Administracinė byla Nr.A442 - 499/2009
Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 9.1.1.2;
9.3.1; 9.8.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
sekretoriaujant
Ramunei Petkuvienei,
dalyvaujant
pareiškėjams R. M. ir V. M.
atsakovo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Jolitai Čėsnei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V.
M. ir R. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų
ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrino
pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio (toliau - ir GPM), valstybinio socialinio
draudimo (toliau - ir VSD) įmokų ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM)
apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą už laikotarpį nuo 2004 m.
sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. surašė patikrinimo
aktus Nr.9.-06-41-45-AC1 (dėl R. M.) ir Nr.9.-06-41-46-AC1 (dėl V. M.).
Patikrinimo metu pareiškėjai V. M. papildomai
apskaičiuotos sumokėti į biudžetą šios sumos: 54824 Lt GPM, 7796 Lt GPM
delspinigių, 46126 Lt PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 1116 Lt VSD įmokų bazinei
pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų
papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai
baudos.
Patikrinimo metu pareiškėjui R. M. papildomai
apskaičiuotos sumokėti į biudžetą šios sumos: 58157 Lt GPM, 8274 Lt GPM
delspinigių, 70178 Lt PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 1116 Lt VSD įmokų bazinei
pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų
papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai
baudos.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
išnagrinėjusi 2007 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktą Nr.9.-06-41-46-AC1, 2007
m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr.(6.5)-142 iš dalies šį aktą patvirtino ir nurodė
pareiškėjai V. M. sumokėti į biudžetą 30746 Lt GPM, 4372 Lt GPM delspinigių,
9224 Lt GPM baudos, 46126 Lt PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 13838 Lt PVM baudos,
1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos,
945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos
daliai baudos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007
spalio 10 d. sprendimu Nr.68-188 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr.(6.5)-142. Mokestinių
ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. sausio 14 d. sprendimu Nr.S-6(7-248/2007)
iš dalies patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
2007 m. spalio 10 d. sprendimą Nr.68-188 ir nurodė pareiškėjai V. M. sumokėti
į biudžetą 30746 Lt GPM, 4372 Lt GPM delspinigių, 9224 Lt GPM baudos, 46126 Lt
PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 13838 Lt PVM baudos, 1116 Lt VSD įmokų bazinei
pensijai, 558 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų papildomai
pensijos daliai ir 472,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
išnagrinėjusi 2007 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktą Nr.9.-06-41-45-AC1, 2007
m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr.(6.5)-141 iš dalies patvirtino šį aktą ir nurodė
pareiškėjui R. M. sumokėti į biudžetą 46347 Lt GPM, 6591 Lt GPM delspinigių,
13904 Lt GPM baudos, 70178 Lt PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 21053 PVM baudos,
1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos,
945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos
daliai baudos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007 m.
spalio 10 d. sprendimu Nr.68-187 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr.(6.5)-141. Mokestinių
ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. sausio 14 d. sprendimu Nr.S-7(7-249/2007)
iš dalies patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
2007 m. spalio 10 d. sprendimą Nr.68-187 ir nurodė pareiškėjui R. M. sumokėti į
biudžetą 46347 Lt GPM, 6591 Lt GPM delspinigių, 13904 Lt GPM baudos, 70178 Lt
PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 21053 Lt PVM baudos, 1116 Lt VSD įmokų bazinei
pensijai, 558 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų papildomai
pensijos daliai ir 472,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie
Vyriausybės 2008 m. sausio 14 d. sprendimą Nr.S-7(7-249/2007) ir 2008 m. sausio
14 d. sprendimą Nr.S-6(7-248/2007) bei nutraukti pareiškėjų mokestinį tyrimą.
Pareiškėjai nurodė, kad jie įsigijo bendrosios dalinės
nuosavybės teise žemės ūkio paskirties sklypus, juos sujungė į vieną žemės
sklypą, kurį vėliau išskaidė į 31 žemės sklypą bei pakeitė paskirtį.
Pareiškėjai turėjo 31 žemės sklypą, iš kurių 2 buvo skirti inžinerinei
infrastruktūrai, todėl realiai jie turėjo 29 sklypus, kuriuos galėjo naudoti
įvairiems tikslams. Siekiant nustatyti pareiškėjams priklausančias minėtų
sklypų realias dalis, tarp jų buvo sudaryta mainų sutartis. Pareiškėjams sudarius
mainų sutartį, liko tie patys žemės sklypai, tik pasikeitė nuosavybės statusas:
vietoje bendrosios dalinės nuosavybės dalių pareiškėjai valdė žemės sklypus
asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjai nurodė, kad didžioji dalis jų sklypų
buvo perleisti dovanojimo sutartimis pareiškėjų tėvams ir dukrai, o vėliau
parduoti tretiesiems asmenims. Šiuo atveju pareiškėjai, apdovanodami savo
artimus giminaičius, norėjo jiems suteikti turtinę pagalbą. Visi apdovanotieji
gautas pajamas iš parduotų ar kitaip perleistų žemės sklypų deklaravo metinėje
pajamų mokesčių deklaracijoje. Prieš konstatuodamas, jog dovanojimo sandoriai
buvo fiktyvūs, mokesčių administratorius privalėjo nuginčyti sandorius teismine
tvarka, tačiau to nepadarė. Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį
pareiškėjų patikrinimą, visapusiškai neištyrė susidariusios situacijos ir
nepagrįstai nusprendė, jog dovanojimo sandoriais buvo siekiama paslėpti realius
pirkimo - pardavimo sandorius ir nuslėpti vykdomą individualiąją veiklą.
Pareiškėjai nurodė, kad jie jokios individualios veiklos nevykdė.
Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.432
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mainų sutarties atveju abi mainų sutarties
šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Atlygis
už parduotą turtą yra mainais gaunamas kitas turtas ir šis atlygis yra
apmokestinamas kaip pajamos natūra, todėl pareiškėjams turėjo būti skaičiuojamas
GPM. Pareiškėjai šiuo atveju pagal 2005 m. gegužės 24 d. mainų sutartį gavo
pajamų natūra po 252546 Lt, tačiau jų nedeklaravo. Atsakovas nurodė, kad, pareiškėjams
sudarius su artimais giminaičiais žemės sklypų dovanojimo sandorius, buvo
sukurtos formalios sąlygos nesilaikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo.
Dovanojimo sandoriai buvo sudaryti siekiant padidinti turto įsigijimo vertę ir
taip gauti mokestinę naudą. Pareiškėjai, dirbtinai sudarydami žemės sklypų
dovanojimo sandorius su savo tėvais ir dukra, siekė nuslėpti individualios
veiklos vykdymo aplinkybes, t. y. formaliai dovanojimo būdu perleido turtą artimiems
giminaičiams ir išvengė tiesioginio pardavimo sandorio bei gavo mokestinę
naudą. Turto įsigijimas yra ūkinė operacija ir nėra būtina teismine tvarka pripažinti
atitinkamus sandorius negaliojančiais. Atsakovas nurodė, kad vietos mokesčių
administratoriaus surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjai
2004 - 2005 metais vykdė individualią veiklą. Pareiškėjų nekilnojamojo turto
sandoriai buvo sudarinėjami tęstinį laikotarpį, jiems būdingas pakartotinumas,
ši veikla buvo savarankiška ir ja buvo siekiama ekonominės naudos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2008 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad 2005 m. gegužės 24 d. pareiškėjai
sudarė mainų sutartį, pagal kurią pareiškėjas R. M. išmainė bendrosios dalinės
nuosavybės teise priklausančių 12 žemės sklypų, esančių Klaipėdos rajone,
Slengių kaime, 1/2 dalį į pareiškėjai V. M. priklausančių kitų 12 žemės sklypų
1/2 dalį, mainų sutartyje nurodant, kad išmainytus žemės sklypus sutarties
šalys įgyja nuosavybės teise. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
2 straipsnio 15 dalimi, finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.339
patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 2.2 ir 5.1
punktais, Civilinio kodekso 6.432 straipsnio 1 ir 2 dalimis, mainų sutarties
sudarymo atveju atlygis už parduotą turtą yra mainais gaunamas kitas turtas ir
šis atlygis yra apmokestinamas kaip pajamos natūra. Pagal minėtą mainų sutartį
pareiškėjai gavo pajamų natūra po 252546 Lt, tačiau jų nedeklaravo. Teismas
nurodė, kad 2005 metais pareiškėjai sudarė 9 jiems nuosavybės teise
priklausiusių sklypų dovanojimo sandorius, pagal kuriuos sklypai buvo perduoti
jų artimų giminaičių (tėvų ir dukros) nuosavybėn. Pareiškėjai teigė, jog minėti
sklypai buvo dovanoti, kad pareiškėjų tėvai ir dukra galėtų juose įsikurti ir
ūkininkauti. Tačiau nustatyta, kad netrukus po įsigijimo apdovanotieji asmenys
dovanotus žemės sklypus pardavė žemesnėmis kainomis nei įsigijimo kaina arba ta
pačia kaina, kuri nurodyta dovanojimo sutartyse. Be to, dovanoti ir vėliau
parduoti sklypai buvo ne žemės ūkio paskirties, o sklypai, kurių paskirtis -
mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčo nekilnojamojo
turto likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš dovanojimo sandorius. Pareiškėjai
šiuo atveju siekė mokestinės naudos. Turto perleidimas pareiškėjų tėvams ir
dukrai padėjo nuslėpti tikruosius pareiškėjų tikslus - įteisinti didesnę turto
vertę, išvengiant tiesioginio pardavimo sandorio ir siekiant mokestinės naudos.
