Baudžiamoji byla Nr. 1-95-1226/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27389-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.6; 1.2.14.9.1; 2.3.6.4.6; 

 (S)

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis,

sekretoriaujant L. P.,

dalyvaujant prokurorui S. D.,  

kaltinamajam Ž. M., jo gynėjai advokatei E. D.- J.,  

nukentėjusiojo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui M. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ž. M. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024-07-09 apie 00:16 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia koja spyrė į parduotuvės (duomenys neskelbtini) durų stiklą ir jį išdaužė, kurio vertė 254,10 eurų, bei apgadino parduotuvėje buvusį šviestuvo gaubtą, kurio vertė 363 eurų, tokiais tyčiniais veiksmais padarė MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei 617,10 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis Ž. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis buvo naktį iš liepos 8-os į liepos 9-tą, tai yra iš pirmadienio į antradienį. Buvo stipriai girtas, savęs nekontroliavo. Su draugu išėjo iš naktinio klubo ir priėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės durų, koja spyrė į duris ir išdaužė jų stiklą. Kodėl taip pasielgė pasakyti negali, blaivus taip tikrai nebūtų daręs. Sutinka, kad dūžtant stiklui, jo šukės galėjo pažeisti šviestuvo, stovėjusio šalia durų, gaubtą. Nori atlyginti žalą, tačiau suma turi būti adekvati. Sutiktų atlyginti iki 1000 Eur. Buvo susitikęs su tiek su P., tiek su jo žmona, tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko.

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Būdamas įvykio vietoje galvojo kaip susitvarkyti ir apsaugoti turtą. Supratęs, kad fiziškai negalės susitvarkyti, nes neužsidarė durys, be to jos buvo be stiklo, sprendė kaip viską saugiai palikti iki ryto. Prisiminė kompaniją, kuri užsiima reklama ir atliko darbus. Susiekė su ja ir šiaip ne taip sutarė, kad atvažiuotų ir pagelbėtų. Kol atvyko, šiek tiek patys apsitvarkė, didžiąsias šukes padėjo į šoną, kad daugiau nuostolių nekiltų. Darbuotojas atvažiavo, išsimatavo, atsivežė plokštes, atliko valymo darbus. Dėl darbų kainos iš anksto nekalbėjo, kainą sužinojo, kai gavo sąskaitą. Ryte toliau tęsė valymo darbus, teko atšaukti susitikimą su klientais. Įvykio metu stiklo šukės apgadino šviestuvo gaubtą. Tokius šviestuvus turėjo tris. Parduotuvėje darbą pradėjo gal po dviejų parų, kai simboliškai ir estetiškai buvo sutvarkytas fasadas iš tuo metu galimų medžiagų. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį priteisti. Dėl žalos atlyginimo su kaltinamuoju kalbėjosi, tačiau susitarti nepavyko.

Liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra Ž. M. draugas. Susitikęs su juo bare vartojo alkoholinius gėrimus, o kas nutiko išėjus iš baro neprisimena. Jam žinoma, jog draugas koja išdaužė stiklą. Buvo sužalota koja, vyko į priimamąjį. Draugas nėra agresyvus, su juo bendrauja jau daug metų, tai pirmas toks įvykis.

Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra dizainerė, rūpinasi kūryba, o visais kitais reikalais rūpinasi vyras. Įvykio metu buvo sugadintas šviestuvo gaubtas ir jo sutvarkymu rūpinosi vyras, nes jis atsakingas už tuos dalykus. Apie įvykį naktį sužinojo iš policijos. Patyrė didelį šoką. Naktį tvarkė patalpas, kad galėtų saugiai uždaryti. Visų detalių apie stiklo sutvarkymą nežino, apie tai reikia klausti vyro. Po įvykio kaltinamasis buvo keletą kartų atvykęs tartis. Jo paklausus ar supranta kas įvyko, šis atsakė, kad kam nepasitaiko, kas parodo jo požiūrį į šį įvykį. Po to dar iš savo advokato sužinojo, jog vienas iš pokalbių buvo įrašomas, kas parodo jo nesąžiningumą. Po įvykio darbas nevyko visiškai. Jų prekės yra prabangos produktas, salono negalėjo atsidaryti bet kur, derino su gamintojais, ši vieta laimėjo, nes ji turi visą stiklinį fasadą. Po incidento, kai užkalė duris, negalėjo vykdyti darbų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu (2024-07-22) liudytojo V. K. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2024-07-09 00:16 val. išgirdo iš bulvaro pusės sklindančius triukšmus, šauksmus. Atsikėlęs iš lovos atėjo į svetainę, kur buvo jo nepilnametis sūnus. Sūnus pasakė, kad telefonu nufilmavo kaip du neblaivūs vyriškiai vaikšto po bulvarą ir vienas iš vyrų koja išdaužė parduotuvės stiklą. Matė per langą, kad minėti vyrai ėjo link "(duomenys neskelbtini)" vaistinės ir griuvinėjo. Vyrai buvo apsirengę juodai. Tuo metu iš lovos atsikėlė ir jo žmona ji taip pat atėjo į svetainę. Žmona paskambino 112 numeriu ir pranešė apie įvykį. Kai atvyko pareigūnai, jis tada atėjo prie jų ir pasakė, kad turi filmuotą medžiagą, kaip vyrai išdaužia stiklą. Minėtą vaizdo įrašą pateikė pareigūnams (1 t., b. l. 59 - 62).

