Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-795/2021

                          Proceso Nr. 1-01-1-40577-2020-0

                               Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                             1.2.25.6; 2.4.6.5.1; 2.4.7                                                                                                                                                                

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorams Liudmilai Galič ir Kaziui Grigaičiui,

nuteistojo P. P. gynėjui advokatui Mantui Liugui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. gynėjo advokato M. Liugo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) bauda.

P. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje, – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas pas P. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn.

P. P. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1. P. P. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus: P. P. 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., kelyje (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. teritorijoje, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas, tuo pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) reikalavimą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. P. gynėjas advokatas M. Liugas prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir P. P. išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimą baudžiamajame procese. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, P. P. ir Z. B. duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teismas laikė nuteistojo pasirinkta gynybine versija, nors jokių detalių motyvų, kodėl padarė tokią išvadą, nuosprendyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl P. P. nusikalstamos veikos padarė, atsietai ir selektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nevertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, nepateikė motyvuotų išvadų dėl įrodymų vertinimo, kodėl tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta arba vertina kritiškai, laiko juos tik prielaidomis. Savo išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad neturi pagrindo netikėti M. J., A. V., E. N., M. N., I. K. parodymais, kuriuos jie davė, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir neturėdami pagrindo apkalbėti nuteistąjį. Tačiau apeliaciniame skunde su tokiais motyvais nesutinkama, kadangi byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kurios verčia abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu, objektyvumu ir nuoseklumu.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esamų prieštaravimų ir neatskleidė visų būtinųjų P. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Nėra nustatytas tikslus pažeidimo laikas ir vieta, nėra nustatytas tikslus alkoholio koncentracijos kraujyje kiekis įvykio metu, todėl apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog įrodymų rinkimas nebuvo teisėtas. Iš kaltinimo matyti, kad P. P. inkriminuojamos veikos padarymo laikas yra 2020 m. spalio 5 d., 13.58 val., tačiau kartu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas buvo sutapatintas su telefoninio pranešimo gavimo laiku iš ne tarnyboje buvusio pareigūno, kuris neturėjo jokio kontakto su nuteistuoju, o informacija buvo gauta iš asmens, kuris galimai neturi medicininio toksikologijos išsilavinimo, t. y. negali objektyviai spręsti, ar asmens elgesio požymių visuma atitinka nusikalstamos veikos požymius. Be to, apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad informacija apie įvykį policijos komisariato informacinės sistemos registre užfiksuota tik 14.52 val., vieta nurodoma kaip atvira vietovė – kelias. Taigi tikslus veikos padarymo laikas taip ir liko nenustatytas, o kaltinimas nepasitvirtino, nes bylos duomenų visuma rodo, kad 13.58 val. P. P. buvo namuose ir jau miegojo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės šių aplinkybių netyrė.

2.3. Informacinėje sistemoje nurodoma, kad duomenys buvo gauti telefonu, tačiau nenurodytas telefono numeris, pranešęs asmuo taip pat nebuvo įvardytas. Taigi kaltinime nurodomos žinučių siuntimo aplinkybės yra tik prielaidos, kurios negali būti laikomos įrodymais. Per programą „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsta žinutė A. V., ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvo siųsta iš M. J. telefono, tačiau ši informacija apskritai nebuvo fiksuojama ir vertinama. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys iš esmės nepaneigia P. P. duotų paaiškinimų. P. P. neblaivumas buvo nustatytas 14.40 val., telefoninis A. V. skambutis buvo užfiksuotas 13.58 val., o P. P. kontaktas su M. J. įvyko dar anksčiau. Kas tiksliai įvyko per daugiau nei valandos laikotarpį, teismas detaliai neištyrė. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys patvirtina tik tai, kad asmuo buvo neblaivus tikrinimo metu ir jo kraujyje buvo konkretus kiekis alkoholio, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog prieš valandą jis vairavo automobilį ir buvo neblaivus, o alkoholio kiekis jo kraujyje buvo didesnis nei 1,51 promilės. Retrospektyviai nustatyti alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje konkrečiu metu reikalingos specialios žinos, tačiau nei ekspertizės, nei kitų duomenų, leidžiančių objektyviai nustatyti, koks buvo alkoholio kiekis kraujyje įvykio metu, nėra. Pirmosios instancijos teismas šio esminio fakto nenustatė.

2.4. Pirmosios instancijos teismo nurodomi motyvai, kad „nagrinėjant bylą buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai: nekoordinuoti judesiai, sklindantis stiprus alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, neatpažino sandėlyje buvusio ir jam padėjusio prisipilti į maišą grūdų liudytojo M. J. (nors su juo gyvena viename kaime ir yra pažįstami, anksčiau yra bendravę, atlikdami ūkio darbus), nerišli kalba“, nepatvirtina teismo išvadų. P. P. veika neatitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad vienintelis informacijos šaltinis, kuris sudaro pagrindą vertinti, kad P. P. transporto priemonę 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., vairavo neblaivus, yra tik M. J. parodymai, tačiau, priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, M. J. parodymai nėra nuoseklūs. Skirtingai negu teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu M. J. nurodė: „Kad P. P. būtų svirduliavęs, nepastebėjau, be to, kad P. P. vairuojamas automobilis įtartinai manevruotų, taip pat nepastebėjau.“. M. J. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nenuoseklumą patvirtina ir nurodomos dviprasmiškos aplinkybės – neaišku, ar P. P. vilko, ar išnešė grūdų maišą. Be to, P. P. nepažino liudytojo, nes dėl savo sveikatos būklės, nedėvėdamas akinių, gerai nemato ir sutriko, pamatęs ne sandėlio savininką, o visai kitą asmenį. Net ir tikint liudytojo teisme duotais paaiškinimais, kad P. P. svirduliavo, neatmestina galimybė, jog dėl grūdų maišo sunkumo ir nuteistojo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) bei sveikatos būklės jis galėjo sunkiai išlaikyti pusiausvyrą.

