Administracinė byla Nr. eI2-3425-631/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07023-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 5.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 9 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą atsakovei Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo D. (D.) Č., dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą (toliau – ir pareiškėjas, Bankas, darbdavys), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Seimo kontrolierės, pavaduojančios lygių galimybių kontrolierę, J. M. (toliau – ir Kontrolierė, Tarnyba, LGK, atsakovas) 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (24)SN-185)SP-80 „Sprendimas dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) motyvų dalį, kurioje nurodoma, kad D. Č. nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos, iš sprendimo išbraukiant šį tekstą: „nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo argumentus dėl tiesioginio vadovo pasisakymų ir tam tikros bendravimo kultūros (manieros), kuri negalėtų būti vertinama kaip „betarpiškas bendravimas“, ir dėl kurios pareiškėjas pasijuto įžeistas, pažemintas, neįvertintas darbo santykiuose, dėl ko buvo priverstas kreiptis į Psichikos sveikatos kliniką dėl pablogėjusios psichoemocinės savijautos; pareiškėjo kreipimąsi tiek į tiesioginį vadovą, Vadovo vadovą, Banko vadovą bei VDI, išėjimo iš darbo aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos“.
Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimu buvo nuspręsta nutraukti tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Pareiškėjas sutinka su galutiniu Sprendimu, neskundžia Sprendimo rezoliucinės dalies (nutraukti tyrimą) ir neprašo jo pakeisti. Pareiškėjas skundžia Sprendimo motyvus, kuriais Tarnyba konstatavo, kad darbuotojui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos. Kaip nurodo pareiškėjas, darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (DGK) dėl neturtinės žalos priteisimo dėl, esą, nebuvusių sudarytų palankių ir saugių darbo sąlygų, todėl skundžiami Sprendimo motyvai gali turėti teisinių pasekmių pareiškėjui.
Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Tarnybą su skundu, 2024 m. rugpjūčio 30 d. - su skundo patikslinimu, 2024 m. rugpjūčio 31 d. Kontrolierė kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą ir atsakyti į klausimus. 2024 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas raštu Nr. 19893 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymą į Kontrolierės užduotus klausimus. 2024 m. spalio 7 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Kontrolierei papildomus paaiškinimus dėl Rašto. 2024 m. lapkričio 5 d. Kontrolierė priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad skundo tyrimo metu vertinama, ar pareiškėjas nediskriminavo trečiojo suinteresuoto asmens dėl amžiaus, t. y. ar pareiškėjas nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkto, pagal kurį darbdavys privalo užtikrinti, kad siekiantys įsidarbinti asmenys darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti. Tačiau, kaip akcentuoja pareiškėjas, Sprendimo motyvuose Kontrolierė pasisakė ne tik dėl galimos diskriminacijos, tačiau ir apskritai dėl pareiškėjo darbo sąlygų (ne)saugumo, konstatuodama, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos.
Pareiškėjo vertinimu, Kontrolierė peržengė kompetencijos ribas, konstatuodama, kad pareiškėjas nesuteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui palankių ir saugių darbo sąlygų, kai diskriminacijos faktas net nebuvo nustatytas. Kompetencija vertinti, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos priklauso Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Darbuotojų skundus dėl nesaugių darbo sąlygų nagrinėja Darbo ginčų komisija (DGK) ir teismai.
Pareiškėjas akcentuoja, kad svarbi aplinkybė, jog DGK, išsamiai išnagrinėjusi faktines aplinkybes, nepripažino, jog darbuotojui buvo sudarytos nesaugios darbo sąlygos, ir tai patvirtina pareiškėjo teiginius, jog skundžiami Sprendimo motyvai yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti. Be to, teisiškai netoleruotina situacija, kuomet skirtingi subjektai (Tarnyba ir DGK) tuo pačiu klausimu pateikia skirtingas išvadas.
Pareiškėjo vertinimu, Sprendimo dalis turi būti panaikinta dėl to, kad buvo priimta viršijus Tarnybos kompetenciją, bei dėl to, kad skundžiami motyvai yra nepagrįsti tokiai išvadai padaryti nebuvus pakankamai duomenų. Kaip paaiškina pareiškėjas, Kontrolierė, nenustačiusi diskriminacijos fakto dėl duomenų trūkumų, Sprendime nurodė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos. Ir tokią išvadą Kontrolierė padarė iš vienintelio įrodymo - darbuotojų komandos vidinio susirašinėjimo ištraukos mokymų metu. Daugiau jokios aplinkybės nebuvo vertinamos, nors tokiai kategoriškai išvadai, kuri gali sukelti rimtas teisines pasekmes, padaryti yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą. Kitaip tariant, vien iš kelių įrašų vidiniame pokalbių kanale (beje, atliktų daugiau nei prieš metus iki darbuotojo skundo pateikimo) objektyviai neįmanoma konstatuoti, kad darbuotojui apskritai buvo sudarytos nesaugios darbo sąlygos - tokia išvada prieštarauja tiek įrodinėjimo taisyklių taikymo procese principams, tiek teisingumo ir protingumo principams. Nežinant konkrečios situacijos, kas vyko per tuos metus po šios situacijos, neišklausius kitų suinteresuotų asmenų (pvz., darbuotojo tiesioginio vadovo, kuris tuos įrašus ir atliko), neištyrus kaip apskritai vyko bendravimas komandoje, kokie buvo komandos narių santykiai ir t.t., neįmanoma spręsti, ar darbuotojo darbo sąlygos buvo nesaugios.
