Civilinė byla Nr. e2A-243-886/2023
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00895-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.3; 2.4.4.5.5; 2.6.17; 3.3.1.18.1; 3.5.19; 3.5.20.2;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Juodoji audinė“, tretieji asmenys V. S., V. S., Vytauto Didžiojo kredito unija, dėl nuostolių, kuriuos sudaro tiesioginės išlaidos ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškiniu (CBP-17836), patikslintu 2021 m. spalio 18 d. (DOK-131218) prašė nustatyti, kad žemės sklype atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ nukultų kviečių šiaudai priklauso ieškovui ir juos išreikalauti iš svetimo neteisėto atsakovės valdymo; priteisti iš atsakovės 25 235,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 857,04 Eur tiesioginiai nuostoliai (patirtos išlaidos) ir 18 378,46 Eur netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. panaudos sutartimi V. S. perdavė V. S. naudotis 22,00 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas) 2 metų laikotarpiui; sutartis užregistruota VĮ Registrų centre. Suėjus 2 metų terminui panaudos sutartis buvo pratęsta dar 3 metams. Ieškovas žemės sklypą paruošė sėjai, 2020 m. pasėjo žieminius kviečius. Žemės sklypą 2021 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu įsigijo atsakovė UAB „Juodoji audinė“. Atsakovė ieškovui neleido nusikulti derliaus, negrąžino šiaudų. Atsakovė nesėjo žemės sklype kviečių, todėl ji neįgijo nuosavybės teisių nei į kviečius, nei į šiaudus, todėl juos valdo neteisėtai.
3. Atsakovė 2021 m. lapkričio 24 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-150033) prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl nuosavybės teisės į pasėlius kildina iš neteisėtai sudarytos panaudos sutarties, kuri derliaus nuėmimo metu buvo pasibaigusi, todėl ieškovas neturi nuosavybės teisės į turtą (kviečius). Panaudos sutartis buvo tariamai pratęsta be hipotekos kreditoriaus Vytauto Didžiojo kredito unijos sutikimo. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, 2020 m. liepos 27 d. areštavo turtą, taip pat ir ginčo žemės sklypą. Turto areštas 2020 m. liepos 27 d. išviešintas Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas verslo subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti savo veiksmų neteisėtumą, iš to kylančias rizikas, taip pat ir riziką dėl galimybės nusiimti derlių. Panaudos sutartis negalėjo būti pratęsta, nes sutarties pratęsimo metu (2021 m. balandžio 24 d.) jau buvo įvykusios turto pardavimo varžytynės ir atsakovė buvo paskelbta varžytynių laimėtoja.
4. Trečiasis asmuo V. S. 2021 m. spalio 29 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-137993) prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė niekada ir niekuo neprisidėjo prie žemės sklype 2021 m. nukultų kviečių ir šiaudų užauginimo, todėl neturi jokių teisių į juos. Atsakovė, pirkdama žemės sklypą iš varžytynių, neįgijo nuosavybės į ieškovo pasėtus kviečius.
5. Trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo kredito unija 2022 m. rugsėjo 5 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-110344) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypu buvo užtikrintas V. S. suteiktos paskolos grąžinimas, šį turtą įkeičiant Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai. Panaudos sutarties galiojimas pasibaigė 2021 m. balandžio 24 d. Antstolė 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktu areštavo minėtą žemės sklypą, įkeistą hipotekos kreditoriaus Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai, ir apribojo valdymo, naudojimosi ir disponavimo teises, uždraudžiant turtą perduoti naudotis kitiems asmenims. Tai reiškia, kad jau nuo 2020 m. liepos 27 d. areštuotu žemės sklypu disponuoti ieškovas neturėjo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu patikslinto ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas: atsakovei RUAB „Juodoji audinė“ - 522,72 Eur, valstybei - 16,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas, pasisakydamas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, vertino, kad panaudos sutarties sudarymo fakto išviešinimas Nekilnojamojo turto registre savaime nepatvirtina panaudos sutarties sudarymo esant hipotekos kreditoriaus rašytiniam sutikimui. Aplinkybė, kad panaudos sutartis nebuvo nuginčyta, pripažinta niekine ar negaliojančia, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad panaudos sutartis teisėta, kad ieškovas turi pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Iš panaudos sutarties turinio negalima daryti išvados, kad sutartis sudaryta, turint hipotekos kreditoriaus sutikimą, ji pasirašyta tik V. S. ir V. S.. V. S. pasirašant sutartį turėjo būti žinoma, kad žemės sklypas yra įkeistas Vytauto Didžiojo kredito unijai. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad panaudos sutartis sudaryta be hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl sutiko su atsakove ir trečiuoju asmeniu Vytauto Didžiojo kredito unija, kad trečiasis asmuo V. S. su ieškovu sudarydamas panaudos sutartį elgėsi nesąžiningai, t. y. pažeidė 2013 m. lapkričio 8 d. sudarytos maksimalios sutartinės hipotekos sutarties sąlygas.