2.5. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausė P. P. ir iš jo elgesio, kalbos ypatumų, išsilavinimo galėjo matyti, kad jo kalba neaiški ir nerišli, P. P. kalba tarmiškai, todėl M. J. subjektyvi nuomonė apie P. P. kalbą negali būti laikoma apsvaigimo požymiu. Kita svarbi aplinkybė – iš burnos sklindantis kvapas, nors ir gali sudaryti įspūdį, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai savaime nepatvirtina, kokia tiksliai yra alkoholio koncentracija kraujyje, o tuo labiau, kad koncentracija viršija 1,51 promilės, o tai yra būtinas objektyvusis P. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymis. Toks kvapas galėjo atsirasti dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir pagirias, nes P. P. neneigė išvakarėse vartojęs alkoholį, tačiau kvapo stiprumo apibūdinimas yra subjektyvus M. J. vertinimas. M. J. savo pranešime A. V. nurodė tik tai, kad P. P. yra „prisprogęs“ ir ar norėtų jį „sužvejoti“. Tokį tekstą teisiamojo posėdžio metu M. J. perskaitė iš savo telefono. Paprašius sudaryti galimybę susipažinti su žinutės turiniu, prokurorė tokiam veiksmui prieštaravo ir apžiūra nebuvo atlikta. Jeigu tokia žinutė iš tiesų egzistuoja, tuomet nesuprantama, kodėl A. V., kreipdamasis į savo kolegas, papildomai nurodė aplinkybes, kurių M. J. nenurodė. Byloje nėra A. V. pranešimo išklotinės ar kitokių įrodymų, todėl nepatikrinta informacija laikytina abejone, kurią teismas privalėjo pašalinti. Nekoordinuoti asmens judesiai yra svarbi įrodinėtina aplinkybė, kuria teismas, be kita ko, remiasi, spręsdamas P. P. kaltės klausimą, tačiau šios informacijos atsiradimo tarnybiniame pranešime ir kituose dokumentuose patikimumas kelia abejonių.

2.6. Lygiai taip pat abejonių kelia ir veikos laiko aplinkybė, kadangi, vadovaujantis M. J. parodymais, P. P. atvykus apie 12 valandą į grūdų sandėlį, informacija apie vairavimą esant neblaiviam policijos komisariato budėtojus pasiekė tik 13.58 val. Laiko aplinkybė taip pat yra svarbi įrodinėtina aplinkybė, tačiau objektyvaus šių duomenų vertinimo byloje nėra. Taigi lieka neiškus veikos padarymo laikas ir laiko tarpas, kada M. J. bendravo su P. P. iki neblaivumo akto sudarymo. Aplinkybes, susijusias su laiku ir alkoholio vartojimu, tiek P. P., tiek jo sugyventinė Z. B. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus teisiamojo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas, formaliai laikydamas, jog tai tėra gynybinė versija, jais nesivadovavo. Neblaivumo nustatymo aktas savaime nepatvirtina, kad kaltinime nurodomu laiku P. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 1,51 promilės. Pažymėta, jog P. P. neatsisakė tikrintis blaivumo, bendravo su policijos pareigūnais. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, tarnybinio pranešimo sudedamoji dalis yra vaizdo ir garso kameros „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas, tačiau iš bylos medžiagos aišku, kad toks įrašas teismui nebuvo perduotas, o tai sudaro kliūtį patikrinti, ar tarnybiniame pranešime nurodoma informacija atitinka tikrovę.

2.7. Konstatuota, kad pareigūnai veikė neturėdami tam teisinio pagrindo ir pažeisdami policijos veiklos instrukcijas, nes veiksmus atliko savo iniciatyva, vadovaudamiesi neoficialia informacija ir neužregistravę informacijos apie įtariamą pažeidimą tarnybinėje duomenų bazėje. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog pareigūnai tikslingai klaidino teismą, neigdami aplinkybes, susijusias su jų patekimu į Z. B. namus, nes tai patvirtintų neteisėtą privačios nuosavybės pažeidimą. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad neblaivumo patikrinimo aktas buvo taisomas, keičiant alkoholio vartojimo laiko aplinkybes, tačiau jokių žymių apie tai, kad taisymu reikia tikėti, nėra, be to, akte yra nurodoma, kad P. P. sutinka su tikrinimo rezultatais, tačiau pagal nustatytą tvarką pats asmuo turi šią informaciją įrašyti, vis dėlto, iš rašysenos akivaizdu, jog įrašą „sutinku“ darė ne pats P. P. Byloje taip pat nustatyta, kad pareigūnai ne kartą buvo atvykę į P. P. namus susirinkti trūkstamų parašų, todėl neatmestina prielaida, jog aktas galėjo būti pasirašytas ir papildytas vėliau nei jame nurodoma sudarymo data ir laikas. Tokie neteisėti veiksmai negali būti laikomi leistinais įrodymais byloje. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. vasario 11 d. raštu pateiktos informacijos, kad nėra galimybių nustatyti alkoholio rezorbcijos greičio konkrečiam asmeniui. Vis dėlto, atsakymą rengusio asmens vertinimu, tikėtina, kad, P. P. vartojus alkoholinius gėrimus su maistu, po 40–64 minučių dar ne visas alkoholis buvo rezorbavęsis į kraują. Ši išvada patvirtina P. P. duotus paaiškinimus apie alkoholio vartojimo aplinkybes, kad tai jis darė grįžęs namo, likus valandai iki jo patikrinimo alkotesteriu.

2.8. Pirmosios instancijos teismas kaip P. P. kaltės įrodymu vadovavosi A. B. duotais paaiškinimais ikiteisminį tyrimą atlikusiai tyrėjai. Vis dėlto A. B. nurodyti duomenys, neva jis matęs P. P. ryte vartojus alkoholį, negali būti laikomi objektyviais duomenimis. A. B. teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad buvo apklausiamas nuotoliniu būdu ir jo telefonu teikti duomenys yra klaidinantys, nes jis nematė ir negalėjo matyti P. P. apsvaigusio nuo alkoholio 2020 m. spalio 5 d. ryte, kadangi tuo metu miegojo savo kambaryje ir pabudo tik apie 15 val. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato nuotolinio liudytojo apklausos būdo, tuo labiau, kai asmuo vairuoja transporto priemonę ir nėra pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Be to, A. B. nebuvo supažindintas, kaip jo teikti paaiškinimai buvo užrašyti, o posėdžio metu duotais A. B. paaiškinimais teismas nesivadovavo.