Vien per trumpą laiko tarpą įvykusių sandorių daugetas, nesant kitų aplinkybių,
patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, buvo pakankamas pagrindas mokesčių
administratoriui taikyti turinio viršenybės prieš formą principą (Mokesčių
administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis) ir eliminuoti pareiškėjų 2005
metais įformintus žemės sklypų dovanojimo sandorius, o pajamas, gautas iš
sklypų pardavimo, pripažinti mokėtojo pajamomis. Teismas nurodė, kad, vertindamas
tam tikrų ūkinių operacijų (sandorių) pagrįstumą pagal Mokesčių administravimo
įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius tik nustato, ar
teisingai buvo apskaičiuoti atitinkami mokesčiai. Mokesčių administratoriaus
patikrinimo metu atliktas pareiškėjų sudarytų dovanojimo sandorių įvertinimas
neturi reikšmės tarp pareiškėjų, jų tėvų, dukros ir trečiųjų asmenų
susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams. Pareigos kreiptis Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais
mokesčių administratorius neturi. Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2004 - 2005
metais vykdė individualią veiklą. Pareiškėjų nekilnojamojo turto sandoriai buvo
sudarinėjami tęstinį laikotarpį. Pareiškėjai įsigijo 3 žemės ūkio paskirties
sklypus, kuriuos 2005 metais sujungė, pakeitė jų paskirtį, padalino į 31
sklypą. 2005 metais pareiškėjai vykdė žemės sklypų pardavimo ir kitus turto perleidimo
sandorius (pareiškėjas R. M. 12 sklypų dovanojo, 3 sklypus perdavė kaip
apmokėjimą už akcijas, 1 sklypą pardavė; pareiškėja V. M. 9 sklypus dovanojo, 7
sklypus perdavė kaip apmokėjimą už akcijas, 1 sklypą pardavė). Pareiškėjų nekilnojamojo
turto sandoriai buvo sudarinėjami sistemingai, jiems nebūdingas atsitiktinumas.
Be to, pareiškėjų vykdyta veikla buvo savarankiška, ji buvo vykdoma
nepriklausomai nuo kitų asmenų, savarankiškai sprendžiant su šia veikla
susijusius klausimus. Šia veikla buvo siekiama ekonominės naudos, pareiškėjų
pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo, sudarė didžiąją dalį visų
gautų pajamų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų
sudaryta mainų sutartis yra apmokestinama, jog pareiškėjų su jų tėvais ir dukra
sudaryti sandoriai yra fiktyvūs (jais buvo siekiama gauti mokestinę naudą), jog
pareiškėjai 2004 - 2005 metų laikotarpiu vertėsi individualia veikla, ir
pagrįstai pareiškėjams nurodyta sumokėti į biudžetą atitinkamas mokesčių,
delspinigių ir baudų sumas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d.
sprendimą ir patenkinti jų skundą.
Pareiškėjai nurodo, kad jie realiai bendrosios dalinės
nuosavybės teise turėjo 29 sklypus, kuriuos galėjo naudoti įvairiems tikslams. Pareiškėjams
žemės sklypai priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. jiems
priklausė po 1/2 žemės sklypo idealiosios nuosavybės teisės dalies, tačiau
nebuvo nustatyta reali dalis. Pareiškėjai keitėsi ne atskirai suformuotomis
realiomis žemės sklypų dalimis, bet mainėsi idealiosiomis nuosavybės teisės
dalimis. Tikrieji pareiškėjų ketinimai, sudarant mainų sutartį, buvo ne naujo
daikto perleidimas ar įsigijimas, bet bendrosios dalinės nuosavybės teisės
idealiųjų dalių transformacija į asmeninę nuosavybę. Todėl šiuo atveju turi
būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas, nes pareiškėjų veiksmų
formalioji išraiška nesutapo su jų tikrąja valia. Šiuo atveju neturi būti
pripažįstama, jog pareiškėjai gavo pajamas natūra, nes žemės sklypų savininkai,
jiems priklausantis žemės plotas, žemės sklypų vertė nepasikeitė, o tik žemės
sklypų nuosavybės forma (bendroji dalinė nuosavybė) transformavosi į kitą formą
(asmeninę nuosavybę). Pareiškėjai nurodo, kad, padovanodami žemės sklypus savo
artimiesiems giminaičiams, jie norėjo suteikti jiems turtinę pagalbą ir nesiekė
mokestinės naudos. Visi apdovanotieji gautas pajamas iš parduotų ar kitaip
perleistų žemės sklypų deklaravo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, tuo
pripažindami, jog asmeninės nuosavybės teise gavo pajamas už parduotus žemės
sklypus. Gautas pajamas už parduotus sklypus pareiškėjų tėvai ir duktė
panaudojo savo asmeniniams tikslams, tačiau mokesčių administratorius šių
aplinkybių nesiaiškino. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai
būtų gavę kokios nors naudos iš dovanojimo sandorių. Šiuo atveju nevisapusiškai
buvo ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės, neteisingai buvo įvertinti įrodymai
ir, remiantis prielaidomis, nepagrįstai buvo padarytos pareiškėjams nepalankios
išvados. Pareiškėjai nurodo, kad jų vykdyta veikla neturėjo versliškumo
požymio, todėl ji negali būti pripažinta individualia veikla pagal Gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjai iš sudarytų sandorių negavo
ir nesiekė gauti jokios ekonominės naudos. Šie sandoriai buvo atsitiktiniai, jie
buvo sudaromi atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusias aplinkybes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo
apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai 2005 m. gegužės 24 d.
sudarė mainų sutartį, pagal kurią išmainė bendrosios dalinės nuosavybės teise vienam
iš pareiškėjų priklausančių 12 žemės sklypų 1/2 dalį į kitam pareiškėjui priklausančių
kitų 12 žemės sklypų 1/2 dalį. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti turinio
viršenybės prieš formą principo minėtam sandoriui, nes nenustatyta jokio
neatitikimo tarp pareiškėjų veiksmų formaliosios išraiškos ir tikrosios jų
valios. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų dovanojimo sandoriai buvo sudaryti
siekiant padidinti turto įsigijimo vertę ir taip gauti mokestinę naudą. Pareiškėjai,
dirbtinai sudarydami žemės sklypų dovanojimo sandorius su savo tėvais ir dukra,
siekė nuslėpti individualios veiklos vykdymo aplinkybes, t. y. formaliai
dovanojimo būdu perleido turtą artimiems giminaičiams, kurių dovanojimo būdu
gautos pajamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies
19 punktą yra neapmokestinamos, ir tokiu būdu išvengė tiesioginio pardavimo
sandorio bei gavo mokestinę naudą. Taip pat minėtais dovanojimo sandoriais pareiškėjai
įteisino didesnę turto įsigijimo kainą, o praėjus neilgam laikotarpiui (nuo
keleto dienų iki pusantro mėnesio) nuo dovanojimo, žemės sklypus perleidus
kitiems asmenims įsigijimo arba žemesne negu įsigijimo kaina, apdovanotieji
asmenys išvengė gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Mokesčių administratorius šiuo
atveju surinko pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškėjų nurodytų kitų dovanojimo
tikslų, išskyrus mokestinės naudos gavimą, buvimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų
sudaryti dovanojimo sandoriai pripažinti jų tiesioginiais pardavimo sandoriais,
todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai siekė gauti ekonominės naudos.
Pareiškėjų pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo, sudarė didžiąją
dalį visų gautų pajamų. Šiuo atveju surinkti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą
konstatuoti nekilnojamojo turto pardavimo veiklos versliškumo požymį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Mokesčių administravimo
įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio
mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą
gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio
mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti
mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką
(skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus,
mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės
prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į
formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar
slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir
mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės
normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti
mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios
teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės
normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu
atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią
teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių
vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio
mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia,
kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo
(abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis –
gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė
operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta
norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš
šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. A11 -719/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-250/2008).
Pirmosios instancijos teismas,
pilnutinai visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes,
teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nenukrypdamas nuo Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluoto Mokesčių
administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagrįstai konstatavo,
kad pareiškėjų tėvams ir dukrai perleistas turtas padėjo nuslėpti tikruosius
pareiškėjų tikslus – įteisinti didesnę turto vertę, išvengiant tiesioginio
pardavimo sandorio ir siekiant mokestinės naudos. Teisėjų kolegija sutinka su
pirmosios instancijos teismo argumentais dėl minėtų dovanojimo sutarčių
vertinimo bei byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių šių dovanojimo sutarčių
fiktyvumą Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies prasme,
vertinimu.
Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai, sudarydami
dovanojimo sandorius su artimais giminaičiais, iš tikrųjų siekė jais nuslėpti
mokestinę naudą, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė Mokesčių
administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį ir, neatsižvelgęs į pareiškėjų
2005 metais sudarytas dovanojimo sutartis, pajamas, gautas iš žemės sklypų pardavimo,
pripažino pareiškėjų pajamomis.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodė, kad tikrieji jų
ketinimai, sudarant mainų sutartį, buvo ne naujo daikto perleidimas ar
įsigijimas, bet bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealiųjų dalių
transformacija į asmeninę nuosavybę, todėl šiuo atveju neturi būti pripažįstama,
jog pareiškėjai gavo pajamas natūra. Tačiau pareiškėjai nepateikė teismui jokių
įrodymų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti, jog pareiškėjų veiksmų
formalioji išraiška (žemės sklypų mainų sutarties sudarymas) neatitiko jų
tikrosios valios. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad
pareiškėjai privalėjo mainų sutarties pagrindu gautas pajamas natūra deklaruoti
ir sumokėti mokesčius.
Individualios veiklos apibrėžimas yra pateikiamas
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, jog
individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia
pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška
bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita
panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint
verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo
veikla.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė
teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. sprendime, priimtame administracinėje
byloje Nr. A5-902/2006, aiškindama minėtoje įstatymo nuostatoje
pateikiamą individualios veiklos sąvoką, pažymėjo, kad vertinant, ar gyventojo
veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti
veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo
– ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą
išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio
pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
2 str. 7 d. 1 p.)).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška
veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia
veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai
nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats
sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis
ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas,
paskirsto ir naudoja gautas pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).
Tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti
individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos
vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų
skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą
konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m.
birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad
pareiškėjų nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami tęstinį laikotarpį,
t.y. buvo sudarinėjami sistemingai ir jiems nebūdingas atsitiktinumas, be to,
pareiškėjų veikla buvo savarankiška, t.y. buvo vykdoma nepriklausomai nuo kitų
asmenų, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai sistemingai ir savarankiškai
vykdė tam tikrą ūkinę veiklą, kuria siekė ekonominės naudos. Tokia pareiškėjų
veikla atitinka visus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje
apibrėžtos individualios veiklos požymius.
Taigi, mokesčių administratoriai teisėtai ir pagrįstai
nurodė pareiškėjams sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės
mokesčius bei baudas ir delspinigius. Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos
teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus dėl mokesčių
administratoriaus sprendimo panaikinimo.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir
taikė mokesčius ir mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas,
priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį
skundą.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio
5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų V. M.
ir R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus
Baranovas
Dainius
Raižys
Skirgailė
Žalimienė