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas negali pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Priešingai, atsakovas turi puikius įgūdžius rūpintis vaiku ir tą savaitę, kai būna su nepilnamečiu vaiku, pilnai juo pasirūpina, užtikrindamas ne tik jo minimalius poreikius, tokius kaip maistas, apranga ar higiena, bet ir visokeriopai jį ugdydamas ir užtikrindamas prasmingą laisvalaikį. Nustatyta laikinoji apsaugos priemonė ribodama nepilnamečio vaiko galimybes į ugdymą ir turiningesnį laisvalaikio praleidimą, pažeidžia išskirtinai vaiko interesus, kadangi nustatytas draudimas neleidžia atsakovui suteikti vaikui įdomesnio laisvalaikio, galimybės pažinti kitas šalis ir kultūras. Nurodė, kad vienas iš pagrindinių teismo motyvų, pagrindžiant Laikinosios apsaugos priemones būtinybę, buvo tai, kad 2020 m. Europos valstybėse didėjant Covid-19 susirgimų skaičiui gali būti įvesti judėjimo ir kiti ribojimai, ir tuomet gali kilti sunkumų grįžti į Lietuvos Respubliką atsakovui su nepilnamečiu vaiku. Šiuo metu dėl Covid-19 pandemijos nėra nustatyta jokių ribojimų, todėl atsakovui nebūtų jokiu sunkumų grįžti i Lietuvos Respubliką su nepilnamečiu vaiku. Šiuo metu yra nusistovėjusi nepilnamečio vaiko bendravimo su abiem tėvais tvarka, nepilnametis vaikais bendrauja su abiem tėvais, t. y. užtikrintas padėties stabilumas, todėl laikinoji apsaugos priemonė – draudimas išvykti iš Lietuvos – neteko savo aktualumo. Nagrinėjamu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis, priešingai nei buvo siekiama, pažeidžiami nepilnamečio vaiko bei atsakovo interesai. Kadangi atsakovas negali laisvai keliauti su vaiku tuo metu, kai vaikas būna su juo jau daugiau nei 2 metus. Nors vaikas turi Vokietijos pilietybę, kurį laiką ten gyveno, tačiau vaikas net negali su atsakovu išvykti į šią šalį, atsakovas negali vaikui parodyti šalies, kurioje ir jis pats ilgą laiką gyveno. Vaikas taip pat turi galimybę gydytis Vokietijoje, tačiau dėl nustatyto draudimo to padaryti negali. Nurodė, kad nebeliko priežasčių dėl kurių galėtų būti uždraudžiama atsakovui vykti į užsienį su vaiku. Atsakovas puikiai rūpinasi savo vaiku, jį myli ir nori su juo praleisti laiką taip, kaip jis ir vaikas nori. Atsakovas nori, kad ne teismas spręstų, kur atsakovas galėtų vykti su vaiku, o atsakovas pats galėtų priimti tokius sprendimus. Pažymėtina, kad ieškovei tokia teisė yra suteikiama, todėl manytina, kad teismas suabsoliutino ieškovės, kaip mamos, teises apribodamas atsakovo, kaip tėvo, teises. Pažymėtina, kad atsakovui ir vaikui nustatytas draudimas pažeidžia Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6 str. 2 d. Atsakovas galėtų laisvai keliauti su nepilnamečiu vaiku be vaiko mamos sutikimo į šalis priklausančias Šengeno erdvei. Teigė, kad nustatytas draudimas atsakovui su vaiku išvykti į užsienį pažeidžia Europos Tarybos direktyvoje 2004/38/EB įtvirtintas nuostatas ir nepagrįstai riboja atsakovo ir jo vaiko teisę kartu judėti ES teritorijoje. Atsakovas jau kurį laiką gyvena Lietuvoje, laiku perduoda vaiką mamai pagal teismo nustatytą grafiką. Atsakovas niekada neturėjo ir neturi tikslo atskirti vaiko nuo mamos, negana to, atsakovas jau buvo gavęs leidimą išvykti į užsienį su vaiku atostogoms praleisti, pasibaigus atostogoms vaikas buvo grąžintas motinai. Teigė, kad nėra jokios grėsmės, jog atsakovas turėtų tikslą pagrobti ir išvežti šalių vaiką gyventi į kitas valstybes ir išvežęs, jo negrąžinti. Pažymėtina, kad nesant jokių priežasčių teigti, kad vaikas gali būti negrąžintas į Lietuvą ir atsakovas nori pagrobti vaiką, negalima nepagrįstai uždrausti vaikui ir atsakovui kartu keliauti. Kadangi nėra jokių požymių, jog atsakovas siektų šalių vaiką išvežti į užsienį ir jo negrąžinti, negalima spėjimo būdu spręsti apie tokį atsakovo siekį ir toliau taikyti atsakovui draudimą išvažiuoti su vaiku į užsienį ir tuo pačiu riboti ne tik atsakovo laisvę laisvai keliauti su vaiku, bet ir vaiko teisę turiningai leisti laiką, pažinti kitas šalis ir pan. Pažymėjo, kad teismai netaiko tokio draudimo net tokiose bylose, kuriuose vienas iš tėvų yra kilę iš kitos valstybės, kuriuose teoriškai galima būtų įžvelgti vaiko išvežimo iš Lietuvos valstybės į kitą valstybę galimybę. Atsakovas yra atsakingas tėvas ir supranta, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl jam net minčių nekyla išvykus su vaiku į užsienį negrįžti į Lietuvą. Tačiau vaiko interesų užtikrinimui tiek kultūrine ar pažintine prasme, tiek ir vaiko sveikatos atžvilgiu būtina sudaryti galimybes atsakovui su vaiku laisvai keliauti. Atsakovas negali išsivežti gyventi vaiko į užsienį, kadangi tam jam reikalingas ieškovės sutikimas. Teismas nagrinėjamu atveju turėtų priimti tokį sprendimą, kuriuo būtų bent dalinai patenkinti abiejų proceso šalių interesai, o ne išskirtinai tik ieškovės. Nutartimi nustatytas draudimas išvažiuoti atsakovui su vaiku į užsienį yra diskriminacinis atsakovo atžvilgiu (šis draudimas taip pat atlieka ir kardomąją funkciją atsakovo atžvilgiu), nuo tokio sprendimo nukenčia taip pat ir vaikas, kadangi bet kuriuo atveju šis draudimas tiesiogiai paveikia vaiką. Nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje teismai laikosi pozicijos, kad jeigu ilgą laiką teismas nepriima sprendimo byloje draudimas vienam iš tėvų išvežti vaiką į užsienį yra neteisingas varžantis proceso šalies teises ir neproporcingas. Bylos nagrinėjimui užtrukus gali susidaryti situacija, kad tuo metu vaikas jau užaugs ir pats galės priiminėti tam tikrus sprendimus, todėl leidimo išvežti vaiką atsakovui suteikimas jau neturės jokios prasmės. Nepilnametis vaikas yra draustas Vokietijos sveikatos draudimu, kuris galioja Vokietijos privačiose ir valstybinėse ligoninėse. Jis gali nemokamai gydytis Vokietijoje tiek privačiose įstaigose tiek valstybinėse. Kadangi vaikas dažnai serga, jo organizme yra sumažėjęs vitamino D kiekis, jam reguliariai atsiranda karpos, atsakovas nori nusivežti vaiką gydytojų konsultacijoms į Vokietijos klinikas. Šiuo metu nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka jau galioja daugiau nei 2 metus, t. y. atsakovas su vaiku bendrauja kas trečią savaitę, nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iš eilės einančios darbo dienos). Nagrinėjamu atveju vaikui nepakanka laiko bendravimui su tėvu (atsakovu). Vaikas išreiškia norą praleisti daugiau laiko su atsakovu, atsakovas taip pat nori praleisti daugiau laiko su vaiku, nori aktyviau dalyvauti jo auklėjime, tačiau ieškovė tam aktyviai trukdo manipuliuojama esama situacija ir sudarydama kliūtis visur kur tik įmanoma. LAP nustatyta tvarka yra neproporcingai apribotas laikas, kurį vaikas gali praleisti su savo tėvu. Pažymėtina, kad teismas turėtų priimti sprendimą dėl bendravimo tvarkos siekiant sureguliuoti tarp šalių kilusį ginčą nepažeidžiant abiejų tėvų interesų, tačiau negali nepagrįstai riboti atsakovo teisės bendrauti su savo vaiku. Nepilnametis vaikas yra atsakovo sūnus ir valstybinės institucijos (teismas) neturi reguliuoti kilusio ginčo tokiu būdu, kad vienam iš tėvų būtų suteikiama daugiau laiko praleisti su vaiku, o kitam mažiau nesant būtinybės tai daryti. Iš bylos duomenų yra aišku, kad vaikas puikiai jaučiasi būdamas su atsakovu, yra pripratęs gyventi su atsakovu, su juo jaučiasi saugiai ir stabiliai. Atsakovas turi galimybę suteikti jam tinkamą ugdymą ir lavinti jo įgūdžius ir tą aktyviai daro. LAP priėmimo metu vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu vaikui jau yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai, jis jau nėra tokio amžiaus dėl kurio jam reikėtų visą laiką praleisti su mama, todėl nėra pateisinama tai, kad vaikas gali susitikti su atsakovu tik kas trečią savaitę. Tuo metu, kai vaikas būna su atsakovu, vaikas lanko (duomenys neskelbtini) organizuojamus robotikos užsiėmimus, slidinėja, lanko baseiną, gimnastikos užsiėmimus. Jei vaikas būtu su atsakovu bent kas antrą savaitę, atsakovas galėtų užtikrinti lankomų užsiėmimų tęstinumą, nes šiuo metu vaikas užsiėmimus lanko tik kas trečią savaitę. Negalima teigti, kad LAP yra tik laikinos ir jos negali pažeisti šalių bei vaiko interesų, kadangi nors jos teoriškai yra laikinos (tokia jų paskirtis), tačiau jos galioja jau ilgą laiką ir nustatytos buvo dar tuo metu, kai vaikas buvo labai mažas. Lietuvos teismai jau pradeda formuoti praktiką, kurioje leidžia abejiems tėvams matytis su vaiku vienodai, o valstybinės institucijos įsikišti į vaikų auklėjimą tik esant pagrindui tą daryti. Esant šiuo metu nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai atsakovas negali suteikti vaikui jam būtino auklėjimo ir išsilavinimo t. y. vaikas negali tinkamai lankyti užsiėmimus, į juos jis gali eiti tik kas trečią savaitę. Susidaro situacija kai vaiko auklėjimu užsiima tik ieškovė, o atsakovas gali tik kartais sudalyvauti vaiko gyvenime ir jokių esminių klausimų dėl vaiko nesprendžia, LAP tokia privilegija yra suteikta ieškovei ir ji sėkmingai tuo naudojasi. Ieškovė manipuliuoja esama situacija, pvz.: ji užrašo vaiką pas gydytoją tuo metu, kai vaikas būna su atsakovu arba nurodo, kad atsakovas turi atvykti į gydymo įstaigą prieš kelias valandas iki paskirto vizito laiko, o vėliau paaiškėja, kad konsultacija yra nuotolinė ir pan. Ieškovė net reikalauja, kad gydytojai keistų nepilnamečiui vaikui nustatytas diagnozes, jei pas gydytoją nuvedė atsakovas ir diagnozė nepatinka ieškovei, tuo grubiai pažeisdama vaiko interesus ir jo teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Pavyzdžiui, ieškovė kreipėsi į gydytoją T. S., reikalaudama nutraukti nepilnamečiui paskirtą gydymą nuo (duomenys neskelbtini) ir pakeisti gydytojo nustatytą diagnozę. Teismas turėtų sureguliuoti teisinius santykius, o ne priimtomis LAP skatinti vienos šalies prieš kitą pranašumą, suteikiant jai nepagrįstai daug daugiau teisių. Vaiko tėvai yra tiek atsakovas tiek ieškovė, kad vaikas užaugtų sveikas ir pilnavertis asmuo jam reikia abiejų tėvų vienodai, o ne mamos daugiau nei tėvo. Pažymi, kad būtent dėl tokio bendravimo modelio, kai abu tėvai vienodai laiko praleidžia su vaiku ES šalių teismai pritaria labiausiai ir atitinkamai tokią teismų praktiką formuoja. Pažymi, kad nėra aišku kada bus išnagrinėta bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir kitų klausimų, todėl ypatingai yra svarbu, kad vaikas jaustų atsakovo aktyvų ir nuolatinį dalyvavimą jo gyvenime šiuo metu, kai vaiko asmenybė formuojasi. Vaikas nuolat serga, ieškovė labai dažnai atsakovui perduoda vaiką jau sergantį. Vaikas yra gydomas Vilniuje, ieškovė vaiką gydytis veža į Vilniuje esančias gydymo įstaigas, nors pati ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus m. yra apytiksliai 70 km. Akivaizdu, kad sergančio vaiko nuolatinis vežiojimas į Vilniaus gydymo įstaigas neigiamai veikia vaiko sveikatą, vaiko imunitetas yra silpnas, nuolatinis sergančio vaiko vežiojimas yra žalingas vaikui. Vaikui ilgesni laiką praleidžiant su atsakovu, atsakovas galėtų efektyviau ir saugiau pasirūpinti vaiko sveikata, vykimas į gydymo įstaigas užtruktų daug trumpesnį laiką, kadangi atsakovas gyvena Vilniuje, nebūtų delsiama gydyti vaiką, atsakovas galėtų pristatyti vaiką gydytis jau tik vaikui susirgus. Atsakovas prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atitinkančią teisingumo ir proporcingumo principus, kai atsakovas praleidžia nenutrūkstamai su vaiku 2 savaites ir ieškovė su vaiku praleidžia nenutrūkstamai 2 savaites. Tuo metu, kai vaikas būna su vieno iš tėvu kitam tėvui turėtų būti suteikiama teisė bendrauti su vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis laiku nuo 18.00-18.30 h. kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį. Prašymą grindė teismų praktika ir įstatymų nuostatomis (2022 m. gruodžio 28 d. DOK-209544; 2023 m. sausio 6 d. DOK-3307).
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo prašymą dėl LAP pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Savo poziciją grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: teismas taikė draudimą išvežti vaiką į užsienio valstybę tenkinant ieškovės prašymą, kuomet atsakovas buvo negrąžinęs vaiko nuo 2020 m. spalio 4 d. Tuo metu visi atsakovo telefonai nuo 2020 m. spalio 22 d. buvo išjungti. Atsakovo advokatui buvo pranešta apie suplanuotą 2020 m. spalio 28 d. atvejo vadybos posėdį, tačiau į posėdį, nei atsakovas, nei advokatas neatvyko, advokatas nurodė, kad serga. Atsakovas kurį laiką buvo pasiekiamas ieškovei per Skype programą, su ja susirašinėjo, tačiau vėliau į skambutį neatsakė, nors matėsi, kad prie Skype yra prisijungęs. Primena ir tai, kad tuo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, kurią atsakovas pažeidinėjo, už ką buvo patrauktas administracinėn ir civilinėn atsakomybėn. Atsakovas įsigaliojusią bendravimo su vaiku tvarką buvo pažeidęs ir ankščiau. O būtent, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-1792-2020 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje ir 73 straipsnio 1 d. Nutarime konstatuota, kad O. Š. paėmė vaiką 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir negrąžino motinai iki 2020 m. rugsėjo 4 d., tai yra tyčia savo veiksmais apribojo K. S. kaip motinos teisę matytis, bendrauti, auklėti, prižiūrėti savo mažametį sūnų, taip pažeidžiant vaiko ir motinos prigimtines teises. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-2508-1040/2021 skyrė O. Š. baudą po 10 Eur už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Ne. E2A-1233-577/2020, kuria pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020, nevykdymo dieną nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. t. y. už 67 dienas iš viso 670 Eur. Atsakovas buvo nubaustas už tai, kad jis nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. negrąžino vaiko motinai. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi 2021 m. sausio 29 d. teismo nutartį paliko nepakeistą. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-862-2022 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 55 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda atsakovui paskirta už tai, kad jis neužtikrino sūnaus teisės bendrauti su motina K. S., tai yra dėl jo veiksmų nebuvo laikomasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2 nustatytos tvarkos, kad tėvas O. Š. ir vaiko motina K. S. turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį 18.00-19.00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis turi pranešti apie tai su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieš 1 dieną. Nutarime nustatyta, kad dėl O. Š. veiksmų nebuvo laikomasi K. S. bendravimo per vaizdo ir garso ryšio priemones su sūnumi tvarkos: K. S. nebendravo arbo nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai bendravimui 2021 m. lapkričio 6, 9, 11, 27, 30 d., 2021 m. gruodžio 2, 8, 21, 23, 25 d., 2022 m. sausio 13, 29 d., 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. balandžio 2, 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-779-1034/2022, 2022 m. liepos 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje perkvalifikavo atsakovo nusižengimą į LR ANSK 72 str. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu (skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-779-1034/2022) teismas iš dalies tenkino O. Š. skundą ir perkvalifikavo nusižengimą į LR ANK 72 str. 2 d., paliekant jam skirtą 55 Eur dydžio baudą. Įsigaliojusios teismo nutartis ir sprendimai nebuvo kliūtimi atsakovui negrąžinti mažamečio vaiko motinai, ir ne porą dienų, o 2,5 mėnesių. Iškeltos baudžiamosios bylos, administracinio nusižengimo bylos, civilinės bylos dėl teismo nutarties/sprendimo nevykdymo, tai yra atsakovo veiksmų teisinės pasekmės nesutrukdė atsakovui pavyzdžiui trukdyti vaikui ir motinai bendrauti per Skype. Sprendžiant klausimą dėl draudimo panaikinimo atsakovui su vaiku išvykti į užsienį nustatytina, ar išnyko aplinkybės, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje. Tai yra nustatytina, ar atsakovas pateikė teismui įrodymus apie tai, kad jis Lietuvoje turi darbą, perkėlė verslą, padengė savo turimus Lietuvoje įsiskolinimus. Tokių įrodymų nepateikta. Priešingai, atsakovas aiškiai deklaruoja savo ryšį su Vokietija, aiškina, kad vaikas turi Vokietijos pilietybę ir net sveikatos draudimą, kas beje, neatitinka tikrovės. Atsakovas neturi Lietuvoje jokio darbo, neturi banko sąskaitos, o išlaidas vaikui apmoka iš registruotos Vokietijoje įmonės banko sąskaitos. Primintina, kad ieškovė palaiko savo prašymą apriboti atsakovui laikinai tėvo valdžią, o atsakovas palaiko savo reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Kaip žinoma, atsakovas nepaiso įsigaliojusių teismo sprendimų ar nutarčių. Todėl nėra aišku, ar panaikinus leidimą išvykti į užsienį atsakovas su vaiku grįš į Lietuvą. Atsakovas ir šiai dienai aiškina vaikui, kad vaikas gyvens Vokietijoje. Sprendžiant draudimo išvykti panaikinimo klausimą analizuotinas galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas, vaiko dienos rėžimas, ikimokyklinės mokymo įstaigos lankymas, būrelių ir užsiėmimų lankymas, tėvų bendradarbiavimas vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. vaikas pradės lankyti pradinukų klasę ir vaiko lankymas mokyklinėje įstaigoje bus būtinas. Vaikas nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. lanko (duomenys neskelbtini) darželį. Sutinkamai su darželio pažyma, adaptacija vaikui praėjo labai sunkiai, nes lankymas buvo labai nereguliarus, dėl ko kilo dideli sunkumai su adaptacija ugdymo įstaigoje: berniukas sunkiai išsiskiria su mama, reikalauja nuolatinio buvimo kartu, mama berniuko negali palikti, nes tuo pat metu vaikas pradeda nerimauti. Sėkmingai vaiko adaptacijai yra būtinas nuolatinis ugdymo įstaigos lankymas, be ilgesnių pertraukų, kadangi vaikas tik spėjęs priprasti prie darželio rėžimo, aplinkos, pedagogų, kitų vaikų ir jau gebantis pasilikti vienas ilgesniam laikui, be mamos, privalo ir likti tokiame režime K. jau galėdavo pasilikti vienas darželyje, be mamos. Kuomet berniukas ilgesnį laiką ugdymo įstaigos nelanko, kaskart vyksta nauja adaptacija. Taip daroma psichinė žala vaikui. Vaiko gerovei būtinas pastovumas. Atsakovas kategoriškai atsisakė nuvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) darželį (nors kartą), motyvuodamas dideliu atstumu nuo Vilniaus iki (duomenys neskelbtini), ir aišku prie progos žemindamas motiną, išvadinęs ją „iškrypėliška padugne“ ir siūlydamas ieškovei psichiatrinę ekspertizę. Teismui pridedamas atsakovo 2022 m. gegužės 17 d. atsakymas į ieškovės prašymą pristatyti vaiką į darželį. Atsakovo deklaruojama meilė vaikui, susirūpinimas vaiko raida ir noras užtikrinti vaikui tinkamą išsilavinimą šiuo atveju atsakovui negaliojo. Atsakovas nesikreipė į darželį, nepasidomėjo vaiko adaptacija, nors žinojo, kad vaikas sunkiai adaptuojasi. Taigi, atsakovas nuo 2022 m. gegužės 17 d. nei vieno karto neatvežė vaiko į darželį ir nepageidavo šio klausimo spręsti su vaiko motina. Atsakovas nepageidavo bendradarbiauti su motina darželių organizuojamų švenčių klausimais. Teismui pridedamas vaiko motinos 2022 m. lapkričio 24 d. laiškas atsakovo atstovei advokato padėjėjai Lolitai Tarasevičienei (nes atsakovas su ieškove tiesiogiai bendrauti atsisakė) kuriame motina informavo tėvą apie darželyje organizuojamą sporto šventę ir prašė vaiką nuvežti. Atstovė sugebėjo kritikuoti ieškovę dėl darželio lokalizacijos ir kalbos, nurodė, kad ieškovė veikia priešingai vaiko interesams, atstovė pasisakė dėl ieškovės psichologinės būklės, o keliamus ieškovės klausimus dėl vaiko atstovė pavadino manipuliacijomis. Atstovė ieškovę įžeidinėjo ir teko priminti atstovei, kad elgėsi neprofesionaliai ir nekompetentingai. Atsakovas nei karto nepristatė vaiko logopedui, nors jam buvo pranešta, kad vaikas reguliariai lanko logopedą ir tėvui buvo pateiktas apsilankymų pas logopedą grafikas. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė atsakovo atstovei išsamią informaciją su pridėtais įrodymais apie vaiko lankomą darželį, lankomumo pas logopedą grafiką, karate treniruotes. Atsakyme atsakovo atstovė atrašė, kad 1) būtina nurodyti priežastis, dėl kurių vaikas turi lankyti logopedą; 2) nėra įrodymų, kai vaikas pastoviai lanko užsiėmimus; 3) vaiko užsiėmimų klausimai nebuvo suderinti su tėvu ir tėvas pastatytas prieš faktą; 4)atstovė pareikalavo ateityje konsultuotis su tėvu dėl planuojamų užsiėmimų; 5) apibendrino, kad tokiais veiksmais ieškovė trukdo vaiko tėvui įgyvendinti jo pareigą rūpintis vaiko sveikata, dalyvauti vaiko auklėjime ir gyvenime, o tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas motinai suteiktomis teisėmis. Taigi, atsakyme labai aiškiai atsispindėjo atsakovo požiūris į vaiko auklėjimą ir bendradarbiavimą su motina dėl vaiko užsiėmimų. Dieną ankščiau, 2022 m. rugsėjo 19 d. atstovė parašė, kad „tuo metu, kai vaikas būna su tėvu, jis lanko kitus užsiėmimus, todėl vaikui nepavykus suderinti kelių užsiėmimų, kurie vyksta tuo pačiu laiku. Vaikas gali lankyti Jūsų pasirinktus užsiėmimus tuo metu, kai vaikas būna su Jumis“. Apibendrinant, atsakovas per atstovę pranešė, kad nesiruošia bendradarbiauti su motina dėl vaiko užsiėmimų o pats spręs, pas kokį logopedą vaiką reikia nuvesti, ir ar reikia, ir užsiėmimus pasirinks pats. Atsakovas ne tik nepaisė vaiko rėžimo, lankymosi pas logopedą grafiko, užsiėmimų ir būrelių grafiko. Su atsakovu neįmanoma buvo susitarti ir dėl apsilankymų pas gydytoją, vaiko gydymo proceso. Pavyzdžiui tėvas buvo informuotas apie tai, kad dėl kosulio vaikas nemiegojo nuo 05.00 val., kad turėjo temperatūrą ir jį būtina pristatyti į nurodytą kliniką, nurodytą gydytoją, nurodytu laiku. Vaikas buvo perduotas tėvui 2022 m. gruodžio 9 d. dalyvaujant VTAS specialistams su rašytiniu ieškovės prašymu rankose, tačiau pas gydytoją tėvas su vaiku taip ir nepasirodė. Laiške, 2022 m. gruodžio 16 d. tėvas pats pripažino, kad vaikas naktį stipriai kosėjo ir blogai miegojo, tačiau tėvas pats nusprendė, kad antibiotikai nereikalingi. Dėl atsakovo nenoro bendradarbiauti su ieškove buvo susidubliavęs vaikui diagnozuotos dilgėlinės gydymas. Ieškovei reikėjo skubiai integruoti į vaiko gydymą ir pranešti gydytojui, pas kurį nuvedė vaiką atsakovas, kad vaikas jau buvo apžiūrėtas gydytojos specialistės, jam nustatyta diagnozė ir vaikas stebimas šios gydytojos, ir jokių naujų vaistų vaikui skirti nereikia. Faktiškai susidarė vaiko