2024-07-17 Pareiškime užfiksuota, kad 2024-07-09 apie 00:16 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo išdaužtas parduotuvės (duomenys neskelbtini), durų stiklo paketas bei apgadintas parduotuvėje buvęs rankų darbo šviestuvo gaubtas. Šiuo metu MB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), padaryta 2007 eurų turtinė žala. Turtas nedraustas. Prašo policijos LR įstatymų numatyta tvarka nubausti asmenį, kuris tyčia išdaužė parduotuvės stiklą bei apgadino šviestuvą (1 t., b. l. 5, 6-7).

2024-07-09 Tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK: (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad išdaužtas adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės paradinių durų stiklas. Nustatyta, kad Ž. M. koja išdaužė durų stiklą (1 t., b. l. 10-11).

2024-07-09 Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas paradinių stiklinių durų stiklas (1 t., b. l. 12-14, 15-16).

2024-07-22 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Video+(3)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 59s. Vaizdo įraše matyti parduotuvės vidus, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pradžia yra 2024-07-09 00 val. 12min. 52s. Vaizdo įraše matyti, kai asmuo su juodais marškinėliais su užrašu „AX"( Nr. 1), trumpais tamsiais šortais dešine koja spiria 2 kartus į stiklines parduotuves duris, bando atidaryti jas, nueina. Matoma, kai įsibėgėja asmuo (Nr. 1) ir spiria dešine koja į stiklines parduotuvės duris, stiklas dūžta. Prie asmens (Nr.1) pribėga asmuo (Nr.2), kuris apsirengęs tamsiais rūbais, marškinėlius trumpomis rankovėmis, šortais, padeda ištraukti jį iš stiklo šukių. Matyti, kai asmuo (Nr.1) guli lauke ant žemės, asmuo (Nr.2) ragina atsikelti. Matyti, kai atsikelia ir asmuo (Nr. 1) šuoliuoja ant vienos kairės kojos kartu su asmeniu (Nr.2). Girdėti, įsijungia apsaugos signalizacija (1 t., b. l. 27-29, 30-32).

2024-07-22 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atidarius failą pavadinimu „Messenger_creation_a3b13135-d7c8-4471-8346-5b00aea2eae2“, vaizdo įraše matyti, įvykio vieta – prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše 3:26 prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės esančios parduotuvės, asmuo ( Nr. 1) įsibėgėję ir spiria į duris, pasigirsta dūžis, įsijungia signalizacija. (1 t., b. l. 33-35, 36-39).

2024-07-24 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavaidinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-07-09 00_13_44)“, 2 min. 58 sekundžių trukmės. Garso įrašas įvykio užfiksuotas 2024-07-09 apie 00 val. 13 min. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės, pranešėjo ir policijos pareigūno balsai, t. y. užfiksuotas pranešimas dėl išdaužto lango ir įtariamojo asmens (1 t., b. l. 40 - 44).

