Civilinė byla Nr. 2A-494-577/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00336-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 13  d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Extant“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje dėl uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ veiklos pripažinimo pasibaigusia ir jos išregistravimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Timber construction group“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

2.       Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Admivista“.

3.       Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Timber construction group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4.       Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. patvirtinta galutinė likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Timber construction group“ bankroto ataskaita.

5.       Nemokumo administratorė 2025 m. liepos 4 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Nemokumo administratorė nurodė, kad visos privalomos bankroto procedūros yra atliktos, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyrius išdavė pažymą, jog LUAB „Timber construction group“ neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Nemokumo administratorė taip pat pažymėjo, kad nėra kitų bylų, kuriose bendrovė dalyvautų kaip bylos šalis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pripažino LUAB „Timber construction group“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.

7.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratorės pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 1 d. pažyma patvirtina, jog LUAB „Timber construction group“ už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Nemokumo administratorės pateiktas LUAB „Timber construction group“ likvidavimo pabaigos balansas patvirtina, kad LUAB „Timber construction group“ turto neturi.

8.       Teismas pažymėjo, kad kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. Taigi tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nemokumo administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia. Kadangi galimybių tęsti LUAB „Timber construction group“ veiklą nėra, o nemokumo administratorė įvykdė įstatyme numatytus veiksmus likviduojant bendrovę, teismas nusprendė, jog yra pagrindas priimti sprendimą dėl LUAB „Timber construction group“ veiklos pabaigos (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnio 1 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniu skundu kreditorė likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija (toliau – LMB) „Extant“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos, neišsprendęs kreditorės 2025 m. vasario 12 d. pateikto prašymo dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą, t. y. neįtraukė į bylą kreditorės LMB „Extant“ nors prašymas teismui buvo pateiktas laiku ir tinkamu būdu. Dėl to kreditorė neturėjo galimybės naudotis jai JANĮ 66 straipsnio suteikiamomis teisėmis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) suteikiamomis proceso šalies teisėmis bankroto byloje. Šis esminis proceso teisės pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinio proceso metu, todėl byla privalo būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9.2.       Kreditorei tapo žinoma, kad bendrovės nemokumo administratorė, pažeisdama imperatyviąsias įstatymo normas, nesilaikydama teismo sprendimo ir be kreditorių pritarimo, 2025 m. balandžio 18 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo. Dėl to Kauno apylinkės teisme yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-35368-1191/2025, kurioje yra ginčijamas šis nemokumo administratorės sudarytas sandoris. Patenkinus ieškinį, bendrovė turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl finansinių reikalavimų realizavimo JANĮ 86 straipsnio pagrindu.

10.       Atsakovės LUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti apskustą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o kreditorės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Kreditorė LMB „Extant“ yra buvusio LUAB „Timber construction group“ akcininko ir direktoriaus A. M. interesus atstovaujanti bendrovė, kuri keletą metų sistemingai trukdė bendrovės bankroto procesui. Prielaidos užbaigti bendrovės likvidavimo procedūras buvo sudarytos tik po to, kai Kauno apygardos teismas įsiterpė į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė debitorinių reikalavimų pardavimo tvarką. Tokiu būdu LMB „Extant“ buvo užkirstos galimybės kenkti bankroto procesui, o teismui panaikinus fiktyvų sandorį, kurio pagrindu LMB „Extant“ buvo įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą bei taikius restituciją, Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi LMB „Extant“ buvo išbraukta iš bendrovės kreditorių sąrašo.

10.2.                      Nors kreditorė tvirtina, kad 2025 m. vasario 11 d. sudarė su UAB „Gasta“ reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl 46,80 Eur, tačiau, vertinant kreditorės teiginius, matyti, jog ši sutartis buvo sudaryta tik formaliai, siekiant ne kreditoriaus teisių įgyvendinimo, bet tų pačių, ankstesnių tikslų – toliau trikdyti bendrovės bankroto procesą.

10.3.                      Priešingai nei nurodo kreditorė, nemokumo administratorė 2025 m. balandžio 18 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, gavusi bendrovės kreditorių pritarimą bei realizavo likusius debitorinius reikalavimus griežtai laikydamasi nustatytos turto pardavimo tvarkos.

