Administracinė byla Nr. A2.6.-1007-305/2014
Proceso Nr. 4-53-00843-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.9;3.17;3.20;2.1.3;2.7
(S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. lapkričio 18 d.
Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V. ir jo gynėjui advokatui K. R., policijos komisariato atstovui J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
n u s t a t ė :
2015-10-12 Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK pareigūno buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 031392 A. V., kad jis 2015-10-12, apie 12.40 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, Keturvalakių seniūnijos, Patilčių kaimo ribose, vairavo automobilį VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, ir tuo pažeidė KET 17 p. ir dėl tokių veiksmų A. V. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Policijos atstovas J. U. paaiškino, kad buvo surašytas protokolas dėl to, kad A. V. 2015-10-12 apie 12.40 Vilkaviškio rajono savivaldybės, Patilčių kaime vairavo automobilį VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tuo padarė pažeidimus numatytus LT ATPK 130 str. 1 d.
A. V. kaltu neprisipažino. Teigė, jog nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Be to, paaiškino, kad sukdamas į pagrindinį kelią nematė nei policijos pareigūnų, nei policijos automobilio. Tik išgirdęs policijos automobilio sireną sustojo Alksninės kaime šalikelėje, kad netrukdytu policijos automobiliui prasilenkti. Jokio žodinio reikalavimo sustabdyti vairuojamą automobilį negirdėjo, kaip ir nematė iš paskos važiuojančio policijos automobilio dėl sukeltų dulkių. Apie tai, kad nepastebėjo policijos automobilio nurodė ir savo paaiškinime protokole.
Liudytojas policijos pareigūnas A. G. paaiškino, kad 2015-10-12 dirbo kartu su A. K. kelio ruože Patilčiai-Alksninė. Matė, kad į pagrindinį kelią dideliu greičiu įsuko automobilis VW Golf, todėl nutarė jį sustabdyti. Nuo jų tarnybinio automobilio iki pažeidėjo automobilio tuo metu galėjo būti apie 50-100 metrų. Jie važiavo gerokai atsilikę, nes per dulkes nieko nesimatė. Važiavo iš paskos įsijungę sireną ir šviesos signalus-švyturėlius. A. K. per garsiakalbį reikalavo sustoti. Gyvenvietėje pažeidėjas pats sustojo. Jis gailėjosi dėl pažeidimo, aiškino, kad nepastebėjo policijos ekipažo. Nurodo, kad jeigu pažeidėjas ir nepastebėjo jų, tai galėjo girtėti sireną ir reikalavimą sustoti balsu.
Policijos pareigūnas A. K. tarnybiniame pranešime davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir A. G..
Liudytojas A. J. parodė, kad minėtą dieną važiavo keliu Alksninės kaimo link traktoriumi. Jam trumpam išlipus iš traktoriau pro jį pravažiavo VW markės automobilis. Po kiek laiko iš paskos šio automobilio pravažiavo policijos automobilis įsijungęs švyturėlius ir garso signalą. Tačiau kai jis buvo sustojęs, nei garso signalizacijos nei komandos balsu sustoti negirdėjo. Sirenas išgirdo tik kai buvo pradėjęs važiuoti, beveik kai jį lenkė policijos ekipažas. Tačiau ir tada garsinės komandos balsu sustoti jis negirdėjo. Tarp mašinų galėjo būti 200-300 metrų atstumas. Per dulkęs jų priekyje nesimatė. Kai sustabdė nematė, tačiau gyvenvietėje pro šalį pravažiuodamas suprato, kad tai tas automobilis kurį vijosi pareigūnai.
Liudytoja L. L. parodė, kad minėtą dieną stebėjo šį įvykį. Matė kaip pravažiavo pirmas automobilis. Tačiau per dulkęs nematė kas važiavo. Po kokių 200-300 metrų pravažiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir sirena. Tačiau per garsiakalbį niekas nekalbėjo.
Liudytoja E. Š. parodė, kad dirbo laukuose ir matė kaip pravažiavo automobiliai 200-300 metrų atstumu. Girdėjo tik automobilio sireną, o švyturėlių nematė, nes užstojo kalnas.
Be to, teismas nagrinėdamas bylą įvertino ir byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame yra užfiksuotas pažeidimo faktas ir pažeidėjo paaiškinimas (b.l. 1-2), tarnybinį pranešimą (b.l. 3), paaiškinimą ( b.l. 4), vairuotojo pažymėjimo kopija ( b.l. 5), pažyma apie asmenį, jo nuobaudas, teistumą (b.l. 6-10).
Byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Tik policijos pareigūnai yra nurodę, kad stabdant pažeidėją buvo naudojami švyturėliai, garsinė sirena bei balso komandą. Tačiau nei pats pažeidėjas, nei betarpiškai stebėję įvykį liudininkai nė vienas nepatvirtino aplinkybės, kad buvo naudojama stabdymui ir komanda balsu. Šių liudininkų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Tuo labiau, kad patys pareigūnai nurodė, kad pažeidėjas dėl jiems nežinomų aplinkybių sustojo pats ir nurodė, kad negirdėjo komandos balsu sustoti, o tik sirenos garsą. Todėl ir sustojo šalikelėje duodamas kelią specialiajam transportui.
ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. atsako tas, kas žinomai tyčia nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (tyčinį nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 130 straipsnio 1 d. dispozicijoje esantis terminas „nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad pažeidėjas matė kad jį stabdo, suprato ir nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jį stabdo ir jis tam nepaklūsta. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir tai konstatuojama, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnį negalima.
Teismas konstatuoja, kad visos abejonės šiuo atveju turėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, garantuojamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d., kur nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ar šiuo atveju taikant analogija teismo nutarimu. Viena iš nekaltumo prezumpcijos sudedamųjų dalių yra „dubio pro reo“ principas reiškiantis tai, kad visos abejonės dėl įtariamojo (kaltinamojo), o šiuo atveju pažeidėjo nusikalstamos ar neteisėtos veikos padarymo (kaltės), vertinamos jo naudai.
Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padarytas pažeidimas ir kad būtent pažeidėjas ją padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d. d. ).
Teismas sprendžia, jog šioje bylos dalyje surinktų pažeidėja A. V. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo toks pažeidimas, kad pažeidėjas yra kaltas dėl jo padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemones. Byloje A. V. surašytas administracinio teisės pažeisimo protokolas nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal administracinio proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais.
Todėl teismas sprendžia, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, kadangi remiantis byloje esančiais įrodymais negalima padaryti neabejotinos išvados, kad A. V. neginčytinai padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286-287 str. ir 291-293 str., teismas
n u t a r i a:
Administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą A. V. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties, nutraukti.
Nutarimas nuo jo priėmimo dienos per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Laimutis Vaitkus