Civilinė byla Nr. 2-170-797/2013

Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-01687-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 30.6

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B., atsakovo UAB ,,Darvydas“ atstovui advokatui Arūnui Koskui, trečiajam asmeniui K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Darvydas“, tretiesiems asmenims B. R. A. ir K. Š. dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieškovas pateikė ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovo 25 195 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos už priteistą sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2009-04-20 tarp ieškovo ir J. K. IĮ ,,Banga“ buvo pasirašyta draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas autovežis Iveco 190 E 34. 2009-11-12 Belgijoje gaisro metu minėtas autovežis sudegė, dėl ko ieškovas išmokėjo  25 195 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nurodo, jog gaisras kilo automobilyje VW Touran, kuris priklausė atsakovui – krovinio siuntėjui ir gavėjui. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl atsakovui ieškinį reiškia pagal CMR 10 str., CK 6.263 str. 1 d. ir prašo subrogacijos tvarka atlyginti  žalą.

Ieškovo atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog ankstesnėje byloje nustatyta, kad pinigai buvo perduodami vairuotojui, kad būtų nuperkami automobiliai, kurie nuosavybės teise priklausė atsakovui. Automobilių siuntėjas ir gavėjas pagal CMR konvenciją buvo atsakovas „Darvydas“, tai grindžia rašytiniais įrodymais, t. y. apeliaciniame skunde (c.b. Nr. 2-1093-772/2011, II tomas, b. l. 123) nurodyta, kad atsakovas yra krovinio siuntėjas ir gavėjas. Nurodo, kad iš prijungtos civilinės bylos matyti, kad automobilis VW Touran priklausė atsakovui. Kad siuntėjas nebuvo trečiasis asmuo patvirtina tai, kad byloje sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl krovinių pervežimo, ją sudarė atsakovas. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyta, kad J. K. IĮ ,,Banga“, kaip vežėjui, atsakomybė nekilo, nes yra siuntėjo kaltė dėl sudegusio automobilio. Nurodo, jog reikalavimui taikomas 3 metų senaties terminas, kuris nėra praleistas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir pateiktame atsiliepime nurodė, jog J. K. IĮ ,,Banga“ (toliau - vežėjas) įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą iš Liuksemburgo pervežti automobilius, tarp kurių buvo ir VW Touran. Vežėjas turėjo pakrauti automobilius, o atsakovas nei perkant, nei kraunant, nei vežant nedalyvavo ir automobilių nebuvo matęs. Nurodo, jog vežėjas yra visiškai atsakingas už apgalvotą transportavimo atlikimą, pagal krovinio užsakymą įsipareigojo būti atsakinga už sugadinimus ir įsipareigojo padengti nuostolius. Gaisro metu buvo sunaikintas atsakovui priklausantis turtas. Ieškovo ir atsakovo nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, nors atsakovui žinoma, kad ieškovas atlygino vežėjui padarytą žalą.

Vėliau atsakovas pakeitė atsikirtimų pagrindą ir nurodė, kad pagal CMR 4 straipsnį važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis  dokumentas. VW Touran pardavė B. R. A., kuris laikomas siuntėju. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jei tai įvyko dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės bei dėl krovinio defektų. Iš prijungtos bylos matyti, jog krovinys žuvo  dėl VW Touran defektų – elektros instaliacijoje kilusio gaisro, todėl atsakovo nuomone, kad krovinio siuntėjas B. R. A. yra atsakingas už krovinio defektus, nes važtaraštyje nurodyta asmenų grupė, kurių vienas yra šis asmuo. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti, nes atsakovas nėra atsakingas už žalą, taikyti ieškinio senatį 5000 Lt sumai, nes praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo B. R. A. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

Trečiasis asmuo K. Š. dėl ginčo esmės palieka spręsti teismui. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis priklausė atsakovui, nors pirkimo pardavimo sutartyje jis įvardintas pirkėju. Nuorodas, ką ir kur pirkti duodavo atsakovo direktorius. Kad transportuojamas automobilis buvo po avarijos, informavo UAB ,,Darvydas“ direktorius. Nurodymą neatjungti akumuliatorių davė UAB ,,Darvydas“ direktorius, nes dingsta kodai, tada nebeužvedami varikliai.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo, kurį grindė tuo, kad atsakovui priklausančiame automobilyje kilo gaisras, nuo kurio užsidegė ir sudegė automobilis Iveco 190 E 34, priklausantis J. K. IĮ ,,Banga“. Pastarajam ieškovas išmokėjo draudimo išmoką ir reiškia ieškinį atsakovui, atsakingam už žalos atsiradimą, nes jis buvo krovinio siuntėjas ir gavėjas, kuris atsako pagal 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau tekste - CMR konvencija) 10 str. Ieškinį grindžia įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimis, draudimo sutartimi, krovinių transportavimo važtaraščiu, pranešimu apie įvykį, defektų aktu, fotonuotraukomis, ekspertizės aktu, išvada apie likutinę automobilio vertę, pranešimais, automobilio registracijos liudijimu, pavedimais dėl draudimo išmokos pervedimo, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1093-772/2011 esančia bylos medžiaga (6-39, 52-73, 87-91, 102-109,  b. l. t. 1).

