Baudžiamoji byla Nr. 1A-397-898/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33394-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 1.2.20.15; 2.4.6.4.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
sekretoriaujant Gabijai Alsytei,
dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,
nuteistajam G. G., jo gynėjai advokatei Aušrai Degulytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. ir jo gynėjos advokatės A. Degulytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį: bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos grąžinti SIA „U.“ (toliau ? ir Lizingo bendrovė), veikiančiai per Lietuvos filialą, automobilius „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. G. nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Jis, būdamas UAB „R“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas, vienasmeniškai priimantis visus sprendimus, susijusius su UAB „R.“, valdydamas UAB „R.“ per statytinius, žinodamas apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4419-803/2019, kuria nuspręsta taikyti UAB „R.“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti naudotis iš bendrovės SIA „U.“, veikiančios per Lietuvos filialą, sutartiniais pagrindais gautais automobiliais: „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyje dėl šio automobilio nusikalstama veika truko nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. vasario 1 d.); „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos perduoti saugoti bendrovei SIA „U.“, veikiančiai per Lietuvos filialą, tyčia pažeisdamas teismo sprendimo vykdymo privalomumą, be jokios pateisinamos priežasties neperdavė nurodytų automobilių bendrovei SIA „U.“, veikiančiai per Lietuvos filialą, ir toliau naudojosi automobiliais, po to vengė bet kokio bendradarbiavimo su antstoliu ir slėpė nurodytus automobilius nežinomoje vietoje. Ši G. G. veika kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 245 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. ir jo gynėja advokatė A. Degulytė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą G. G. atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pateikiamas alternatyvus skundo prašymas ? pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę.
2.1. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, o nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
2.2. Skunde teigiama, jog nagrinėjamo įvykio chronologija patvirtina, kad nuteistojo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties. Skunde pažymima, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-4419-803/2019 gavo Lizingo bendrovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą, po ko Lizingo bendrovei pateikus atskirąjį skundą, teismas nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį – 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nesutikdama su minėta nutartimi UAB „R.“ pateikė atskirąjį skundą civilinėje byloje, kuris buvo išnagrinėtas tik 2020 m. kovo 5 d.
2.3. Pažymima, jog Lizingo bendrovės pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodoma, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikta antstoliui V. M., kuris 2020 m. balandžio 24 d. vykdomojoje byloje Nr. S-20-240-7263 surašė išieškojimo negalimumo aktą, t. y. praėjus mėnesiui nuo galutinės nutarties priėmimo ir paskelbimo, neišnaudojus visų priemonių, kurias numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodeksas, sprendimo vykdymui.
2.4. Skunde pažymima, kad taikant baudžiamąją atsakomybę už sprendimo nevykdymą turi būti aišku, kas nevykdė sprendimo, ar asmuo tokią pareigą turėjo, kokiu būdu buvo išsemti civiliniai ir administraciniai sprendimo vykdymo metodai. Apeliantų vertinimu, iš įvykių chronologijos ir bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo mėginama ir siekiama įvykdyti sprendimą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis, o Lizingo bendrovės pateiktas pareiškimas ir veiksmai vertintini kaip siekis daryti spaudimą civilinėje byloje. Pabrėžiama, kad sprendimas civilinėje byloje buvo priimtas 2020 m. kovo 19 d. ir tuo metu nebuvo įsiteisėjęs, todėl tokie Lizingo bendrovės veiksmai skunde vertinami kaip spaudimas UAB „R.“ siekiant palankesnių rezultatų civilinėje byloje.
2.5. Apeliantų teigimu, su nuteistuoju niekas nebandė susisiekti ir pastarasis nebuvo raginamas įvykdyti sprendimą. Pabrėžiama, jog pareiškėjas Lizingo bendrovė pareiškime nurodė, kad kreipėsi dėl nutarties vykdymo į antstolį V. M., kuris nurodė, kad negali rasti UAB „R.“ vadovo M. R., o už įpareigojimų nevykdymą būtent vadovui M. R., skirta 100 Eur bauda.
