Civilinė byla Nr. 2A-771-580/2016

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02277-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė R. B. prašė priteisti iš atsakovės A. B. 7 661,31 Lt nuostolių, 6% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės dalis sudaro 754/1000, o atsakovės – 246/1000. Ieškovė ir atsakovės sūnus gyvena bute, tačiau atsakovė nuo 2002 m. gruodžio mėn. nemoka komunalinių mokesčių. Kai 2003 m. rugpjūčio mėn. ieškovė žodžiu pranešė atsakovei, kad yra susidaręs 60,92 Lt įsiskolinimas, ieškovei už komunalinius mokesčius, atsakovė pažadėjo grąžinti skolą ir toliau mokėti jai priklausančią dalį mokesčių. Laiko, kad  komunaliniai mokesčiai, remiantis šalių susitarimu, dalintini per pusę, o ne proporcingai dalinės nuosavybės teise priklausančio buto plotui. Šalto vandens, elektros energijos ir dujų sunaudojimas yra proporcingas jame gyvenančių asmenų skaičiui, o ne buto plotui. Ieškovė savo lėšomis apmokėjo visas buto išlaikymo išlaidas – šaltą vandenį, elektros energiją ir dujas. Atsakovė kaip buto bendraturtė, privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Be to, ieškovė buto išlaikymui ir priežiūrai išleido: 869 Lt už dujinę viryklę BEKO CG 51010 GS, 61,29 Lt už dujinės viryklės atjungimą ir pajungimą, 1 030 Lt  už šarvuotas duris ir 1 227,38 Lt už plastikinius langus. Visus šiuos daiktus ieškovė pirko bendram naudojimui. Naują dujinę viryklę reikėjo pirkti, nes viryklė buvo sena ir netinkama saugiam naudojimui. Seni langai buvo supuvę, o durys žiemą leido šaltį. Ieškovė ir atsakovė visais daiktais naudojasi kartu, todėl atsakovė, kaip bendraturtė, turi atlyginti pusę ieškovės patirtų nuostolių.

Ieškovė apmokėjo 187,71 Lt įsiskolinimą už gamtines dujas už 2005 m. sausio-gegužės mėnesius ir 11 947,24 Lt buto išlaikymo išlaidų (elektra, šaltas vanduo, dujos) nuo 2002 m. gruodžio mėn.  iki 2012 m. balandžio mėn. Iš viso ieškovė butui išleido 15 322,62 Lt, todėl iš atsakovės priteistina pusė šio nuostolių sumos, t.y. 7 661,31 Lt.

II Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. B. ieškovei R. B. 864,57 Eur nuostolių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovei R. B. priklauso 754/1000 dalys, o atsakovei A. B. – 246/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. Šiuo adresu deklaruota ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio J. B. gyvenamoji vieta. Atsakovės A. B. deklaruota gyvenamoji vieta – Darbininkų 10-2, Naujininkų sen., Vilniuje. Teismas pasirėmė Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio nuostatomis, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą, ir pripažino, kad išlaidos turtui išlaikyti ir išsaugoti yra išlaidos namo šildymui, t. y.  už gamtines dujas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006 ir laikė, jog įmokos už sunaudotą vandenį, elektrą, taip pat telekomunikacijų paslaugas yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu. Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kurie spręstini taikant CK 6.111 ir 6.114 straipsnius. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nevykdant pareigos mokėti mokesčius už buto šildymą ir komunalines paslaugas, ieškovė turėjo teisę apmokėti dalį atsakovei tenkančių mokesčių, o juos sumokėjusi pagal CK 6.114 straipsnio 3 punktą įgijo teisę reikalauti minėtos dalies iš atsakovės. Nuspręsta ieškovės naudai priteisti jos sumokėtus mokesčius už šildymą ir kitas komunalines paslaugas, kurie sudaro 187,71 Lt ir 11 947,24 Lt proporcingai ieškovės ir atsakovės turimoms buto dalims.

Ieškinys dalyje dėl priteisimo 869 Lt už dujinę viryklę Beko CG 51010 GS, 61,29 Lt už dujinės viryklės atjungimą ir prijungimą, 1 030 Lt už šarvuotas duris, 1 227,38 Lt už plastikinį (virtuvės) langą atmestas vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų (patikrinimo aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, foto nuotraukos ir pan.), pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dujinę viryklę reikėjo būtinai pakeisti, nes ji buvusi sena ir ja naudotis buvo nesaugu, jog įėjimo į butą durys buvo sulaužytos ir netinkamos naudoti, o virtuvėje esantis langas praleido šaltį, jo mediniai rėmai buvo išpuvę ir, kad atsakovė sutiko, kad šie daiktai būtų pakeisti.

III. Apeliacinio skundo argumentai.

Ieškovė A. B. pateikė apeliacinį skundą ir prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė teigia, kad priešingai, nei nurodė teismas, ji pateikė visus reikalingus įrodymus. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys vieno lango užsakymą ir jo apmokėjimą išperkamosios nuomos sutartimi, paskyra – aktas, patvirtinantis dujinės viryklės atjungimą ir pajungimą. Teismas nenurodė jokios teisės normos, kurios pagrindu reikalaujama raštu kreiptis į atsakovę dėl daiktų pakeitimo. Liudytojų parodymai patvirtino, kad tarp bylos šalių buvo žodinis susitarimas. Liudytojų parodymai buvo atmesti nepagrįstai ir nemotyvuotai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo teisėtumas tikrintinas tik apskųstoje dalyje, t. y. vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas dėl ieškovės turėtų nuostolių dėl priteisimo 869 Lt už dujinę viryklę Beko CG 51010 GS, 61,29 Lt už dujinės viryklės atjungimą ir prijungimą, 1 030 Lt už šarvuotas duris, 1 227,38 Lt už plastikinį (virtuvės) langą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo dalis dėl komunalinių mokesčių priteisimo neperžiūrima.

Apskųstoje dalyje atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtimi iš bendraturčių pareigų prisidėti prie bendro naudojimo objektų tvarkymo. Įtvirtindama bendrą taisyklę CK 4.83 straipsnio 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 48.3 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis iš šios taisyklės, sakanti, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Jokie sprendimai dėl ieškovės buto pagerinimo priimti nebuvo, todėl šis pagrindas byloje netaikytinas. Byloje ieškovė savo ieškinį grindė dviem grupėm argumentų: 1) darbus buvo reikalinga atlikti dėl, to, kad dujinė viryklė, virtuvės langas bei durys buvo netinkami naudoti; 2) darbai buvo suderinti su atsakove, ši sutiko, jog remonto darbai būtų atliekami, žadėjo dalį sumos atlyginti.

Privalomi statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais nustatyti Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 punktas) ir yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąja nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį, <...> (2 punktas). Taikoma darbų atlikimo metu galiojusi Reglamento redakcija. Pagal Reglamento 7 punktą privalomaisiais darbais laikomi atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Privalomieji reikalavimai išvardinti 11 punkte. Ieškovės nurodyti darbai – dujinės viryklės, lango ar durų keitimas minimoms kategorijoms negali būti priskirti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog dujinė viryklė buvo atjungta dėl skolos, o ne dėl negalimumo ją eksploatuoti pagal paskirtį. Nors ieškovė bei byloje apklaustos liudytojos V. M. bei I. S. teigė, jog objektai buvo netinkami naudoti, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriais, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas,  galėtų būti patikrinimo aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nebuvo pateikta. Taigi, byloje nėra teisinio pagrindo laikyti, jog darbų būtinumas buvo sąlygotas teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.

Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog atsakovė  davė sutikimą darbų atlikimui. Atsakovė šią aplinkybė kategoriškai neigė, teigdama, kad visi darbai atlikti jai nežinant, kai ieškovė Olandijoje užsidirbo pinigų. Įstatymas nenustato bendraturčio sutikimo dėl turto pagerinimo formos, todėl laikytina, jog sutikimas gali būti duodamas tiek žodžiu, tiek raštu. Sutikimo davimas turi būti patvirtinamas pakankamais įrodymais. Šių įrodymų pateikimo pareiga nustatytina ieškovei, kadangi ji turi pareigą pagrįsti savo keliamo reikalavimo turinį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Sutiktina su Vilniaus rajono apylinkės teismo išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai buvo nepakankami sutikimo davimo faktui nustatyti. Rašytinio sutikimo atsakovė nedavė, o pareiškėjos bei liudytojų V. M. bei I. S. parodymai nėra pakankami fakto patvirtinimui. Liudytojos konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo duotas sutikimas, nenurodė. Liudytoja V. M. teigė, jog sutikimas galėjo būti duotas 2-4 metų intervale, nors iš tikrųjų durys pakeistos 2006-10-09 (b. l. 90), dujinė viryklė prijungta 2005-10-06 (b. l. 91), o langas perduotas 2006-11-03 (b. l. 146-147). Liudytoja V. M. apklausta 2015-02-11 teismo posėdyje, t. y. praėjus apie 10 metų nuo darbų atlikimo. Liudytoja I. S. yra ieškovės dukra ir jos parodymai dėl galimo neobjektyvumo turėtų būti patvirtinami kitais įrodymais. Nesant jokių kitų įrodymų, o atsakovei kategoriškai neigiant sutikimo davimo faktą, nėra faktinio pagrindo sutikimo davimui įrodyti ir ieškiniui tenkinti.

Apeliantė nepagrįstai akcentuoja, jog teismas nevertino jos pateiktų įrodymų dėl darbų atlikimo. Darbų atlikimo faktas civilinėje byloje yra nustatytas ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taip pat nesutiktina su argumentu, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime reikalaujama pateikti rašytinį atsakovės sutikimą dėl darbų atlikimo. Iš sprendimo turinio matyti, jog teismas įvertina ir žodžiu pateiktus ieškovės bei jos dukters I. S. bei kaimynės V. M. paaiškinimus ir konstatuoja, jog šie paaiškinimai nėra pakankami bylai reikšmingo fakto nustatymui.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimas apskųstoje dalyje priimtas tinkamai nustačius ir išanalizavus visas reikšmingas bylos aplinkybes bei pritaikius teisės normas. Pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                           Andrutė Kalinauskienė

                                                                      Vilija Mikuckienė

Jūra Marija Strumskienė