sveikatai pavojinga situacija. Atsakovas nesikreipė su vaiku į gydytoją pagalbos, kai vaikas būdamas pas atsakovą susirgo 2022 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) virusu ir vaikas buvo perduotas motinai su stipriais bėrimais. Tėvas į gydytoją pagalbos nesikreipė, nors vaikas turėjo stiprius bėrimus, apie ką, beje, tėvas motinai nei karto neužsiminė. Užsirašiusi nedelsiant konsultacijos pas gydytoją vaikui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) virusas. Taip pat atsakovas 2022 m. spalio 20 d. buvo nutraukęs gydymą antibiotikais ir perdavimo VTAS metu specialistams paaiškino, kad nematė reikalo gydyti vaiką antibiotikais. O būtent, vaiko motina pateikė išsamią informaciją su pridėtais medicininiais išrašais apie tai, kad vaikui paskirtas antibiotikas ir gydymas antibiotikais pratęstas. Vaiko motina išsamiai nurodė antibiotiko pavadinimą, vartojimo laiką ir kiekį. Atsakovo atstovė 2022 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. raštais patvirtino, kad tėvas vadovaujasi gydytojos rekomendacijomis ir vaikas vartoja antibiotikus, tačiau teismui pridėtame išraše iš vaiko e. sveikatos matyti, kad tėvas vaikui paskirto antibiotiko net neįsigijo. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie sudarytas sutartis, kad vaikas galimai lanko: (duomenys neskelbtini) darželį; (duomenys neskelbtini) darželį; Gimnastikos užsiėmimus; Robotikos užsiėmimus; taip pat pateiktos nuotraukos apie tai, kad vaikas slidinėjo, turėjo jojimo pamokėlę, lankė baseiną ir atostogavo su tėvu. Svarbu pažymėti, kad: (duomenys neskelbtini) darželį vaikas lankė tik vieną savaitę; vaikas nelanko darželio (duomenys neskelbtini), nes tėvas sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d. stojimo mokestį, 2021 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo už 1 bandomąjį užsiėmimą 10,50 Eur, bei 2022 m. lapkričio 25 d. tėvas sumokėjo už dvi darželio dienas 82 Eur. Yra duomenys apie tai, kad tėvas sumokėjo už 3 užsiėmimus Robokids būrelyje. Nėra aišku, ar vaikas lanko gimnastiką, nes ieškovei atsisakyta pateikti duomenis apie vaiko lankymą. Nei apie vieną užsiėmimą ar būrelį ieškovė nebuvo informuota. Nei dėl vieno būrelio lankymo atsakovas su ieškove nesitarė. Atsakovas nepageidavo derinti su ieškove vaiko sporto krūvį, neklausė, kokios trenerio rekomendacijos. Žinodamas, kad vaikas turi karpų, yra gydomas nuo karpų, atsakovas vedė vaiką į baseiną, vaikas neturėjo baseino šlepečių, dėl ko karpų tik padaugėjo. Taigi, vaiko tėvas neįvertino, kad reguliarus vaiko darželio lankymas, adaptacija yra sudėtingas vaiko ugdyme procesas, susijęs su vaiko rėžimu, vaiko savybėmis, ir lankyti vaikui du darželius yra per sunku, ką patvirtino iš esmės aktuali padėtis. Nėra aišku, ką turėjo omeny atsakovas, kad vaikas veda pakankamai uždarą gyvenimo būdą ir pramogauja, tik tada, kai būna su tėvu, kas aišku nėra tiesa. Tačiau svarbu yra tai, kad vaiko tėvas nesuvokia, kad vaikas kiekvieną darbo dieną yra darželyje, lanko visus darželio užsiėmimus, darželio logopedą, papildomai lanko karate būrelį ir eina pas logopedą, veda tokį gyvenimo būdą, kaip ir visi jo bendraamžiai. Noras diskredituoti ieškovę bandant teikti teismui įrodymus apie vienkartinius ar kelis vaiko pasirodymus keliuose privačiuose darželiuose įrodo, kad vaiko tėvas nesupranta, kad vaiko ugdymas ir papildomi užsiėmimai negali būti „varžybomis“ tėvams. Atsakovas nesupranta, kad vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, kad būtina paisyti jo grafiką, dienos rėžimą, užsiėmimus, nėra aišku, ar tėvui žinoma, kad vaikas ruošiamas mokyklai, ir kad jeigu vaikas pastoviai lanko darželį, tai galima bent vieną kartą į savaitę vaiką į darželį atvežti. Apibendrinant, teismui pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas nesiruošia paisyti vaiko užsiėmimų ir grafiko, atsakovas nenori bendradarbiauti su vaiko motina vaiko papildomų užsiėmimų klausimais, atsakovas nei karto nepristatė vaiko į darželį, nepasidomėjo vaiko adaptacijos periodu, užsiėmimais ir panašiai. Todėl vaikui pradėjus lankyti pradinukų klasę, kurios lankymas turi būti reguliarus ir pastovus, mažai tikėtina, kad atsakovas vaiką atveš į mokyklą. Atsakovas nesupranta ir nesusitaiko, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir motina turėtų spręsti, kokį darželį ir kus lankys vaikas. Didžiausia problema yra tame, kad tėvas nesuvokia aplinkybės, kad vaikas lanko darželį ten, kur gyvena. Atsakovo teiginiais, atsakovui yra per sunku vežti vaiką 70 km į darželį (duomenys neskelbtini). Kitą vertus, jeigu atsakovas būtų pasidomėjęs pakankamai sunkia vaiko adaptaciją darželyje, būtų atvežęs vaiką nors kartą savaitėje. Tačiau atsakovas apvadindamas vaiko motiną keiksmažodžiais, vaikui aiškindamas, kad lanko „durnių darželį“, o per atstovę, kuri kritikavo ir darželio lokalizaciją ir kalbą, leido aiškiai suprasti, kad susitarimas su atsakovu neįmanomas ne tik dėl darželio arba dėl būrelio, bet ir dėl tėvo pareigos pasirodyti su vaiku pas gydytoją arba duoti vaikui gydytojo išrašytų antibiotikų. Atsakovas pasirengęs auklėti ir prižiūrėti vaiką taip, kaip jis nori pats, ir kaip teisingai išsireikšta prašyme, tai ne teismas, o jis pats turi spręsti, kaip bendrauti su juo vaiku. Iš prašymo panaikinti draudimą išvykti atsakovui su vaiku iš Lietuvos nėra aišku, kokie vaiko interesai pažeidžiami, kokios teisės yra pažeistos. Kaip minėta aukščiau, atsakovo teiginiai apie tai, kad vaikas turi Vokietijoje socialinį draudimą neatitinka tikrovės, ką patvirtina teismui pateiktas Berlyno skyriaus ligonių kasos atsakymas. Jokių ryšių su Vokietija, apart fakto, kad vaikas ten gimė, vaikas neturi. Vaikas neturi ten šeimos, vaiko tėvas gyvena Vilniuje, o Vokietijoje turi tik verslą. Vaiko tėvas įkalbinėja vaiką vykti su juo į Vokietiją, aiškiai įtakoja vaiką, ką teismui įrodo pateiktas įrašas. Kaip matyti ir atsakovo pateiktų nuotraukų ir sutarčių su būrelių įstaigomis, vaikas praleidžia su tėvu turiningą laisvalaikį ir būtų šis faktas labai pozityviai vertinamas, jeigu tėvas suvoktų, kad vaikas jau lanko darželį, turi nustatytą užsiėmimų ir burelių grafiką ir vaiko užsiėmimai ir darželis negali būti neigiamai vertinami tik dėl to, kad juos pasirinko vaiko motina. Vaikas turėjo gražias vasaros atostogas, atostogavo skirtinguose vietose ir su motina ir su tėčiu, todėl nėra aišku, kokios (duomenys neskelbtini) metų vaiko teisės liko pažeistos galiojant draudimui išvykti tėvui su vaiku iš Lietuvos. Prašymas panaikinti draudimą išvykti iš Lietuvos atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad: šiai dienai byla dar neišnagrinėta; yra nustatyta laikinoji tėvo su vaiku bendravimo tvarka pilnai užtikrina vaiko ir tėvo teises matytis ir bendrauti; priežastis, dėl kurių buvo taikomas draudimas atsakovui su vaiku išvykti iš Lietuvos neišnyko (atsakovui priklauso Vokietijoje registruota įmonė, atsakovas deklaruoja norą išvykti su vaiku į Vokietiją (teikdamas apie tariamai geresnį gydymą),atsakovas nepadengė Lietuvoje esančių įsiskolinimų, atsakovas neturi Lietuvoje darbo, banko sąskaitos); atsakovas savo elgesiu įrodė, kad nėra pasirengęs bendradarbiauti vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais su vaiko motina; atsakovais nei vieno karto neatvežė vaiko į darželį; bylos nagrinėjimo metu atsakovas ne vieną kartą pažeidė teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, buvo su vaiku tiesiog dingęs ir nutraukęs bendravimą su