Civilinė byla Nr. 2S-478-413/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė;
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.;
(S)
122.2.; 122.3.122.4.;128.17.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-21534-285/2011 pagal kreditoriaus AS Parex banka pakartotinį pareiškimą skolininkui A. A. P. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
nustatė:
- Ginčo esmė
Kreditorius AB Parex banka pagal 2007 m. gegužės 29 d. kreditavimo sutartį iki 2010 m. gegužės 29 d. suteikė kredito gavėjui A. A. P. 86 886,00 EUR kreditą, skirtą komercinei veiklai. Skolininkas neįvykdė 2007 m. gegužės 29 d. kreditavimo sutarties sąlygų - nustatytais terminais mokėti palūkanas, kredito dalis, kitus mokėjimus, dėl ko kreditorius 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. MB5-01/652 įspėjęs skolininką/įkeisto daikto savininką, kredito sutartį nutraukė prieš terminą ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštą įkeistam daiktui ir įspėti skolininką ir daikto savininką, kad skolos negrąžinus per 1 mėnesį įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. 2011 m. spalio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo areštuotas minėtas įkeistas daiktas, įspėjant skolininką/įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių. Ši nutartis skolininkui/įkeisto daikto savininkui įteikta 2011 m. spalio 20 d. Per nustatytą terminą skolininkas skolos negrąžino. Kreditoriaus AS Parex banka paskaičiavimais skolininkas jam skolingas 86 886 EUR negrąžinto kredito, 4 599,79 EUR palūkanų, 14 275,28 EUR delspinigių, iš viso: 105 761,07 EUR skolos bei 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio, kurie iš skolininko išieškotini priverstinai. Be to, kreditorius prašė iš įkeistų daiktų išieškoti 6 mėnesių LIBOR EUR pridedant 2,5 proc. banko maržą sutartinių kintamo dydžio metinių palūkanų nuo visos negrąžintos paskolos sumos iki visiško skolos išieškojimo, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos, t.y. 2011 m. lapkričio 25 d. iki visiško skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi kreditoriaus AS Parex banka reikalavimus buvo patenkintas. Teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą -11,7600 ha žemės sklypą, unikalus Nr.5247-0019-0089, esantį Girininkų II k. Kauno r., asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. A. P.; išieškoti iš A. A. P. kreditoriui AS Parex banka 105 761,07 EUR sumą , 6 mėnesių LIBOR EUR pridedant 2.5 proc. banko maržą sutartinių kintamo dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 105 761,07 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo, 139 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 80-81).
Teismas pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Skolininkas šias nuostatas pažeidė, todėl kreditoriaus reikalavimą teismas pripažino pagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas A. A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 88-90). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl delspinigių, skolininkas savo poziciją grindė šiais argumentais:
1) kreditorius AS Parex banka su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo nebuvo pateikęs jokio delspinigių paskaičiavimo, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šio paskaičiavimo nepareikalavo. Taigi, teismas net preliminariai nevertino kreditoriaus pateikiamų aplinkybių dėl delspinigių susidarymo, nors tą padaryti privalėjo. Iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti delspinigiai, dėl ko skolininkui užkertama galimybė ginti savo teises. Nesant teismo motyvų dėl kreditoriaus prašomų priverstinai išieškoti delspinigių, skolininkas neturi galimybės kreiptis į teismą su motyvuotu ieškiniu prieš kreditorių, jei paaiškėtų, jog jis netesėtai reikalauja išieškoti iš skolininko delspinigių sumą. Skolininkas šiuo atveju neturi galimybės nustatyti, ar kreditorius paskaičiavo delspinigius nepažeisdamas CK įtvirtintų senaties terminus reglamentuojančių teisės normų (LR CK 1.125 str. 5 d.) ir prašyti taikyti senatį, jeigu senaties terminas buvo pažeistas. Skolininko nuomone, teismas, pasiremdamas tik kreditoriaus formaliai nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į skolininko interesus;
2) skundžiama teismo nutartimi nutarta išieškoti 14 275,28 EUR delspinigių suma yra nepagrįsta bei neatitinka sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius (LR CK CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005). Netesybos negali būti priemonė vienai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jei netesybos aiškiai per didelės, teismas turi teisę jas savo nuožiūra sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už patirtus nuostolius. 2007 m. gegužės 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. VE/1200/002 dalies „Palūkanų ir kitų mokesčių skaičiavimas ir mokėjimo tvarka" 5.9 punkte įtvirtinta, kad kredito gavėjams praleidus Sutartyje numatytus mokėjimų terminus, kredito gavėjai solidariai privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui Specialiojoje dalyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas paleistas. Kreditavimo sutarties Specialiojoje dalyje yra numatyti 0,09 procento dydžio delspinigiai. Tačiau LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines (0,014 procento už kiekvieną dieną) palūkanas. Kreditoriaus nustatyti delspinigiai viršija įstatyminius nuostolius daugiau negu 6 kartus. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo, teismas turėjo išieškoti ne didesnius kaip 5 procentų dydžio metinius delspinigius. Sumažinus delspinigius iki nurodyto dydžio, jie netaptų mažesni už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės pagal Kredito sutartį netinkamo įvykdymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą (b. l. 95-96). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1) priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepadarė jokių procesinių teisės normų pažeidimų ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose;
2) kreditorius, priskaičiuodamas apeliantui pagal Kreditavimo sutartį Nr. VE/1200/002 delspinigius, nepažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, kas matyti iš Banko pridedamos skolos dydžio iššifravimo pažymos (delspinigiai paskaičiuoti neviršijant 180 kalendorinių dienų laikotarpio);