8. Teismas nustatė, kad antstolė 2020 m. liepos 27 d. areštavo, t.y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises į V. S. priklausantį žemės sklypą ir jame esančius kitus objektus, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. Be to, ir Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. buvo pritaikęs areštą, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises žemės sklypui ir kitiems jame esantiems objektams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad jokia ūkinė veikla negalėjo būti vykdoma žemės sklype nuo 2020 m. liepos 27 d. Taigi apribojus valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, ieškovas neturėjo teisės žemės sklype sėti žieminių kviečių. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo ir trečiojo asmens V. S. argumentus, kad antstolės turto arešto akte ir Turto vertinimo ekspertizės akte nenurodžius, kad areštuojami ir pasėliai, jų ekspertizės akte nevertinus, jų atskirai kaip turto nepardavus atsakovei, ieškovui turi būti priteisiami nuostoliai bei iš atsakovės neteisėto valdymo išreikalaujami nukultų kviečių šiaudai. Antstolės B. Č. 2021 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837 nepripažintas negaliojančiu ir neteisėtu, restitucija netaikyta.
9. Nors ieškovas teigė, kad panaudos sutartis buvo pratęsta, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 17 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1272-601/2021 pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-8869-559/2021 pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų, konstatavo, kad skundo nagrinėjimo metu yra pasibaigęs ir 2019 m. balandžio 24 d. panaudos sutarties galiojimo terminas (sutartis buvo sudaryta 2 metams). Iš to teismas darė išvadą, kad Panaudos sutarties pratęsimas buvo sudarytas vėliau, t. y. ne Panaudos sutarties paskutinę termino dieną, be to, tokia sutartis nebuvo išviešinta viešame registre.
10. Antstolei B. Č. 2020 m. liepos 27 d. areštavus žemės sklypą, o vėliau ir Kauno apylinkės teismui taikius areštą, trečiasis asmuo V. S. ir ieškovas V. S. neturėjo teisinio pagrindo sudaryti naujo sandorio (2021 m. balandžio 24 d. žemės sklypo panaudos sutarties pratęsimo sutarties), susijusio su šiuo žemės sklypu, todėl toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento.
11. Atsižvelgiant į tai, kad panaudos sutartis tikėtinai sudaryta be hipotekos kreditoriaus sutikimo, žemės sklypas buvo areštuotas, apribojant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, ieškovas negali tikėtis, kad iš jo neteisėtų veiksmų (nesilaikant nustatytų apribojimų žemės sklypui), jam atsirado nuosavybės teisė į žieminius kviečius ir šiaudus. Be to, ieškovas žinodamas (turėjo žinoti) apie turto areštą ir toliau vykdydamas žemės sklype ūkinę veiklą, įvertinant ir Panaudos sutarties terminą bei sąlygas, prisiėmė riziką, kad negalės nusiimti derliaus. Taip pat nenustatyta ir būtina sąlyga, kad daiktą atsakovė RUAB „Juodoji audinė“ valdė/valdo neteisėtai. Atsakovė 2021 m. sausio 13 d. paskelbta varžytinių Nr. 202091 laimėtoja ir 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu nepanaikintas, nors sprendimas neįsiteisėjęs, atsakovės nuosavybės teisė yra nenuginčyta, atsakovė yra teisėta žemės sklypo savininkė. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į kviečių šiaudus.
12. Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, teismas nustatė, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai. Atsakovei įgijus žemės sklypą, panaudos sutartis buvo pasibaigusi, jokios išlygos dėl derliaus nusiėmimo ar priklausymo kitam asmeniui, nebuvo nurodytos, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju galėtų kilti tik deliktinė atsakomybė. Žemės sklypą atsakovė valdo teisėtu pagrindu, todėl iš jo gaunama produkcija ir pajamos priklauso būtent atsakovei. Kviečių nuėmimo metu ir juos pasėjant, ieškovas neturėjo teisės naudotis žemės sklypu, iš jo gauti produkcijos, pajamų, nes šis turtas buvo areštuotas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė, neleisdama ieškovui nukulti kviečius atsakovei priklausančiame žemės sklype, atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismui nebuvo pagrindo spręsti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
13. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, laikė, kad ieškovas išimtinai savo rizika pasėjo žieminius kviečius žemės sklype, kuriame nuo 2020 m. liepos 27 d. buvo apribota bet kokia veikla. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, kad jis 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 23 d. pirko trąšas, herbicidus ir juos panaudojo, visą 2019 m. spalio 14 d. pirktą žieminių kviečių sėklą (60 vnt. kviečių maišų po 500 kg) pasėjo būtent minėtame žemės sklype 2021 metų derliui gauti. Atsakovė iš 2021 metais rugpjūčio mėnesį parduotų 4 klasės kviečių gavo 7 692,67 Eur pajamų (2 876,46+4 380,49+435,82), iš jų už transporto paslaugas sumokėjo 108,90 Eur. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantas 2022 m. lapkričio 8 d. apeliaciniu skundu (DOK-137638) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko netinkamai nustatė turto arešto įtaką panaudos sutarties galiojimui. Teismas, net nepanaikinęs sutarties, ją laikė kaip nesukeliančia jokių teisių ir pareigų.
14.2 Teismas nenustatė ir neištyrė Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e2A-449-896/2022, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas nenustatinėjo hipotekos sutarties turinio, būtent kaip šalys, sudarydamos sutartį, suprato daikto pajamas; nenustatinėjo aplinkybių, ar derlius, užaugintas įkeistame žemės ūkio paskirties sklype, yra daikto pajamos ir hipotekos objekto dalis, ar įkeisto žemės sklypo pardavimo kaina paskaičiuota, įvertinus derliaus vertę, ir ar atsakovė, įsigydama sklypą, sumokėjo ir už derlių.
14.3 Teismas apsiribojo klaidinga išvada, jog ieškovas kviečių nuėmimo metu, taip pat ir juos pasėjant, neturėjo teisės naudotis žemės sklypu, iš jo gauti produkcijos, pajamų, nes šis turtas buvo areštuotas. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog pats turto arešto faktas nepanaikina panaudos sutarties. Antstolė neinformavo ieškovo, kad žemės sklypas areštuotas, nenutraukė panaudos sutarties. Kreditorius taip pat nereikalavo panaudos sutartį nutraukti. Kviečiai buvo pasėti 2020 metų rudenį, o panaudos sutartis galiojo nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d., todėl sutarčiai galiojant, ieškovas turėjo teisę naudoti teisėtai įgytą žemės sklypą, sėti pasėlius ir t. t. Teismas, teigdamas, kad turto areštas modifikavimo panaudos sutartį, pažeidė CPK 686 straipsnyje nustatytą imperatyvą, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia.
14.4 Hipotekos kreditoriaus (ne)sutikimas dėl panaudos sutarties nesudaro pagrindo pasibaigti ieškovo nuosavybės teisei į užaugintus pasėlius. Hipotekos kreditorius niekada nereiškė reikalavimo panaudos sutartį pripažinti negaliojančia dėl to, jog nebuvo jo sutikimo; panaudos sutartis buvo viešai skelbiama; trečiasis asmuo nuo 2015 m. balandžio 27 d. panaudos sutarties pagrindu žemės sklypą buvo suteikęs naudotis ir dar vienam asmeniui – J. M., tačiau hipotekos kreditorius dėl to niekada nereiškė jokių pretenzijų; ieškovas negali prisiimti atsakomybės už tai, kad trečiasis asmuo sudarė su ieškovu panaudos sutartį, negavęs hipotekos kreditoriaus sutikimo.
14.5 Teismas nevertino to, kad hipotekos sutartimi buvo įkeistas tik žemės sklypas, bet ne pasėliai, kurie priklausė ne žemės sklypo savininkui, o ieškovui. Hipotekos sutarties sudarymo metu pasėliai neegzistavo, todėl objektyviai negalėjo būti įkeisti. Įkeistas galėjo būti tik trečiojo asmens turtas. Pasėliai nebuvo hipotekos objektu, nes 2021 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu atsakovė nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, derlius parduotas nebuvo; 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktu nebuvo areštuotas žemės sklype esantis derlius; antstolės 2020 m. birželio 19 d. patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti, nenumatytas pasėlių vertinimas; Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės akte nėra jokios informacijos apie tai, kad būtų vertinamas derlius, esantis žemės sklype; varžytynių išraše neminimi pasėliai.
14.6 Panaudos sutartis nepažeidė kreditoriaus interesų, nes ieškovas panaudos sutarties pagrindu dirbo žemės sklypą, palaikė jo tinkamą būklę. Dėka to kreditorius turėjo galimybę realizuoti žemės sklypą geriausia rinkos kaina.
14.7 Nei antstolės 2020 m. liepos 27 d. taikytas areštas, nei Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindas pasibaigti panaudos sutarčiai. Nors ieškovas yra trečiojo asmens (panaudos davėjo) tėvas, ieškovui nebuvo žinoma apie trečiojo asmens teisminius procesus, ieškovas juose nedalyvavo, todėl jam negali kilti teisinės pasekmės iš šių procesų. Ieškovas kaip panaudos gavėjas nebuvo informuotas apie žemės sklypo apribojimus.
14.8 Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovei nepagrįsto praturtėjimo institutą, nevertino visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų ir tai pagrindžiančių ieškovo pateiktų įrodymų. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas išimtinai savo rizika pasėjo žieminius kviečius žemės sklype, kuriame 2020 m. liepos 27 d. buvo apribota bet kokia ūkinė veikla, ir pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį to nelaikė nepagrįstu ir nesąžiningu praturtėjimu. Teismas sprendimu įteisino nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ieškovo sąskaita, nes atsakovė turto pardavimo iš varžytynių aktu iš trečiojo asmens įgijo žemės sklypą, tačiau nei trečiajam asmeniui, nei atsakovei nepriklausė tame sklype buvę ieškovo užauginti pasėliai. Varžytynių aktu derlius nebuvo parduotas, derlius vykdymo proceso metu buvo nevertintas ir į turto pardavimo kainą neįskaičiuotas, ir kadangi derliaus vertė nebuvo įskaičiuota į parduoto iš varžytynių turto vertę, atsakovė už jį nesumokėjo, o nukūlusi derlių nepagrįstai praturtėjo.
14.9 Teismas atmetė ieškovo reikalavimą, nevertinęs visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji pasisavino ieškovui priklausiusį turtą – žieminius kviečius ir šiaudus; žalą įrodo ir ją sudaro patirti nuostoliai ir prarasto turto vertė; priežastinis ryšys yra aiškus: jei atsakovė nebūtų neteisėtais veiksmais apribojusi ieškovui galimybės atsiimti/nukulti jam priklausančius kviečius, žala nebūtų kilusi.
15. Atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-147971) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:
15.1 Atsakovė, nukuldama derlių (kviečius), įgyvendino jai teisėtai priklausančią nuosavybės teisę. Atsakovės nuosavybės teisės faktą pažymėjo ir Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1563-343/2021. Atsakovei įsigyjant ginčo žemės sklypą nebuvo nurodytos jokios išlygos dėl derliaus nusiėmimo ar priklausymo kitam asmeniui, o panaudos sutartis buvo pasibaigusi. Analogiško vertinimo laikėsi ir Kauno apylinkės teismas, įsiteisėjusia 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21003-1144/2021, nustatydamas ieškovo ieškinio trūkumus (kurių ieškovui neištaisius, civilinis procesas buvo nutrauktas).
15.2 Ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių kildina iš neteisėtai sudarytos panaudos sutarties, todėl toks ieškovo reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas. Žemės sklypas dar 2013 m. lapkričio 8 d. sutartinės hipotekos pagrindu buvo įkeistas hipotekos kreditoriui – Vytauto Didžiojo kredito unijai. 2019 m. balandžio 29 d. panaudos sutartis sudaryta, o vėliau tariamai pratęsta be hipotekos kreditoriaus sutikimo (nors toks sutikimas buvo numatytas kaip privalomas hipotekos sutarties 4.1 p.), t. y. panaudos sutartis sudaryta neteisėtai. Ieškovo veiksmų neteisėtumą konstatavo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-1272-601/2021, nurodęs, kad V. S. daugiau kaip metus savo ūkinę veiklą ginčo turte vykdo neteisėtai.
15.3 Ieškovui buvo žinoma (arba turėjo būti žinoma) apie turtui taikytinus apribojimus, tad bet koks ieškovo veikimas ginčo turte laikytinas neteisėtu ir nesąžiningu. Ieškovas neteisėtai ir nesąžiningai, veikdamas išimtinai savo rizika, užsėjo (jeigu užsėjo) ne tik įkeistą, bet ir vykdomojoje byloje areštuotą (šiai dienai jau ir realizuotą) žemės sklypą ir kartu prisiėmė iš to kylančias pasekmes.
15.4 Panaudos sutartis, tiek turto pardavimo iš varžytynių metu, tiek derliaus nuėmimo dieną buvo pasibaigusi. Panaudos sutartis negalėjo būti pratęsta, nes tariamo sutarties pratęsimo metu (2021 m. balandžio 24 d.) jau buvo įvykusios turto (žemės sklypo) varžytynės ir atsakovė buvo paskelbta varžytynių laimėtoja. Panaudos sutarties pratęsimas negali būti panaudotas prieš atsakovę (kaip trečiąjį asmenį), nes šis susitarimas nebuvo išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka.
15.5 Ieškovas neįrodė, jog atsakovė sukėlė nuostolius ieškovui. Atsakovė nesukėlė ieškovui žalos, nes ieškovas, užsėdamas neteisėtai naudojamą žemės sklypą, veikė išimtinai savo rizika ir prisiėmė tokios rizikos keliamus padarinius, t. y. nuostolius. Ieškovas neteisėtai reiškia reikalavimą tiek dėl tiesioginių, tiek dėl netiesioginių nuostolių, tokiu būdu reikalavimą nepagrįstai sudubliuodamas. Ieškovo įrodymai dėl neva patirtų tiesioginių nuostolių nėra susieti su ginčo žemės sklypu. Ieškovas neįrodė netiesioginių nuostolių pagrįstumo, nes šį reikalavimą grindė vieninteliu įrodymu – statistiniais duomenimis, kiek grūdų hipotetiškai, vidutiniškai galėjo būti prikulta Kauno rajone. Net jei ieškovo reikalavimas būtų pagrįstas (kam nėra jokių pagrindų), jis turėtų būti siejamas su realiai nukulto derliaus kiekiu, o ne statistiniais duomenimis.
15.6 Ieškovas neįrodė atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Nei ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu ieškovas nereiškė atskiro reikalavimo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Priešingai, ieškovas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nukrypdamas nuo suformuotų ieškinio ribų, išreiškė žodinį prašymą. Ieškovas, įrodinėdamas du vienas kitam prieštaraujančius ieškinio pagrindus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo nepagrįsto praturėjimo sąlygų viseto nei nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde. Nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kadangi esamas ginčas kildinamas iš delikto teisinių santykių, nėra jokio teisinio pagrindo, kuris leistų ieškovui reikšti reikalavimą dėl tariamo atsakovės neteisėto praturtėjimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti reikalavimai nustatyti, kad žemės sklype atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ nukultų kviečių šiaudai priklauso ieškovui ir juos išreikalauti iš svetimo neteisėto atsakovės valdymo; priteisti iš atsakovės 25 235,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 857,04 Eur tiesioginiai nuostoliai (patirtos išlaidos) ir 18 378,46 Eur netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Skolininkai V. S. ir V. S. 2013 m. spalio 21 d. Paskolos sutarties Nr. 13-00155 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Paskolos sutartis) įvykdymo užtikrinimui 2013 m. lapkričio 8 d. Sutartine hipoteka (maksimalioji hipoteka) (toliau – Hipoteka) kreditorei Kooperatinei bendrovei Kaišiadorių kredito unijai (dabar Vytauto Didžiojo kredito unija) (toliau – ir Kredito unija) įkeitė 22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 88 000 Lt nustatyta 2013 m. spalio 21 d. šalių susitarimu (DOK-122923 3 priedas, DOK-110344 1 priedas).
