Civilinė byla Nr. 2S-509-864/2018

              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31755-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1., 3.5.26

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Ūrus“ ir Ko, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-38526-809/2017 pagal pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Ūrus“ ir Ko, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, skundą dėl antstolės B. P. veiksmų (suinteresuoti asmenys antstolė B. P., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas).

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė             

1. Pareiškėja teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. liepos 14 d. patvarkymą Nr. S-111503 ir klausimą išnagrinėti iš esmės: 1) panaikinti 2017 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. S-105856 dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/01487/ĮP; 2) panaikinti 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-111501.
2. Pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas grindžiamas tuo, jog bankroto administratorius antstolei yra pateikęs galiojančius ir nenuginčijamus priėmimo-perdavimo aktus, iš kurių turinio akivaizdu, kad dar prieš bankroto bylos iškėlimą pareiškėja visas atliekas perdavė UAB „Nektonas“. Skunde nurodoma, kad nei dabartiniam, nei buvusiam bankroto administratoriui jokios atliekos neperduotos, o tai, kad atliekos yra toje pačioje vietoje, nereiškia, kad jos neperduotos UAB „Nektonas“. Teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neįpareigojo pavojingų atliekų išvežti, o atliekas yra perėmęs ir (duomenys neskelbtini) laiko UAB „Nektonas“.
3. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu dėl skolininko skundo dėl antstolės veiksmų skundą atsisakė tenkinti ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolė paaiškino, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4980-734/2015, kuriuo nuspręsta įpareigoti UAB „Ūrus“ ir Ko per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 29 d.) visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Departamentas) dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams.
5. Antstolės teigimu, 2017 m. balandžio 26 d. buvo priimtas įpareigojimas saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams Nr. 0171/17/01487/ĮP, kuriuo antstolė įpareigojo UAB „Ūrus“ ir Ko per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Departamentui dokumentus, patvirtinančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams bei įpareigojo UAB „Ūrus“ ir Ko įvykdžius nurodytą reikalavimą, apie tai nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu informuoti antstolę.
6. Paaiškino, kad 2017 m. gegužės 15 d. antstolių kontoroje buvo gautas 2017 m. gegužės 9 d. UAB „Ūrus“ ir Ko pranešimas, kuriuo pareiškėja informavo, kad nei buvęs vadovas, nei buvęs bankroto administratorius naujam paskirtam bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ neperdavė jokių atliekų, taip pat informavo, kad pagal buvusio administratoriaus perduotus dokumentus visos bendrovės atliekos ir žaliavos yra perduotos UAB „Nektonas“.
7. Antstolė nurodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolė atidėjo skolininko 2017 m. gegužės 9 d. skundo nagrinėjimą iki bus gautos trečiųjų asmenų bei išieškotojo pozicijos dėl bankroto administratoriaus pateiktos informacijos. Antstolės teigimu, buvęs bankroto administratorius D. B. antstolei nurodė, kad jam kaip skolininkės bankroto administratoriui pavojingosios atliekos perduotos nebuvo, UAB „Nektonas“ antstolei informacijos nesuteikė, o savo ruožtu išieškotojas antstolei nurodė, kad UAB „Nektonas“ atliekų iš skolininkės niekada nebuvo paėmęs ir minimos atliekos buvo ir yra skolininkės saugomos veiklavietėje (duomenys neskelbtini).
8. Antstolė nurodė, kad 2017 m. birželio 21 d. buvo priimtas skundžiamas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/17/01487, kuriuo antstolė informavo išieškotoją, kad skolininkei per antstolės nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo bei atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4980-734/2015 nustatytą vykdymo tvarką, išieškotojas turi teisę visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas lėšas išieškant iš UAB „Ūrus“ ir Ko.
9. Antstolės teigimu, 2017 m. liepos 7 d. buvo gautas skolininkės UAB „Ūrus“ ir Ko skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. S-105856 dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/01487/ĮP.
10. Antstolė nurodė, kad tuo tarpu 2017 m. liepos 14 d. priimtas sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas Nr. S-111501, kuriuo antstolė prašė teismo priimti nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkė UAB „Ūrus“ ir Ko neatliko tam tikrų veiksmų, nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4980-734/2015. Atsižvelgiant į tai, antstolės teigimu, 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu dėl skolininko skundo skolininkės 2017 m. liepos 4 d. skundas dėl antstolės veiksmų paliktas nenagrinėtu išnykus šio skundo dalykui.
11. Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Nurodė, kad UAB „Nektonas“ pagal viešai skelbiamus Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenis, atliekų tvarkymo veiklos apima tik S1 – surinkimo, S2 – vežimo, S4 – eksporto, S6 – prekybos ir S7 – tarpininkavimų būdus, t. y. šie atliekų tvarkymo būdai neapima naudojimo ar šalinimo veiklų, o atliekų turėtojas UAB „Ūrus“ ir Ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau - Taisyklės), 7 punkto nuostatomis, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turėjo atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo.
13. Teigė, kad Departamentui nei viena iš įmonių nepateikė sutarties su atliekų tvarkytoju dėl pavojingų tvarkymui perimtų atliekų naudojimo ar šalinimo. Nurodė, kad UAB „Nektonas“ neturi teisės vykdyti atliekų naudojimo ir šalinimo veiklų, neturi išduotų pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, taršos leidimo ar TIPK leidimo, kurie yra reikalingi norint vykdyti atliekų tvarkymo ir (ar) šalinimo veiklas.
14. Departamento teigimu, nėra jokių patvirtinančių dokumentų, kad de jure perimtos iš pareiškėjos pavojingos atliekos yra perimtos de facto ir bus perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui ir sutvarkytos aplinkai bei žmonių sveikatai saugiu būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Ūrus“ ir Ko, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, skundą dėl antstolės B. P. veiksmų atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4980-734/2015 nėra įvykdytas, pavojingosios atliekos nėra perduotos pavojingų atliekų tvarkytojams. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad pavojingosios atliekos, esančios (duomenys neskelbtini) kurias teismas yra įpareigojęs UAB „Ūrus“ ir Ko priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti išieškotojui dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams, yra perduotos pavojingąsias atliekas turinčiam teisę tvarkyti subjektui.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išdavą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pavojingosios atliekos, esančios (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atskirų susitarimų bei perdavimo-priėmimo aktų pagrindu yra perduotos UAB „Nektonas“, yra nepagrįstos, kadangi UAB „Nektonas“ neturi pavojingųjų atliekų tvarkytojo licencijos ir nėra priėmęs iš UAB „Ūrus“ ir Ko atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) Teismas nurodė, kad šią aplinkybę (kad UAB „Nektonas“ nėra perėmęs iš UAB „Ūrus“ ir Ko pavojingų atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) patvirtina ir UAB „Nektonas“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakymas į Finansinių tyrimų tarnybos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei taip pat UAB „Nektonas“ 2016 m. gruodžio 23 d. atsiliepime į skundą Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1727-320/2016 nurodytos aplinkybės, kur nurodyta, jog UAB „Nektonas“ 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti veiksmus, susijusius su atliekų sutvarkymu, tačiau netapo atliekų turėtoju.
18. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė nei antstolei, nei teismui duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą, tokie duomenys nebuvo pateikti ir civilinėje byloje Nr. 2VP-34806-910/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo taikyti sprendime nurodytas pasekmes.
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai surašė tiek 2017 m. birželio 21 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, tiek 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, todėl pareiškėjos skundus dėl antstolės veiksmų atmetė kaip nepagrįstus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) panaikinti 2017 m. liepos 14 d. patvarkymą ir klausimą išnagrinėti iš esmės – panaikinti 2017 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. S-105856 dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/01487/ĮP; 2) panaikinti 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-111501.
21. Paaiškina, kad vykdomajame dokumente yra numatytas alternatyvus jo įvykdymas: atliekas sutvarkyti arba perduoti tvarkytojui. Nurodo, kad teismo sprendimu pareiškėja nėra įpareigota atliekas perduoti atliekų naudotojui ir (ar) šalintojui.
22. Pažymi, kad teismas vis dėlto konstatuoja, kad UAB „Nektonas“ turi teisę tvarkyti atliekas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teigimu, teismo motyvas, kad atliekų perdavimas atliekų tvarkytojui, kuris neturi atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo veiklos licencijos, nors turi teisę atliekas tvarkyti, laikytinas netinkamu teismo sprendimo perduoti atliekas atliekų tvarkytojui įvykdymu, yra nepagrįstas.