2.6. Apeliantų vertinimu liudytojo M. R., be kita ko, nuteistojo sutuoktinės G. D. duoti parodymai ir sutuoktinės pateiktas pareiškimas turėtų būti analizuojami atsižvelgiant į jų galimą suinteresuotumą perkelti atsakomybę kitam asmeniui, tiek vykstant santuokos nutraukimo procesui, tiek į aplinkybę, kad G. D., apeliantų vertinimu, siekia išvengti atsakomybės kaip buvusi UAB „R.“ vadovė ir solidari atsakovė civilinėje byloje.
2.7. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino M. R. paaiškinimų, jog specialiuoju liudytoju apklaustas asmuo faktiškai vadovo funkcijų neatliko ir nieko nežinojo, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad apie civilinėje byloje vykstančius procesus jis žinojo, teikė pasirašytus procesinius dokumentus, taip pat jam buvo paskirta administracinė bauda. Taigi, apie vykstančius procesus jis nežinoti negalėjo, o, būdamas išsilavinęs, turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes ir imtis priemonių informuoti nuteistąjį, pateikiant informaciją apie įmonės vadovą, akcininką.
2.8. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas išsamiai neišanalizavus visų aplinkybių: nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog nuteistasis neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, kadangi šiuo metu yra negrąžintas tik vienas automobilis „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilis „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžintas 2021 m. gruodžio 30 d., tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir nuteistasis nuosprendžiu įpareigotas grąžinti automobilį, kurį jau yra grąžinęs. Apeliantų vertinimu, tai sudaro teorinę galimybę nuteisti nuteistąjį ir už skundžiamo nuosprendžio nevykdymą.
2.9. Apeliantų teigimu, byloje nėra pakankamų duomenų išvadoms apie asmens kaltę daryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tokiu būdu byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tiek ir BPK 331 straipsnyje įtvirtinti nuosprendžiui keliami reikalavimai, t. y. teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardijo byloje ištirtus įrodymus, tačiau neišdėstė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, ir pripažino, jog nuteistojo atlikti veiksmai atitinka įstatymų leidėjo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.
2.10. Apeliantų manymu, nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, paskirta tinkamai jos neindividualizavus. Jei nuteistasis nebus išteisintas, skundu prašoma sušvelninti paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, nuteistasis nė karto neteistas.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistajam kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis nuteistasis pripažintas kaltu, be to, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
5. BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, kuris suprantamas kaip susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos įvykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Šio baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys civilinėse bylose ir nuosprendžiai arba nutartys baudžiamosiose bylose. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas.
6. Iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad G. G. nuteistas už tai, jog būdamas UAB „R.“ vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas, žinodamas apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ? uždraudimą naudotis iš bendrovės SIA „U.“, veikiančios per Lietuvos filialą, sutartiniais pagrindais gautais penkiais automobiliais: „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta, jog dalyje dėl šio automobilio nusikalstama veika truko nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. vasario 1 d.); „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos perduoti saugoti Lizingo bendrovei, šios teismo nutarties nevykdė, neperdavė minėtų automobilių Lizingo bendrovei, pats toliau jais naudojosi ir juos slėpė. Taigi, G. G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už 2019 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymą civilinėje byloje Nr. e2-4419-803/2019. Ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi Lietuvos Apeliacinis teismas, netenkinęs UAB „R.“ skundo, paliko šią nutartį galioti.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardijo byloje ištirtus įrodymus, tačiau neišdėstė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, ir pripažino, jog nuteistojo atlikti veiksmai atitinka įstatymų leidėjo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas vertino tiek posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, tiek paties G. G. parodymus, tiek surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus. Sutiktina, su skundo argumentais, jog dėl kiekvieno liudytojo parodymų teismas motyvuojamojoje dalyje neišsakė savo įžvalgų, tačiau darydamas išvadas dėl G. G. nusikalstamų veiksmų juos vertino kartu su rašytiniais bylos įrodymais ir padarė motyvuotas išvadas, jog G. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.