Kaip teigia pareiškėjas, priimdama išvadą dėl, esą, nesaugių darbuotojo darbo sąlygų, Kontrolierė privalėjo nurodyti, nuo kada iki kada šios darbo sąlygos buvo nesaugios ir kodėl būtent šiuo laikotarpiu. Dėl skundžiamo laikotarpio nenurodymo Išvada turėtų būti naikinama. Kontrolierė taip pat nepasisakė ir nevertino paties pareiškėjo atlikto išsamaus vidinio tyrimo, kurį atliko Danske Bank A/S Whistleblowing Operations komanda, esanti Danijoje. Iš esmės, Kontrolierė net nesiaiškino, ar pareiškėjas iš tiesų nesuteikė palankių ir saugių darbo sąlygų darbuotojui, nepateikė pareiškėjui jokių papildomų klausimų, o apsiribojo vienu įrodymu dėl diskriminacijos dėl amžiaus.
Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui 2024 m. spalio 7 d. pateikus Kontrolierei papildomus paaiškinimus dėl Rašto, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė į juos atsakyti. Pareiškėjas ne tik neturėjo galimybės pasisakyti dėl trečiojo suinteresuoto asmens kaltinimų, bet ir Kontrolierė Sprendimo dalį dėl palankių ir saugių darbo sąlygų motyvavo tik trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais paaiškinimais, neturėdama pakankamai duomenų tokiam klausimui nagrinėti, kas reiškia, kad tyrimas buvo įvykdytas neteisingai.
Pareiškėjas teigia, kad priimant Išvadą nebuvo laikytasi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų teisėtumo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvavimo principų. Apibendrinant, pareiškėjas teigia, kad Kontrolierė nenurodė jokių konkrečių pareiškėjo priimtų aktų, veiksmų ar neveikimo, kurie galėjo būti vertinami Lygių galimybių įstatymo (toliau – LGĮ) prasme kaip nepalankios ar nesaugios darbo sąlygos.
Pareiškėjo nuomone, skundžiama Sprendimo dalimi buvo sukurta teisiškai ydinga situacija, kadangi Tarnyba, peržengdama savo kompetencijos ribas nusprendė dėl ginčo, kuris patenka į kito subjekto kompetenciją, ginčą dėl nesaugių darbo sąlygų iš esmės nagrinėjant DGK, šiuo klausimu atsirado Tarnybos išvada, nors Tarnyba šio ginčo iš esmės nenagrinėjo, todėl susidaro skirtingos skirtingų institucijų (DGK ir Tarnybos) išvados tuo pačiu klausimu, o ginčui perėjus į teismą, darbuotojas vėl gali remtis Tarnybos išvada, teigdamas, kad, neva, jam nebuvo sudarytos saugios ir palankios darbo sąlygos, todėl jis turi teisę į žalos atlyginimą ar kitas kompensacijas. Akcentuoja ir tai, kad Sprendime nurodžius, kad nebuvo suteiktos palankios ir saugios darbo sąlygos, Kontrolierė nepriėmė sprendimo įspėti dėl padaryto pažeidimo (kaip tai įtvirtinta LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punkte), taip pat nepateikė jokių įpareigojimų pareiškėjui.
Apibendrindamas viską, kas išdėstyta skunde, pareiškėjas prašo panaikinti Kontrolierės 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (24)SN-185)SP-80 „Sprendimas dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale tyrimo“ motyvų dalį, kurioje nurodoma, kad D. Č. nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos, išbraukiant atitinkamą motyvų teksto dalį.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo ginčo faktines aplinkybes bei patikslina, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė Sprendime konstatavo, kad tyrimas pagal D. Č. skundą dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu buvo nutrauktas, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, kadangi darbuotojas nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad būtent jo amžius lėmė tiesioginio vadovo galimai nemalonų, nepageidaujamą, neprofesionalų, žeminantį orumą elgesį. Bankas gi prašo panaikinti Lygių galimybių kontrolierės sprendimo dalį, išbraukiant tam tikrus motyvus. Šiuo aspektu, atsakovė pažymi, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas yra vientisas ir paprastai motyvai papildo rezoliucinę dalį, todėl, remdamasi teismų praktika, mano, kad atskirai Sprendimo motyvai nesukelia Bankui jokių teisinių pasekmių ir turėtų būti skaitomi kaip integrali Sprendimo, kuriuo tyrimas dėl galimo pažeidimo nutrauktas, dalis.