2024-08-01 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240709-001833UTC+0300“, įvykio vietoje 2024-07-09, 00 val. 18 min., (duomenys neskelbtini) prie pastato pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 13 min.42 s. Įrašų pradžia yra 2024-07-09 apie 00 val. 18 min. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Peržiūrint įrašus naudota vaizdo peržiūrėjimo programa. Fiksuoti momentai turintys įtakos ikiteisminiame tyrime. Vaizdo įraše matyti prie pastato sėdi Ž. M., šalia kitas asmuo Nr.2. Matyti, kai prie pareigūnų prieina pranešėjas rodo ir sako: „ten išdaužė stiklą tų durų ir turėtų būti iš kavinių kažkas nukentėję, nes aš kokį 10 min. girdėjau stiprius garsus“. Matoma kaip pareigūnas fotografuoja parduotuvės (duomenys neskelbtini) išdužusį durų stiklą. Matoma, kai prie pareigūno prieina vyriškis, kuris nurodo, kad turi nufilmuotą vaizdo medžiagą nuo pradžių iki galo kaip viskas įvyko. Matyti, kai pareigūnas grįžta į įvykio vietą, atvykę medikai apžiūri Ž. M.. Vaizdo įraše matyti, medikų automobilyje sėdi Ž. M., kuris nurodo, kad už visą padarytą žalą sumokės  (1 t., b. l. 45 - 47). 

        Nusikalstamos veikas kvalifikavimas

                   Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo Ž. M. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų V. P., L. P., L. J. teisme duoti parodymai, liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis Ž. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia spyrė koja į parduotuvės (duomenys neskelbtini) durų stiklą ir jį išdaužė, kurio vertė 254,10 Eur, bei apgadino parduotuvėje buvusį šviestuvo gaubtą, kurio vertė 363 Eur, tokiais tyčiniais veiksmais padarė MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei 617,10 Eur turtinę žalą.

                    Teismo vertinimu bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

            Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

Kaltinamojo sugyventinė B. K. pateikė prašymą atleisti Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ž. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (1 t., b. l. 92). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 

Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti jo nuoširdumu.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., 94-100), tačiau nusižengimai nėra šiukštūs, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Ž. M. yra atlyginęs dalį 163 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 48), be to, yra dirbantis (1 t., b. l. 141-142), kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog padaryta žala iš tiesų galėtų būti atlyginta.

Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje Ž. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

B. K. yra verta teismo pasitikėjimo – ji neteista (2 t., b. l. 65), nors praeityje buvo bausta administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjusi (2 t., b. l. 66-67), gyvena kartu su kaltinamuoju, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės,  bei  artimas ryšys su kaltinamuoju, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja B. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama ir ji gali daryti teigiamą įtaką kartu gyvenančiam Ž. M., todėl prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą tenkintinas, Ž. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas B. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, minimalaus dydžio – 10 MGL (500,00 Eur), įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Nustatytinas 5 mėnesių terminas įmokai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Nukentėjusysis MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 1986,43 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinys dėl turtinės žalos grindžiamas tuo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo Ž. M. tyčinių veiksmų sumokėjo 1223,43 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ už įvykio vietos sutvarkymą, 400 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už stiklo paketą, jo pakeitimą ir durų remontą, bei 363 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šviestuvo gaubto restauraciją. Žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, taip pateikti įrodymai, kad nurodytos sumos buvo sumokėtos (2 t., b. l. 25, 27, 28).

Nors kaltinamasis, jo atstovė, reiškė abejones dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų sumų adekvatumo ir protingumo, tačiau teismui dėl to abejonių nekyla. Vertinant MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą sumą už įvykio vietos sutvarkymą, teismas atkreipia dėmesį į tai, į minėtą paslaugų teikėją buvo kreiptasi 2024-07-09, naktį, t. y. iš karto po įvykio. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje, būtų neprotinga iš nukentėjusiojo reikalauti, kad šis kreiptųsi į kelis tiekėjus, siekdamas gauti paslaugą už pačią mažiausią kainą. Apklausiamas teisme V. P. patvirtino, kad susidariusioje situacijoje, dominavo interesas užtikrinti patalpose esančio turto apsaugą, patalpų sutvarkymą, o ne kaina už paslaugas. Tuo tarpu vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą sumą už stiklo paketą, jo pakeitimą ir durų remontą, buvo akcentuojama, jog buvo kreiptasi į šį paslaugų teikėją, dėl to, kad ši bendrovė įsipareigojo atlikti paslaugas kur kas greičiau nei kiti. Nors kaltinamojo atstovė pateikė įrodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tas pačias paslaugas būtų suteikusi mažesne kaina, tačiau tai nepaneigia MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos sumos adekvatumo ir protingumo. Vertinant MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą sumą už šviestuvo gaubto restauraciją, teismui taip pat nekyla abejonių, kad gaubtas buvo sugadintas, jo remontas buvo atliktas ir už paslaugą buvo pagrįstai sumokėta.