23. Pareiškėja nurodo, kad neteisėta ir kita teismo išvada, kad pareiškėjos ir UAB „Nektonas“ pasirašyti atliekų priėmimo-perdavimo aktai nepatvirtina atliekų perdavimo. Pažymi, kad minėtuose aktuose yra aiškiai nurodyta, kad atliekos perduotos UAB „Nektonas“, šie aktai nėra nuginčyti, o sutartis, kurios pagrindu perduotos atliekos, yra galiojanti. Nurodo, kad aplinkybė, jog UAB „Nektonas“ po atliekų perėmimo ėmė vengti atsakomybės už atliekas, nepaneigia atliekų perdavimo fakto.
24. Atsiliepime į atskirąjį skundą Departamentas nurodo, kad pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti ginčo nutartį byloje nėra.
25. Paaiškina, kad UAB „Nektonas“ pagal viešai skelbiamus Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenis, atliekų tvarkymo veiklos apima tik S1-surinkimo, S2-vežimo, S4-eksporto, S6-prekybos ir S7-tarpininkavimo būdus. Nurodo, kad savo ruožtu atliekų turėtojas UAB „Ūrus“ ir Ko, vadovaujantis Taisyklių 7 punkto nuostatomis, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atliekas turėjo perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo (vadovaujantis Taisyklių redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., 7 punktu, atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo). Atsižvelgiant į tai, Departamento teigimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėja nėra įpareigota atliekas perduoti atliekų naudotojui ir (ar) šalintojui. Pažymi, kad aukščiau nurodyti UAB „Nektonas“ atliekų tvarkymo būdai neapima naudojimo ir (arba) šalinimo veiklų.
26. Nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pateikti pakankami įrodymai, pagrindžiantys faktą, kad UAB „Nektonas“ nėra perėmęs UAB „Ūrus“ ir Ko atliekų. Teigia, kad atliekas turi UAB „Ūrus“ ir Ko, kuriam tenka pareiga sutvarkyti atliekas, kaip to reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnis bei 8 straipsnis, Taisyklių 48 punktas.
27. Pažymi, kad UAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius D. B. 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Departamentą raštu Nr. B-84, kurio priede patikslintame pradiniame veiksmų plane dėl atliekų sutvarkymo ne tik pripažino, kad įmonės buvusi vadovė yra perdavusi atliekų apskaitos žurnalą, bet ir nurodė, kokių veiksmų imsis ir kokiu eiliškumu siekiant sutvarkyti UAB „Ūrus“ ir Ko atliekas. Atsižvelgiant į tai, Departamento teigimu, nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad nei dabartiniam, nei buvusiam bankroto administratoriui jokios atliekos neperduotos.
28. Paaiškina, kad Departamentas po eilės nesėkmingų raginimų UAB „Ūrus“ ir Ko įvykdyti 2015 m. gegužės 5 d. teismo sprendimą, kreipėsi į teismą, ketindamas pasinaudoti teismo sprendime suteikta teise visas UAB „Ūrus“ ir Ko (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingas atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas lėšas išieškant iš UAB „Ūrus“ ir Ko. Nurodo, kad savo ruožtu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-34806-910/2017, kuria nutarė taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4980-734/2015 numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes. Departamento teigimu, ši nutartis šiuo metu yra įsiteisėjusi.
29. Antstolė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
30. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė palaiko atsiliepime į skundą dėl antstolės veiksmų anksčiau išdėstytą savo poziciją.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
32. Nustatyta, jog atstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4980-734/2015, kuriuo nuspręsta įpareigoti UAB „Ūrus“ ir Ko per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Departamentui dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams, be kita ko šiame vykdomajame rašte nurodant, kad UAB „Ūrus“ ir Ko neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Departamentas turi teisę visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „Ūrus“ ir Ko. Taigi antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame rašte yra įtvirtintas atitinkamas UAB „Ūrus“ ir Ko įpareigojimas atlikti tam tik tikrus veiksmus, numatant ir šio įpareigojimo neįvykdymo atveju atsirandančias pasekmes (CPK 273 straipsnis).
33. Iš šio vykdomojo rašto turinio matyti, kad jame yra įtvirtintas ne alternatyvus, kaip nurodo atskirajame skunde pareiškėja, bet vienas konkretus UAB „Ūrus“ ir Ko nustatytas įpareigojimo vykdymo būdas, t. y. visų (duomenys neskelbtini) saugomų pavojingų atliekų pridavimas pavojingų atliekų tvarkytojams, pateikiant Departamentui dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. Taigi būtent pavojingų atliekų pridavimas pavojingų atliekų tvarkytojams yra UAB „Ūrus“ ir Ko vykdomajame rašte įtvirtinto įpareigojimo įvykdymo būdas, kurio tinkamas įvykdymas arba neįvykdymas lemia atitinkamai vykdomajame rašte įtvirtintų pasekmių atsiradimą arba neatsiradimą.
34. Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-34806-910/2017, kuria nutarė taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4980-734/2015 numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: leisti Departamentui visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „Ūrus“ ir Ko. Be kita ko šia nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4980-734/2015 yra neįvykdytas, pavojingosios atliekos neišvežtos ir nepriduotos pavojingų atliekų tvarkytojams. Taigi akivaizdu, jog faktas, kad pavojingosios atliekos neišvežtos ir nepriduotos pavojingų atliekų tvarkytojams, yra konstatuotas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, dėl ko atskirojo skundo argumentai, jog vykdomajame rašte įtvirtintas įpareigojimas yra tinkamai įvykdytas, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju faktas dėl pavojingų atliekų tvarkytojams nepridavimo yra įrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vykdomajame rašte įtvirtintas UAB „Ūrus“ ir Ko įpareigojimas nebuvo ir nėra tinkamai įvykdytas.
35. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pateiktame antstolei vykdyti vykdomajame rašte įtvirtinto įpareigojimo neįvykdymas lėmė galimybę antstolei tokiu atveju spręsti dėl tolimesnių veiksmų pateikto antstolei vykdomojo rašto vykdymui užtikrinti. Pažymėtina, jog tiek 2017 m. birželio 21 d. antstolės patvarkymas dėl informacijos pateikimo, tiek 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo antstolės priimti esant neįvykdytam vykdomajame rašte įtvirtintam UAB „Ūrus“ ir Ko įpareigojimui, t. y. apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant atitinkamam teisėtam pagrindui tiek šio ginčo patvarkymo, tiek akto priėmimui.
36. Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 21 d. antstolės patvarkymo dėl informacijos pateikimo priėmimas buvo nulemtas iš esmės aplinkybių, kad antstolei pateiktame vykdomajame rašte buvo įtvirtintas tiek įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus, tiek atsirandančios pasekmės šio įpareigojimo neįvykdymo atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog esant neįvykdytam vykdomajame rašte įtvirtintam įpareigojimui, atsiranda dėl šio įpareigojimo neįvykdymo vykdomajame rašte įtvirtintos pasekmės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdama 2017 m. birželio 21 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, antstolė tokiu būdu tik informavo išieškotoją apie jo teises esant vykdomajame rašte įtvirtintoms tam tikroms pasekmėms įpareigojimo neįvykdymo atveju, kas savo ruožtu savaime nesuponuoja 2017 m. birželio 21 d. antstolės patvarkymo dėl informacijos pateikimo nepagrįstumo bei neteisėtumo.
37. Savo ruožtu 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo priimtas CPK 771 straipsnio pagrindu, t. y. esant neįvykdytam vykdomajame rašte įtvirtintam įpareigojimui bei atitinkamai esant šiame vykdomajame rašte nurodytoms konkrečioms įpareigojimo neįvykdymo atveju atsirandančioms pasekmėms. Kadangi vykdomajame rašte įtvirtintas įpareigojimas faktiškai nebuvo įvykdytas, laikytina, jog antstolė pagrįstai surašė ginčo aktą, kuris buvo pagrindu be kita ko Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4980-734/2015 numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pagrindo konstatuoti 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto nepagrįstumą bei neteisėtumą taip pat nėra.
38. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolei priėmus 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, laikytina antstolei tokiu būdu ėmusis atitinkamų tolimesnių veiksmų vykdomojo rašto vykdymui užtikrinti. Atitinkamai 2017 m. birželio 21 d. antstolės patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolė informavo išieškotoją apie jo turimas teises vykdomajame rašte įtvirtinto įpareigojimo neįvykdymo atveju, tapo neaktualus, kadangi tolimesnis vykdomojo rašo vykdymo užtikrinimas buvo įgyvendinamas antstolei priėmus 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolė pagrįstai 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S-111503 dėl skolininko skundo 2017 m. liepos 4 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2017 m. birželio 21 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, paliko nenagrinėtą.
39. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė pagrįstai surašė tiek 2017 m. birželio 21 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, tiek 2017 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, dėl ko pagrindo naikinti 2017 m. liepos 14 d. patvarkymą Nr. S-111503 dėl skolininko skundo nėra.
40. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Ūrus“ ir Ko, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Ramunė Mikonienė