Atsakovė pažymi, kad Sprendimu, dėl kurio nuostatos kreiptasi į teismą, Bankas nėra pripažintas pažeidusiu Lygių galimybių įstatymą, be kita ko, jo 7 straipsnio 6 punktą, Bankui nebuvo adresuojamos jokios su nagrinėta situacija susijusios rekomendacijos, kurias Bankas turėtų išnagrinėti ir apie tai informuoti lygių galimybių kontrolierių.
Atsakovė teigia, kad nepagrįstas ir atmestinas Banko argumentas, kad lygių galimybių kontrolierė, vertindama gauto skundo aplinkybes dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu, ir pasisakiusi dėl darbo sąlygų, peržengė savo kompetencijos ribas. Kontrolierė vertino, ar darbdavys nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkto, vertino priekabiavimą amžiaus pagrindu, todėl privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo, tiek skundžiamo asmens pateiktus duomenis, informaciją ir nustatyti, ar yra faktų, kurių pagrindu galima įžvelgti aplinkybes, kriterijus, apibrėžiančius priekabiavimo fakto buvimą, ir tik tada galėjo būti vertinama, ar vienas iš asmeniui D. Č. priskirtinų požymių, šiuo atveju - amžius, galimai buvo priekabiavimo, tai yra nepagarbaus, žeminančio darbdavio elgesio, žeidžiančio žmogaus orumą, teisę į saugias darbo sąlygas, priežastimi.
Atsakovė mano, kad aiškiai buvo nurodyta, kuo remiantis daryta išvada, kad darbuotojas pasijuto įžeistas, pažemintas, neįvertintas darbo santykiuose. Tarnybos nuomone, buvo pateikta pakankamai įrodymų, liudijančių nepagarbų bendravimą su darbuotoju (atitinkamas susirašinėjimas), kas sudarė prielaidas lygių galimybių kontrolierei konstatuoti, kad Banko atstovų elgesys su darbuotoju nebuvo tinkamas, tačiau nebuvo nulemtas amžiaus.
Atsakovės teigimu, būtent dėl įrodymų nepakankamumo Sprendime padaryta išvada, kad nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos, tačiau pagrįstų ir neabejotinų duomenų, kad D. Č. galimai patyrė psichologinį tiesioginio vadovo spaudimą būtent dėl amžiaus, tyrimo metu nebuvo nustatyta.
Tarnyba taip pat akcentuoja, kad Darbo ginčų komisija vertino psichologinio smurto aplinkybes atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo kontekste, o lygių galimybių kontrolierė atliko tyrimą dėl galimos diskriminacijos (priekabiavimo) amžiaus pagrindu ir nevertino darbo santykių nutraukimo klausimo bei moralinės žalos priteisimo. Todėl Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendimo motyvuose pasisakyta dėl dalyko, kuris nebuvo Tarnybos tyrimo objektu, o Sprendimo išvada dėl esą nesaugių darbo sąlygų prieštarauja DGK sprendimui.
Atsakovė akcentuoja, kad Tarnyboje buvo nagrinėjamas klausimas dėl priekabiavimo amžiaus pagrindu D. Č. dirbant Banke. O Komisija savo ruožtu nagrinėjo klausimą dėl psichologinio smurto darbuotojui su Banku nutraukus darbo santykius.
Atkreipia dėmesį, kad Banko skundžiama Sprendimo išvada (motyvas) yra ištraukta iš konteksto. Mano, kad Bankas, teikdamas skundą dėl vienos Sprendime nurodytos lygių galimybių kontrolierės išvados, kartu skundžia visą Sprendimą, taip piktnaudžiaudamas teise, nes pats Sprendimas - nutraukti tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą - nesukelia Bankui jokių teisinių pasekmių, neįpareigoja imtis jokių veiksmų.
Apibendrindama atsakovė pažymi, kad Banko skunde nurodyta Sprendimo dalis kaip nesukelianti jokių teisinių pasekmių Bankui, nenustatanti jam jokių įpareigojimų ir neturinti įtakos teisinei padėčiai, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atkreipia dėmesį, kad vykdydama teisės aktuose nustatytas funkcijas ir įgaliojimus, lygių galimybių kontrolierė privalėjo ištirti visas darbuotojo pateiktas aplinkybes, remdamasi tyrimo metu surinkta medžiaga, taigi ir nustatyti priekabiavimo fakto buvimą ar nebuvimą tam, kad galėtų priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. 2025-05-07 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį palaiko, įskaitant motyvų dalį dėl jam nesudarytų palankių ir saugių darbo sąlygų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
2025-06-12 trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad prieštarauja taikos sutarties tarp Banko ir Kontrolierės pasirašymui, kad toks susitarimas pažeidžia trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus.