Atsakovas pakeitė atsikirtimų pagrindą, pateiktą atsiliepime, ir atsikerta, kad teismo sprendimais nustačius, jog vežėjas nėra atsakingas už žalą, atsakomybę atsakovas kildina VW Touran pardavėjui, trečiajam asmeniui šioje byloje B. R. A. ir teigia, kad atsakovas nėra krovinio siuntėjas, todėl nėra atsakingas ieškovui už atsiradusią žalą. Atsikirtimus grindžia transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, važtaraščiu. Prašo taikyti ieškinio senatį.

Dėl ieškinio senaties. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 str. 7 d., kuri numato sutrumpintą 1 metų terminą, nes ieškovas draudimo išmoką sumokėjo 2010-01-14, o ieškinį pareiškė tik 2011 m. vasario mėn. Ieškovas nurodo, jog reikalavimui iš subrogacijos taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Civilinio kodekso 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. CMR konvencijos 32 str. numato 1 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas reikalavimus reiškia subrogacijos pagrindu, t. y. įgyvendindamas jam, kaip draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjusią teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis). Subrogaciniam reikalavimui taikomos normos, siejančios nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. CMR konvencijos 39 str. 4 p. nustatyta senaties termino pradžia: šis terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra,– nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog draudimo išmoka buvo mokama dviem etapais: pirmoji draudimo išmokos suma 20 195 Lt sumokėta 2010-01-14, o antroji ir galutinė – 2010-04-07 (38-39 b. l.1 t.). Reikalavimo teisę ieškovas įgijo tik sumokėjęs draudimo išmokas ir ieškovas kreipėsi į teismą 2011-03-09 (1. b. l. 1 t.). Todėl teismas sprendžia, kad vienerių metų senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str., CMR konvencijos 32 str. 1 d., 39 str. 4 d., LAT nutartis Nr.3k-3-165).

Dėl siuntėjo ir jo atsakomybės. Transporto priemonių draudimo liudijimas įrodo, jog ieškovas su J. K. IĮ ,,Banga“ sudarė sutartį ir apdraudė automobilį Iveco 190 E 34 (7 b. l. 1 t.). Atsakovas UAB ,,Darvydas” su J. K. IĮ ,,Banga“ 2009-05-04 buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį (8 b. l. t. 1). Pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį matyti, jog iš Belgijos Karalystės ir L. D. Karalystės į Lietuvos Respubliką buvo gabenamas pagal užsakymą krovinys, todėl šiems santykiams taikomas CMR konvencija. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog vežėjui gabenant krovinį 2009-11-12, 5.00 val. kilo gaisras Belgijos Karalystėje ir krovinys sudegė, nustatyta, kad gaisras prasidėjo ties VW Touran automobiliu, kurio elektros instaliacija ir buvo gaisro priežastimi (10-37, 52-73 b. l. t. 1). Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką J. K. IĮ ,,Banga” už sudegusį Iveco 190 E 34 ir įgijo reikalavimo teisę į kaltą asmenį, padariusį žalą (38-39 b. l. t.1). Atsakovas neginčija žalos dydžio.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovas UAB ,,Darvydas” (jo direktorius), betarpiškai bendraudamas su vežėjo vairuotojais, taip pat dalyvavo automobilių pakrovime, dėl to turi prisiimti ir su tuo susijusią riziką, t. y. ieškovui tenka atsakomybė už tinkamą krovinio pakrovimą, nes priimtas pervežimui krovinys buvo avarijose sugadinti lengvieji automobiliai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog vežėjo atstovai neatliko jokių netinkamų veiksmų, susijusių su krovinio pakrovimu ir pervežimu ir pripažinta, kad atsakomybė tenka UAB ,,Darvydas”.