2.9. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos ir padarė neteisingas, surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo įtakos neteisingoms teismo išvadoms dėl P. P. kaltės klausimo išsprendimo.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo P. P. gynėjas advokatas M. Liugas prašė tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir priimti P. P. išteisinantį nuosprendį. Prokurorė L. Galič prašė apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl P. P. kaltės.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo P. P. gynėjo advokato M. Liugo apeliacinis skundas tenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendis naikintinas ir P. P. išteisintinas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas).

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

4.3. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju yra keliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo P. P. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

5. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir P. P. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

5.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

5.2. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo gynėjas pateikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, spėjimais, aiškino nepatikrintas aplinkybes kaltinamojo nenaudai, iškraipė nustatytus faktus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, nežiūrint to, kad nuteistasis P. P. neigė padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

5.3. Pirmosios instancijos teismas tik išvardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau išsamios motyvacijos dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, P. P. kaltės įrodytumo ir daromų išvadų nepateikė. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, tačiau kiekvieną iš jų vertino atskirai, atsietai nuo kitų įrodymų, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju buvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reiškia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Skirtingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, P. P. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, nebuvo neabejotinai įrodytas bylos duomenų visuma.

5.4. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 2811 straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą. P. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienos ryte apsidirbo darbus ir išvažiavo į sandėlį ir parduotuvę, kur nusipirko butelį degtinės ir maisto, pasiėmė iš sandėlio grūdus ir parvažiavo namo. Namuose su sugyventine išgėrė gimtadienio proga butelį degtinės, užvalgė ir nuėjo miegoti. Atvažiavę policijos pareigūnai jį pakėlė, sakė, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, išsivedė į lauką, tikrino neblaivumą. P. P. pasirašė dokumentus, bet jų neskaitė, buvo neblaivus. Automobilio neblaivus nevairavo. Sandėlyje buvo sutikęs M. J., kuris jam padėjo prie grūdų, jis jam nieko nesakė apie neblaivumą. Negalėjo nuo P. P. sklisti alkoholio kvapas, nes jis tuo metu buvo blaivus. Su M. J. nėra susipykęs, sandėlyje išbuvo apie 15 minučių (t. 1, b. l. 191).

5.5. Taigi, kaip matyti, P. P. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, jog tokie nuteistojo parodymai laikytini tik jo gynybine versija. Kadangi skundžiamame nuosprendyje įrodymai buvo įvertinti atsietai vieni nuo kitų, apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidas. Pirmiausia aptartini liudytojų parodymai, kurie išsamiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant P. P. atliktus veiksmus:

5.5.1. Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlyje (datos nepamena, bet yra nurodęs parodymuose, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu). P. P. apie 12 val. dienos atvažiavo nusipirkti grūdų, jie bendravo. P. P. jo nepažino, kelis kartus prisistatė, nors yra iš to paties kaimo ir yra bendravę anksčiau, nuo P. P. pakankamai iš toli sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jis padėjo P. P. prisisemti grūdų, jie buvo pakankamai arti vienas kito, nes vienas laikė maišą, o kitas sėmė grūdus, kalbėjosi. M. J. atrodė, kad P. P. yra stipriai neblaivus. P. P. pats išsinešė grūdų maišą, eidamas svirduliavo. Po to pamatė, kad P. P. pats išvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu į (duomenys neskelbtini) pusę. M. J. parašė A. V. žinutę, kad P. P. girtas išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Rašė A. V., nes asmeniškai jį pažįsta, žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra policijos pareigūnas, manė, jog taip bus greičiau sureaguota ir bus sulaikytas neblaivus vairuotojas, kuris, jo manymu, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Su P. P. jie nėra susipykę, santykiai yra neutralūs (t. 1, b. l. 182). Tokie liudytojo parodymai atskleidžia, kad jis apie nuteistojo P. P. girtumą sprendė tik iš aplinkybių, kurios objektyviai tikslaus asmens girtumo konkrečiu metu įvertinti neleidžia. Vien liudytojo subjektyvus vertinimas, kad nuteistasis svirduliavo, nerišliai kalbėjo ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, niekaip nepatvirtina, kad tuo konkrečiu metu P. P. girtumas buvo 1,5 promilės ar didesnis. Liudytojo M. J. parodymai buvo vienas iš pagrindinių šaltinių, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad P. P. transporto priemonę 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., vairavo neblaivus. Vis dėlto sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog liudytojo M. J. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, nes ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino nepastebėjęs, jog P. P. būtų svirduliavęs ar įtartinai manevravęs automobiliu (t. 1, b. l. 55–57). Sutiktina, jog P. P. svirduliuoti galėjo dėl grūdų maišo sunkumo, savo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ar sudėtingos sveikatos būklės. Tvirtinimas, jog P. P. kalba buvo nerišli, taip pat atspindi tik subjektyvią nuomonę, nes kalbos nerišlumui gali turėti įtakos tiek tarmė, tiek sveikatos būklė, tiek kitos aplinkybės, tačiau tai nepatvirtina, kokia tiksliai alkoholio koncentracija buvo asmens kraujyje. Be to, P. P. neneigė išvakarėse vartojęs alkoholio, o tai ir galėjo nulemti alkoholio kvapo nuo jo sklidimą. Taigi aptariama informacija, gauta iš asmens, kuris galimai neturi medicininio toksikologinio išsilavinimo, t. y. negali objektyviai spręsti, ar asmens elgesio požymių visuma atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali būti vienintelis ar pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo vadovaujantis yra įrodinėjama P. P. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

