Civilinė byla Nr. e2S-728-856/2022

 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02343-2022-4

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.3;

                                                                                        3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių  rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5811-1081/2022, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjos O. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja O. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji iš B. B. nupirko teisę įsigyti iš Lietuvos valstybės nuosavybės teisėmis 7,19 arų ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo suteikta Mažeikių r. valdybos 1993 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), ir turi tą teisę iki šiol. Pareiškėja nurodė, jog nustatyti minėtą faktą reikalinga tam, kad ji turėtų galimybę sudarytį sutartį su Lietuvos valstybe dėl minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo nuosavybės teisėmis ir tą žemės sklypą bei nuosavybės teisę į jį įregistruoti savo vardu VĮ Registrų centre.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai O. P. 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodant ir pateikiant teismui įrodymus, ar pareiškėja kreipėsi į teritorinį Nacionalinės žemės tarnybos skyrių dėl jos naudojamo valstybinės žemės sodo sklypo pirkimo iš valstybės, ar buvo priimtas ir jei taip, koks buvo priimtas sprendimas, ar pareiškėja skundė sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, jei taip, koks skundo išnagrinėjimo rezultatas.

3.       Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į teritorinį Nacionalinės žemės tarnybos skyrių (toliau – ir NŽT) dėl jos naudojamo valstybinės žemės sodo sklypo pirkimo iš valstybės ir buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, nurodant tokio sprendimo priėmimo priežastis, todėl teismas negali nustatyti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai jos siekiamas teisines pasekmes.   

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu pareiškėja O. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių  rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui dėl pareiškimo priėmimo nagrinėti iš naujo, pavedant tai daryti kitos sudėties teismui, t. y. ne teisėjai K. V., o kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1.       Pareiškėja neprašo teismo nustatyti faktą, kad ji sudarė pirkimo pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir turi nuosavybės teisę (ar valdymo teisę) į tą žemės sklypą, todėl teismo reikalavimas pateikti įrodymus, ar ji kreipėsi prieš tai į NŽT dėl žemės sklypo pirkimo, šioje byloje neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės. NŽT teisių pirkti žemės sklypus nepardavinėja, todėl beprasmiška kreiptis į valstybės instituciją, kuri tokių teisių parduoti negali, taip pat beprasmiška kažką, neaiškų ką, po to skųsti, iš anksto žinant, kad neįmanoma nupirkti tą daiktą. Dėl to toks teismo reikalavimas yra perteklinis. Be to, NŽT neturi kompetencijos nustatyti faktą, kad pareiškėja nupirko iš sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario teisę įsigyti iš valstybės minėtą žemės sklypą nuosavybėn. Tai gali padaryti tik teismas. Kreiptis į NŽT su klausimu, ar bus galimybė nupirkti žemės sklypą, tokiais atvejais prieštarauja elementariai logikai. NŽT įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl NŽT privalės pateikti atsiliepimą ir išreikšti savo nuomonę, ar kreipėsi į NŽT O. P. ir ar galės valstybė parduoti jai minėtą žemės sklypą, jeigu teismas jai nustatys juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nupirko iš B. B. teisę įsigyti nuosavybės teisėmis iš valstybės minėtą žemės sklypą.

4.2.       Be to, Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklėse nustatyta (3.1, 4. punktai), kad tokie žemės sklypai gali būti parduodami, be kita ko, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu asmenims, turintiems teisę juos įsigyti. Todėl visiškai suprantamas tikslas, dėl kurio O. P. prašo nustatyti minėtą faktą - tam, kad turėti teisę ne tik de facto, bet ir de jure nupirkti iš valstybės minėtą žemės sklypą.

5.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos reikalavimą spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, teisę pirkti sodo sklypą turi pilietis B. B. ar jo įpėdiniai. Sodininkų bendrijose gali būti privatizuojami tik tokie valstybinės žemės sklypai, kurie yra suteikti teisės aktų nustatyta tvarka.

5.2.       Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-107-124/2015 buvo konstatuota, kad pareiškėja O. P. naudoja valstybinę žemę be teisinio pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

6.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7.       Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

8.       Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą.

9.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja O. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji iš B. B. nupirko teisę įsigyti iš Lietuvos valstybės nuosavybės teisėmis 7,19 arų ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo suteikta Mažeikių r. valdybos 1993 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), ir turi tą teisę iki šiol. Pareiškėja nurodė, jog nustatyti minėtą faktą reikalinga tam, kad ji turėtų galimybę sudarytį sutartį su Lietuvos valstybe dėl minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo nuosavybės teisėmis ir tą žemės sklypą bei nuosavybės teisę į jį įregistruoti savo vardu VĮ Registrų centre. Pareiškėja nurodė, kad ji negali kitokia tvarka gauti prašomo nustatyti fakto patvirtinančių dokumentų bei nustatyti kitokiu būdu faktą, kad ji turi teisę nupirkti iš valstybės minėtą žemės sklypą, todėl yra priversta kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

10.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į teritorinį Nacionalinės žemės tarnybos skyrių dėl jos naudojamo valstybinės žemės sodo sklypo pirkimo iš valstybės ir buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, nurodant tokio sprendimo priėmimo priežastis, todėl teismas negali nustatyti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai jos siekiamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, jog toks teismo reikalavimas yra perteklinis, nes Nacionalinė žemės tarnyba neturi kompetencijos nustatyti faktą, kad pareiškėja nupirko iš sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario teisę įsigyti iš valstybės minėtą žemės sklypą nuosavybėn.

11.       Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, nagrinėdamas bylas ypatingos teisenos tvarka, turi būti aktyvus ir, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011).

12.       Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13.       Kartu pažymėtina, kad CPK 71 straipsnyje yra įtvirtintas neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas principas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad šis principas galioja tik nagrinėjant ginčo šalių bylą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus atskiroje bylos dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-105-969/2015; kt.). Todėl apeliantės prašymas perduoti klausimą pirmos instancijos teismui dėl pareiškimo priėmimo nagrinėti iš naujo, pavedant tai daryti kitos sudėties teismui, atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.    

Teisėja                                                                         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė