Baudžiamoji byla Nr. 1-2126-617/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30296-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 23 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij 

išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Jano Paškevič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2126-617/2018, ir susipažino su ikiteisminiame tyrime surinkta medžiaga, kurioje 

J. R.( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimęs 1999-09-24 Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Švenčionių r. sav., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. R. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018-06-24 apie 22.00 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Reškutėnų k., Švenčionių r. sav., paties išprovokuoto konflikto metu, kambaryje, tyčia sugriebė rankomis V. A. už galvos ir ne mažiau trijų kartų trankė jį galva į sieną, po ko V. A. nugriuvus ant grindų, jis uždėjo ant V. A. galvos antklodę ir ją laikydamas rankomis sudavė ne mažiau dešimt kartų kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas V. A. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus abiejų menčių srityje, poodinę kraujosrūvą krūtinės dešinėje pusėje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. A. sveikatą. Tokiais savo veiksmais J. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir papildomai apklausiamas paaiškino ( b. l. 135-138, 145-147 ), kad kaltę dėl V. A. sužalojimo pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2018-06-24, buvo savaitgalis, vyko Joninės, vakare jis buvo nuėjęs pas V. A., atsinešė alaus litrą, kartu su juo išgėrė apie puse litro alaus. Jis yra buvęs V. A. namuose, žino kur V. A. gyvena, su V. A. nekonfliktavo, gėrė alų draugiškai. Nei iš šio, nei iš to, V. A. pradėjo jam priekaištauti, kad po jo apsilankymo pas V. A. dingsta daiktai, priekaištavo, jam, kad vagia iš jo ( V. A. ). Bet jis niekada nieko iš V. A. neėmė. Jis susinervino ir norėjo išeiti į lauką parūkyti, o V. A. ėjo jam iš paskos. Kai jie buvo virtuvėje, A. stovėjo prie dujinės, jis V. A. sudavė į petį delnu vieną kartą – pastūmė V. A., o V. A. nuo jo smūgio delnu, apsisuko ir griūdamas galva trenkėsi į dujinę. V. A. atsikėlė, o jis tuo metu išėjo iš V. A. namų. Atsimena, kad V. A. pastūmė, dar gal V. A. sudavė smūgius, bet tiksliai nepamena – girtas buvo. Papildomai nurodė, kad jis 2018-06-24 apie 22.00 val. užėjo vienas pas Viktorą namo, kilo kažkoks konfliktas, jau ir neprisimena dėl ko susiginčijo, sugriebė rankomis V. A. už galvos ir gali būti, kad ne mažiau trijų kartų trankė pastarojo galvą į sieną, juk neskaičiavo kiek kartų. Nesiginčija, nepamena ar V. A. nugriuvo ant grindų, ar ne. Mano, kad galėjo tai padaryti - užkloti V. A. antklode bei spirti pastarajam. Pamena, kad piktas buvo, galėjo iš to pykčio sumušti. Labai gėda jam dėl tokio savo elgesio. Atsiprašė V. A., labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. A. paaiškino ( b. l. 5, 34-35, 38 ), kad 2018-06-24 jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., buvo vėlus metas, apie 22 val. pas jį į namus atėjo J. R., įėjimo durys buvo praviros, bet jis J. R. nekvietė į namus. Suprato iš atėjusio J. R. išvaizdos, kad pastarasis buvo neblaivus, atėjo su buteliu alaus. J. R. jo paklausė kada jis atiduos 10 eurų. Jis J. R. atsakė, kad jokių pinigų jis iš J. R. neėmė, tuomet J. R. pradėjo kambaryje jį mušti. J. R. paėmė jį rankomis už galvos ir ne mažiau trijų kartų stipriai trenkė jo galvą į sieną, iš karto po šių smūgių jam iš ausų pradėjo bėgti kraujas. Jis po J. R. suduotų jam smūgių nugriuvo ant grindų, o Jonas paėmė nuo lovos antklodę, uždėjo ją jam ant galvos, laikė rankomis antklodę, o kojomis spardė jam į viso kūno sritis, sudavė ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas, pataikė į galvą, daugiausia į viršutinę kūno dalį, į šonus. J. R. apie 10 min. jį mušė. Ir tuomet J. R. išbėgo iš jo namų. Jis J. R. pasipriešinti negalėjo, kadangi J. R. stipresnis, jaunas vaikinas, daugiau jėgų už jį turi, be to jam ant galvos antklodė buvo uždėta, bijojo uždūsti. Jam buvo sunku kvėpuoti, nuėmė antklodę sau nuo galvos ir pamažu atsikėlė nuo grindų ir pro langą pamatė kaip Jonas atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo. Kaip tik tuo metu pas jį atėjo kaimynas J. J., kuris ir iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Jis buvo visas kruvinas, bėgo kraujas iš ausų, skaudėjo visą viršutinę kūno dalį, jis patyrė fizinį skausmą. Atvažiavo greitoji ir jį išvežė į Švenčionių rajono ligoninę, kur jis buvo gydytas visą savaitę. Daugiau niekur nesigydė. Po to, kai jį sumušė J. R. pasakė: „neatidavei dešimt eurų tai turėk tau už tai“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo V. A. atstovė pagal įstatymą L. P. paaiškino ( b. l. 90 ), kad V. A. yra jos tėvas, kuris jai pasakojo, kad J. R. V. A. sumušė, kad atėjo vakare, užėjo į namus, uždėjo ant galvos antklodę, laikė rankomis, o kojomis sudavė smūgius. Jos tėvas nuo smūgių prarado sąmonę, buvo visas kruvinas, o greitąją med. pagalbą iškvietė kaimynas. Po sumušimo tėvas gydėsi Švenčionių rajono ligoninėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. J. paaiškino ( b. l. 103-104 ), kad gyvena Reškutėnų k., Švenčionių r. sav. Jo kaimynas V. A. gyvena apie 300 m. atstumu nuo jo gyvenamojo namo. J. R. taip pat gyvena tame pačiame kaime, jaunas vaikinas, kuriam 18 metų. Per Jonines, tai yra 2018-06-24, vakare apie 21.00 val. matė, kaip iš V. A. namų išėjo J. R., kuris buvo pėsčias, svirduliavo eidamas, suprato, kad J. R. yra girtas. Kitą dieną, tai yra birželio 25 d., pirmadienį, iki pietų, kiek valandų buvo jis nežino, nuėjo pas kaimyną V. A.. V. A. sėdėjo kambaryje ant lovos visas kruvinas, kraujo buvo pridžiuvę prie ausų, veidas buvo kruvinas ir apdraskytas. Jis paklausė V. A. kas atsitiko, o V. A. paaiškino, kad pastarąjį sumušė J. R.. V. A. jam pasakė, kad J. R. kelis kartus trenkė galvą į sieną, o kai V. A. nugriuvo ant grindų, ant galvos užmetė antklodę, ir spardė V. A. kojomis. Jis išsigando, nes V. A. visas kruvinas buvo ir ant lovos kraujo buvo. Jis skubiai nuėjo į savo namus, pasiėmė telefoną, grįžo pas A. ir paskambino į greitąją med. pagalbą. Atvyko policija, pareigūnams jis paaiškino, kad rado sumuštą kaimyną.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. paaiškino ( b. l. 118-121 ), kad V. A. yra jo tėvas, kuris gyvena Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav. Jis gyvena namuose, esančiuose Magūnų k., Magūnų sen., Švenčionių r. sav. Pas tėvą atvažiuoja į svečius. Paskutinį kartą buvo atvažiavęs pas tėvą po jo tėvo sumušimo, tai yra birželio pabaigoje ir buvo pas tėvą apie du mėnesius. Iš tėvo pasakojimų žino, kad jo tėvą namuose sumušė J. R.. Jis J. R. pažįsta apie metus, J. R. lankėsi namuose pas jo tėvą, prieš įvykį jie kartais bendraudavo ir jam būnant pas tėvą svečiuose, Jonas kartais ateidavo, sėdėjo kartu ir gražiai bendravo. Šią vasarą, kai buvo pas tėvą po jo sumušimo, J. R. buvo atėjęs pas tėvą į namus, tamsu jau buvo lauke, tai buvo apie 22.00 val. vakare. Tikrai žino, kad tai buvo J. R., nes pamatė J. R. pro langą, žino kaip J. R. atrodo, matęs yra ne kartą iki tol. J. R. buvo kartu su draugu, dviese buvo. Jis to draugo nepažįsta, J. R. draugas buvo ramus. Jis J. R. sakė, kad iškvies policiją ir skambino į policiją. Jonas matomai išgirdo ir tada kartu su draugu pabėgo. Kitą dieną, dienos metu J. R. atvažiavo vėl pas tėvą su juodos spalvos dviračiu. Jis su tėvu buvo namuose, Jonas beldėsi į duris, bet jis durų Jonui neatidarė. Šviesu buvo, per langą matė, kad tai J. R..