5.5.2. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su juo susisiekė M. J., kuris gyvena tame pačiame kaime, ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus, kadangi P. P. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Po to liudytojas paskambino į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (t. 1, b. l. 182). Iš tokių liudytojo parodymų galima spręsti, jog įvykio dieną jis pats nuteistojo P. P. apskritai nematė, tad ir apie jo girtumą spręsti nei objektyviai, nei subjektyviai negali. Liudytojas tik perdavė policijos komisariatui informaciją, kurią gavo iš asmens, subjektyviai įvertinusio P. P. būklę. Tokie liudytojo parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, reikšmingų, sprendžiant dėl P. P. kaltės ir kitų nusikaltimo sudėties požymių buvimo jo veiksmuose. Taip pat abejonių kelia ir veikos padarymo laiko aplinkybė, kadangi, vadovaujantis M. J. parodymais, P. P. į grūdų sandėlį atvyko apie 12 val., o informacija apie vairavimą esant neblaiviam policijos komisariato budėtojus iš liudytojo A. V. pasiekė tik 13.58 val. Aptarti liudytojo parodymai tik patvirtina, jog jis buvo tarpininkas, kuris perdavė M. J. jam suteiktą informaciją atsakingai institucijai ištirti, tačiau šio asmens parodymai negali būti prilyginami net netiesioginiams įrodymams, per kitus duomenis patvirtinantiems asmens kaltę dėl nusikaltimo padarymo.

5.5.3. Liudytojas E. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbdamas iš A. V. apie 13.58 val. gavo pranešimą, jog nuo (duomenys neskelbtini) kaime esančio grūdų sandėlio važiuoja neblaivus vairuotojas. Buvo nurodyta, kad P. P. važiuoja mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. Jie sureagavo, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) prie sandėlio, telefonu susisiekė su M. J., kadangi kelyje minėto automobilio nebuvo, todėl nuvažiavo į P. P. kiemą. Automobilis stovėjo kieme, P. P. buvo namuose. Įėjus į kambarį, jame buvusi moteris pakvietė P. P., o prieš tai paklausus, ar P. P. gėrė namuose alkoholį, moteris sakė, kad ne. Po to apklausiant Z. B., ji jau sakė, kad alkoholį namuose P. P. vartojo, ji pati buvo blaivi. P. P. buvo labai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, keitė parodymus. Iš pradžių sakė, kad važiavo neblaivus, paskui sakė, kad nevažiavo neblaivus. Iš karto ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, buvo tikslinamos aplinkybės. Tyrėjos pavedimu E. N. yra vežęs P. P. pasirašyti dokumentus, procesinių teisių jis P. P. nėra aiškinęs, jis turėjo pavedimą tik įteikti dokumentus. Liudytojas mano, kad procesines teises jam išaiškino tyrėja (t. 1, b. l. 182–183). Liudytojo M. N. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš esmės atitinka liudytojo E. N. parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai nebeaptaria (t. 1, b. l. 183–184). Akivaizdu iš aptartų parodymų, jog patys pareigūnai nei vairuojančio P. P., nei jo neblaivumo fakto tuoj po vairavimo neužfiksavo. Apie tai, kad P. P. vairavo, būdamas neblaivus, jie informaciją gavo iš kitų šaltinių, tačiau jos patvirtinti patys negali. Taigi šių liudytojų parodymai nepatvirtina nuteistojo vairavimo fakto ar tuo labiau fakto, kad jis transporto priemonę vairavo girtas. Tai, kad po įvykio policijos pareigūnai nuvykę į namus rado P. P. neblaivų, praėjus netrumpam laiko tarpui, nepatvirtina ir negali tiesiogiai patvirtinti vairavimo, esant neblaiviam, fakto. Savaime suprantama, jog pareigūnai turėjo vykdyti savo pareigines funkcijas ir, gavę informaciją apie galbūt daromą nusikalstamą veiką, šią informaciją patikrinti, tačiau, jai nepasitvirtinus ar nesurinkus duomenų, kurie tokią informaciją patvirtintų, vien prielaidomis asmens kaltė negali būti įrodinėjama, net jei informacija apie galimai daromą nusikaltimą buvo užfiksuota oficialiose duomenų bazėse. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens girtumas turi būti nustatomas vairavimo metu ar tuoj po jo, ir vien tai, kad pareigūnai būtų matę P. P. vairavimo metu ar (ir) tuoj po jo, savaime nesudarytų pagrindo, nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens girtumą vairavimo metu, traukti P. P. baudžiamojon atsakomybėn, kadangi nepakanka įtarimo, jog asmuo gali būti girtas, t. y. neužtenka nustatyti prastą asmens koordinaciją, alkoholio kvapo sklidimą, nesiorientavimą aplinkoje ir pan., nes privalo būti nustatytas konkretus ir tikslus asmens girtumo laipsnis – 1,5 ar daugiau promilės, kad būtų galima spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą.

5.5.4. Liudytojas A. Br. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. J. jam skambino ir sakė, jog į sandėlį atvyko P. P. pirkti grūdų, nes (duomenys neskelbtini) esantis sandėlis yra liudytojo. A. Br. pasakė M. J., kad įduotų P. P. maišelį grūdų, ir visas pokalbis baigėsi (t. 1, b. l. 184). Aptariant šio liudytojo parodymus yra būtina pažymėti, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tarpu liudytojas A. Br. tik nurodė, kad sandėlio darbuotojas jį informavo apie P. P. atvykimą pasiimti grūdų, nei apie P. P. būklę, nei tuo labiau apie jo vairavimą esant neblaiviam nebuvo kalbama, tokia informacija liudytojas nedisponavo ir jos iš kitų negirdėjo. Taigi darytina išvada, kad šie liudytojo A. Br. parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti nė vienos tyrimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su galbūt padarytu nusikaltimu.