19. Minėto žemės sklypo hipoteka įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), įregistravimo pagrindas – Hipotekos registro 2010 m. vasario 22 d. pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galiojo iki 2013 m. lapkričio 4 d.) ir Hipotekos registro 2013 m. lapkričio 8 d. pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. (civilinėje byloje Nr. 2A-81-798/2023 nustatytos aplinkybės, DOK-110344 2 priedas).
20. Trečiasis asmuo V. S. pagal 2019 m. balandžio 24 d. žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis) perdavė ieškovui V. S. neatlygintinai naudotis Žemės sklypu 2 metams (CBP-17836 priedas Nr.1). Panaudos sutarties sudarymo faktas įregistruotas NTR, panaudos sutarties terminas nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. (DOK-122923 6 priedas, DOK-110344 2 priedas).
21. Antstolė B. Č. vykdė išieškojimus iš skolininko V. S. išieškotojai KB Vytauto Didžiojo kredito unijai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro išduotą 2020 m. gegužės 13 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos (22 286 Eur) išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės prašymą Nr. 2403 (civilinėje byloje Nr. 2A-81-798/2023 nustatytos aplinkybės).
22. Antstolė 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-20-129-8914 paskyrė ginčo turto – žemės sklypo ir aštuonių audinių laikymo stoginių, šešių vietų 196 vnt. narvų su laikikliais ir šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta (ir kito turto, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas – ratinio krautuvo, šėrimo mašinos, biologinio turto), rinkos vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Verslavita“ (civilinėje byloje Nr. 2A-81-798/2023 nustatytos aplinkybės, DOK-55704 2 priedas).
23. UAB „Verslavita“ 2020 m. liepos 22 d. ekspertizės akte Nr. EKN-20-035 turtas – žemės sklypas, aštuonios audinių laikymo stoginės, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, 292 vnt. šešių vietų narvams su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, šėrimo mašina ir ratinis krautuvas – įvertinti 169 300 Eur rinkos verte (civilinėje byloje 2A-81-798/2023 nustatytos aplinkybės, DOK-55704 3 priedas).
24. Antstolė B. Č. 2020 m. liepos 27 d. areštavo, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, į V. S. priklausantį Žemės sklypą ir kitus jame esančius objektus, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d., areštas išviešintas NTR (DOK-122923 2 priedas). Antstolė 2020 m. liepos 27 d. turto arešto akte Nr. S-20-129-10683 nustatė, kad areštuoto turto – žemės sklypo vertė 84 000 Eur (civilinėje byloje 2A-81-798/2023 nustatytos aplinkybės, DOK-55704 1 priedas).
25. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12393 paskyrė pakartotinę ginčo turto – apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, žemės sklypo, aštuonių audinių laikymo stoginių, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, 292 vnt. šešių vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, šėrimo mašinos ir ratinio krautuvo – rinkos vertės ekspertizę ir ją paskyrė atlikti UAB „Turto vertė“. Apeliantas padavė skundą dėl antstolės 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo Nr. S-20-129-12393, kuriame prašė skirti turto rinkos vertės ekspertizę atlikti UAB „CRE pro“. Antstolė 2020 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12733 skundą tenkino ir paskyrė pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti apelianto nurodytai vertintojai (ekspertei) UAB „CRE pro“. Apeliantas antstolės nustatytu terminu nesumokėjo už pakartotinės ginčo turto rinkos vertės ekspertizės atlikimą, todėl antstolė 2020 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-20-129-13968 paskelbė pirmąsias ginčo turto – apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, žemės sklypo, aštuonių audinių laikymo stoginių, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, 292 vnt. šešių vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta – varžytynes; pardavimo kaina – 122 240 Eur (civilinėje byloje Nr. 2A-81-798/2023 nustatytos aplinkybės).
26. Antstolė, atsižvelgusi į UAB „CRE pro“ pranešimą, 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-1943 paskelbė ginčo turto pirmąsias varžytynes Nr. 202091; nustatė pradinę ginčo turto paradavimo kainą – 122 240 Eur. Tačiau varžytynių procesas buvo sustabdytas antstolės 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-21-129-1446 (civilinėje byloje Nr. 2A-81-798/2023 nustatytos aplinkybės).
27. Kredito unija 2020 m. lapkričio 20 d. raštu antstolei B. Č. nurodė, kad gavo informaciją iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kad V. S. ūkyje kitas fizinis asmuo vykdo švelniakailių žvėrelių auginimo veiklą. V. S. ūkyje esantis turtas yra įkeistas Kredito unijai. Rašte taip pat nurodyta, kad Kredito unija nėra davusi sutikimo leisti kitiems asmenims naudotis įkeistu turtu (DOK-110344 4 priedas).