vaiko motina 2,5 mėnesiams, darė kliūtis bendravimui per Skype; atsakovas nepaaiškino, kokios konkrečiai vaiko teisės buvo pažeistos esant galiojančiam draudimui jam su tėvu išvykti iš Lietuvos. Prašymas panaikinti draudimą išvykti su vaiku iš Lietuvos susijęs su atsakovo prašymu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką kas 2 savaites. Teismui pridedamas videoįrašas apie tai, kad tėvas aiškiai įtakoja vaiką dėl išvykimo į Vokietiją, Ką beje, vaikas motinai vaikas ne kartą pasakojo, kad tėvas labai dažnai pasakoja apie Vokietiją ir apie tai, kaip ten gerai. Vienaip sprendžiamas klausimas dėl vaiko atostogų užsienyje, o kitaip dėl vaiko lankymosi užsienyje kas 2 savaitės. Atsakovas savo prašyme nenurodė, kur jis ruošiasi su vaiku vykti, kokiam laikui, kokiu tikslu ir pan. Atsakovas prašo teismo nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, kurios pagrindu atsakovas galėtų bendrauti su vaiku kas 2 savaites. Primintina, kad civilinėje byloje paskirta ekspertizė. Teigia, kad ekspertizės išvados bus svarbios nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, tačiau ekspertizės išvados dar nėra. Tėvas su vaiku bendrauja 7 dienas iš eilės iš nustatyta tvarka yra pilnai atitinkanti tėvo interesus, o vaikui yra per sunki. Teismui pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas nepristato vaiko į darželį motyvuodamas, kad važinėti jam 70 km į vieną pusę yra jam per sunku. Susidarė pakankamai keista situacija, nes vaiko tėvas atsisakęs vežti vaiką į darželį pareikalavo padidinti jo bendravimo tvarką dar 7 dienoms, tai yra žinodamas ir suvokdamas, kad vaikas jau ne 7 dienas, o 14 dienų nelankys darželio. Keista būtų tikėtis, kad ieškovė užrašytų vaiką į darželį Vilniuje. Kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką. Atsakovas bendrauja su vaiku 7 dienas iš eilės ir argumentuodamas dideliu atstumu, vaiko į darželį, logopedui ir į būrelius neatveža. Atsakovas ne tik neįžvelgia vaiko interesų pažeidimo dėl užsiėmimų darželyje praleidimo, o siekia sudaryti prielaidas ilginti darželio praleidimo laiką. Vaikui pradėjus lankyti pradinukų grupę, vaikas turės lankyti mokyklą reguliariai, kiekvieną dieną, ir jeigu byla iki šios datos nebus išnagrinėta, nustatyta laikinoji bendravimo tvarka turės būti pakeista. Vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, yra sveikas, jo susirgimai yra būdingi jo amžiaus lankantiems darželius vaikams. Atsakovas iki šiol nenurodė savo aktualaus adreso, nes adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas negyvena. Atsiliepimą grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika (2023 m. sausio 18 d. DOK-9177; 2023 m. vasario 2 d. DOK-19722).
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl LAP taikymo (pakeitimo), kurioje nurodė, kad Tarnybos vertinimu, atsakovui taikyto draudimo išvežti vaiką iš Lietuvos panaikinimas neprieštarautų nepilnamečio interesams, o atsakovo prašymas dėl bendravimo tvarkos keitimo po dvi savaites iš eilės nėra pakankamai pagrįstas ir/ar būtinas vaiko interesais. Nurodė, kad po 2022 m. gegužės 12 d. Tarnybos išvados teismui pateikimo, Tarnyboje nebuvo gauti ir nagrinėti nepilnamečio vaiko K. tėvų O. Š. bei K. S. prašymai, skundai ar pareiškimai. Vykdant 2020 m. gruodžio 8 d. teismo nutartį dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos Tarnyboje užtikrinimas vaiko perdavimas tarp tėvų, vaiko perdavimo procese konfliktinių situacijų tarp tėvų nepastebėta, tėvai perduodant vaiką nesusitinka, perdavimo metu su vaiku Tarnyboje nebendraujama, nes vaikas yra uždaresnio būdo, kalba tik lenkų / rusų kalba ir vaiko perdavimas vienam iš įstatyminių atstovų užtrunka vos kelias minutes. 2022 m. liepos 19 d. Tarnybos nutarimu O. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį skirta 55 Eur bauda; nutarimas buvo apskųstas. 2022 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu O. Š. padarytas nusižengimas perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 2 dalį, paliekant jam skirtą 55 Eur baudą. Šis nutarimas taip pat buvo apskųstas, tačiau 2022 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-310-817/2022 apeliacinis skundas buvo atmestas paliekant galioti 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Išvados rengimo metu į Tarnybą kreipėsi tėvas O. Š., nurodydamas, kad pasikeitė jo gyvenamosios vietos adresas ir prašydamas ištirti jo buities sąlygas. Apsilankius tėvo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vyras gyvena nuomojamame 2 aukštų, apie 150 kv. m, 4 kambarių kotedže su visais patogumais. Namo 2 aukšte yra 3 miegamieji, o 1-e – svetainė, sujungta su virtuve. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga, namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. K. turi atskirą kambarį. Kambarys įrengtas pagal vaiko poreikius, yra sofa-lova, sieninė spinta, kurioje daug vaiko daiktų, drabužių, žaislų, rašomasis stalas, kėdė, lentyna su daiktadėžėmis. Tarnybos vertinimu, gyvenimo ir buities sąlygos tėvo namuose yra tinkamos ir saugios vaikui. Dėl prašymo panaikinti 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nustatytą draudimą išvežti vaiką K. iš Lietuvos Respublikos ir leisti laikotarpiu, kai vaikas pagal nustatytą grafiką bus su tėvu, su juo išvykti į užsienį. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad laikantis teismo nustatytos laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pavyko stabilizuoti itin konfliktišką situaciją tarp tėvų, ir nors tėvai iki šiol negeba bendradarbiauti, pvz., iki šiol būtina užtikrinti, kad perduodami vaiką tėvai tarpusavyje nekontaktuotų, visgi per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laiką tarp tėvo ir vaiko susiformavo nuolatiniai santykiai, kurių palankumu berniukui abejoti pagrindo nėra, taip pat į tai, kad dėl itin ilgai trunkančios teismo paskirtos vaiko psichologinės ekspertizės užsitęsė bylos nagrinėjimas, o kartu ir tėvo teisės laikinai su vaiku išvykti iš Lietuvos ribojimas, Tarnyba mano, kad taikyto draudimo panaikinimas neprieštarautų nepilnamečio interesams. Tačiau, turint galvoje aplinkybę, jog tėvą su Vokietija sieja ilgalaikiai nuolatiniai ryšiai, tuo tarpu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia vaikas lanko ugdymo įstaigą, papildomas lavinamąsias veiklas, kurių stabilų, reguliarų ir pastovų lankymą būtina užtikrinti, siekiant nuoseklaus ir nepertraukiamo vaiko ugdymo ir lavinimo proceso, Tarnyba manytų, esant reikalinga riboti vaiko išvykimo į užsienį skaičių ir nustatyti, pavyzdžiui, kad tėvas, savo buvimo su vaiku laiku gali išvykti su sūnumi į užsienį ne dažniau nei kartą per 3 mėnesius. Dėl prašymo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas praleidžia nenutrūkstamai su vaiku 2 savaites ir ieškovė su vaiku praleidžia nenutrūkstamai 2 savaites per mėnesį, Tarnyba pasisako: atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato, jog bendravimo tvarka gali būti keičiama jei iš esmės pasikeitė kokios nors aplinkybės dėl, kurių galiojanti bendravimo tvarka tapo neįmanoma vykdyti ar nebeatitinka geriausių vaikų interesų (Tarnybos nuomone šių principų turėtų būti laikomasi ir sprendžiant laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo klausimus), Tarnybos vertinimu, atsakovo prašymas nėra pakankamai pagrįstas ir / ar būtinas vaiko interesais. Pažymi, kad prašoma pakeisti bendravimo tvarka yra įprasta vaikui, prie tokio gyvenimo ritmo berniukas yra prisitaikęs, be to, ši tvarka yra