5.5.5. Liudytoja Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. P. yra jos sugyventinis, (duomenys neskelbtini) d. jis šventė savo gimtadienį, dieną buvo atvažiavusi pusseserė, truputį išgėrė alkoholio, vakare alkoholio nebevartojo. Kitą rytą – (duomenys neskelbtini) d. – atsikėlė blaivus, apsidirbo ūkio darbus, alkoholio nevartojo ir išvažiavo į parduotuvę, grįždamas užsuko į sandėlį ir parvažiavo namo, parsivežė grūdų maišą, maisto ir degtinės butelį. Pietaudami jiedu išgėrė degtinės butelį ir P. P. nuėjo pamiegoti. Jam bemiegant atvyko policijos pareigūnai, jie pakėlė P. P. ir išsivedė į lauką, tikrino girtumą, apklausė ir ją. Klausė, ar P. P. vairavo automobilį, ji sakė, kad vairavo. Nesakė jai, kad įtaria, jog P. P. vairavo automobilį neblaivus. Pareigūnai klausė, ar P. P. vartojo alkoholį, ji sakė, kad vartojo parvažiavęs į namus. Ji netiki, kad galėjo pasakyti pareigūnams, jog tą rytą P. P. gėrė alų, jis alaus nemėgsta ir beveik negeria. Ji tikrai nenurodė, kad P. P. grįžo į namus 13.45 val., gal pareigūnai tik taip užrašė. Apklausos protokolą pasirašyti jai atvežė pareigūnai jau perrašytą kitą dieną, ji skaitė protokolą, bet gal ko nepamatė (t. 1, b. l. 184). Visų pirma, būtina pažymėti, jog teismas vadovaujasi parodymais, kurie buvo duoti teisiamojo posėdžio metu, kai liudytojas būna įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio parodymais, kurie buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo metu, svarbiausi yra parodymai, kurie duodami rungtyniškame procese. Aplinkybę, kad liudytoja pakeitė parodymus, galėjo nulemti keletas veiksnių – parodymai galėjo būti netiksliai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja praėjus daugiau laiko galėjo tiksliau prisiminti įvykio detales, netikslių parodymų davimui įtakos galėjo turėti šokas dėl pareigūnų atliekamų procesinių veiksmų ir kt. Bet kokiu atveju svarbiausia tai, jog, priimdamas nuosprendį, teismas turi vadovautis liudytojos Z. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau dėl atitinkamų pasikeitimų juos vertinti kritiškai ir remiantis liudytojos parodymais daryti tik tas išvadas, kurias pagrindžia ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Antra, svarbu tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų paneigti liudytojos Z. B. versiją apie tai, jog nuteistasis P. P. alkoholį vartojo po to, kai grįžo iš sandėlio, t. y. jau po transporto priemonės vairavimo, ir iš ryto jo nebuvo vartojęs, t. y. nebuvo vartojęs alkoholio dar iki transporto priemonės vairavimo. Esant aptartai situacijai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi būtent tais liudytojos Z. B. parodymais, jog P. P. transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, kadangi bylos medžiagoje nesurinkta duomenų, kurie šią įvykio versiją paneigtų ir patvirtintų P. P. kaltę padarius minimą nusikaltimą.

5.5.6. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nematė, jog P. P. būtų vairavęs automobilį neblaivus. Prieš dieną atvažiavo pas mamą, buvo jos sugyventinio gimtadienis, atvažiavo svečių, bet ant stalo buvo tik kava ir tortas, nematė, ar buvo vartojamas alkoholis. Pabuvęs apie valandą, jis išvažiavo pas pusbrolį ir grįžo tik paryčiais, beveik visą dieną praleido savo kambaryje, buvo išėjęs tik tuomet, kai atvažiavo policija. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, P. P. buvo neblaivus. Policijos pareigūnai tikrino P. P. blaivumą, jį apklausė policijos automobilyje. Apie ką kalbėjo policijos pareigūnai su P. P., liudytojas negirdėjo, tik P. P. vėliau sakė, kad policijos pareigūnai kaltina jį vairavus automobilį, esant neblaiviam. Vėliau A. B. skambino tyrėja ir kvietė atvykti į apklausą, telefonu su tyrėja jis kalbėjo apie šio įvykio aplinkybes, tyrėja surašė tarnybinį pranešimą apie jų pokalbį telefonu. Dėl P. P. girtumo jis keitė parodymus, nes kai kalbėjo su tyrėja, jis vairavo automobilį, t. y. tyrėja viską greitai susakė, o jis pasimetė, buvo susikoncentravęs į automobilio vairavimą ir nelabai klausėsi, ką sakė tyrėja (t. 1, b. l. 190–191). Aptariant ir vertinant liudytojo A. B. parodymus, galima taikyti tuos pačius kriterijus ir taisykles, kurie buvo taikomi, vertinant liudytojos Z. B. parodymus. Be to, šiuo atveju pats liudytojas paaiškino, kodėl pasikeitė jo parodymai, t. y. apklausiamas pirmą kartą telefonu, jis vairavo automobilį ir negalėjo susikoncentruoti tiek į tyrėjos klausimus, tiek į savo parodymų turinį. Taigi, kaip pažymėta ir anksčiau, teisėjų kolegija vadovaujasi ta liudytojo A. B. parodymų, kuriuos jis davė teisiamojo posėdžio metu, dalimi, kurią patvirtina ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys, o tiksliau – ta versijos dalimi, kuri yra nepaneigta bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis. Liudytojas nematė P. P. įvykio dieną vairuojančio ir negalėjo patvirtinti, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus. Geriau prisiminęs įvykį ir jo detales, liudytojas A. B. tvirtino, jog P. P. vairavo blaivus, nors iš bylos duomenų akivaizdu, jog, būdamas kambaryje visą tą laiką, iki atvyko policija, liudytojas negalėjo tiksliai žinoti apie P. P. suvartotą alkoholio kiekį ir laiką, kada tai įvyko, tačiau pažymėtina, jog bylos duomenimis, kaip jau minėta ir anksčiau, liudytojo versija, kad P. P. girtas automobilio nevairavo, yra nepaneigta.

5.5.7. Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji važiavo į kaltinamojo ir Z. B. namus jų apklausti, nes jiems buvo sudėtinga atvažiuoti į policijos komisariatą, kadangi P. P. negalėjo vairuoti transporto priemonės. Po apklausos jie vietoje pasirašė protokolus. Ką Z. B. sakė, tą liudytoja ir užrašė. Abiem buvo išaiškintos procesinės teisės, sakė, kad suprato. P. P. dar buvo apklaustas ir policijos komisariate, tvirtino, jog viską supranta. Nebuvo taip, kad surašė procesinius dokumentus ir atvežė tik pasirašyti. Liudytoja perskaitė Z. B. jos apklausos protokolą, kurį rašė iš jos žodžių. P. P. buvo nuvežtas ir įteiktas tik kaltinamasis aktas. Dėl A. B. apklausos nurodė, kad jam buvo paskambinta telefonu. A. B. pasakė, kad yra karantinas ir į apklausą policijos komisariate jis nevažiuos. Nors vėliau liudytojas sutiko atvažiuoti į apklausą ir nurodytos tos aplinkybės, kurios buvo užfiksuotos. A. B. nebuvo supažindintas su liudytojos tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 190). Visų pirma, pažymėtina, kad liudytoja savo parodymuose apie P. P. vairavimą, esant neblaiviam, net neužsimena, taigi tokie parodymai tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia bent vieną tyrimui reikšmingą aplinkybę. Antra, liudytoja aptaria galbūt ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kitus liudytojus ir kaltinamąjį padarytus procesinius pažeidimus. Vis dėlto visi šie galimai padaryti pažeidimai buvo pašalinti teisiamojo posėdžio metu, kai tiek liudytojai, tiek P. P. buvo apklausti dar kartą, davę priesaiką teikti tik teisingus (ne melagingus) parodymus. Nepaisant to, darytina išvada, jog liudytojos I. K. parodymai niekaip nepadeda spręsti dėl P. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, t. y. liudytojos nurodytos aplinkybės nėra susijusios su neva neteisėtais P. P. veiksmais – liudytoja nei apskritai matė P. P. įvykio dieną vairuojantį transporto priemonę, nei gali patvirtinti duomenis apie jo būklę vairavimo metu (patvirtinti ar paneigti jo blaivumą).

5.6. Įvertinus visus aptartus liudytojų parodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nė vieni iš jų tiesiogiai nepatvirtina P. P. vairavimo, esant neblaiviam, kai jo girtumas buvo didesnis negu 1,5 promilės. Dauguma liudytojų apskritai įvykio dieną nematė P. P. vairuojančio, o tuo labiau negalėjo patvirtinti jo neblaivumo vairavimo metu. Kita vertus, keletas liudytojų (Z. B. ir A. B.) iškėlė versiją, kuri atitinka ir P. P. parodymus, jog alkoholį jis vartojo jau po vairavimo, t. y. grįžęs namo iš sandėlio, ir ši versija bylos medžiagoje esančių duomenų nėra paneigta. Aptarus liudytojų parodymus, taip pat būtina aptarti ir įvertinti bylos medžiagoje esančius objektyvius duomenis:

5.6.1. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) E. N. 2020 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. N., gavo telefoninį pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., prie grūdų sandėlio atvažiavo neblaivus kaimo gyventojas mėlynos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojas – P. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo. Asmuo su automobiliu pasišalino. Atvykę pastebėjo, kad mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Užėjus į namo vidų, pasitiko Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji nurodė, kad P. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena minėtu adresu. Moteris iš kito kambario pakvietė P. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus jo, kada vartojo alkoholį, šis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. šventė savo gimtadienį ir pradėjo vartoti alkoholį. (duomenys neskelbtini) d. ryte taip pat dar vartojo alkoholį. Paklausus P. P., ar jis vairavo automobilį, jis nurodė, kad taip ir tai darė maždaug valandos laikotarpiu. Paklausus, ar asmuo po vairavimo vartojo alkoholį, šis to nurodyti negalėjo, nes dažnai keitė parodymus. Paklausus Z. B., ar jos sugyventinis P. P. vairavo automobilį, ji nurodė, kad taip ir tai vyko valandos laikotarpiu. Moters paklausus, ar grįžęs vyras vartojo alkoholį, moteris nurodė, kad nevartojo. Atliekant Z. B. apklausą, moteris pakeitė parodymus ir nurodė, kad grįžęs sugyventinis vartojo alkoholį. P. P. 14.40 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,47 promilės neblaivumas. Antruoju tikrinimu 15.04 val. vyrui nustatytas 2,55 promilės neblaivumas. Užpildytas asmens neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietoje kaip liudytoja apklausta Z. B. Užpildytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Įvykio vietoje filmuota vaizdo ir garso kamera „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4).

5.6.2. Iš (duomenys neskelbtini) ataskaitų žiūryklės (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti: įvykio tipas – eismo saugumas, KET pažeidimas; įregistravimo data ir laikas – 2020 m. spalio 5 d. 14.55 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas; informacijos gavimo data ir laikas – 2020 m. spalio 5 d. 14.52 val. Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas – papildoma informacija apie patikrinimą: nusikalstama veika – atvykę pastebėjo, kad mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Užėjus į namo vidų, pasitiko Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji nurodė, kad P. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena minėtu adresu. Moteris iš kito kambario pakvietė P. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus jo, kada vartojo alkoholį, šis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. šventė savo gimtadienį ir pradėjo vartoti alkoholį. (duomenys neskelbtini) d. ryte taip pat dar vartojo alkoholį. Paklausus P. P., ar jis vairavo automobilį, jis nurodė, kad taip ir tai darė maždaug valandos laikotarpiu. Paklausus, ar asmuo po vairavimo vartojo alkoholį, jis to nurodyti negalėjo, nes dažnai keitė parodymus. Paklausus Z. B., ar jos sugyventinis P. P. vairavo automobilį, ji nurodė, kad taip ir tai vyko valandos laikotarpiu. Moters paklausus, ar grįžęs vyras vartojo alkoholį, moteris nurodė, kad nevartojo. Atliekant Z. B. apklausą, moteris pakeitė parodymus ir nurodė, kad grįžęs sugyventinis vartojo alkoholį. P. P. 14.40 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,47 promilės neblaivumas. Antruoju tikrinimu 15.04 val. vyrui nustatytas 2,55 promilės neblaivumas. Užpildytas asmens neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietoje kaip liudytoja apklausta Z. B. Užpildytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Tikslinga kaip liudytoją apklausti (duomenys neskelbtini) M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aplinkybės – gautas telefoninis skambutis, kad (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., prie grūdų sandėlio atvažiavo neblaivus kaimo gyventojas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ – P. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo. Pranešėjas – privatus fizinis asmuo, pranešimo būdas – telefonu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. spalio 10 d. Nusikalstamos veikos aprašymas – 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., P. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Asmeniui nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 5–8).