Iš 2018-07-31 akistatos protokolo ( b. l. 152-153 ) matyti, kad akistaton suvedus nukentėjusįjį V. A. ir įtariamąjį J. R., J. R. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, ir savo papildomus parodymus, kuriais pripažino kaltę dėl V. A. sumušimo. 

Iš 2018-06-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ( b. l. 4-9 ) matyti, kad 2018-06-24 apie 22 val. Reškutėnų k., Švenčionių r. sav. buvo sumuštas V. A..

Iš 2018-09-27 įvykio vietos apžiūros protokolo ( b. l. 10-17 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio Reškutėnų g. 20 Reškutėnų k., Švenčionių r., patalpos.

Iš 2018-07-25 daiktų apžiūros protokolo ( b. l. 69-70 ) matyti, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistei ekspertei R. G., apžiūrėti medicininiai dokumentai iš kurių V. A., gim. 1948 m., nustatytas nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai abiejų menčių srityje, poodinė kraujosrūva krūtinės dešinėje pusėje, kurie padaryti kietu buku daiktu ( daiktais ), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais.

Iš 2018-06-25 asmens apžiūros protokolo ( b. l. 43-47 ) matyti sužalojimai, esantys V. A. veido srityje. 

Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo J. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis J. R. V. A. sulaužė nosies kaulą, nubrozdino odą abiejų menčių srityje, padarė poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje, tokiu būdu tyčiniais smurtiniais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. A. sveikatą, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( tikslus girtumas nenustatytas) ). Atsižvelgiant į tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato tokio kvalifikuojančio požymio kaip veikos padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti vertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tai tik tada, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 

Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl teismas šią aplinkybe pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).

Skiriant kaltinamajam J. R. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, visiškai pripažino kaltę dėl nusikaltimo padarymo, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteistas, dirba, baustas administracine tvarka, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. J. R. kaltę padaręs nusikalstamą veiką pripažino visiškai, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ( BK 641 straipsnis ).

Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti kelis draudimus ar įpareigojimus ( BK 48 straipsnio 4 dalis ). Prokuroras siūlo įpareigoti kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nėra susiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Teismas mano, kad šie įpareigojimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, todėl šiuos įpareigojimus kaltinamajam paskiria.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 778,39 € sumai ( b. l. 75-80 ) dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo išlaidų atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. J. R. 2018-11-07 įsipareigojo ( b. l. 85 ) atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 778,39 € turtinę žalą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas prie jo pridėtais dokumentais. Teismas J. R. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų V. A. buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurios apmokėtos iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokymusi; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokymusi; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš J. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 778,39 € ( septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis € 39 ct ) žalai atlyginti.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                           Anatolij Januševskij