10.4.                      Tuo atveju jeigu kreditorė realiai perėmė iš UAB „Gausa“ reikalavimą į bendrovę, teismo sprendimas dėl LUAB „Timber construction group“ pabaigos nekliudo kreditorei kreiptis į UAB „Gausa“, kuri gaus reikalavimo patenkinimą, ir prašyti pervesti jai lėšas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).

13.       Atsakovės LUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį, NPIP sistemos išrašą apie kreditorių informavimą, LUAB „Timber construction group“ 2025 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo protokolą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas leidžia teismams remtis duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovės nemokumo administratorės nurodytų dokumentų priėmimas šioje civilinėje byloje būtų perteklinis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14.       Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškėlė UAB „Timber construction group“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Admivista“.

15.       Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas vėlesnėmis nutartimis.

16.       Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad LUAB „Dignalita“ ir LMB „Extant“ 2022 m. vasario 25 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria LUAB „Dignalita“ perleido 665 000 Eur finansinį reikalavimą ir su juo susijusias LUAB „Dignalita“ teises į LUAB „Timber construction group“ bankroto byloje už ateityje LUAB „Dignalita“ sumokėtinas sumas. Šios reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės LMB „Extant“ 655 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas. 

18.       Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-278-555/2024 LUAB „Dignalita“ ir LMB „Extant“ 2022 m. vasario 25 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija. Dėl to Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi kreditorė LMB „Extant“ išbraukta iš bendrovės kreditorių sąrašo.

19.       Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad 2025 m. vasario 11 d. UAB „Gasta“ ir LMB „Extant“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Gasta“ perleido, o LMB „Extant“ perėmė 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintą 48 Eur finansinį reikalavimą ir su juo susijusias kreditoriaus teises bankroto byloje.

20.       2025 m. vasario 12 d. teisme buvo gautas kreditorės LMB „Extant“ prašymas dėl kreditorės pakeitimo bendrovės bankroto byloje.

21.       Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

22.       LUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorė 2025 m. liepos 4 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

23.       Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pripažino bendrovės veiklą pasibaigusia ją likvidavus dėl bankroto.

24.       Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs 2025 m. vasario 12 d. LMB „Extant“ prašymo pakeisti ją kaip kreditorę bendrovės bankroto byloje padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes LMB „Extant“ nepripažinta kreditore bankroto byloje negalėjo naudotis jai JANĮ suteiktomis teisėmis, dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti dėl bankroto proceso sprendimų ir kt. Apeliantė taip pat pažymi, kad atsakovės nemokumo administratorė, pažeisdama imperatyviąsias įstatymo normas, nesilaikydama teismo sprendimo ir be kreditorių pritarimo, 2025 m. balandžio 18 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas privalo būti panaikintas ir išspręstas klausimas dėl LMB „Extant“ įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą pakeičiant reikalavimą perleidusią UAB „Gasta“.

25.       LITEKO esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi išsprendė LMB „Extant“ 2025 m. vasario 12 d. pateiktą prašymą ir įtraukė ją į bendrovės kreditorių sąrašą su 48 Eur finansiniu reikalavimu.

26.       Taip pat LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. e2-35368-1191/2025 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms LUAB „Timber construction group“ ir UAB „EDS INVEST“ dėl 2025 m. balandžio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), trečiasis asmuo UAB „Admivista“. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti. Nutartis šiuo metu neįsiteisėjusi. 

Dėl juridinio asmens pabaigos

27.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti sprendimą dėl LUAB „Timber construction group“ pabaigos, motyvuodama tuo, kad: 1) teismas neišsprendė jos pareikšto prašymo įtraukti ją į kreditorių sąrašą, nors prašymas teismui buvo pateiktas laiku ir tinkamu būdu, todėl apeliantė neturėjo galimybės naudotis jai JANĮ 66 straipsnio bei CPK suteikiamomis proceso šalies teisėmis bankroto byloje; 2) Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2-35368-1191/2025, kurioje ieškovas A. M. (buvęs bendrovės kreditorius) ginčija LUAB „Timber construction group“ ir UAB „EDS INVEST“ 2025 m. balandžio 18 d. sudarytą sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo. Todėl patenkinus ieškinį, bendrovė turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl finansinių reikalavimų realizavimo JANĮ numatyta tvarka. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

28.       JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

29.       Iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. JANĮ nustatytos sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, iš esmės nepasikeitė, todėl tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

30.       Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Bankroto procedūros gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1161-450/2021).