MB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala buvo padaryta kaltinamojo Ž. M. tyčiniais veiksmais, žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Įvertinus tai, kad kaltinamasis savanoriškai yra atlyginęs dalį – 163 Eur turtinės žalos, šia suma mažintinas priteistinos sumos dydis (1986,43 Eur – 163 Eur).  

MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat akcentavo, kad dėl kaltinamojo veiksmų bendrija patyrė 600 Eur neturtinę žalą, nes nukentėjo įmonės reputacija, juridinis asmuo negalėjo tinkamai vykdyti savo veiklos, ji buvo sutrikdyta, atidėti susitikimai su klientais, negautos pajamos, o V. P. patyrė neigiamus išgyvenimus.

Pagal BPK 112 straipsnį, teisę reikalauti neturtines žalos atlyginimo turi tik tas, kas pripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. šiame procese nėra pripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu, todėl jis neturi teises reikšti reikalavimo dėl neturtinės žalos, susijusios su jo asmeniniais neigiamais išgyvenimais, atlyginimo.

Vertinant reikalavimo dalį dėl negautų pajamų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo esme tai turtinis reikalavimas, kas suponuoja išvadą, kad jį reiškiantis subjektas turėjo pareigą įrodyti negautų pajamų dydį, tačiau to nepadarė, todėl šio reikalavimo nėra pagrindo tenkinti. Svarbu ir tai, kad negautu pajamų, kaip nuostolio, kurį galima įvertinti pinigais, negalima reikalauti atlyginti kaip neturtinės žalos.

Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, buvo sutrikdyta MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, bendrija negalėjo tinkamai jos vykdyti, dėl įvykio buvo priversti atšaukti susitikimus su verslo partneriais, negalėjo priimti klientų. Šie faktai sudaro pagrindą išvadai, kad tai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos bendrijos tiesioginei veiklai, verslo partnerių ir klientų pasitikėjimui ja, kas sąlygojo jos reputacijos sumažėjimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, be to, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog šiuo atveju prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl pareikštas ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos sumą mažinant iki 300 Eur.

        Kaltinamojo gynėjos nurodyta aplinkybė, kad sukurdama ir paskelbdama su kaltinamojo padaryta veika susijusį vaizdo įrašą MB „(duomenys neskelbtini)“ siekė sau reklamos, o ne atkreipti dėmesį į aspektą, kad mieste nesaugu, nesudaro pagrindo dar labiau mažinti priteistinos neturtinės žalos dydžio ar visiškai netenkinti šio reikalavimo, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad bendrija sukurdama ir platindama minėtą įrašą gavo realios naudos, kuri iš dalies ar visiškai kompensavo jos patirtą žalą.  

        Dėl proceso išlaidų atlyginimo

        MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas M. Ž. prašė priteisti nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios sudaro 726 Eur. Teismui pateikti dokumentai – 2024-08-30 ir 2024-11-11 sąskaitos (serija SL Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)),  kuriose detalizuotas teiktų teisinių paslaugų pobūdis bei įkainiai, taip pat AB SEB banko patvirtinimai apie lėšų sumokėjimą ir jų gavimą. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui M. Ž. yra sumokėjęs 726 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 726 Eur – neviršija Rekomendacijose nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio ir nėra per didelė, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 726 Eur suma advokato paslaugoms apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

                Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) prokuroro 2024-09-05 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. M. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – 2670,43 Eur sumai, laisvai disponuojama suma – 446 Eur (1 t., b. l. 164-167), pakeistinas, paliekant Ž. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 2123,43 Eur, nekeičiant kitų 2024-09-05 prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, civilinį ieškinį atlyginus – panaikintinas (1 t., b. l. 164-167).

Daiktiniai įrodymai: 1) skaitmeninės laikmena (3 DVD diskai su įrašais) saugomi prie bylos,  nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a : 

Ž. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Ž. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuriai sumokėti nustatyti 5 (penkių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Ž. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1823,43 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 43 ct) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. 

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 2) prokuroro 2024-09-05 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. M. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – 2670,43 Eur sumai, laisvai disponuojama suma – 446 Eur (1 t., b. l. 164-167), pakeisti, paliekant Ž. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 2123,43 Eur, nekeičiant kitų 2024-09-05 prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, civilinį ieškinį atlyginus – panaikinti.

        Priteisti iš Ž. M. nukentėjusiajam MB „(duomenys neskelbtini)“ 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas (3 DVD diskus su įrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla.

Įspėti Ž. M., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai B. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Egidijus Selvenis