2025-06-13 Regionų administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-5580-816/2025 nutartimi patvirtinus tarp Banko ir Tarnybos sudarytą taikos sutartį, trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. su ja nesutikdamas teikė atskirąjį skundą ir bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2025-10-15 nutartimi administracinėje byloje eAS-889-815/2025 nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo panaikinta, bei byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodant, kad patvirtinta Taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens D. Č. teises ir teisėtus interesus.
2025-10-23 papildomais paaiškinimais D. Č. išdėsto argumentus dėl Banko tyrimo komandos šališkumo, kad jų atliktas vidinis tyrimas negali būti laikomas nepriklausomu, juo labiau, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės susipažinti su originaliais tyrimo duomenimis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos (nagrinėjamu atveju, Seimo kontrolierės J. M., pavaduojančios lygių galimybių kontrolierę) 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (24)SN-185)SP-80 „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale tyrimo“ motyvų dalies, kurioje nurodoma, kad D. Č. nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos.
Bankas neprašo panaikinti viso Sprendimo, tačiau prašo iš Sprendimo išbraukti konkretų motyvų tekstą: „nagrinėjamu atveju, vertinant Pareiškėjo argumentus dėl tiesioginio vadovo pasisakymų ir tam tikros bendravimo kultūros (manieros), kuri negalėtų būti vertinama kaip „betarpiškas bendravimas “, ir dėl kurios Pareiškėjas pasijuto įžeistas, pažemintas, neįvertintas darbo santykiuose, dėl ko buvo priverstas kreiptis į Psichikos sveikatos kliniką dėl pablogėjusios psichoemocinės savijautos; Pareiškėjo kreipimąsi tiek į tiesioginį vadovą, Vadovo vadovą. Banko vadovą bei VDI, išėjimo iš darbo aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos“ (Sprendimo 27 psl. 3-ia pastraipa).
Sprendimu Tarnyba nusprendė: „Nutraukti tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą“.
Byloje nustatyta, kad Tarnyboje 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas (2024 m. rugpjūčio 30 d. gautas skundo patikslinimas) D. Č. (toliau - Pareiškėjas) skundas dėl tiesioginuo vadovo diskriminacinio elgesio, skunde teigiant, kad D. Č. dirba „Danske Bank A/S Lietuvos filiale“ (toliau - ir Bankas). Nurodyta, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2024 m. gegužės 20 d., kuomet Pareiškėjas oficialiai kreipėsi su skundu į Valstybinę darbo inspekciją dėl tiesioginio vadovo A. S. diskriminacinio elgesio, Pareiškėjas nuolat susidurdavo su viešais vadovo juokeliais apie jo amžių ir komentarais, kad dėl Pareiškėjo vyresnio amžiaus kyla bendravimo problemų komandoje. Tiesioginis vadovas viešai pabrėždavo, kad Pareiškėjo kitoks amžius lemia kitokį požiūrį į darbą. 2023 m. gruodžio mėnesį tiesioginis vadovas viešai, dalyvaujant Pareiškėjui ir komandos nariams, aptarė būtinybę organizuoti mokymus apie „kartų psichologinius skirtumus“, kas, Pareiškėjo įsitikinimu, buvo tiesiogiai susiję su jo amžiumi. Skunde Tarnybai pažymėta, kad tiesioginis vadovas labai dažnai pabrėždavo Pareiškėjo amžių, aiškindamas jaunesniems komandos nariams jo elgesio ir komunikacijos ypatybes. 2024 m. gegužės 9 d. vykusiame susirinkime tiesioginis vadovas raštu patvirtino faktus apie viešus pasisakymus dėl Pareiškėjo amžiaus. Pareiškėjas akcentavo, kad visa ši situacija ne tik sukėlė psichologinį diskomfortą, bet ir pablogino jo psichinę bei fizinę sveikatą, dėl ko Pareiškėjas turėjo kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, o dar vėliau - lankytis psichikos sveikatos dienos stacionare. Skunde rašoma, kad dėl savo tiesioginio vadovo diskriminacinio elgesio Pareiškėjas kreipėsi į darbdavį ir 2024 m. gegužės 9 d. įvyko susirinkimas, taip pat ir šiam klausimui aptarti. Vėliau buvo surašytas šio susirinkimo protokolas ir visoms šalims sudaryta galimybė teikti pastabas dėl protokolo. D. Č. teigimu, tiesioginis vadovas neneigė fakto, kad viešai šaipėsi iš Pareiškėjo vyresnio amžiaus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Bankas, Tarnybai teikdamas paaiškinimus dėl D. Č. skundo, neigė, kad Pareiškėjas buvo išskiriamas iš kitų kolegų dėl savo amžiaus, taip pat, kad amžius galėjo turėti įtakos darbuotojo požiūriui, elgesiui, bendravimo manierai. Nurodė, kad Danske Bank darbuotojai vertinami tik pagal turimas (įgytas) kompetencijas, įgūdžius ar profesines žinias, darbo rezultatus, o ne amžių. Elgesys vertinamas tuo aspektu, ar jis atitinka Danske Bank vertybes ir kultūros įsipareigojimus, ar darbuotojų elgesys atitinka Danske Bank Grupės ir (ar) Danske Bank A/S Lietuvos filialo vidinių teisės aktų reikalavimus. Vertinant darbuotojų darbą, Danske Bank Grupėje yra atsižvelgiama ne tik į tai, kaip darbuotojas atlieka darbo užduotis, bet ir į tai, kaip elgiasi darbovietėje, kaip laikosi nustatytų elgesio standartų ir įmonės vertybių.
Kontrolierė, įvertinusi D. Č. skunde išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – LGĮ, Įstatymas) 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą - nutraukti skundo tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.
Bankas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimo motyvais, konstatuojant, kad „Pareiškėjui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos“, su skundu kreipėsi į teismą.
Bankas, ginčydamas Tarnybos sprendimą, nurodo, kad Kontrolierė pasisakė ne tik dėl galimos diskriminacijos, tačiau ir apskritai dėl pareiškėjo darbo sąlygų (ne)saugumo, konstatuodama, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos, ir tuo Kontrolierė peržengė kompetencijos ribas.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas.
Lygių galimybių įstatymo, reglamentuojančio lygių galimybių įgyvendinimo Lietuvoje teisinius santykius bei lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, paskirtis yra užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Įstatymo 1 straipsnis).
Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskriminacijos sąvoka – tai tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio darbdavio pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, 6 punkte įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti, kad siekiantys įsidarbinti asmenys, darbuotojai ar valstybės tarnautojai darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti.
Būtent lygių galimybių kontrolieriui tenka įgyvendinti Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą.
Kaip minėta, Tarnyba, atlikdama D. Č. skundo tyrimą, 2024 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 26 Nr. (24)SN-122)S-308 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Banką, prašydama pateikti paaiškinimą ir atsakyti į klausimus, susijusius su saugių darbo sąlygų užtikrinimu, paaiškinant aplinkybes dėl Pareiškėjo jautimosi nesaugiai darbo vietoje dėl nuolat patiriamo diskriminacinio elgesio iš jo tiesioginio vadovo, bei pateikti informaciją apie Banko skyriaus, padalinio, kuriame dirbo Pareiškėjas, darbuotojų amžių, ir ar galėjo Pareiškėjas dėl savo amžiaus tiesioginio vadovo būti išskiriamas iš kitų kolegų, aptariamas Pareiškėjo amžius? Ar darbuotojo amžius turi įtakos jo požiūriui, elgesiui, bendravimo manierai? Ar tai susiję su Pareiškėjo darbinėmis funkcijomis, dalykinėmis savybėmis.
Bankas 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė Raštą Nr. 19893 „Dėl informacijos pateikimo“ Tarnybai paaiškindamas, jog Pareiškėjas niekada tiesiogiai nekaltino darbdavio dėl diskriminacijos jo amžiaus atžvilgiu. Pareiškėjas skundėsi tariamai patiriamu psichologiniu smurtu iš tiesioginio vadovo pusės. Amžiaus klausimas buvo paliestas tik tarp kitko, kaip vienas iš nepasitvirtinusių Pareiškėjo teiginių apie tariamai patiriamą psichologinį smurtą darbe. Rašte nurodyta, kad 2024 sausio mėn. Pareiškėjas kreipėsi į tiesioginį vadovą dėl 2023 m. Pareiškėjo metinių pasiekimų įvertinimo, nes nesutiko su tiesioginio vadovo įvertinimu. Pareiškėjas ir tiesioginis vadovas turėjo keletą susitikimų šiuo klausimu, Banko teigimu, visų susitikimų metu Pareiškėjas siekė išsiaiškinti, kodėl tiesioginio vadovo vertinimas skyrėsi nuo paties Pareiškėjo metinių pasiekimų įsivertinimo. Banko teigimu, šių pokalbių metu Pareiškėjas neužsiminė apie iš tiesioginio vadovo tariamai jaučiamą psichologinį smurtą, tiesiog nesutiko su metiniu vertinimu ir siekė jį pakeisti.
