Civilinė byla Nr. e2-1269-991/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14707-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8.;
3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,
sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Skaistei Jauniškytei,
dalyvaujant ieškovei O. J.,
ieškovės O. J. atstovei advokatei Marinai Saveljevai,
atsakovui J. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui J. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“.
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 950,00 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovės butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Dėl šio įvykio ieškovei priklausančiame bute buvo apgadintos lubos, sienos, grindys. Pagal ieškovės pateiktą rangos sutartį buto remonto kaina būtų 950,00 Eur, kurią ieškovė laiko jai padaryta turtine žala.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė Marina Saveljeva ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad visame daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vamzdynai seni, surūdiję, todėl jis neatsako už ieškovei padarytą žalą.
Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2017-09-27 raštu patvirtino, jog 2017-09-09 įvyko apipylimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), galimai dėl trečiųjų asmenų kaltės. 2017-09-20 surašytas statinio apžiūros aktas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad apipylimas įvyko galimai mechaniškai pažeidus ir trūkus šalto vandens stovui bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu apipiltos pirmo aukšto bendro naudojimo patalpos, 101, 102 ir 103 butų patalpos, 102 bute atitrūko lubų tinko sluoksnis, išbrinko apipiltos butų durys.
Tarp ieškovės ir G. J. 2017-10-30 pasirašyta statybos rangos sutartis, pagal kurią buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina 950,00 Eur.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 950,00 Eur žalai atlyginti. Nurodo, kad 2017-09-17 ieškovės butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, teigia, kad jis neatsako už viso bendrabučio vamzdynus, kurie yra seni ir surūdiję.
Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.245 – 6.249 straipsnis). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos.
CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Tokiu atveju dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Taigi žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino abiem šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus ir atsiliepimo atsikirtimus, priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.
Be to, teismas 2018-01-15 parengiamojo teismo posėdžio metu, įvertinęs tai, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise bylą vesti per atstovą, išaiškino atsakovui įrodinėjimo pareigą bei įrodinėjimo taisykles civiliniame procese, teismo posėdį atidėjo, sudarydamas galimybę atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei pateikti papildomus įrodymus ar prašymus, tačiau atsakovas šiomis teisėmis taip pat nepasinaudojo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas remiasi tik tais įrodymais, kurie yra šalių pateikti į bylą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-09-09 ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), apipylimas įvyko trūkus šalto vandens stovui bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute trūko šalto vandens stovas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo butas yra antrame aukšte, o ieškovės pirmame aukšte. Būtina įvertinti tai, kad atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos arba ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės, lėmusios ieškovės buto užliejimą (CPK 178 straipsnis).
Atsakovo teigimu, visame daugiabučiame name vamzdžiai yra seni, juos turėjo pakeisti namo administratorius, todėl atsakovas nėra atsakingas už atsiradusią žalą. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ nesutinka su šia atsakovo nurodyta aplinkybe. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kuris nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Pagal šio reglamento 6.19 punkto nuostatą, bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, jog vandentiekio avarija įvyko bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose inžinerinėse sistemose, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad trūko šalto vandens stovas, esantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas turėjo pareigą užtikrinti, kad jo bute esančios inžinerinės sistemos atitiktų įstatyme nustatytus reikalavimus, bei pareigą jas remontuoti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad būtent atsakovas netinkamai prižiūrėjo jam priklausančios inžinerinės sistemos dalį bei neužtikrino saugaus jos įrenginio eksploatavimo ir dėl šių neteisėtų veiksmų kilo kitų asmenų turtą gadinantis poveikis, t. y. buvo aplietos ieškovės patalpos ir ieškovei kilo žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko šalto vandens stovas ir dėl to buvo užlietas apačioje esantis ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė užlieto buto iki šiol nesuremontavo ir tokių įrodymų teismui nepateikė, savo reikalavimą atlyginti patirtą žalą grindžia 2017-10-30 rangos sutartimi. Atsakovas savo nuomonės dėl žalos dydžio nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė.
Pagal ieškovės pateiktą rangos sutartį remonto darbams po buto užliejimo atlikti reikalinga 950,00 Eur suma. Išanalizavus ieškovės pateiktą rangos sutartį bei kitą bylos medžiagą matyti, kad ne visi rangos sutartyje nurodyti darbai ir medžiagos yra reikalingos ieškovės buto atstatymui į iki buto užliejimo buvusią būklę. Rangos sutartyje numatytas lubų remontas – gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, darbų kaina 207,00 Eur, medžiagų kaina 120,00 Eur, sienų remontas – senų tapetų nuėmimas, sienų paruošimas, tapetavimas, darbų kaina 320,00 Eur, medžiagų kaina 130,00 Eur, grindų remontas – laminato klojimas, grindjuosčių montavimas, darbų kaina 58,00 Eur, medžiagų kaina 115,00 Eur. Iš ieškovės pateiktų buto fotonuotraukų matyti, kad iki buto užliejimo ieškovės buto lubos buvo tinkuotos ir dažytos, ant lubų nebuvo sumontuotos gipskartonio plokštės, grindys buvo išklotos plytelėmis, o ne laminatu. Teismas pažymi, kad ieškovės patirtą žalą nagrinėjamu atveju sudaro išimtinai tik su buto patalpų sugadinimų pašalinimu būtent dėl buto užliejimo susijusios išlaidos, t. y. išlaidos reikalingos remontui atlikti, siekiant jį atstatyti į buvusią padėtį, be to, lėšų panaudojimas remontui turi būti susijęs išimtinai tik su sugadinimų pašalinimu ir turi būti ekonomiškai pagrįstas. Pastebėtina, kad 2017-10-30 rangos sutartyje nurodytas buto grindų ir lubų plotas 11,5 kv. m., nors pagal buto planą bendras buto plotas yra 10,94 kv. m. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog 2017-10-30 rangos sutartis pasirašyta su ieškovės sūnumi G. J., jis šiuo metu išvykęs ir ieškovė nežino, kas atliks jos buto remonto darbus.
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad butas buvo prieš keletą metų naujai suremontuotas, tačiau ieškovės nurodytą aplinkybę paneigia pačios ieškovės pateiktos buto fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad butas remontuotas gerokai seniau nei prieš keletą metų ir yra stipriai nusidėvėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, vertinant padarytą žalą, būtina įvertinti ir turto nusidėvėjimą. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos, skaičiuojant šiam turtui padarytos žalos dydį.
Įvertinus byloje pateiktas ieškovei priklausančių patalpų fotonuotraukas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad buto remontas buvo atliktas seniai, įvertinus remonto darbų įkainius ir nusidėvėjimą, teismas pripažįsta, kad pagrįsta suma ieškovei žalai atlyginti už sugadintas patalpas yra 200,00 Eur.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai), todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 200,00 Eur žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmestina.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2017-10-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2018-02-09 patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 305,73 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (21 procentas ieškinio reikalavimų), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 4,41 Eur (21 Eur x 21 proc.) žyminio mokesčio ir 64,20 Eur (305,73 Eur x 21 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei O. J. iš atsakovo J. T. 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) žalai atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. T. 4,41 Eur (keturis Eur 41 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660, paskirtis – žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovo J. T. 64,20 Eur (šešiasdešimt keturis Eur 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova