Baudžiamoji byla Nr. 1-54-836/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38790-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 15 d.

Kėdainiai

 

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,

kaltinamajam G. R.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam L. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

 

Teismas

 

nustatė:

 

G. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. spalio 8 d. 15.08 val., viešoje vietoje – Kėdainių autobusų stoties teritorijoje, adresu J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, pašalinių  asmenų akivaizdoje, tyčia  dėl chuliganiškų paskatų, kumščiu sudavė penkis kartus ir spyrė tris kartus L. Š. į veidą, taip dėl poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės akies vokų vidinėje srityje, odos nubrozdinimo viršutinėje lūpoje, kirstinės žaizdos dešinio antakio srityje su dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžiu, padarė nukentėjusiajam L. Š.nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2023 m. spalio 8 d. apie 15.08 val., būdamas su draugais Kėdainių autobusų stotyje, pamatė nukentėjusįjį ir sukilus blogiems prisiminimams - kažkada nukentėjusysis buvo prie jo prisikabinęs, jį sumušė. Mušė kumščiu ir spyrė į veidą. Nukentėjusįjį nelabai pažinojo, užpuolė jį be priežasties. Buvo neblaivus, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Dėl įvykio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, susitarė, kad atlygins 2 500 Eur žalą, tačiau dar neatlygino. Žalą galėtų atlyginti per metus laiko. Yra sveikas, darbingas, dirba pas kaimynus pavienius darbus, uždirba apie 100 Eur per mėnesį. Išlaikytinių neturi, pašalpų negauna, nekilnojamojo turto neturi, gyvena su broliu sesės name. Priklausomybės alkoholiui neturi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

2023 m. spalio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2023 m. spalio 8 d. apie 15.10 val., adresu J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai, autobusų stoties teritorijoje, viešoje vietoje, kilus žodiniam konfliktui, G. R. sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veidą L. Š., ir tokiais vandališkais veiksmais G. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. L. Š. išvežtas į VšĮ Kėdainių ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrių apžiūrai (1 t., b. l. 15-17). 2023 m. lapkričio 29 d. tiriama nusikalstama veika perkvalifikuota iš viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį į nesunkų sveikatos surikdymą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. apie 15 val., buvo Kėdainių autobusų stotyje. Matė, kad lauke prie suoliuko stovėjo trys nepažįstami jaunuoliai, prie kurių priėjęs, pradėjo kalbėtis, tačiau, ką tiksliai kalbėjo nepamena, nes tuo metu buvo neblaivus. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Kažkuris iš jaunuolių paklausė iš kur yra, atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Tada kažkuris iš jaunuolių pasakė, kad kažkada draugą sumušė asmenys iš (duomenys neskelbtini) ir po šių žodžių, pajuto smūgius į veidą. Jam sudavė vienas jaunuolis, ne mažiau tris kartus kumščiu į veidą. Po jam suduotų smūgių jis nelabai ką ir atsimena, galimai buvo trumpam praradęs sąmonę. Pamena, kad sėdėjo ant suoliuko palenkęs galvą ir iš nosies bėgo kraujas. Kažkuris iš tų trijų jaunuolių jam padėjo apsivalyti kruviną veidą. Po to, kažkas iškvietė policiją ir greitąją ir jį greitoji pristatė į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kur konstatavo veido sumušimus. Jis jautė stiprų fizinį skausmą ir jį jaučia veide iki šiol (1 t., b. l. 47-50).

Liudytoja I. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 8 d., apie 15.10 val., per langą pastebėjo šalia aikštelės Nr. 6 stovinčius tris vaikinus ir vieną sėdintį ant suoliuko. Vaikinai šūkavo, tačiau per uždarytus langus girdėjosi tik triukšmas. Matė, kad vienas iš stovinčių vaikinų, kuris buvo su kepure, pradėjo konfliktuoti su tuo sėdinčiu vaikinu. Kiti asmenys elgėsi ganėtinai ramiai. Tada pastebėjo, kad vaikinas su kepure pargriovė ant suoliuko sėdėjusį jaunuolį ant žemės ir pradėjo rankomis jį mušti. Tiksliai su kuo sudavė ir kiek kartų, nematė. Po to, sumuštas vyriškis atsisėdo ant suoliuko ir visi vėl aiškinosi situaciją žodžiu. Ji iškvietė policiją (1 t., b. l. 97-104).

 Liudytojas R. M. parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. apie 14 val., jis su E. R. ir G. R. atvyko pavalgyti į (duomenys neskelbtini) piceriją, kuri yra Kėdainių autobusų stotyje. Picerijoje pavalgė, visi išgėrė alaus ir apie 15 val. išėjo į lauką parūkyti. Tada prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis. Jie tarpusavyje kalbėjosi, viskas buvo gerai. G. R. paklausė iš kur jis yra ir tas nepažįstamas atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Tai išgirdęs G. R. nutempė tą vyriškį nuo suoliuko ant plytelių ir pradėjo mušti kumščiais, spyrė. Kiek kartų ir tiksliai į kurias vietas sudavė, nepasakys. Jis nesikišo į tą įvykį. Buvo iškviesta policija. Matė, kad stotyje buvo ir kitų žmonių. G. taip elgėsi pirmą kartą jo akivaizdoje, mano, kad taip pasielgė, nes buvo per daug išgėręs alkoholio (1 t., b. l. 112-115).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai. Stotelėje šalia suoliuko rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos nieko nepaimta. Įvykio vieta filmuojama (1 t., b. l. 21-28).

Iš 2023 m. lapkričio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą policija buvo kviesta 2023 m. spalio 8 d. 15.10 val., pranešant, kad lauke prie stoties mušasi jaunuoliai, vienas kruvinas. Policiją iškvietė autobusų stoties darbuotoja I. B. (1 t., b. l. 29-30).

2023 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą apie 15.10 val., Kėdainiai autobusų stoties teritorijoje, viešoje vietoje, rado 4 konflikte dalyvavusius asmenis. Nukentėjusysis L. Š. (nustatytas 2,21 prom. girtumas) paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su šalia buvusiais asmenimis R. M. (nustatytas 3,75 prom. girtumas), E. R. (nustatytas 2,79 prom. girtumas) ir G. R. (nustatytas 1,62 prom. girtumas). Konflikto metu G. R. pargriovė L. Š. ant žemės ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veidą. L. Š. išvežtas į VšĮ Kėdainių ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrių apžiūrai. Asmenims įteikti šaukimai atvykti į policijos komisariatą (1 t., b. l. 31-34).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašą (1 t., b. l. 39-40), matyti, kaip G. R. priėjęs prie ant suoliuko sėdinčio L. Š., jį nutempia ant grindinio ir kumščiu suduoda penkis kartus bei tris kartus spiria šiam į veidą (1 t., b. l. 42-44).

Iš alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad G. R. nustatytas 1,62 promilių girtumas, L. Š. nustatytas 2,21 promilių girtumas (1 t., b. l. 35-37).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, L. Š. atpažino G. R. kaip asmenį, kuris jį sumušė prie Kėdainių autobusų stoties (1 t., b. l. 53-58). 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2163/2023 (02) nurodyta, kad L. Š. konstatuoti sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir kairės akies vokų vidinėje srityje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kirstinės žaizdos dešinio antakio srityje su dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžiu, ir nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 74-76).

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

 

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo G. R. kaltė dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L. Š. sveikatą, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad tyčia atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, viešoje vietoje, visai be jokios priežasties, prisiminęs kažkokius ankstesnius įvykius, kurie su nepažįstamu nukentėjusiuoju niekaip nesusiję. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kuriais teismas abejoti neturi jokio pagrindo, taip pat specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų bei sveikatos sutrikdymo masto, asmens atpažinimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuoti kaltinamojo smurtiniai veiksmai, bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais viešoje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Savo smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, tokiu būdu save priešpastatydamas prieš kitus, negerbdamas visuotinai priimtų moralės normų. Tokie kaltinamojo veiksmai – smūgiai kumščiu bei spyriai į veidą pargriautam nukentėjusiajam autobusų stoties teritorijoje, yra vertintini kaip aplinkinius šokiruojantys, neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, be to, šie veiksmai buvo atlikti visiškai be jokios priežasties prieš nepažįstamą asmenį. Taigi, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nors ir neblaivus, tačiau suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes, ir padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

 

Dėl bausmės skyrimo.

 

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismo vertinimu ir paties kaltinamojo prisipažinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. G. R. neteistas (1 t., b. l. 148), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 149-158), Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 159), tačiau paties kaltinamojo teigimu – nedirbantis, uždarbiaujantis tik iš pavienių darbų, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 160), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilių neturi (1 t., b. l. 161, 162) , sveikas (1 t., b. l. 165). 

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). 

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, sutiko atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, atsiprašė nukentėjusiojo, tarėsi dėl žalos atlyginimo, kas rodo, jog adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, gauna mažas pajamas, tačiau yra pasiryžęs nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginti dalimis. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant kaltinamajam šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.  

 

Dėl civilinio ieškinio.

 

Nukentėjusysis L. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-67).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis L. Š. dėl kaltinamojo G. R. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jam konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir kairės akies vokų vidinėje srityje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kirstinės žaizdos dešinio antakio srityje su dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžiu, todėl jau vien dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam skubios pagalbos priėmimo skyriuje dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, susiūta žaizda, paskirtas tolimesnis gydymas, žaizdų priežiūros rekomendacijos. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio jam buvo sužalota sveikata, patyrė skausmą, stresą, ilgą laiką vartojo nuskausminamuosius, dėl veide matomų sužalojimų negalėjo pasirodyti viešumoje, privalėjo keisti savo išankstinius planus, jautė nepatogumus, prastai miegojo naktimis. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą.

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko, nurodė, kad yra sveikas, darbingas, išlaikytinių neturi, dirba pavienius darbus, nekilnojamo turto neturi, tačiau nukentėjusiajam padarytą žalą sutinka atlyginti ir ketina tai padaryti dalimis.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į padaryto sužalojimo pobūdį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį sveikatai, nesant pagrįstų duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant 2 500,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai. Kaltinamasis su neturtinės žalos dydžiu taip pat sutiko. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

 

Dėl kitų procesinių klausimų.

 

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 140-142), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios. 

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - laikmena su vaizdo įrašu, saugoma byloje (1 t., b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti G. R. galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti G. R. šiuos įpareigojimus:

-       per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

-       dalyvauti elgesio pataisos programoje;

-       nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo G. R. 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajam L. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

 

 

Teisėja                                                 Henryta Gerdvilė