8. Apeliaciniu skundu pažymima, kad G. G. nebuvo atsakingas už Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi skirtų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojo M. R. ir nuteistojo buvusios sutuoktinės G. D. parodymus, neatsižvelgė į jų galimą suinteresuotumą perkelti atsakomybę kitam asmeniui (t. y. G. G.), į tai, kad G. D. santuokos nutraukimo byloje galimai siekia išvengti atsakomybės kaip buvusi UAB „R.“ vadovė ir solidari atsakovė civilinėje byloje, kad nebuvo išnaudoti visi civiliniai ir administraciniai sprendimo įvykdymo metodai. Su tokiais apeliantų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka, nes byloje nėra jokių, tokius argumentus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Byloje nenustatyta, jog M. R. dėl kokių nors priežasčių būtų linkęs apkalbėti G. G., taip pat nenustatyta, jog G. A. (buvusi G. D.), santuokos nutraukimo byloje siektų išvengti kokių nors prievolių. Priešingai, iš byloje esančios Sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (4 t., b. l. 37-101) matyti, jog G. A. ir G. G. santuoką nutraukti siekė taikiai, sutartyje nurodyta ir abiejų šalių parašais patvirtinta, jog visos UAB „R.“ akcijos yra G. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.
9. Iš bylos duomenų matyti, jog vieninteliu UAB „R.“ akcininku aktualiu priimto teismo sprendimo nevykdymo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. buvo G. G., o direktorius – M. R. (1 t., b. l. 114-159). Nors antstolis V. M. dėl 2019 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties vykdymo su patvarkymu el. paštu kreipėsi į tuo metu UAB „R.“ vadovo pareigas ėjusį bei įmonės buhalteriją tvarkiusį M. R. ir, antstolio teigimu, jis su G. G. nekontaktavo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, faktinis UAB „R.“ vadovas ir savininkas buvo būtent G. G. Tai patvirtina ne tik liudytojų M. R., G. A. (buvusi G. D.) parodymai, bet ir paties G. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog jis yra UAB „R.“ akcininkas ir vadovas, jog oficiali vadovė buvo jo žmona G. D., vėliau M. R., kuris tvarkė buhalterinę apskaitą, bet visus darbo reikalus minėtos įmonės vardu tvarkė ir sprendimus priėminėjo jis, jog automobiliai buvo niekur nedingę, buvo nenaudojami, norėjo juos grąžinti, bet vyko teismai su SIA „U.“, todėl automobilių negrąžino, pažadėjo niekam jų neperleisti iki galutinio teismo sprendimo (t. 3, b. l. 78, t. 4, b. l. 35). Tas pats pasakytina ir dėl G. A. (buvusi G. D.) parodymų, kuri tuo metu UAB „R.“ vardu pasirašė lizingo sutartis ir priėmė automobilius. Ji nurodė, kad visus UAB „R.“ reikalus tvarkė jos vyras G. G., o ji buvo tik de jure direktorė, o de facto nieko nedarė. Tokias pačias aplinkybes, kaip kad nurodė G. G., patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. R., nurodydamas, jog jis realiai tvarkė tik buhalterinę UAB „R. apskaitą“, jokie kiti dokumentai jam perduoti nebuvo (4 t., b. l. 90-91).
10. Tai, kad G. G. nebuvo pasirašytinai supažindintas su 2019 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi įtakos, kadangi kaip jau paminėta, nustatyta, jog jis buvo faktinis UAB „R.“ vadovas, jam kilęs ginčas dėl automobilių negrąžinimo buvo aiškus ir žinomas, jis sąmoningai nutartyje nurodytų automobilių negrąžino Lizingo bendrovei, nes laukė galutinio sprendimo civilinėje byloje. BK 245 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis nenumato šios nusikalstamos veikos požymio ? privalomo, pasirašytino asmens supažindinimo su priimtu atitinkamu sprendimu, už kurio nevykdymą jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu nustatyti tai, kad asmuo žinojo apie priimtą atitinkamą teismo sprendimą, kurį jam privaloma vykdyti, ir jo sąmoningai nevykdė, kas, kaip paminėta, ir buvo nustatyta šioje byloje ne tik objektyviais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, bet ir paties nuteistojo G. G. parodymais, jog jis apie priimtą teismo nutartį sužinojo tiek iš savo tuometinės žmonos, tiek pats aktyviai bendravo su Lizingo bendrove dėl automobilių grąžinimo, bandė derėtis kaip tuos automobilius išsipirkti.