laikina, todėl tikėtina, jog baigus nagrinėti bylą iš esmės K. bendravimo su tėčiu tvarka vėl keisis. Tarnybos nuomone, galiojanti bendravimo tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpiški tėvo bendravimą su vaiku, suteikia vaikui taip reikalingą aiškumą ir pastovumą, todėl laikinosios bendravimo tvarkos keitimas reikštų, kad mažametis berniukas būtų priverstas iš naujo pratintis prie pasikeitusių aplinkybių (prisitaikymas prie pokyčių vaikui sukelia stresą, reikalauja papildomų emocinių ir psichologinių mažamečio resursų, gali kelti vaikui nesaugumo jausmą iki jis prisitaikys), o tai šioje proceso stadijoje nėra būtina, kitaip tariant, Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nepakeitus galiojančios vaiko bendravimo su tėvu tvarkos gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Įvertinusi atsakovo argumentus dėl vaiko lavinimo ir ugdymo užsiėmimų lankymo tęstinumo, Tarnyba nemano, jog jie pagrindžia būtinybę keisti galiojančią ir vaikui įprastą bendravimo su tėvu tvarką iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nes, pirmiausia, atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl berniukas robotikos ar gimnastikos užsiėmimų negalėtų lankyti ir buvimo su motina laiku, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis apskritai siekė su motina šį klausimą aptarti, suderinti, kad informavo ją, jog jo sudarytos sutartys dėl papildomo vaiko lavinimo, suteikia galimybę K. lankyti užsiėmimus ir buvimo su motina metu ir / ar kitu būdu siekė užtikrinti, jog sūnaus lavinimas šiuose būreliuose būtų vykdomas kas savaitę. Be to, turint galvoje tėvų nebendradarbiavimą, kurio pasėkoje sprendimai dėl vaiko lavinimo būreliuose nėra priimami bendru sutarimu, negalime atmesti ir galimybės, jog būdamas su motina, K. dalyvauja kitose veiklose, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog motina vaiko apskritai nelavina, neugdo ir / ar neauklėja. Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog galiojančios apsaugos priemonės, priešingai nei nurodo atsakovas, nesuteikia privilegijos motinai esminius klausimus dėl vaiko spręsti vienašališkai, bei jokiu būdu neriboja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto principo, jog visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, taikymo; faktiškai šios tėvų tarpusavio teisės ir pareigos neįgyvendinimas yra susijęs išimtinai su šalių asmeninėmis savybėmis ir negebėjimu jau ilgą laiką iš esmės kiekvienam asmeniškai bei tarpusavyje spręsti turimų tarpusavio santykių, nuoskaudų bei kitų problemų. Atsakovas nepaaiškino kokiu būdu ir kodėl suvienodinus jo ir motinos su vaiku praleidžiamą laiką, tai paskatins, pagerins ar kitaip įtakos tėvų gebėjimą bendradarbiauti bei užtikrins, kad sprendimus dėl savo vaiko jie pradės priiminėti bendru sutarimu. Atitinkamai, Tarnybos nuomone, atsakovas nepagrindė ir kodėl jam su vaiku praleidžiant po dvi savaites, būtų išvengta situacijų, kai, kaip teigia atsakovas, motina manipuliuodama situacija ir vaiką pas gydytoją vizitui užrašo buvimo su tėvu metu ir pan., ar užtikrins, jog motina taip nebesielgs. Tarnyba atkreipia teismo dėmesį, jog nuo šios bylos iškėlimo praėjo praktiškai dveji su puse metų, nuo teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria nepilnamečiam K. paskirtas kompleksinis psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais, o ši byla sustabdyta iki bus atlikta teismo ekspertizė, praėjo dveji metai, o mažamečiam vaikui dėl kurio interesų bei teisių sprendžiama šioje byloje, ir kuriam taip pat tenka neapibrėžtumo našta ir pasekmės, tokie laiko tarpai yra itin ilgi ir reikšmingi, todėl prašo teismo imtis priemonių aiškinantis kodėl teismo paskirtas vaiko psichologinis įvertinimas nėra atliktas per protingą terminą, paisant mažamečio vaiko geriausių interesų, bei imtis priemonių ekspertams paskubinti (2023 m. sausio 16 d. DOK-9156).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, t. y. nutarė:
6.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo šioje byloje 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytą draudimą atsakovui O. Š. išvežti nepilnametį vaiką K. Š. iš Lietuvos Respublikos.
6.2. Nustatyti, kad atsakovas O. Š. su nepilnamečiu vaiku K. Š. iš Lietuvos Respublikos gali išvykti savo buvimo su vaiku laikotarpiais, ne daugiau kaip 4 (keturis) kartus per kalendorinius metus.
6.3. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo šioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4.1. tėvas su vaiku bendrauja kas trečią savaitę, nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iš eilės einančios darbo dienos), pradedant nuo 2020 m. gruodžio 28 d.: 2020 m. gruodžio 28 d. – 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. sausio 15– 22 d., vasario 5–12 d., vasario 26 d. – kovo 5 d., kovo 19–26 d. ir t. t., vaiką paimant ir perduodant kaip numatyta šios nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte. Vasaros laikotarpiu tėvas turi teisę su vaiku praleisti du kartus po dvi savaites nepertraukiamai, t. y. šalia numatyto bendravimo praleidžia su vaiku papildomas dvi savaites. Konkrečius tėvo atstogavimo su vaiku laikotarpius vaiko tėvai suderina tarpusavio sutarimu iki einamųjų metų balandžio 15 d. Jei šalys nesusitaria kitaip, 2023 metų vasarą tėvo atostogavimo su vaiku laikotarpiai yra 2023 m. birželio 16-30 d. ir liepos 21 d. – rugpjūčio 4 d. (motina su vaiku bendrauja 2023 m. birželio 30 d. – liepos 21 d., rugpjūčio 4-18 d.; toliau – kaip tvarkoje). Vėlesniais metais – nelyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką ir pareigą informuoti kitą vaiko tėvą/motiną iki balandžio 15 d. turi tėvas, lyginiais – motina;“
6.4. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo šioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4.2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4.2. tėvas ir vaiko motina K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – motina), turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną trečiadienį, šeštadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi pranešti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieš 1 (vieną) dieną;“
6.5. Kitoje dalyje prašymo dėl LAP netenkinti.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas praleidžia nenutrūkstamai su vaiku 2 savaites ir ieškovė su vaiku praleidžia nenutrūkstamai 2 savaites per mėnesį, tuo metu, kai vaikas būna su vienu iš tėvų kitam tėvui suteikiama teisė bendrauti su vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis laiku nuo 18.00-18.30 val. kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį. Prašymą keisti bendravimo tvarką atsakovas grindė tuo, kad vaikui nepakanka laiko bendravimui su tėvu, vaikas išreiškia norą praleisti daugiau laiko su atsakovu, atsakovas taip pat nori praleisti daugiau laiko su vaiku, nori aktyviau dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme. Teigė, kad vaikas auga, jis nebėra tokio amžiaus, dėl kurio jam reikėtų visą laiką praleisti su mama, todėl vienam iš tėvų suteikiama daugiau laiko bendrauti su vaiku nesant būtinybės. Vaikas lanko atsakovo organizuojamus robotikos užsiėmimus, baseiną, gimnastikos užsiėmimus tik būnant su atsakovu, t. y. kas trečią savaitę. Bendravimo tvarkos keitimas nustatant 50:50 proc. laiko modelį užtikrintų lankomų užsiėmimų tęstinumą. Atsakovo manymu, ieškovė nėra suinteresuota nei spręsti su vaiku susijusius klausimus, nei tinkamai rūpintis vaiko sveikata.