5.6.3. Iš 2020 m. spalio 5 d. apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. Apžiūros objektas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, matomas prie gyvenamojo namo iš rytinės pusės kieme ant vejos stovintis mėlynos spalvos automobilis, kurio markė ir modelis yra „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, matyti, kad įlenktas keleivio pusės priekinis sparnas, daugiau išorinių sugadinimų nematyti. Automobilio salono viduje jokių daiktų nepastebėta. Automobilio bagažo skyriuje taip pat jokių kitų daiktų nėra, išskyrus tik tai, kas priklauso automobilio komplektacijai. Apžiūrint automobilį, daugiau reikšmingų pėdsakų ar žymių, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–20).

5.6.4. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2020 m. spalio 5 d. Neblaivumo nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. spalio 5 d. 14.38 val. P. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) gali, o stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. P. P. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 7 valandas. P. P. atliktas tikrinimas prietaisu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis tikrinimas 2020 m. spalio 5 d. 14.40 val. – 2,47 promilės girtumas; antrasis tikrinimas 2020 m. spalio 5 d. 15.04 val. – 2,55 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais P. P. sutiko, pasirašydamas neblaivumo nustatymo akte (t. 1, b. l. 25).

5.6.5. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato alkoholio kiekio matuoklio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 5 d. P. P. nustatytas: 1) 14.40 val. – 2,47 promilės girtumas; 2) 15.04 val. – 2, 55 promilės girtumas (t. 1, b. l. 26–29).

5.6.6. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) I. K. 2020 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. lapkričio 17 d. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susisiekta su A. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., ir teirautasi apie įvykio, kuris įvyko 2020 m. spalio 5 d., aplinkybes. A. B. nurodė, jog, kadangi šalyje paskelbtas karantinas, į apklausą atvykti negali, sutinka telefonu papasakoti, kas jam žinoma apie aprašomo įvykio aplinkybes. Pasak A. B., 2020 m. spalio 4 d., dienos metu, svečiavosi pas savo mamą Z. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. Jis alkoholinių gėrimų su mama bei jos sugyventiniu P. P. negėrė. Jo lankymosi metu P. P. jau buvo neblaivus, su kuo P. P. vartojo alkoholinius gėrimus, jis nežino. Tą pačią dieną A. B. išvyko aplankyti kitų giminaičių, į mamos namus grįžo tik permiegoti. 2020 m. spalio 5 d. ryte pabudęs pamatė, kad P. P. akivaizdžiai yra neblaivus. Jis su juo negėrė, nes žinojo, kad jam reikės vairuoti automobilį. Su kuo P. P. vartojo alkoholinius gėrimus, A. B. nežino, mano, kad vienas. Tą pačią dieną, apie 12 val., jis savo automobiliu vyko namo. Jam ruošiantis vykti namo, P. P. buvo namuose, ar jis vėliau savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyko į parduotuvę, nežino (t. 1, b. l. 34–35).

5.6.7. Visi anksčiau aptarti rašytiniai bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina policijos pareigūnų nurodytą įvykio situaciją ir P. P. girtumą konkrečiu laiku, tačiau nė vienas iš šių duomenų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo P. P. vairavus transporto priemonę, esant neblaiviam. (duomenys neskelbtini) E. N. 2020 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog jie su kolega gavo telefoninį pranešimą apie neblaivų vairuotoją, nuvykę į P. P. gyvenamąją vietą, patikrino jo neblaivumą, kuris buvo patvirtintas alkotesterio duomenimis. Vis dėlto (duomenys neskelbtini) E. N. ir M. N., kaip jau minėta, P. P. neblaivaus vairuojančio transporto priemonę nematė, nenustatė jo girtumo vairavimo metu ar iš karto sustabdžius transporto priemonę, o jis buvo patvirtintas, tik nuvykus į P. P. gyvenamąją vietą, t. y. nuo pranešimo praėjus beveik valandai laiko. Taigi pareigūnai teikia informaciją, gautą iš kitų šaltinių, arba liudija duomenis, gautus nuo įvykio praėjus laiko tarpui, tačiau negali suteikti informacijos ir patvirtinti duomenų apie P. P. būseną, kokia ji buvo būtent transporto priemonės vairavimo metu. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat yra aiškinamas nuteistojo ir liudytojo parodymų keitimas, tačiau šį klausimą ir jo reikšmę teisėjų kolegija jau aptarė anksčiau. Analogiškas išvadas galima daryti iš dėl (duomenys neskelbtini) ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų. Šie duomenys taip pat liudija tik informaciją, gautą iš kitų šaltinių, o policijos pareigūnų užfiksuota informacija dėl P. P. neblaivumo yra susijusi su jo girtumu ne vairavimo metu ar tuoj po jo, o su P. P. būkle, užfiksuota nuo pranešimo praėjus beveik valandai, t. y. 13.58 val. gautas liudytojo pranešimas, o policijos pareigūnų patikrinimas alkotesteriu atliktas 14.40 val. Taigi akivaizdu, jog P. P. girtumas vairavimo metu ar tuoj pat po jo objektyviais neginčijamais duomenimis nagrinėjamu atveju užfiksuotas nebuvo.

5.6.8. 2020 m. spalio 5 d. apžiūros protokolas ir jo priedai apskritai nei patvirtina, nei paneigia bent vieną tyrimui reikšmingą aplinkybę, o tiesiog aptaria P. P. priklausančio automobilio išorę ir vidų, be to, jame buvę daiktai nepatvirtina ir nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad automobilyje buvo vartotas alkoholis (pvz., nerasti nei tušti, nei pusiau pilni alkoholinių gėrimų buteliai). (duomenys neskelbtini) I. K. 2020 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime yra išdėstyti duomenys apie liudytojo A. B. apklausą, tačiau jame neužfiksuoti duomenys dėl P. P. girtumo vairavimo metu, be to, ir pati tyrėja nei fiksavo kaltininko neblaivumą, nei jį matė ar galėjo įvertinti jo būklę neva daromo teisės pažeidimo metu. Nors pirmosios instancijos teismas liudytojų Z. B. ir A. B. parodymus vertino kritiškai, kaip duotus siekiant padėti P. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutikti negali. Žinoma, minimų liudytojų parodymai yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tačiau pažymėtina, kad, kaip jau minėta, jų iškelta versija, jog P. P. alkoholį vartojo po vairavimo, nebuvo paneigta bylos medžiagoje esančiais duomenimis, taip pat P. P. neblaivumas vairavimo metu nebuvo patvirtintas objektyviais duomenimis. Nors liudytojas M. J. tiesiogiai stebėjo P. P., atvažiavusį nusipirkti į sandėlį grūdų, tačiau jo pateiktas liudijimas apie tuometinę P. P. būklę yra tik subjektyvus asmeninis vertinimas, tačiau faktiškai-objektyviai P. P. girtumas tuo metu užfiksuotas nebuvo.

