Civilinė byla Nr. 2-1468-730/2014
(Proceso Nr. 2-57-3-00496-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
44.5.2.17.; 116.5.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Rovalda“ ieškinį atsakovei R. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
2014-07-24 Klaipėdos apygardos teisme priimtas ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 155 150,19 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, prašo priimti sprendimą už akių.
Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas atsakovei buvo įteikti 2014-08-14 viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 straipsnis). Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teisme negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovės direktore nuo 2009-04-01 buvo atsakovė. Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-27 nutartimi, iškeldamas atsakovei bankroto bylą konstatavo, kad pagal 2008-12-31 balansą įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę ir toks balansas rodo įmonės nemokumą. Iš byloje esančių įrodymų, susijusių su kreditorių reikalavimais nustatyta, kad ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie yra patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-24, 2014-05-12 nutartimis atsirado ir jau buvo vykdytini dar iki 2010-01-01, tai yra, VSDFV nesumokėta nė viena privaloma įmoka nuo 2009 metų pradžios, VMI nesumokėta nė viena privaloma įmoka nuo 2009 metų vasario mėnesio, kitiems kreditoriams kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“, UAB „Baltic Master“ UAB „Kretingalės mėsa“, UAB „Augma“, UAB „Vilniaus paukštynas“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Omnitel“, UAB „Viščiūnai ir Ko“ nemokėta nuo 2009 metų, šie duomenys ir nurodytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad ieškovė 2010-01-01 buvo nemoki. Nuo 2010-01-01 iki įmonei bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2014-02-06) padidėjo ir papildomai atsirado kreditorinių reikalavimų už 155 150,19 Lt. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atlygino patirtą žalą.
CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei - ieškovei esant nemokiai ir neturint galimybės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, taip didindama įmonės kreditorinius įsipareigojimus, netinkamas pareigų vykdymas buvo priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusiais nuostoliais, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl jos neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteisiama 5 procentų dydžio palūkanos nuo 155 150,19 Lt dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, tai yra, nuo 2014-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl tenkinus ieškovės ieškinį 4103 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinas iš atsakovės valstybės naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės R. R. 155 150,19 Lt (44 935 EUR) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 155 150,19 Lt (44 935 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Rovalda“ naudai.
Priteisti iš atsakovės R. R. 4103 Lt (1188 EUR) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Erinija Kazlauskienė