Atsakovas vadovaujasi CMR konvencijos 4, 12 str. 1 ir 2 d., 17 str. 2 p., kurie reglamentuoja, kas yra siuntėjas, kam priklauso disponavimo kroviniu teisė, numato paslėptą krovinio defektą ir nurodo, kad krovinys žuvo dėl jo defektų, todėl atsakingas yra automobilio pardavėjas B. R. A.. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovui UAB ,,Darvydas“ buvo žinoma, kad bus pervežami autoįvykiuose sugadinti lengvieji automobiliai (69 b. l. t.1), kurie tuo metu negalėjo būti tinkamomis transporto priemonėmis. Nustatyta, kad užsakovui skirti lengvieji automobiliai buvo vežami su pajungtais akumuliatoriais, su veikiančia jų vidaus įranga (pvz. autonominiu šildymu, signalizacijos sistema, kompiuteriu), o atsakovas nei pakrovimo metu, nei po to nepareikalavo iš vežėjo atjungti automobilių akumuliatorių nuo srovės, nors, būdamas verslininku ir profesionalu šiame versle, turėjo suvokti, kad šiame krovinyje galimi ir elektros instaliacijos pažeidimai, tai yra slapti defektai, tačiau elgėsi aplaidžiai, kas įtakojo žalos atsiradimą ir tai yra nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime (70 b. l. t. 1, CPK 182 str.).

Tai, kad atsakovas buvo krovinio siuntėjas ir gavėjas, nustatyta taip pat teismo sprendime, pats atsakovas pripažino buvęs siuntėju, poziciją pakeitė po Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo (70, 117 b. l. t. 1, prijungtos civilinės bylos 5 b. l. 3 t., CPK 187 str.). Atsakovas teigia, kad važtaraštyje siuntėju yra įvardinta asmenų grupė, vienas iš kurių yra B. R. A.. Iš byloje esančio tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio ir jo vertimo matyti, jog siuntėjas važtaraštyje nenurodytas, vertime nurodoma, jog siuntėjo grafoje labiausiai tikėtina, kad nurodytas Belgijos pavadinimas, tačiau parašytas su klaida (58 b. l. t. 2). Atsakovas taip pat atsikerta pagal CMR konvencijos 12 str. 1 ir 2 d., kad disponavimo teisė priklausė krovinio siuntėjui B. R. A., tačiau, kaip minėta, siuntėju važtaraštyje jis nenurodytas. Atsakovas neteisingai atsiliepime teigia apie siuntėją, nes B. R. A. buvo VW Touran pardavėju pagal sudarytą 2009-11-11 pirkimo–pardavimo sutartį (119 b. l. t.1). Automobilis buvo perduotas ir disponavimo juo teisė priklausė atsakovui (CMR konvencijos 12 str. 1 d., CPK 182 str.  2 p.). Nors pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju įvardintas K. Š., tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jo paaiškinimu yra nustatyta, jog automobilis priklausė UAB ,,Darvydas“, nes jis buvo pirktas už pastarojo pinigus, nupirktas atsakovo nurodytas automobilis, o K. Š. buvo vežėjo vairuotojas. Pagal suformuotą teismų praktiką ta aplinkybė, kad važtaraštyje nėra nurodytas konkretus siuntėjas, įpareigoja teismą nustatyti tikrąjį siuntėją, nesivadovauti vien tik važtaraščiu, nagrinėti, ar buvo vežimo sutartis, užsakymas, kiti įrodymai. Faktinė situacija yra tokia, kad užsakovu pervežti krovinį buvo atsakovas, jis sudarė su vežėju sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti užmokestį, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nebuvo krovinio siuntėjas (8, 67-73 b. l. t.1, prijungta civ. byla 99-108 t. 2, CPK 178, 185 str.).

CMR Konvencijos 10 str.  numato, jog siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta vežėjo kaltė, laikant, kad pats siuntėjo elgesys buvo aplaidus ir netinkamas, nors kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1, 2 d.).

Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo kaltės atsirado žala, kurią prašo atlyginti ir reiškia ieškinį subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str.). Iš visų įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš atsakovo priteistina 25 195 Lt (CPK 178, 182, 187, 185, 6.263, CMR konvencijos 10 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo priteistinos palūkanos už priteistą 25 195 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo2011-03-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str., CPK 185 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 1466,80 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Iš atsakovo taip pat priteistinos 28,50 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 678 Lt išlaidos, susijusios su dokumentų vertimais (CPK 88, 91 str. 4, 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB DK ,,PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB ,,Darvydas“ 25 195 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių šimto devyniasdešimt penkių litų) sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 195 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-03-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1466,80 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt šešių litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Darvydas“ 706,50 Lt (septynis šimtus šešis litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                   Edita Kavaliauskienė