Bankas taip pat Tarnybai paaiškino aplinkybes apie vykusius Pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo pokalbius dėl patiriamo psichologinio smurto, sudarytą grupę dalyvių pokalbio objektyvumui, taip pat siūlymus Pareiškėjui konkretinti skundą ir teikti tyrimui Banko Whistleblowing komandai (Tyrimo komanda), tai yra, inicijuojant skundo nagrinėjimą vienu iš galimų būdų, įvardintų Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje.
Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Kaip numato Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus Įstatymo numatomas išimtis.
Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, tuo atveju, kai skundas pateiktas dėl darbo santykių, t. y. skundą teikia darbuotojas dėl santykių su darbdaviu ar kitais darbuotojais, vadovais, turi būti įvertinama, ar darbuotojui nėra/yra sukuriama priešiška, žeminanti ar įžeidžianti darbo aplinka, darbo sąlygos. Taigi, sutiktina su Kontrolierės pozicija, kad diskriminavimo amžiaus pagrindu tyrimu turėjo būti vertinamos D. Č. darbo sąlygos.
Remiantis Lygių galimybių įstatyme įtvirtinta priekabiavimo samprata, priekabiavimui, kaip teisės pažeidimui, būdingi šie požymiai: - nepageidaujamas elgesys, tai yra elgesys, kuris yra nemalonus, žeidžiantis asmens, prie kurio priekabiaujama, orumą; - priekabiavimas gali būti išreikštas tiek žodiniais, tiek rašytiniais veiksmais, tiek kitomis elgesio formomis, kurios gali pasireikšti gestų rodymu, fizinių veiksmų atlikimu, kuriais rodomas nepagarbus, žeminantis elgesys, žeidžiantis žmogaus orumą; - priekabiavimo veiksmai yra susiję su asmens, prie kurio priekabiaujama, amžiumi, lytimi arba kitais asmens tapatybės požymiais; - priekabiavimo tikslas bei motyvas gali būti siekis įžeisti žmogaus orumą arba siekis sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
Taigi, Įstatymo nuostatos suponuoja, kad ir neįžeidžiant darbuotojo orumo, jei sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, gali būti įvertinta kaip priekabiavimas ar diskriminacija.
Teismas daro išvadą, kad vertindama D. Č. skundo aplinkybes dėl priekabiavimo amžiaus pagrindu, Kontrolierė surinko visą išsamią informaciją iš Banko, siekiant nustatyti, ar yra faktų, kurių pagrindu galima būtų įžvelgti aplinkybes ir kriterijus, galinčius patvirtinti Pareiškėjo nurodomo priekabiavimo fakto buvimą, kad galima būtų įvertinti, ar vienas iš darbuotojui priskirtinų požymių, šiuo atveju - amžius, galėjo būti (ar buvo) priekabiavimo (tai yra nepagarbaus, žeminančio darbdavio elgesio, žeidžiančio žmogaus orumą, teisę į saugias darbo sąlygas) priežastimi.
Kaip nustatyta, surinkus duomenis, atlikus tyrimą, Kontrolierė įvertino D. Č. argumentus dėl tiesioginio vadovo pasisakymų ir tam tikros bendravimo kultūros (manieros), kartu su Banko pateiktais duomenimis ir argumentacija, ir sprendė, kad Banke vyravusi bendravimo kultūra negalėtų būti vertinama kaip betarpiškas bendravimas, dėl kurios darbuotojas pasijuto įžeistas, pažemintas, neįvertintas darbo santykiuose, dėl ko buvo priverstas kreiptis į Psichikos sveikatos kliniką dėl pablogėjusios psichoemocinės savijautos.
Teismas daro išvadą, kad Kontrolierė Sprendime pagrįstai konstatavo, jog D. Č. nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos. Kaip matyti, darydama tokią išvadą, Kontrolierė rėmėsi darbuotojo kreipimusi į tiesioginį vadovą, į Vadovo vadovą, Banko vadovą, Darbo inspekciją, vertino išėjimo iš darbo aplinkybes, vertino vidinę Banko komunikaciją.
Tačiau visų surinktų duomenų Kontrolierei nepakako, t. y. nebuvo surinkta pagrįstų ir neabejotinų duomenų, kad D. Č. galimai patyrė psichologinį tiesioginio vadovo spaudimą būtent dėl amžiaus. Tokių aplinkybių Kontrolierė tyrimo metu nenustatė.
Kontrolierė Sprendime įvertino ir bendravimo kultūrą, vyravusią Banke, t. y. toje aplinkoje, kurioje dirbo D. Č., nurodydama, kad, tikėtinai, buvo vartoti neetiški, darbinei kultūrai netinkami išsireiškimai (ką atskleidė mokymų metu vykęs Vadovo susirašinėjimas su komanda), tačiau vis dėlto konstatavo, kad didžiąja dalimi nesutarimai tarp Pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo buvo nulemti Pareiškėjo nepasitenkinimo jo darbo veiklos vertinimo rezultatais, atsisakymo kelti darbo užmokestį ir skirti jį į aukštesnes pareigas. Tokių išvadų Kontrolierė priėjo tiek iš Banko Rašte teiktų argumentų, tiek iš tirtų susirašinėjimų tarp kolegų.
Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su Kontrolierės Sprendime padarytomis išvadomis, kadangi iš paties Sprendimo ir byloje surinktos tyrimo medžiagos matyti, kad visos aplinkybės buvo labai detaliai išanalizuotos, įvertinti Banko argumentai, atsižvelgta į D. Č. teiktus argumentus ir įrodymus. Ištirta vidinė komunikacija (minėti susirašinėjimai) pagrįstai buvo vertinama kaip neetiška ir darbinei kultūrai netinkanti. Nors Bankas teigia, kad Kontrolierė nenurodė laikotarpio dėl sudarytų nesaugių darbo sąlygų, neištyrė kaip apskritai vyko bendravimas komandoje, kokie buvo komandos narių santykiai, teismo nuomone, surinktos medžiagos Kontrolierei pakako D. Č. darbo laikotarpiu buvusios darbinės aplinkos ir darbo sąlygų vertinimui diskriminavimo aspektu.
Pagal visas Kontrolierės tyrimo metu nustatytas ir ištirtas aplinkybes, Banko skundo argumentus, teismas daro išvadą, kad Sprendime Kontrolierė išsamiai ir detaliai atsakė į visus D. Č. skundo ir Banko paaiškinimų argumentus, motyvavo savo išvadas, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas ydingai motyvuotas ar neteisingas, ar kad Kontrolierė išėjo už savo kompetencijos ribų.
Teismas atmeta Banko argumentus, kad lygių galimybių kontrolierė, vertindama Pareiškėjo skundo aplinkybes dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu, ir pasisakiusi dėl darbo sąlygų, peržengė savo kompetencijos ribas.
Kontrolierė, atlikdama tyrimą dėl galimos diskriminacijos – priekabiavimo dėl amžiaus darbo santykių srityje, vertino, ar darbdavys nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkto, t. y., kartu turėjo vertinti, kokios buvo sudarytos darbo sąlygos, užtikrinant, kad darbuotojai darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti. Taigi, konstatavimas, kad nebuvo sudaryta palankių darbo sąlygų, neišeina už Kontrolierės atlikto tyrimo ribų. Atmetant Banko argumentus, vertintina, kad toks konstatavimas viso tyrimo kontekste negali būti vertinamas kaip kenkiantis darbdaviui, kadangi Sprendimu tyrimas buvo nutrauktas trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Bankui Sprendimu nebuvo nustatyta jokių privalomų įpareigojimų, nebuvo ir konstatavimo apie padarytą pažeidimą, taigi, jokių teisiškai reikšmingų pasekmių Bankui ginčijamas Sprendimas nesukėlė. Todėl bet kokie Banko argumentai, siejant Kontrolierės Sprendimo motyvus su Darbo ginčų komisijos sprendimo išvadomis, yra nepagrįsti, nes Kontrolierė ir DGK darbuotojo D. Č. situaciją dirbant Banke tyrė ir vertino skirtingais aspektais pagal įstatymais įtvirtintas kompetencijas. Ta aplinkybė, kad nagrinėjant darbo teisės ginčą darbo ginčų komisijoje ar teisme viena iš šalių gali remtis Tarnybos sprendimu, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tam tikri sprendimo motyvai, kiek jie susiję su darbo sąlygų vertinimu tiriant galimą diskriminaciją, yra neteisingi ar nepagrįsti, ypač, kai jie išdėstyti išsamaus tyrimo apimtyje, kaip jau minėta, vertinant, kokios buvo sudarytos darbo sąlygos darbuotojui dėl galimo jo diskriminavimo dėl amžiaus.
LGĮ paskirtis yra užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas), tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai).
Vadovaujantis teisės aktais, teismų išaiškinimais, priekabiavimą, kaip vieną iš diskriminacijos formų, dėl amžiaus ar kito asmeniui priskirtino požymio, nuo priekabiavimo, kurį galima įvardinti psichologiniu smurtu, skiria kone pagrindinė aplinkybė, jog asmuo atsiduria blogesnėje padėtyje ne dėl nesutarimų, kuriuos suponuoja nuomonės arba požiūrio į tam tikrus dalykus skirtumas, charakterio bruožų, požiūrio į darbo funkcijų vykdymo tinkamumą, pasiekimų, nesutikimas su veiklos įvertinimo rezultatu, o būtent asmens amžius - priežastis, dėl kurios kito asmens elgesys sukuria bauginančią, įžeidžiančią aplinką.
