Baudžiamoji byla Nr. 2K-267/2006
1.2.23.3.;
1.2.17.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant R. Skaisgirienei,
dalyvaujant prokurorui L. Beinarytei,
gynėjui R. Briliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. R., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 10 d., apie 15 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, perduodant kitam asmeniui, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 619,18 g amfetamino įgijimą ir gabenimą iš Latvijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką, perdavė nusikaltimo vykdytojui A. R. nusikaltimo priemonę – automobilį „Opel Kadett“, (duomenys neskelbtini), automobilio apžiūros taloną, registracijos liudijimą, automobilio draudimo Lietuvoje ir Latvijoje liudijimus ir automobilio raktelį, nurodė vykimo maršrutą per Biržų rajone esantį Germaniškių pasienio kontrolės punktą iki Latvijos Respublikos teritorijos, apie 25 km iki Rygos esančios degalinės „Lukoil“ bei liepė šioje vietoje laukti jo nurodyto asmens, turinčio perduoti jam labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 619,18 g amfetamino, nurodė sugrįžimo maršrutą iš Latvijos Respublikos teritorijos per Pasvalio rajone esantį Grenctalės – Saločių jungtinį sienos perėjimo punktą bei, pastarajam sugrįžus į Lietuvos Respubliką, automobilį su jame esančia psichotropine medžiaga perduoti jam.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį „turėdamas tikslą platinti“. Veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Pritaikius BK 22 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 63 straipsnį paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.
Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę.
Jis nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, neorganizavo ir nepadarė. Teismas nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš teismų sprendimuose išdėstytų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad jis psichotropines medžiagas ketino parduoti ar kitaip platinti, todėl toks teiginys iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalintas, nes kaltinimo apimties sumažėjimas turi įtakos bausmei.
Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaip baigtą nusikaltimą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šio įstatymo formuluotė reikalauja, kad psichotropines medžiagas jis jau turi būti įgijęs prieš jas gabenant. Šiuo atveju psichotropinės medžiagos nebuvo jo žinioje, jis negalėjo jų valdyti, naudoti ir disponuoti. Dėl to, kad nusikalstama veika buvo išaiškinta ir nutraukta, psichotropinės medžiagos buvo pareigūnų paimtos, reali grėsmė visuomenės saugumui nekilo, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas organizuoti įgyti labai didelį kiekį amfetamino ir jį gabenti į Lietuvos Respubliką, t. y. jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šios teisės taikymo klaidos neištaisė.
Kasatoriaus nuomone, ištaisius šias nuosprendžio surašymo ir veikos kvalifikavimo klaidas, atsiranda pagrindas jam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Jis nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirbo, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko keturių asmenų šeimą. Jis taip pat teigia, kad jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama optimaliausia bausmė - ketveri metai laisvės atėmimo.
Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo A. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį
Nuteistasis A. L. kasaciniame skunde savo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos organizavimo neginčija, tačiau teigia, kad dalyje dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo organizavimo jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. Šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.
BK 260 straipsnio 3 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, organizatoriumi laikomas asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis A. L. organizavo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – amfetamino įgijimą ir gabenimą, o kitas nuteistasis A. R. šias nusikalstamas veikas įvykdė. Taigi, nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant keletui asmenų. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ypatumus nustato BK 26 straipsnis. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį, bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Pagal šio straipsnio 2 dalį organizatorius atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką tik tuo atveju, jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant ją daryti. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. L. parengė nusikalstamą veiką, davė nusikaltimo vykdytojui tikslius nurodymus, suteikė nusikaltimo padarymo priemonę. Šioje byloje nusikaltimo vykdytojas A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už baigtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų (amfetamino) įgijimą ir gabenimą. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus nurodymus, jis psichotropines medžiagas įgijo Latvijos Respublikos teritorijoje, netoli Rygos miesto esančioje degalinėje, gabeno Latvijos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kol patikrinimo metu jas rado ir paėmė pareigūnai. Taigi, nusikaltimo vykdytojo veiksmai atitinka visus baigto BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Esant tokioms nustatytoms nusikalstamos veikos aplinkybėms, nusikaltimo organizatoriaus nuteistojo A. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.
Dėl BK 62 straipsnio taikymo
Iš skundo turinio spręstina, kad kasatorius nesutinka su teismo paskirta bausmės rūšimi ir prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. A. L. nuteistas už veiką, už kurią įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, teismas turi teisę, bet ne pareigą. Teismas gali skirti tokią bausmę tik nustatęs visumą BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Taikyti šio straipsnio 1 dalį teismas gali: a) jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra.
Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šių BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis daryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. L. bylą, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismai nurodė išsamius motyvus dėl nuteistajam A. L. paskirtos bausmės
Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismai netaikydami nuteistajam A. L. BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų teisės taikymo klaidų nepadarė, nes pagrindo jas taikyti nėra. Kasatoriui nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenustatyta, kad jam paskirta bausmė, savo dydžiu mažesnė, negu įstatymo sankcijos vidurkis, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Nuteistasis A. L. kasaciniame skunde teigia, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalinta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką organizavo turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. L. organizavo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą.
Kolegijos nuomone, vien tik tokio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas leidžia daryti išvadą, kad asmuo veiką padarė turėdamas tikslą minėtas medžiagas platinti, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą nėra pagrindo.
Darytina bendra išvada, kad nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistojo A. L. kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Albinas Sirvydis
Viktoras Aidukas