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju reikalavimai, numatyti JANĮ 100 straipsnyje (procesinio pobūdžio sąlygos), yra įvykdyti, t. y. nemokumo administratorė, siekdama užbaigti bendrovės bankroto procedūras, pateikė visus reikalingus dokumentus. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstina, ar apeliantės nurodomos aplinkybės laikytinos materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

32.       Lietuvos apeliacinis teismo praktikoje aiškinama, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015; 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024). Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio tikslo siekti padedantis vienas pamatinių nemokumo proceso principų yra efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).

33.       Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Bankroto procesui būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas. Bankroto proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Ją taip pat mažina bankroto administravimo išlaidos. Įmonės verslo, turto vertė, iš jos gaunama įmonės ekonominė nauda (pajamos) galėtų būti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės likvidavimo procedūra yra užsitęsusi, likvidavimo terminas ne kartą buvo pratęsiamas dėl kilusių teisminių ginčų, priteistų debitorinių skolų realizavimo ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bendrovės bankroto procesas užbaigtas pagrįstai, siekiant nepažeisti proceso operatyvumo principo, užtikrinti proceso efektyvumo principo įgyvendinimą, kadangi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia nuspręsti, kad taip užtikrinta visų bankroto proceso dalyvių interesų pusiausvyra ir įgyvendinti bankroto proceso tikslai. Priešingu atveju, bendrovės likvidavimo procedūrų tęsimas galėtų sudaryti pagrindą atsirasti papildomoms išlaidoms, dėl kurių dar sumažėtų kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą.

35.       Kaip jau minėta, vienas iš apeliacinio skundo argumentų, dėl kurio apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos 2025 m. vasario 12 d. pareikšto prašymo dėl įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su LITEKO esančiais duomenimis, nustatė, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi išsprendė apeliantės LMB „Extant“ 2025 m. vasario 12 d. pateiktą prašymą ir įtraukė ją į bendrovės kreditorių sąrašą su 48 Eur finansiniu reikalavimu. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką, suteikiančią teismui galimybę patvirtinti (patikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo ir tai nepažeidžia kreditorių teisių ar interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).

36.       Vertindama, ar (ne)tęsiant bendrovės bankroto procesą, bus užtikrinta nemokumo proceso dalyvių teisėtų interesų pusiausvyra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apeliantė tvirtina, jog teismui neišsprendus prašymo dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą, buvo pažeisti jos interesai, nes ji negalėjo naudotis JANĮ suteikiamomis teisėmis, tačiau su tokiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad apeliantė iš kreditorių sąrašo buvo išbraukta tik Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi, pripažinus negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu buvo patvirtintas jos finansinis reikalavimas. Tą pačią dieną apeliantė pateikė prašymą patvirtinti jos 46,80 Eur finansinį reikalavimą, kurį ji 2025 m. vasario 11 d. perėmė iš bendrovės kreditorės UAB „Gasta“. LITEKO esančiais duomenimis nenustatyta, kad apeliantei buvo panaikintas bylos matomumas. Taigi, nors apeliantė ir nebuvo kreditorė, tačiau žinojo kokie veiksmai yra atliekami bankroto byloje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė tik po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos ir jos išregistravimo priėmimo (2025 m. rugpjūčio 19 d.) pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą, tačiau tokio vėlyvo apeliantės procesinio elgesio, kuris taip pat galėjo lemti kreditoriaus teisių įgyvendinimo uždelsimą, priežastys teismui nebuvo nurodytos. Apeliantė, nors ir matė, jog teismas pernelyg ilgai neišsprendžia jos prašymo, nesidomėjo bylos eiga bei nesiėmė veiksmų, kreipiantis į teismą. Nustačius, kad nuo apeliantės išbraukimo iš kreditorių sąrašo iki sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo, apeliantei iš esmės nekliudė tai, jog teismas neišsprendžia jos prašymo ir neįtraukia jos į kreditorių sąrašą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad buvo pažeista jos teisė naudotis JANĮ įtvirtintomis kreditoriaus teisėmis.

37.       Pagrindo panaikinti apskųstą sprendimą nesudaro ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme yra inicijuota civilinė byla, kadangi šis argumentas neturi reikšmingos įtakos nagrinėjamo ginčo esmei. LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. e2-35368-1191/2025 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms LUAB „Timber construction group“ ir UAB „EDS INVEST“ dėl 2025 m. balandžio 18 d. sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, trečiasis asmuo UAB „Admivista“. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti, nenustačius, kokias materialines teisines pasekmes ieškovui turėtų sukelti ieškinyje formuluojamas reikalavimas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi kreditorius A. M. išbrauktas iš LUAB „Timber construction group“ pirmosios eilės kreditorių sąrašo, o duomenų ir (ar) aplinkybių, kurių pagrindu galima nuspręsti, jog ieškovas veikia ir turi teisę veikti LUAB „Timber construction group“ kreditorių vardu, siekdamas apginti LUAB „Timber construction group“ kreditorių interesus, ieškinyje nenurodoma. Civilinė byla laikoma iškelta nuo to momento, kai teismas CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka rezoliucija ar nutartimi priima ieškinį nagrinėti atitinkamame teisme. Vien ieškinio gavimo (jo užregistravimo) teisme faktas nereiškia, kad civilinė byla jau yra iškelta. Nors Kauno apylinkės teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau tai savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų priimtas, kol tebevyktų ginčas kitoje teisme nagrinėjamoje byloje, akivaizdu, jog galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus būtų pagrįsta tik prielaidomis, t. y. pagrindo teigti, kad ieškovo A. M. ieškinys bendrovės atžvilgiu būtų patenkintas ir reikalavimo teisė būtų grąžinta bendrovei, o vėliau ji būtų parduota už didesnę kainą, nėra. 

38.       LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės bankroto byloje pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1260-638/2024 nustatė LUAB „Timber construction group“ turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarką pagal 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 2–uoju klausimu nutarimo projektą. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad nustatyta bendrovės turimo turto realizavimo tvarka buvo pažeista. 2025 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkime buvo pritarta galutinei LUAB „Timber construction group“ bankroto ataskaitai, kurią patvirtino ir pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi. Iš teismo patvirtintos galutinės bendrovės bankroto ataskaitos matyti, kad LUAB „Timber construction group“ bankroto procedūrų metu priteistas žalos atlyginimas iš bendrovės direktoriaus dėl neperduoto įmonės turto, realizuotas bendrovės kilnojamasis (įrankiai, automobilis) ir nekilnojamasis turtas (du butai su sklypu), išieškota dalis debitorinių įsiskolinimų. Beviltiški debitoriniai reikalavimai bei likusios reikalavimo teisės parduotos 2025 m. balandžio mėn. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, nei bankroto proceso principai, nei viešasis interesas pažeisti nebuvo, kadangi prioritetas pagrįstai suteiktas juridinio asmens pabaigai.

39.       Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos neatima teisės iš apeliantės reikšti ieškinį teisme, jei ji mano, kad jos, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorės, interesai buvo pažeisti. Kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo, t. y. pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių juridinių asmenų vadovų ir (ar) dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012). Tokiu būdu yra užtikrinama kreditorių teisė į teisminę gynybą net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (reiškiant reikalavimą dėl turto paskirstymo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

40.       Taigi, nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei pačios bedrovės interesų apsaugos, o sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, neatitiktų viešojo intereso ir sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl LUAB „Timber construction group“ pabaigos, tinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos bankroto byloje priėmimo klausimai, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

42.       Atmetus kreditorės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė, tačiau atsakovės nemokumo administratorė nepateikė prašymo ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.