5.7. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2020 m. spalio 5 d. Neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato alkoholio kiekio matuoklio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo registracijos žurnalo išrašas patvirtina, jog įvykio dieną P. P. buvo atliktas tikrinimas prietaisu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis tikrinimas 2020 m. spalio 5 d. 14.40 val. – 2,47 promilės girtumas; antrasis tikrinimas 2020 m. spalio 5 d. 15.04 val. – 2,55 promilės girtumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis požymis yra asmens transporto priemonės vairavimas, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus, – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertinant, ar asmuo vairavo neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl vėliau atlikti kraujo tyrimo rezultatai ar asmens neblaivumo fiksavimas techninėmis priemonėmis patys savaime nepatvirtina asmens girtumo vairavimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o asmens (ne)blaivumo fiksavimas, kuris atliekamas praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, neparodo to girtumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Taigi nagrinėjamu atveju P. P. blaivumas (girtumas) nebuvo tikrintas įvykio vietoje alkotesteriu, o objektyviai buvo užfiksuotas tik neblaivumas, kuris buvo nustatytas praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, t. y. tokie duomenys nepatvirtina asmens girtumo vairavimo metu. Tad kyla klausimas, ar yra apskritai įmanoma, kad toks girtumo laipsnis, koks buvo užfiksuotas P. P., susidarytų per 42 minutes, t. y. ar vertinant retrospektyviai P. P. organizme galėjo susidaryti tokia alkoholio koncentracija, kokia ji buvo užfiksuota nuo pranešimo 13.58 val. iki pirmojo tikrinimo alkotesteriu 14.40 val.

5.8. Teismo posėdžio, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, metu buvo apklaustas ekspertas R. L. Ekspertas nurodė, jog alkoholio rezorbcijos greitis priklauso nuo daugelio asmeninių savybių, itin priklauso nuo skrandžio pripildymo kiekio ir maisto pobūdžio. Pagal 3 literatūros šaltinių duomenis, esant tuščiam skrandžiui, alkoholis visiškai gali rezorbuotis retais atvejais net per 15 min., vidutiniškai vienur rašo, kad per 1–1,5 val., kitur – per 40–80 min. Apibendrindamas ekspertas pažymėjo, jog neturi argumentų, kurie galėtų paneigti, kad taip negalėjo būti, jog per 42 min., nuo 13.58 val. iki 14.40 val., alkoholio koncentracija P. P. kraujyje būtų 2,47 promilės. Tam, kad pavyktų nustatyti, kokia alkoholio koncentracija turėjo būti vairavimo metu, būtina sąlyga, jog visas suvartotas alkoholis būtų rezorbavęsis į kraują, t. y. būtina sąlyga, kad visas suvartotas alkoholis patikrinimo metu 14.40 val. jau būtų buvęs rezorbavęsis į kraują. Kitaip tariant, P. P. turėjo būti nebevartojęs alkoholio maždaug 2–3 valandas. Tuomet būtų galima apskaičiuoti, pridedant kas valandą po 0,1–0,25 promilės alkoholio. Šiuo atveju ekspertas nurodė, jog yra tokių požymių, kad dar nebuvo visas suvartotas alkoholis rezorbavęsis į kraują, kadangi, po 25 min. patikrinus pakartotinai, buvo užfiksuotas didesnė alkoholio koncentracija (t. 2, b. l. 66). Aptarti eksperto parodymai patvirtina išvadą, jog versija, kad P. P. galėjo vartoti alkoholį po pranešimo pareigūnams 13.58 val., t. y. po transporto priemonės vairavimo, ir jam 14.40 val. galėjo būti nustatytas 2,47 promilės neblaivumas. Taigi ekspertas nepaneigė galimybės, kad P. P. vairavo transporto priemonę, būdamas visiškai blaivus, ir tik grįžęs namo vartojo alkoholį, dėl ko po laiko į jo gyvenamąją vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė jo girtumą. Nagrinėjamu atveju didelio P. P. neblaivumo laipsnio nustatymas nepatvirtina, jog asmuo taip pat ir beveik prieš valandą vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus. Tokį argumentą patvirtina ir duomenys, jog pirmojo tikrinimo alkotesteriu metu visas alkoholis nebuvo rezorbavęsis į P. P. organizmą, nes vėliau (antrojo tikrinimo alkotesteriu metu) buvo nustatyta didesnė koncentracija.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

6.1. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

6.2. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl P. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su P. P. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis daugiausia grindžiamas būtent tokiomis išvadomis.

6.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neabejotinai neįrodyta, kad P. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo labiau neįrodyta, jog P. P. 2020 m. spalio 5 d., apie 13.58 val., kelyje (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. teritorijoje, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas būtent daugiau nei 1,51 promilės girtumas, t. y. neįrodyta, jog P. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamojo asmens naudai, P. P. pagal kaltinimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, išteisina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6.5. Uždraudimas naudotis specialiąja teise gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalimi), tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju P. P. yra išteisinamas ir bausmė jam neskiriama, nesama kito pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Kadangi P. P. pripažįstamas nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nesama pagrindo jo transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), – laikyti nusikalstamos veikos priemone, t. y. šis turtas nelaikytinas konfiskuotinu, todėl negali būti paimamas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo P. P. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundą tenkinti.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį, kuriuo P. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

P. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu P. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje, – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Panaikinti P. P. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Teisėjos                                                                 Regina Bertašienė

                                                                                                                               Kristina Kakurinė

                                                           Dalia Kursevičienė