8. Ieškovė su atsakovo prašymu keisti bendravimo tvarką nesutiko, nesutikimą grindė tuo, kad atsakovas nesugebėjo užtikrinti reguliaraus nepilnamečio vaiko darželio lankymo, dėl ko vaiko adaptacija darželyje praėjo labai sunkiai, ir iki šiol po pertraukos vaikui tenka adaptuotis darželyje, nes savo bendravimo su vaiku savaitę atsakovas vaiko į ugdymo įstaigą neatveža. Be to kalbėdamas su vaiku menkina vaiko lankomą ugdymo įstaigą. Taip pat nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškove darželyje organizuojamų švenčių klausimais, neužtikrino vaiko lankymosi pas logopedą, nepaisė vaiko rėžimo (užsiėmimų ir būrelių grafiko) bei, nesikreipdamas į gydytojus ar nutraukdamas paskirtą gydymą, sukėlė vaiko sveikatai pavojingą situaciją. Jei būtų nustatyta atsakovo prašoma bendravimo tvarka, vaiko darželio lankomumas būtų dar labiau sutrikdytas.
9. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad nagrinėjamu atveju vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principas reikalauja, kad būtų įvertinti nepilnamečio K. Š. amžiaus tarpsniui reikšmingi poreikiai – pastovumas ir nuoseklumas. Teismas šioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatė laikiną tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja kas trečią savaitę, nuo penktadienio iki penktadienio. Remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, ši galiojanti bendravimo tvarka užtikrina pastovų, reguliarų, tiesioginį ir betarpišką tėvo bendravimą su vaiku, suteikia vaikui aiškumą ir pastovumą.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalių procesiniai dokumentai preliminariai patvirtina, kad atsakovas, tikėtina, savo bendravimo savaitę neužtikrina, kad sūnus lankytų savo lankomą nuolatinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovas nenurodė, kad nustačius jo prašomą 50:50 proc. laiko bendravimo tvarką, jis užtikrins vaiko nuvežimą į jo ugdymo įstaigą. Priešingai, atsakovas teismui teikė įrodymus, kad siekia vaikui organizuoti alternatyvų užimtumą, įskaitant ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismo nuomone, dviejų ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymas tokio amžiaus vaikui, kuris, kaip ir visi tokio amžiaus vaikai, serga peršalimo ligomis, nebūtų tinkamas, nes lankant skirtingus vaikų kolektyvus didėtų vaiko užsikrėtimo ir susirgimo tikimybė. Be to, vaikas galimai patirtų stresą, turėdamas lankyti dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigas paraleliai – tokia situacija negali būti vertinama kaip atitinkanti geriausius vaiko interesus. Tėvai kviečiami bendradarbiauti tarpusavyje parenkant vaikui ugdymo įstaigą ir papildomo lavinimo užsiėmimus bei užtikrinant jų lankymo nepertraukiamumą.
11. Pažymėjo, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik preliminariai vertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumą bei sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, šioje byloje teismas nepilnamečiui vaikui K. Š. kartu su jo tėvais, motina K. S. bei tėvu O. Š., skyrė kompleksinį psichologinį įvertinimą ekspertizės tikslais. Skirdamas šį įvertinimą teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartyje motyvavo, kad „tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku ir dėl vaiko perdavimo, abu tėvai kaltina kitą iš tėvų, jog jis (ji) netinkamai rūpinasi vaiku“, „šalys, siekdamos ginti savo ar nepilnamečio vaiko interesus, kreipiasi ir į kitas valstybės institucijas – į Tarnybą, policiją, prokuratūrą ir kt. Šioje nagrinėjamoje byloje šalių reikalavimai yra taip pat kardinaliai priešingi: ieškovė siekia, kad būtų laikinai apribota tėvo valdžia ir nustatyta ypač minimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka, o atsakovas siekia, kad būtų pakeista su motina nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir vaikas būtų perduotas gyventi su juo“, „šalių santykiai yra konfliktiški, požiūris į vienas kitą yra priešiškas, abi ginčo šalys siekia įrodyti, kad kitas iš tėvų negeba tinkamai rūpintis vaiku arba vaikui daro žalą. Esant tokiai situacijai yra svarbu, kad vaiko santykį su kiekvienu iš tėvų, jo poreikius bendrauti su kiekvienu iš tėvų, vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų (motinos ir tėvo) įvertintų nepriklausomi ekspertai. Svarbu įvertinti ir vaiko psichologinę bei emocinę būseną, išsiaiškinti jo norus, gebėjimą išreikšti savo nuomonę. Teismui sprendžiant klausimą dėl laikinos tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti visus esminius klausimus, įvertinti vaiko interesus, tėvų santykį su vaiku, kitus aukščiau nurodytus aspektus, ir tam reikalingos specialios ekspertų žinios“. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nesant byloje įvertinimo išvados, teismui išsamiai netiriant įrodymų ir negarinėjant bylos iš esmės, nėra galimybės spręsti, kokia laikina ar nuolatinė tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus. Tik išnagrinėjęs bylą ir surinkęs visus įrodymus teismas turės galimybę pasisakyti ir nuspręsti dėl šioje byloje nagrinėjamų klausimų, įskaitant vaiko K. Š. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinės tvarkos nustatymo.
12. Teismas vertino, kad atsakovas nenurodė pakankamai argumentų, kurie sudarytų pagrindą neatidėliotinai spręsti dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, vadovaujantis būtinybe apsaugoti nepilnamečio K. Š. interesus. Todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo bendru atveju netenkino.
13. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad užtrukus bylos nagrinėjimui, ir tikėtina, bylai nebūsiant išnagrinėtai iki 2023 m. vasaros, yra reikalinga laikinai sureguliuoti šalių atostogavimo su vaiku laiką. Iš dalies sutiko su atsakovu, kad vaikas yra didesnio amžiaus ir gali ilgesnį laiką atsiskirti nuo mamos. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno tėvo/motinos teisė su vaiku praleisti tam tikrus atostogų laikotarpius. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui suteiktina galimybė vasaros metu su vaiku praleisti du kartus po dvi savaites nepertraukiamai. Įvertinus tėvų dalijimosi vaiku laikotarpius pagal 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį, numatė, kad atsakovas su vaiku 2023 m. vasarą atostogauja birželio 16-30 d. ir liepos 21 d. – rugpjūčio 4 d. Tokias datas teismas parinko atsižvelgęs tiek į galiojančią tvarką (kad nebūtų pernelyg nuo jos nukrypta), tiek spręsdamas, kad ilginant vaiko buvimo su tėvu laikotarpius vasaros metu, vaikas turi turėti galimybę pakankamai laiko praleisti ir su mama, su ja ir jos artimaisiais atostogauti ir pan. Tėvų atostogavimo laikotarpiai išdėstytini vadovaujantis tolygumo kriterijumi, siekiant nepažeisti vaiko teisės į stabilumą. Toliau, po nurodytų laikotarpių, tėvas su vaiku bendrauja, kaip nustatyta laikinojoje tvarkoje, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18-25 d. ir t.t. Abu vaiko tėvai kviečiami kooperuotis ir susiderinti alternatyvius laikotarpius, jei šie, teismo nurodyti laikotarpiai nebūtų tinkami.
14. Atsakovas prašė pakeisti bendravimo audio ir vaizdo ryšiu tvarką – vietoje galiojančios nuostatos, kad skyrium esantis tėvas/motina bendrauja su vaiku ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų, nustatyti, kad tuo metu, kai vaikas būna su vienu iš tėvų kitam tėvui suteikiama teisė bendrauti su vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis laiku nuo 18.00-18.30 val. kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį. Atsakovas plačiau neargumentavo tokio prašymo motyvų. Ieškovė prieštaraudama atsakovo prašymui taip pat nepasisakė dėl bendravimo nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis, tik nurodė, kad atsakovas neužtikrino bendravimo ir dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Ieškovė teikė į bylą duomenis, kad atsakovas bendravimo telekomunikacinių ryšių metu nepagarbiai atsiliepia apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išliekančius tikėtina priešiškus šalių tarpusavio santykius, sprendė, kad bendravimo ryšio priemonėmis organizavimas tarp šalių kelia papildomus konfliktus. Įvertinus augančio vaiko amžių, sprendė, kad dviejų kartų per savaitę bendravimas su kitu iš tėvų laikytinas tikėtina pakankamu. Tokiu būdu bus sudarytos prielaidos mažėti tėvų tarpusavio nesutarimams, kurie neigiamai veikia vaiką.