11. Nepagrįstais laikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog Lizingo bendrovė pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo siekė daryti spaudimą civilinėje byloje. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, turi teisę jas ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Šią teisę garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Lizingo bendrovės kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo asmeniui, dėl to, kad kitas asmuo negrąžina lizingo sutartimis valdomų automobilių, būtent ir yra vienas iš galimai pažeistų teisių gynimo būdų, o ne spaudimo darymas civilinėje byloje.
12. Teisėjų kolegija nesutinka ir su argumentais, jog nebuvo išnaudotos civilinės, administracinės priemonės turtui atgauti. Kaip jau paminėta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria taikytos laikinos apsaugos priemonės ir UAB „R.“ uždrausta naudotis Lizingo bendrovės penkiomis transporto priemonėmis bei jas privaloma perduoti saugojimui šiai Lizingo bendrovei, UAB „R.“ apskundė Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris 2020 m. kovo 5 d. nutartimi paliko skundžiamą nutartį galioti (2 t., b. l. 18-200; 3 t., b. l. 1-37). Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) normomis tokios nutartys, kuriomis taikomas laikinosios apsaugos priemonės, yra vykdomos skubiai, o nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 148 straipsnio 5 dalis, 151 straipsnio 3 dalis, 152 straipsnio 1 dalis). Įvertinant tai, kad, kaip nurodė pats G. G., visus sprendimus UAB „R.“ vardu priiminėjo jis pats, darytina išvada, jog jis pats ir buvo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties apskundimo iniciatorius, o nutarties apskundimo laikotarpiu joje nurodyto turto Lizingo bendrovei neperdavė. G. G. faktiškai vadovaujamai UAB „R.“ atsisakius grąžinti nutartyje nurodytus automobilius, nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui, kuris 2019 m. lapkričio 11 d. surašė patvarkymą ir išsiuntė tuometiniam UAB „R.“ oficialiam vadovui M. R. bei bendrovei UAB „R.“ juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei kitu bendrovės nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat siuntė ir paštu UAB „R.“ nurodytu šios bendrovės buveinės adresu ? (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 194-195). Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstoliui nepavyko įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, transporto priemonės nebuvo perduotos išieškotojui (1 t., b. l. 183-209), pagal antstolio pareiškimą tuometiniam UAB „R.“ de jure formaliam vadovui M. R. teismo nutartimi buvo paskirta 100 Eur bauda (1 t., b. l. 204), ir antstolis 2020 m. balandžio 24 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą (1 t., b. l. 49, 209). Net ir po šios išieškojimo negalimumo akto surašymo G. G. teismo nutarties nevykdė, o ikiteisminis tyrimas dėl teismo sprendimo nevykdymo buvo pradėtas tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po antstolio priimto galutinio sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 1-2). Todėl G. G., kaip faktinis UAB „R.“ vadovas, turėdamas pareigą vykdyti teismo sprendimą ir grąžinti turtą, tam turėjo pakankamai daug laiko, tačiau to nepadarė, vengė bendradarbiavimo su antstoliu, slėpė nutartyje nurodytus automobilius ir jų Lizingo bendrovei negrąžino. Taigi, darytina išvada, jog visos galimos civilinės bei administracinės priemonės šiuo atveju buvo išnaudotos.
13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog baudžiamojon atsakomybėn už BK 245 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką asmenys gali būti traukiami tik tuomet, kai ši veika pripažįstama pavojinga. Būtent tokia situacija ir susiklostė šioje baudžiamojoje byloje, dėl tyčinių, sąmoningų, pavojingų G. G. veiksmų buvo nevykdoma teismo priimta nutartis. T. y., Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė naudotis bei įpareigojo UAB „R.“ (faktiškai valdomą G. G.) grąžinti pagal lizingo sutartis gautus automobilius Lizingo bendrovei, siekdamas išsaugoti nutartyje nurodytus automobilius, jų vertę bei juos grąžinti savininkui. Kaip jau paminėta aukščiau, įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir jie turi būti vykdomi, o šioje situacijoje, G. G. skubiai neįvykdžius teismo sprendimo, dalis Lizingo bendrovės turto buvo sugadinta eismo įvykio metu („Škoda Octavia“ Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už jį buvo sumokėta kompensacija (1 t., b. l. 92), kiti automobiliai grąžinti su defektais, dar vienas automobilis „Ford Transit“ negrąžintas Lizingo bendrovei ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Akivaizdu, kad tokiais G. G. tyčiniais veiksmais nevykdant teismo sprendimo, tuo pačiu buvo padaryta ir turtinė žala Lizingo bendrovei bei pasunkintas (ar net nebeįmanomas dėl automobilio „Ford Transit“ negrąžinimo) priimto galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įvykdymas. Tai yra, 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo tenkintas ieškovės SIA „U.“ ieškinys bei UAB „R.“ įpareigota grąžinti transporto priemones: „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliko šią nutartį nepakeistą.