Teismas konstatuoja, jog remiantis minėtais Konstitucijoje įtvirtintais principais, pačia diskriminacijos sąvoka, įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai Tarnyba padarė išvadą, kad „Pareiškėjui nebuvo sudarytos palankios ir saugios darbo sąlygos“. Tačiau pripažinti faktui, kad D. Č. galimai patyrė psichologinį tiesioginio vadovo spaudimą būtent dėl amžiaus, Kontrolierei duomenų nepakako, pažeidimo nebuvo fiksuota ir tyrimas nutrauktas. Ištyrusi Pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes bei tyrimo metu gautus duomenis ir nustačiusi, jog nepakanka objektyvių duomenų, negalėjo nustatyti diskriminacijos amžiaus pagrindu fakto D. Č. atžvilgiu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, skundžiamame Sprendime aiškiai nurodė nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą, Sprendimas yra pagrįstas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Kontrolierės Sprendimo motyvų dėl nebuvusių sudarytų palankių darbo sąlygų.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Teismas nesutinka su Banko skundo argumentais, kad D. Č. skundas buvo išnagrinėtas nesudarius galimybės Bankui pateikti atsikirtimų į papildomus Pareiškėjo paaiškinimus.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami, siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes.
LGK tarnybos veiklą reglamentuojantys Nuostatai numato, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, padėdama lygių galimybių kontrolieriui atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę: gauti iš fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir kitą medžiagą, būtiną lygių galimybių kontrolieriaus funkcijoms atlikti (10.1.); reikalauti, kad fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai įvairiomis formomis ir būdais leistų susipažinti su dokumentais ir kita medžiaga, būtina lygių galimybių kontrolieriaus funkcijoms atlikti, ir kad šie subjektai vykdytų kitus lygių galimybių kontrolieriui teisės aktų suteiktus įgaliojimus (10.2.); reikalauti, kad fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar jų atstovai pateiktų informaciją, paaiškinimus žodžiu ar raštu, būtinus lygių galimybių kontrolieriaus funkcijoms atlikti (10.3.).
Nei Nuostatai, nei Viešojo administravimo įstatymas nenumato (pagal analogiją teisminiam civiliniam procesui) dublikų/triplikų pateikimo, tačiau tuo atveju, jei viena ar abi šalys yra aktyvios ir teikia papildomus paaiškinimus, lygių galimybių kontrolierius neturi teisinio pagrindo atsisakyti juos priimti ir, esant būtinumui, vertinti.
Šiuo atveju Kontrolierė Sprendime pasisakė: „Nagrinėjamu atveju nevertinami šalių argumentai dėl Banko vidinio tyrimo procedūros, bendradarbiavimo ir Pareiškėjo atleidimo iš darbo aplinkybių, kaip neturintys reikšmės priekabiavimo dėl amžiaus nustatymo faktui“.
Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad priekabiavimo dėl amžiaus fakto tyrimui, atleidimo iš darbo aplinkybių vertinimui nedaro įtakos Banko argumentai ir įrodymai dėl minėtų vidinių tyrimų, komunikacijos ir pan., kadangi tyrimas buvo nutrauktas išanalizavus visus duomenis, tačiau nepakankant įrodymų LGĮ normų pažeidimui dėl diskriminavimo konstatuoti. Todėl ir teismas plačiau dėl minėtų argumentų sprendime nepasisako.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, darytina išvada, kad LGK detaliai išanalizavo D. Č. skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Kontrolierės sprendimas pagrįstas duomenų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, atlikus itin išsamų byloje nustatytų aplinkybių tyrimą ir vertinimą esminiais diskriminacijos aspektais, atsakyta į pagrindinius ginčo faktinius ir teisinius aspektus, todėl priimtas sprendimas laikytinas atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Teismas sprendžia, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjos skundo tenkinimui ir Lygių galimybių kontrolierės 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (24)SN-185)SP-80 panaikinimui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).
Atsakovė Tarnyba kartu su 2025-04-29 rašytiniais paaiškinimais pateikė įrodymus į bylą, jog patyrė su skundo tyrimu, nagrinėjimu susijusias dokumentų vertimo išlaidas, kurios sudaro 665,50 Eur. Išlaidas prašo priteisti iš Banko.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir racionalumo, įvertinus individualias ginčo aplinkybes, kai Tarnyba turėjo daryti Banko dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, esant šias aplinkybes pagrindžiantiems įrodymams, yra pagrindas priteisti atsakovei iš Banko 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su išlaidomis dėl vertimų biuro paslaugų (sąskaita-faktūra Nr. 29347 UAB „Guru Group“).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 301694694, atsakovės Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kodas 188735591, naudai 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Gitanos Butrimaitės
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė