Administracinė byla Nr.I-194-505/2011
Teisminio proceso Nr.3-62-3-01377-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija:74.;16.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. sausio 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Mildai Bučnytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. prašymą atsakovui Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams - atvirajai kolonijai, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo,
nustatė:
Pareškėjas prašė priteisti iš atsakovo 3479,27 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalį.
Prašyme pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nesumokėtą darbo užmokesčio dalį traktavo kaip priemoką ir dėl to, priskaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį, taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigūnams mokamų priemokų ribojimus. Minėtus ribojimus atsakovas taikė neteisėtai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl pareiškėjas mano, kad jam nepagrįstai buvo nesumokėta 2007 m. 106,80 Lt, o 2008 m. 3372,47 Lt darbo užmokesčio (b.l.2-3).
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 24). P. P. prašymu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.22).
Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.26). Atsakovas prašymu prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l.20). Atsiliepimu į prašymą prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes darbo užmokestį pareiškėjui mokėjo vadovaudamasis ginčo laikotarpiu galiojusiais įstatymais, o teismui manant, kad pareiškėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, prašė ją priteisus, atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, be to, atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, o ne Pravieniškių 2-ieji pataisos namai- atviroji kolonija (b.l.10-13).
Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.25).
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo pateiktos pažymos patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo įstaigoje dirba Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju ir jam buvo nesumokėta 2007 m. 106,80 Lt, o 2008 m. 3372,47 Lt priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l.17, 15-16).
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka, be jokių išlygų taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Pravieniškių 2-ieji pataisos namai- atviroji kolonija, o ne valstybė plačiąja prasme, todėl pripažintina kad pareiškėjo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje išdėstė 2005 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. birželio 7 d. nutartyse išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtose administracinėje byloje A1-638/2005 ir A622 – 1735-2010.
Pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas įstatymo nustatytas darbo užmokestis. Minėta, kad pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjams yra išnykęs.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų teisinių argumentų pareiškėjo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų- atvirosios kolonijos priteistina pareiškėjui 106,80 Lt už 2007 m. bei 3372,47 Lt už 2008 m., viso- 3479,27 Lt negauto darbo užmokesčio.
CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas atsižvelgdamas į į visuotinai žinomą aplinkybę apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, nes valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iš valstybės biudžeto, o biudžete turi būti numatyti asignavimai valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sprendžia, kad teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
n u s p r e n d ė :
Prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų- atvirosios kolonijos (kodas 188721467) 3 479,27 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį pareiškėjui P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Daina Kukalienė