Dėl draudimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos panaikinimo
15. Atsakovas prašymu taip pat prašė panaikinti 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytą draudimą išvežti nepilnametį vaiką K. Š. iš Lietuvos Respublikos. Teigė, kad bylos nagrinėjimui užtrukus draudimas taikomas pernelyg ilgai, įgauna kardomosios priemonės požymių. Yra išnykusi teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodyta aplinkybė dėl grėsmės dėl COVID-19 „užstrigti“ Vokietijoje ir neparvežti vaiko. Atsakovui vienkartiniu teismo leidimu 2022 m. vasarą buvo leista išvykti su vaiku, jis vaiką parvežė, motinai grąžino. Atsakovas neturi ketinimo negrąžinti vaiko.
16. Ieškovė su prašymu nesutiko, nesutikimą motyvavo tuo, kad atsakovas anksčiau nėra laikęsis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, dėl ko buvo baustas administracine tvarka, teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nubaustas už tai, kad negrąžino vaiko motinai. Taip pat teigė, kad atsakovas deklaruoja savo ryšį su Vokietija, Lietuvoje neturi darbo, todėl ieškovei kyla abejonės, ar panaikinus leidimą išvykti į užsienį, atsakovas su vaiku grįš į Lietuvą.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prašymas dėl draudimo išvežti vaiką į užsienį panaikinimo tenkintinas iš dalies, t. y. absoliutus draudimas naikintinas, tačiau paliktini tam tikri ribojimai.
18. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio K. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta su ieškove K. S., taigi, tik ji turi teisę išvykti nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę. Atsakovui O. Š. tokia teisė įstatymu nėra suteikta.
19. Taip pat nustatyta, jog teismas 2022 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl LAP pakeitimo ir suteikė teisę atsakovui O. Š. su nepilnamečiu vaiku išvykti iš Lietuvos laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2022 m. birželio 10 d., įpareigojo atsakovą pateikti teismui nuotraukas, liudijančias jo ir vaiko lankymąsi Disneilende, Prancūzijoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas tinkamai vykdė įsipareigojimus, grąžino vaiką motinai sutartu laiku, todėl priėjo išvados, kad atsakovas tikėtina neturi ketinimų išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę ar kitaip apriboti motinos bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovo siekis supažindinti vaiką su Vokietija, įvertinus, kad atsakovas gerai šią šalį pažįsta, pats galimai dažnai ten vyksta, laikytinas racionaliu. Pastebėjo, kad nei vienas laisvalaikio su vaiku praleidimo būdas neturi pranašumo prieš kitą būdą, jei tai atitinka vaiko interesus, jiems neprieštarauja. Todėl sutiko su atsakovu, kad pernelyg ilgai trunkantis draudimas išvykti su vaiku iš Lietuvos, gali riboti vaiko teisę į kokybišką laiko leidimą su vienu iš tėvų. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui suteiktina teisė išvykti iš Lietuvos su nepilnamečiu vaiku.
20. Atsižvelgdamas į nedidelį vaiko amžių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dažnas keliavimas į kitą šalį gali varginti vaiką. Nurodė, jog teismas neturi žinių, ar atsakovas nepradės piktnaudžiauti teise išvykti ir ar nepradės su vaiku vykti iš Lietuvos kiekvieną jam priskirtą bendravimo su vaiku laikotarpį. Be to, kaip nurodė ieškovė, berniukas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti priešmokyklinę grupę ugdymo įstaigoje, bus svarbu užtikrinti vaiko ugdymą, todėl dažnos išvykos galimai būtų nesuderinamos su vaiko teise būti tinkamai ugdomam. Todėl atsakovui nustatė laikinus ribojimus – su vaiku iš Lietuvos jis gali išvykti ne daugiau kaip 4 kartus per kalendorinius metus. Atsakovas išvykti gali tik savo buvimo su vaiku laikotarpiais. Nustatydamas tokį ribojimą pirmosios instancijos teismas iš dalies atsižvelgė ir į Tarnybos išvadą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliantė (ieškovė) K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punktą, kuriuo teismas nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo šioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4.2 punktą, ir jį išdėstyti taip;
„4.2. Tėvas, turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną trečiadienį, šeštadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su motina. Su vaiku esanti motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu. Motina, turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su tėvu. Su vaiku esantis tėvas sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančia motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi pranešti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieš 1 (vieną) dieną;“
22. Nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo per Skype tvarka neatitinka jos ir vaiko interesu. Paaiškina, kad vaikui įsiskyrimo su motina laikotarpis nėra lengvas ir sukelia jam neigiamų emocijų dėl to, kad jis norėtų būti su motina konkrečiu momentu, bet su motina galės matytis tik po kelių dienų. Todėl bendravimas su motina per Skype kas antrą dieną yra vaikui būtinas ir labai svarbus.
23. Atsakovas O. Š. atsiliepimu prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai pastebėjo, „kad bendravimo ryšio priemonėmis organizavimas tarp šalių kelia papildomus konfliktus. Įvertinus augančio vaiko amžių, spręstina, kad dviejų kartų per savaitę bendravimas su kitu iš tėvų laikytinas tikėtina pakankamu. Tokiu būdu bus sudarytos prielaidos mažėti tėvų tarpusavio nesutarimams, kurie neigiamai veikia vaiką.“
25. Atsakovo vertinimu, ieškovė kiekvieną pokalbį su vaiku stengiasi išnaudoti ne bendravimui su vaiku, o atsakovo provokavimui ir manipuliavimui nepilnamečiu vaikui. Ieškovė nuolat stengiasi užduoti vaikui menamus klausimus, kad jam neva labai trūksta mamos, jis blogai jaučiasi su tėčiu, turbūt yra alkanas ir nelaimingas, tėtis jo nemaitina, prastai rengia ir t. t. Ieškovė pastoviai bando iš vaiko išgauti jos pozicijai pagrįsti šioje byloje reikalingus atsakymus, juos nufilmuoti ar įrašyti ir pateikti teismui kaip įrodymus, kad atsakovas yra netinkamas tėvas.
26. Atsakovas pažymi, kad nutartyje nustatyta bendravimo su Nepilnamečiu vaiku yra teisėta, pagrįsta ir atitinkanti Nepilnamečio vaiko interesus, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti Ieškovės nurodytu būdu.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties.
28. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punktas, kuriuo teismas nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo šioje byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4.2 punktą, yra pagrįstas ir teisėtas.
29. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka per „Skype“ akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams tuo aspektu, kad būnat su tėvu vaikui įsiskyrimo su motina laikotarpis nėra lengvas ir sukelia jam neigiamų emocijų dėl to, kad jis norėtų būti su motina konkrečiu momentu, bet su motina galės matytis tik po kelių dienų. Todėl bendravimas su motina per „Skype“ kas antrą dieną yra vaikui būtinas ir labai svarbus. Parašo teismo nustatytą bendravimo tvarką per Skype pakeisti numatant, kad „Tėvas, turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną trečiadienį, šeštadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su motina. Su vaiku esanti motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu. Motina, turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, nuo 18:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su tėvu. Su vaiku esantis tėvas sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančia motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi pranešti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieš 1 (vieną) dieną“.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisingai pažymėjo laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, išlaikyti esamo ryšio tęstinumą kol byla yra nagrinėjama teisme. Nustatyta tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaikui turi būti suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartu negyvenančiam tėvui – bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyti su vaiku emocinį ryšį.
32. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad būnat su tėvu vaikui įsiskyrimo su motina laikotarpis sukelia neigiamų emocijų, vaikas nori bendrauti su motina. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi bylos medžiaga leidžia manyti, kad vaikas turi emocinį ryšį tiek su motina, tiek ir su tėvu. Ir labiau tikėtina, kad tik konfliktiniai abiejų tėvų tarpusavio santykiai sąlygoja vaiko emocinį nesaugumo jausmą. Todėl nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendravimo ryšio priemonėmis organizavimas tarp šalių kelia papildomus konfliktus ir, įvertinus augančio vaiko amžių, darytina išvada, kad dviejų kartų per savaitę bendravimas su kitu iš tėvų laikytinas tikėtina pakankamu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės baimių dėl vaiko patiriamų neigiamų emocijų būnant su tėvu. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį šioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
33. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia apelianto ir vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su vaiku tvarka bei jos intensyvumas.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacin4s instancijos teismas
n u t a r ė :
apeliantės (ieškovės) K. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Mikonienė