28. 2021 m. sausio 11 d. gautuose pareiškėjo V. S. paaiškinimuose nurodyta, kad antstolės B. Č. nustatyta pagal UAB „Verslavita“ atliktą vertinimą ginčo turto kaip vientiso objekto, rinkos vertė yra tinkama (civilinėje byloje Nr. 2A-81-798/2023 nustatytos aplinkybės).
29. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-20967-359/2020 nutraukta V. S. ir V. S. santuoka, prievolės kreditoriui Kaišiadorių kredito unijai pagal 2013 m. spalio 30 d., 2013 m. spalio 21 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutartis paliktos bendra sutuoktinių nuosavybe ir solidariomis pareiškėjų skolomis kreditoriui. Buvusių sutuoktinių prievolė kreditorei Kaišiadorių kredito unijai (dabar Vytauto Didžiojo kredito unija) pagal 2013 m. spalio 21 d. sutartį pripažinta pasibaigusia, nes žemės sklypas parduotas iš varžytynių, su kredito unija atsiskaityta.
30. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. buvo pritaikęs areštą, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, Žemės sklypui ir kitiems objektus esantiems jame.
31. UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. sausio 13 d. buvo paskelbta varžytynių Nr. 202091 dėl V. S. priklausančio nekilnojamojo turto, įskaitant ir Žemės sklypą laimėtoja (DOK-122923 5 priedas, DOK-55704 4 priedas).
32. V. S. ir V. S. 2021 m. balandžio 24 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutarties pratęsimo sutartį, kurioje nurodyta, kad Žemės sklypas perduotas naudotis V. S. 3 metams (CBP-17836 2 priedas).
33. Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-129-8837 įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą (CBP-17836 6 priedas).
34. Iš antstolio R. S. 2021 m. rugpjūčio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad buvo užfiksuotas Žemės sklypo, kuriame pasėti žieminiai kviečiai, vaizdas ir kad UAB „Juodoji audinė“ atsisako duoti leidimą V. S. nusikulti žieminius kviečius Žemės sklype (CBP-17836 priedas Nr.7).
35. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. S. teisme ginčijo 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-129-8837. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-438-480/2022 V. S. ieškinį atmetė, RUAB „Juodoji audinė“ ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-81-798/2023, išnagrinėjęs ieškovo V. S. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
36. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
37. Apeliantas teigia, kad teismas nenustatė ir neištyrė Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e2A-449-896/2022, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas nenustatinėjo hipotekos sutarties turinio, būtent kaip šalys, sudarydamos sutartį, suprato daikto pajamas, aplinkybių, ar derlius, užaugintas įkeistame žemės ūkio paskirties sklype, yra daikto pajamos ir hipotekos objekto dalis, ar įkeisto žemės sklypo pardavimo kaina paskaičiuota, įvertinus derliaus vertę, ir ar atsakovė, įsigydama sklypą, sumokėjo ir už derlių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą neatskleidė bylos esmės.
38. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-449-896/2022, išnagrinėjęs ieškovo V. S. apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė sutarties turinio, t. y. kaip šalys, sudarydamos sutartį, suprato daikto pajamas; keltinas klausimas, ar derlius, užaugintas įkeistame žemės ūkio paskirties sklype, yra daikto pajamos; jei būtų nustatyta, jog derlius yra hipotekos objekto dalis, turi būti nustatyta, ar žemės sklypo pardavimo iš varžytynių metu ši aplinkybė buvo įvertinta, ar tai lėmė žemės sklypo kainą; jei derlius lėmė žemės sklypo kainą, atsakovė, pasiimdama derlių, galimai negavo naudos, nes už jį jau buvo sumokėjusi.
39. Pirmosios instancijos teismas, nors ir netyrė hipotekos sutarties turinio, aplinkybių, kaip šalys, sudarydamos sutartį, suprato daikto pajamas, t. y., ar derlius, užaugintas įkeistame žemės ūkio paskirties sklype, yra daikto pajamos, tačiau teismas įvertino tai, kad 2013 m. lapkričio 8 d. sudarytos maksimalios sutartinės hipotekos sutartimi hipotekos kreditorius ir įkaito davėjai susitarė, kad valdymo teisė panaudos sutarties pagrindu negali būti perleista tretiesiems asmenims be kreditoriaus sutikimo, tuo pačiu susitarė dėl tokio reikalavimo pažeidimo pasekmių, t. y. nuostolių atlyginimo (sutarties 4.1 punktas). Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad Panaudos sutartis buvo sudaryta be hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl trečiasis asmuo V. S. su ieškovu sudarydamas Panaudos sutartį elgėsi nesąžiningai, t. y. pažeidė 2013 m. lapkričio 8 d. sudarytos maksimalios sutartinės hipotekos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka, todėl laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad Hipotekos kreditoriaus (ne)sutikimas dėl panaudos sutarties nesudaro pagrindo pasibaigti ieškovo nuosavybės teisei į užaugintus pasėlius; Hipotekos kreditorius niekada nereiškė reikalavimo dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl to, jog nebuvo jo sutikimo.
40. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad antstolė B. Č. 2020 m. liepos 27 d. taikydama areštą, apribojo valdymo (teisės turėti turtą savo žinioje ir daryti tam turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas), disponavimo (teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas) ir naudojimo (teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų ir vaisių ar kitos naudos priverstinis laikinas apribojimas) teises į V. S. priklausantį Žemės sklypą ir kitus objektus esančius jame, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d. Todėl nuo 2020 m. liepos 27 d jokia ūkinė veikla negalėjo būti vykdoma Žemės sklype; apribojus valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, ieškovas neturėjo teisės Žemės sklype sėti žieminių kviečių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad teismas apsiribojo klaidinga išvada, jog ieškovas kviečių nuėmimo metu, taip pat ir juos pasėjant, neturėjo teisės naudotis žemės sklypu, iš jo gauti produkcijos, pajamų, kadangi šis turtas buvo areštuotas.
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 27 d. Turto arešto aktu Nr.S-20-129-10683 nebuvo areštuoti kviečiai ar jų šiaudai, antstolės B. Č. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo nebuvo pavesta atlikti kviečių ir jų šiaudų vertinimo, UAB „Verslavita“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu Nr.EKN-20-035 nebuvo vertinti pasėliai, kviečiai ar jų šiaudai (e. b. 2 t. 51–55, 56–58, 59–136 b. l.).
42. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai netyrė, ar žemės sklype pasėti kviečiai ar jų derlius lėmė žemės sklypo kainą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiai bylai yra aktualios Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-81-798/2023 2023 m. vasario 7 d. nutartyje nustatytos aplinkybės.
43. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. S. pareiškė ieškinį dėl 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 panaikinimo, restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-438-480/2022 V. S. ieškinys atmestas, RUAB „Juodoji audinė“ ieškinys patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr.2A-81-798/2023 išnagrinėjęs ieškovo V. S. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
44. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad antstolė B. Č. 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-15309 atšaukė pirmąsias varžytynes, paskyrė pakartotinę areštuoto ir įkeisto ginčo turto rinkos vertės ekspertizę, ją pavedė atlikti V. S. pasiūlytai vertintojai (ekspertei) UAB „CRE pro“. UAB „CRE pro“ 2020 m. gruodžio 10 d. pranešime informavo antstolę dėl sutikimo atlikti ekspertizę atšaukimo, kadangi skolininkas konfliktiškas: pareiškė, jog UAB „CRE pro“ neleis apžiūrėti ginčo turto bei grasino teismais ir ikiteisminio tyrimo pradėjimu dėl įsiveržimo į svetimą turtą, vartojo keiksmažodžius). Antstolė, atsižvelgusi į UAB „CRE pro“ pranešimą, 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-1943 paskelbė ginčo turto pirmąsias varžytynes Nr.202091; nustatė pradinę ginčo turto paradavimo kainą – 122 240 Eur. Tačiau varžytynių procesas buvo sustabdytas antstolės 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-21-129-1446. Teismas taip pat nustatė, kad pakartotinių ekspertizių skyrimo faktai įrodo, kad antstolė maksimaliai užtikrino skolininko interesų apsaugą, o apeliantas vilkino priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo pinigų (kainos) už ginčo turto rinkos vertės pakartotinę ekspertizę bei užkirto kelią savo pasiūlytai turto vertintojai UAB „CRE pro“ atlikti ginčo turto rinkos vertės nustatymo veiksmus, o po antstolės 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbtų ginčo turto pirmųjų varžytynių Nr. 202091 siekė iškelti sau (fizinio asmens) bankroto bylą civilinėje byloje Nr. 2FB-2842-359/2021, tačiau pateiktuose 2021 m. sausio 11 d. paaiškinimuose pripažino UAB „Verslavita“ nustatytą ginčo turto rinkos vertę tinkama.
45. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad žieminiai kviečiai buvo pasėti 2020 metų rudenį. Tačiau, kaip nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, V. S. užkirto kelią savo pasiūlytai turto vertintojai UAB „CRE pro“ atlikti ginčo turto rinkos vertės nustatymo veiksmus. T.y. antstolei B. Č. 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-15309 atšaukus pirmąsias varžytynes, ir paskyrus pakartotinę areštuoto ir įkeisto ginčo turto rinkos vertės ekspertizę, V. S. nesiekė nustatyti žemės sklypo vertės įvertinant tai, kad žemės sklype yra pasėti žieminiai kviečiai, o pateiktuose 2021 m. sausio 11 d. paaiškinimuose pripažino UAB „Verslavita“ nustatytą ginčo turto rinkos vertę tinkama. Antstolio R. B. 2021 m. birželio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad V. S. teigimu 20 ha žemės (unikalus Nr.4912-0001-0021) yra užsėta kviečiais (civilinės bylos Nr.e2-16670-840/2021 CBP-12591 priedas Nr.7). Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad civilinės bylos Nr.2-438-480/2022 (pradėtos 2021 m. gegužės 24 d.) nagrinėjimo metu V. S. buvo žinoma aplinkybė, kad žemės sklypas užsėtas žieminiais kviečiais, tačiau ieškiniu prašydamas panaikinti 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-129-8837 ir reikalavimą grįsdamas iš esmės tuo, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą, šios aplinkybės nenurodė.
46. Apeliantas teigia, kad nors jis yra trečiojo asmens (panaudos davėjo) V. S. tėvas, ieškovui apie trečiojo asmens teisminius procesus nebuvo žinoma, ieškovas juose nedalyvavo, todėl ieškovui negali kilti teisinės pasekmės iš šių procesų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais.
47. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalys).
48. Antstolė B. Č. 2020 m. liepos 27 d. areštavo, t. y. apribojo valdymo, disponavimo ir naudojimo teises, į V. S. priklausantį Žemės sklypą ir kitus objektus esančius jame, kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d., areštas išviešintas NTR (DOK-122923 2 priedas). Teisėjų kolegijos vertinimu, turto arešto akto išviešinimas NTR yra pakankamas veiksmas, kuriuo buvo informuota apie žemės sklypui pritaikytus valdymo, disponavimo ir naudojimo apribojimus. Apeliantas panaudos sutarties pagrindu naudodamasis žemės sklypu, būdamas atidus ir rūpestingas nuo turto arešto išviešinimo fakto turėjo ir galėjo žinoti apie žemės sklypui taikomus apribojimus ir tuo pačiu apie atliekamus vykdymo veiksmus.
49. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai buvo ar jų nebuvo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I., kt. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; kt.).
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantui, ar kad priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą ir dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
Dėl nuostolių atlyginimo
51. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino visų civilinės atsakomybės sąlygų. Apelianto teigimu, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji pasisavino ieškovui priklausiusį turtą, t. y. žieminius kviečius ir šiaudus; žalą įrodo ir ją sudaro patirti nuostoliai ir prarasto turto vertė; priežastinis ryšys yra aiškus: jei atsakovė nebūtų neteisėtais veiksmais apribojusi ieškovui galimybės atsiimti/nukulti jam priklausančius kviečius, jokia žala nebūtų kilusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
52. Ieškovas V. S. prašė priteisti iš atsakovės 25 235,50 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 857,04 Eur tiesioginių nuostolių (patirtos išlaidos ruošiant ir apsėjant kviečiais žemės sklypą) ir 18 378,46 Eur netiesioginių nuostolių už kviečius.
53. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartiniai santykiai nesiejo. Atsakovei UAB „Juodoji audinė“ įgijus Žemės sklypą Panaudos sutartis buvo pasibaigusi, jokios išlygos dėl derliaus nusiėmimo ar priklausymo kitam asmeniui, nebuvo nurodytos, todėl šiuo atveju galėtų kilti tik deliktinė atsakomybė.
54. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
55. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad žemės sklypą atsakovė UAB „Juodoji audinė“ valdo teisėtu pagrindu: 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837 galiojantis ir nenuginčytas, todėl iš jo gaunama produkcija ir pajamos priklauso būtent atsakovei (CK 4.53 straipsnio 2 dalis). Ieškovas V. S. kviečių nuėmimo metu, taip pat ir juos pasėjant, neturėjo teisės naudotis daiktu – Žemės sklypu – ir iš jo gauti produkcijos, pajamų, nes šis turtas buvo areštuotas, turto arešto aktas išviešintas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, neleisdama ieškovui nukulti kviečius atsakovei priklausančiame Žemės sklype, atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo spręsti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų CK 6.248, 6.249, 6.247 straipsniuose.
Dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo
56. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas žieminius kviečius žemės sklype, kuriame 2020 m. liepos 27 d. buvo apribota bet kokia ūkinė veikla, pasėjo išimtinai savo rizika, todėl pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį tai nelaikoma nepagrįstu ir nesąžiningu praturtėjimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
57. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).
58. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Nenustačius vienos iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygų egzistavimo, šis teisių gynimo būdas negali būti taikomas. Nuostolių atsiradimo rizika reglamentuojama CK 6.242 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors ieškovo V. S. ir UAB „Juodoji audinė“ nesiejo prievoliniai santykiai, tačiau laikytina, kad ieškovas žieminius kviečius žemės sklype, kuriame 2020 m. liepos 27 d. buvo apribota bet kokia veikla, pasėjo išimtinai savo rizika; ieškovas neįrodė, kad jis 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 23 d. pirko trąšas, herbicidus ir juos panaudojo, visą 2019 m. spalio 14 d. pirktą žieminių kviečių sėklą (60 vnt. kviečių maišų po 500 kg) pasėjo būtent minėtame žemės sklype 2021 metų derliui gauti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
63. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
64. Atsakovė RUAB „Juodoji audinė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas, 2023 m. sausio 17 d. pateikė 735,68 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančius įrodymus: 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą, suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. sausio 6 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą (DOK-1592).
65. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).
66. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei RUAB „Juodoji audinė“ iš apelianto priteisiama 735,68 Eur teisinės pagalbos išlaidų, neviršijančių Rekomendacijose numatyto dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ 735,68 (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 68 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė
Tomas Romeika
Rasa Urbanavičiūtė