3) paskaičiuodamas delspinigius, kreditorius vadovavosi abiejų šalių pasirašytos Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 3.1 punktu, kuriame numatyti 0,09 proc. dydžio delspinigiai, mokėtini nuo laiku nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl šios sąlygos šalys susitarė gera valia, vadovaudamosios CK 6.256 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio nuostatomis. Pasirašius minėtą Kreditavimo sutartį Skolininkas dėl delspinigių normos pakeitimų papildomai derėtis su Banku pageidavimų nepareiškė, todėl ši sutarties sąlyga, būdama esmine ir teismine tvarka nenuginčyta, yra iki šiol galiojanti pilna apimtimi. Laiku negrąžinus kreditoriui pasiskolintų lėšų, Bankas patyrė didelių piniginių nuostolių, todėl stebėtis delspinigių normos dydžiu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų plotmėje apeliantas neturi pagrindo, kadangi A.A. P. pats asmeniškai vedė derybas su Banku dėl kreditavimo sąlygų bei susitarė dėl delspinigių dydžio;
4) šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nebereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teismų praktika formuojama tokia linkme, kad šalių interesų pusiausvyra nelaikoma sutrikusia, jei skolininkui už kreditavimo sutarčių sąlygų nesilaikymą yra taikomos ir sąlyginai aukštos netesybų normos, jei jos suderėtos iš anksto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-13 nutaris, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Tuo tarpu apelianto skunde pareikšta nuomonė, kad jam delspinigiai turėjo būti skaičiuojami vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies norma vertintina kritiškai, nes joje nustatytas procesinių palūkanų, bet ne delspinigių dydis;
5) bylų dėl hipotekos ar įkeitimo santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje, todėl pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo turi būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka (įkeitimas) yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, įsiskolinimo dydžiu (tame tarpe ir delspinigių dydžiu), šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Taigi ginčas dėl Kreditavimo sutarties vykdymo, siejamas su skolos ir delspinigių dydžio ginčijimu, turi būti nagrinėjamas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.
Nagrinėjamoje byloje kreditorius CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl priverstinio 86 886 EUR negrąžinto kredito, 4 599,79 EUR palūkanų, 14 275,28 EUR delspinigių, 6 mėnesių LIBOR EUR, pridedant 2,5 proc. banko maržą, sutartinių kintamo dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 105 761,07 EUR sumą ir 139 Lt žyminio mokesčio, išieškojimo. Reikalavimas buvo grindžiamas 2007 m. gegužės 29 d. kreditavimo sutartimi Nr. VE/1200/002. Pagal sutarties bendrosios dalies 8.3 punktą sutarties šalys susitarė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir prieš 15 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį (b.l. 4-11). Kreditorius grąžinti skolą pareikalavo per 30 d., t.y. iki 2010 m. balandžio 12 d. nuo įspėjamojo rašto išsiuntimo dienos, ką patvirtina 2010 m. kovo 10 d. raštas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (b.l. 28). Pakartotiniu pranešimu 2011 m. gegužės 4 d. kreditorius kreipėsi į skolininką, kad pastarasis per 15 d. nuo rašto išsiuntimo dienos padengtų kreditą ir sutartyje numatytus įsipareigojimus (b.l. 29). Teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi buvo areštuotas skolininko įkeistas turtas, o skolininkas įspėtas, jog jeigu jie per 1 mėnesį negrąžins skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių. Be kita ko, šioje teismo nutartyje buvo nurodytas apelianto ginčijamas delspinigių dydis, kurį kreditorius prašo priteisti iš skolininko. Skolininkas į teismo įspėjimą nereagavo ir teismo nutarties neskundė. Pareiškėjui pakartotiniu prašymu kreipusis į teismą, hipotekos teisėja tenkino kreditoriaus prašymą ir priteisė prašomas sumas (b.l.80-81).
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo netikrino kreditoriaus prašomų priteisti delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo, jų dydžio ir terminų, už kuriuos jie galėjo būti skaičiuojami. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Hipotekos teisėjas, nagrinėjantis pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai kredito gavėjai yra fiziniai asmenys, privalo ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo, ir atlikti jų sąlygų sąžiningumo kontrolę. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010, 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokį aplinkybių vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį, hipoteka yra užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų (bauda, delspinigiai) bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Esant bet kuriai hipotekos bylos proceso stadijai, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka. Todėl skolininko atskirojo skundo argumentas dėl pernelyg didelių delspinigių laikytinas nepagrįstu, kadangi, visų pirma, skolininkui kreditas buvo suteiktas komercinei veiklai, todėl 0,09 proc. delspinigių dydis nėra nei per didelis, nei nesąžiningas. Antra, pasirašydamas kredito sutartį skolininkas su tokiu delspinigių dydžiu sutiko ir jo neginčijo. Trečia, aptariamu atveju skolininkas galėjo ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą ginčo teisenos tvarka, pareikšdamas ieškinį bendrais pagrindais, o sustabdyti hipotekos procedūras galėjo ginčo teisena bylą pagal skolininko ieškinį nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Nurodyta galimybe skolininkas nesinaudojo, su atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriaus pateikta delspinigių skaičiuotė patvirtina, kad delspinigiai paskaičiuoti nepažeidžiant sutarties reikalavimų ir teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį delspinigių išieškojimui (b.l. 97).
Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą, nes skolininko skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu. Kreditorius pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė visus būtinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėja pagrįstai ir teisėtai priėmė CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytą nutartį. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką, ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas