Civilinė byla Nr. e2-254-517/2023

   Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00834-2022-8

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1;

                                                                                          3.2.6.1.

                                                                                         (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei Rasai Jakučionytei,

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui N. V. (N. V.), tretiesiems asmenims S. V. (S. V.), antstolei Terezai Gerasimovič dėl sprendimo nepriimti palikimo pripažinimo neteisėtu ir daiktinių teisių įregistravimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad gavo antstolės 2022 m. birželio 16 d. siūlymą Nr. S-22-45-14661, kuriuo siūloma kreiptis į teismą dėl skolininko sprendimo padovanoti savo paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises tėvui S. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi ir taikyti restituciją. Antstolė nustatė, kad mirusioji N. V. motina L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šią nuosavybės teisę 2016 m. balandžio 2 d. įregistravo. Antstolės gautais duomenimis (duomenys neskelbtini) mirus palikėjai L. V., į notarę pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi jos sūnūs V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir skolininko tėvas S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. vasario 3 d. buvo užvesta paveldėjimo byla, pagal kurią skolininkas pretendavo į 3/8 dalį palikimo arba 3/16 dalį palikėjos buto. Testamentų registro ir Nekilnojamo turto registro duomenimis skolininkas N. V. 2022 m. vasario 3 d. padovanojo savo paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises tėvui S. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič. 2022 m. balandžio 25 d. notarė S. V. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurio pagrindu buvo įregistruota nuosavybė į paveldėtą turtą. Pažymėtina, kad skolininkas gyvena tėvui priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini)), Gyventojų registro duomenimis ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Manytina, kad skolininkui perleidus nuosavybės teisę į turtą, buvo pažeisti išieškotojo interesai, nes neliko galimybės nukreipti išieškojimo į paveldėtą turtą, siekiant įvykdyti Teismo 2010 m. sausio 26 d. priimtą nuosprendį Nr. 1-460-576/09. Kito turto, kuris galėtų būti realizuotas, skolininkas neturi. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, būtina pripažinti skolininko paveldėjimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją.

Atsakovas N. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

Trečiasis asmuo antstolė Tereza Gerasimovič teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič nuo 2010 m. balandžio 26 d. vykdo vykdomąją Nr. 0045/10/00595 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-576/09 dėl 1073,24 Eur žalos išieškojimo iš skolininko N. V. išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko motina L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas, t. y. 1/2 dalis 2 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą 2022 m. vasario 3 d. kartu su kitais įpėdiniais – S. V. ir V. V. – paveldėjo skolininkas (atsakovas) N. V., kuris padovanojo savo paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises savo tėvui S. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, 2022 m. vasario 3 d. patvirtinta Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič, notarinio registro Nr. 461. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu skolininkas pretendavo į 3/8 dalį palikimo (arba 3/16 dalį palikėjo buto). Tokie veiksmai, kuriais skolininkas perleido paveldėjimo teises, laikytini nesąžiningi ir neteisėti, nes tokiu būdu skolininkas bandė išvengti skolos išieškojimo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei siekiant apsaugoti išieškotojo, kaip kreditorės, interesus, reikalinga pripažinti paveldėjimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia, ir taikyti restituciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. N. V. yra skolingas Valstybinei ligonių kasai. Susidariusi skola sudaro 1 073,24 Eur, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00595. Taigi, ieškovės teisė yra neabejotina ir vykdytina. Jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas skolininkas neturi. Teismo prašoma pripažinti atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, dalyje, kurioje skolininkas padovanojo savo paveldėjimo teises tėvui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir taikyti restituciją; įpareigoti atsakovą N. V. jam grąžintą turtą įregistruoti savo vardu; nustatyti, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškovas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į VĮ „Registrų centras“, kad būtų įregistruota skolininko N. V. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis (el. b. l. 10-11).

Trečiasis asmuo S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, patikslinant konkretaus sandorio sudarymo aplinkybes.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdį jis informuotas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo S. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jis informuotas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo antstolė Tereza Gerasimovič teismo posėdyje nedalyvavo, gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. l. 52)

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-576/09 dėl 1 073,24 Eur žalos išieškojimo iš skolininko N. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (vykd. bylos Nr. 0045/10/00595, b. l. 2). Vykdymo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko motina L. V., po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas, t. y. 1/2 dalis 2 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytą nekilnojamąjį turtą 2022 m. vasario 3 d. kartu su kitais įpėdiniais S. V. ir V. V. paveldėjo atsakovas N. V., kuris padovanojo savo paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises savo tėvui S. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, 2022 m. vasario 3 d. patvirtinta Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič, notarinio registro Nr. 461 (vykd. bylos Nr. 0045/10/00595, b. l. 103, 104, 105-106). Paveldėjimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu skolininkas pretendavo į 3/8 dalį palikimo (arba 3/16 dalį palikėjo buto).

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). 

CK

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Dėl neabejotinos reikalavimo teisės kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas N. V. iki ginčijamo sandorio sudarymo 2022 m. vasario 3 d. ieškovei buvo skolingas 1 073,24 Eur. Byloje duomenų, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko išieškotojai būtų nuginčyti, nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Todėl vadovaujantis CPK 18 straipsniu įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdytini. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje įrodyta pirmoji actio Pauliana sąlyga, t. y. išieškotoja įrodė savo neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę bei savo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo pažeista išieškotojos teisė patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas N. V. yra nemokus, duomenų apie jo darbovietę, gaunamas pajamas nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų pradėjęs dengti įsiskolinimą, pateikęs prašymą mokėti dalimis, informuotų antstolę apie savo darbovietę, apie turimą turtą ir pan. Svarbi aplinkybė, kad skolininko skola nesumokėta net nuo 2010 metų. Be to, nėra jokio pagrindo abejoti 2022 m. birželio 16 d. antstolio patvarkyme Nr. S-22-45-14661 nurodytomis aplinkybėmis, jog atsisakius palikimo, sumažėjo turto, iš kurio būtų galima padengti įsiskolinimą. Papildomai pažymėtina, kad vykdomosios bylos Nr. 0045/10/00595 duomenimis atsakovas išvykęs į (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos Nr. 0045/10/00595, b. l. 117). Darytina išvada, kad atsakovas N. V. tikslingai siekė sudaryti sandorį nuo palikimo atsisakymo po jo motinos mirties, kad apsunkintų išieškotojos kaip kreditorės teises išsiieškoti skolą iš paveldėto turto.

Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo.

Nagrinėjamo bylos atveju nustatyta, kad atsisakydamas palikimo po motinos mirties, atsakovas turėjo įsiskolinimą išieškotojai. Byloje nėra įrodymų, kad tokie atsakovo N. V. veiksmai buvo nulemti kokio nors būtinumo, todėl toks laisvas atsakovo apsisprendimas nepriimti palikimo, vertintinas kaip siekimas išvengti skolų išieškojimo. Darytina išvada, kad nebuvo būtinumo skolininkui nepriimti atsiradusio palikimo po motinos mirties.

Nagrinėjamoje byloje aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtina prezumpcija, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. CK 3.135 straipsnyje nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas N. V. yra trečiojo asmens S. V. sūnus. Prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas N. V. buvo nesąžiningas ir žinojo, jog atsisakius palikimo, antstolė negalės išsiieškoti iš jo skolą, dėl ko, nukentės išieškotojos interesai.

Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties vienų metų termino skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Nagrinėjamos bylos atveju ginčytinas sandoris sudarytas 2022 m. vasario 3 d., ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą 2022 m. liepos 18 d., todėl ieškinys pareikštas nepraleidus teisės aktuose nustatyto termino.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto sprendžia, kad atsakovo vienašalis sandoris, kuriuo jis atsisakė priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies po motinos mirties, pažeidė išieškotojos teises, nes antstolė negalės nukreipti išieškojimo į šį turtą. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovo galimybės vykdyti savo prievoles išieškotojai reikšmingai pasunkėjo. Byloje įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, nėra (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje neįrodyta, kad atsakovas privalėjo nepriimti palikimo. Atsakovo atsisakymas nuo palikimo pažeidė išieškotojos teises ir skolininkas apie tai žinojo. Atsakovui N. V. nepriėmus palikimo, turtą paveldėjo trečiasis asmuo, t. y. vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai tėvui – trečiajam asmeniui S. V. (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo N. V. 2022 m. vasario 3 d. vienašalis sandoris (atsisakymas priimti palikimą) pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė kitų asmenų teises ir interesus – ieškovės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo N. V. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti atsakovo N. V. skolų valstybei išieškojimą į tą atsakovo N. V. paveldimo turto dalį, kuri dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiajam asmeniui S. V., t. y. 3/8 dalį palikimo (arba 3/16 dalį palikėjos buto), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič patvirtintą 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 461, 3/8 dalyje palikimo (arba 3/16 dalyje palikėjos buto), esančio (duomenys neskelbtini), kuri po atsakovo N. V. atsisakymo perėjo įpėdiniui (trečiajam asmeniui) S. V..

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Taigi akivaizdu, jog atsakovui nesant ginčo turto savininku, antstolė negalės nukreikti skolos išieškojimą į šį atsakovo turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigoją atsakovą N. V. atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą, o neįvykdžius įpareigojimo – leisti išieškotojai atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota N. V. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistinas už ieškinį mokėtinas 24,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 33,20 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, dalyje, kurioje skolininkas padovanojo savo paveldėjimo teises tėvui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir taikyti restituciją.

Pripažinti negaliojančiu Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič patvirtintą 2022 m. vasario 3 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 461, 3/8 dalyje palikimo (arba 3/16 dalyje palikėjos buto), esančio (duomenys neskelbtini).

Nukreipti atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skolų valstybės biudžetui – atstovaujamam Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – išieškojimą vykdomosiose bylose, į nekilnojamąjį turtą, paveldėtą po L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, valdomą trečiojo asmens S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) – į 3/8 dalyje palikimo (arba 3/16 dalyje palikėjos buto), esančio (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą. Neįvykdžius įpareigojimo – leisti išieškotojai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota N. V. nuosavybės teisė į 3/8 dalyje palikimo (arba 3/16 dalyje palikėjos buto), esančio (duomenys neskelbtini), skolininko lėšomis.

Priteisti iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,00 Eur (dvidešimt keturi eurai) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt trys eurai 20 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Grąžinti antstolei Terezai Gerasimovič vykdomąją bylą Nr. 0045/10/00595.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Įteikti atsakovui N. V. ir trečiajam asmeniui S. V. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu, 2023 m. vasario 21 d. skelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. vasario 21 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-254-517/2023 (teisminio proceso Nr. 2-39-3-00834-2022-8)                                                                       pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui N. V. (N. V.) gimusiam (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims S. V. (S. V.), gimusiam (duomenys neskelbtini), antstolei Terezai Gerasimovič dėl sprendimo nepriimti palikimo pripažinimo neteisėtu ir daiktinių teisių įregistravimo. Atsakovui ir trečiajam asmeniui S. V. procesinių dokumentų įteikti teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu nepavyko, todėl atsakovui ir trečiajam asmeniui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas ir trečiasis asmuo informuojami, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 340) 20033.“

Teisėjas                                                                           Rinaldas Adamonis