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. G. pripažino kaltu už trunkamojo pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, padarymą, t. y. vengimą vykdyti teismo nutartyje nurodytus įpareigojimus. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog teismo nuosprendyje nebuvo nurodytas šios G. G. nusikalstamos veikos padarymo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodant dėl to jokių motyvų, tik vieno automobilio atžvilgiu buvo patikslinta, jog dėl automobilio „Škoda Octavia“ Nr. (duomenys neskelbtini), veika truko nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. vasario 1 d., t. y. iki to laiko, kuomet Lizingo bendrovei buvo išmokėta po eismo įvykio, į kurį pateko ši transporto priemonė, draudiminė išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pranešime apie įtarimą, tiek kaltinamajame akte, nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis G. G. buvo nurodytas nuo 2019 m. lapkričio 6 d., kuomet buvo priimta Vilniaus teismo apygardos nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ji galiojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriuo buvo patenkintas Lizingo bendrovės civilinis ieškinys, ši nuosprendžio nustatomoji dalis patikslintina, nurodant, jog G. G. nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. vengė vykdyti teismo sprendimą nesusijusį su bausme. Taip pat patikslintinas ir kitos transporto priemonės „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vengimo grąžinti laikotarpis, nurodant, jog veika dėl šio automobilio negrąžinimo truko iki 2020 m. lapkričio 17 d., kadangi tokios aplinkybės nustatytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą. T. y. iš pateikto turto perdavimo-priėmimo akto matyti, jog automobilis „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) Lizingo bendrovei buvo grąžintas 2020 m. lapkričio 17 d. su nustatytais sugadinimais (1 t., b. l. 98). Šie patikslinimai nesunkina G. G. teisinės padėties, šios faktinės aplinkybės jam buvo žinomos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu ir nelaikytinos kaltinimo ribų išplėtimu.
15. Pažymėtina ir tai, jog G. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės skunde nurodomos aplinkybės, jog 4 iš 5 automobilių Lizingo bendrovei yra grąžinti. Kaip jau paminėta, G. G. nusikalstami veiksmai nustatyti laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., susiję su teismo sprendimo nevykdymu (dviejų automobilių atveju „Škoda Octavia“ Nr. (duomenys neskelbtini) ? šio sprendimo nevykdė iki 2020 m. vasario 1 d., „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ? iki 2020 m. lapkričio 17 d.). Kiti du automobiliai ? „VW Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinti jau po 2020 m. gruodžio 15 d., o „Ford Transit“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžintas ir šiai dienai. Teisėjų kolegija pastebi, jog dėl pastarosios transporto priemonės negrąžinimo po 2020 m. gruodžio 15 d. teismo priimto sprendimo, G. G. veiksmuose įžvelgtini ir turto pasisavinimo, numatyto BK 183 straipsnyje požymiai, dėl kurio galimas kito ikiteisminio tyrimo pradėjimas.
16. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir G. G. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje.
Dėl paskirtos bausmės
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
nuteistojo G. G. ir jo gynėjos advokatės Aušros Degulytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinant nuosprendžio dalį, kuria G. G. skirtas įpareigojimas per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos grąžinti SIA „U.“ automobilį „Opel Insignia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, nurodant, jog G. G. 2019 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., automobilio „Škoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika truko iki 2020 m. lapkričio 17 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjai Arūnas Budrys
Kolyčienė Jurgita
Nijolė Žimkienė