Baudžiamoji byla Nr.1-8-284/2012 m.

Proceso nr. 1-75-1-00111-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2;   1.1.7; 1.1.7.1;1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2;1.1.8.6;1.1.8.6.2;1.1.8.7;1.1.8.7.9;1.1.8.8;1.1.10;1.1.10.1; 1.2; 1.2.4;  1.2.4.6;1.2.4.6.8; 1.2.26; 1.2.26.2;1.2.26.2.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5;

(S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012m. balandžio 26d.

Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,

sekretoriaujant Ritai Grigalienei,

dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei,

gynėjams advokatams Violetai Savickienei, Anatolijui Šichovcovui ,

nukentėjusiesiems G. V., D. P., S. M., E. J.,

įstatyminėms nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovėms R. J., E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),  lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinis išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), duomenys apie 2011-01-29 patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teistumą perkelti į registro archyvą, neteistas ,kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini),  lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.

Teismas ,išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

                   Kaltinamieji A. J., M. A., A. Š., S. D. 2011 m. kovo 19 d., apie 23 val. 00 min., Pakruojo rajone, B. kaime, viešoje vietoje - prie B. kultūros namų,  įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, A. Š. priėjus prie G. V. ir trenkus jam kumščiu vieną kartą į veido sritį, taip sukėlus fizinį skausmą, A. J. pasivijus bėgantį S. M. ir jam sudavus ne mažiau 8 smūgių į nugaros sritį, taip sukėlus fizinį skausmą, M. A. ne mažiau vieno karto spyrus į koją ir ne mažiau vieno karto į šoną E. J., taip sukėlus jam fizinį skausmą, sudavę ne mažiau dviejų smūgių į nugaros sritį D. P., taip sukeldami jam fizinį skausmą, S. D. ne mažiau vieno karto kumščiu trenkus į galvos sritį S. M., S. D. priėjus prie G. V., dėl chuliganiškų paskatų, ne mažiau dviejų kartų trenkus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metaliniu daiktu į veido sritį ir ne mažiau trijų kartų į galvos sritį G. V., taip padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį su kraujosruva, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio G. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. J. parodė, kad  jis nelabai atsimena įvykius. Jo namuose  su M. A. gėrė ir sumąstė važiuoti į šokius. Paskambino G., ji sutiko juos nuvežti. Į B. juos nuvežė G. B. Neatsimena, ar ji viena važiavo ar ne. Ji juos paliko B. ir išvažiavo. Šoko ,gėrė, atvažiavo pakruojiečiai, jų buvo daug, jie pradėjo konfliktuoti valandą prieš tas muštynes.  Pasakė, kad kažkas mušasi. Išbėgo į lauką, pamatė, kad S. M. įbėgo į vidų, jį prisivijo viduje. Paskui jį nuvedė į mašiną sesuo .Įsėdo, o kiti visi jau buvo mašinoje. Išvažiavo namo. Galėjo būti 2011 m. kovo 19 d. Daugiau šokiuose nebuvo. Šokiai vyko B. kultūros namuose. Nuvyko su M. A. G. B. automobiliu. Buvo pakankamai išgėręs. Jis pats konfliktavo su pakruojiečiais. Iš pradžių konfliktavo lauke, paskui salėje, paskui viskas baigėsi. Pakruojiečiais vadina ne nukentėjusiuosius, bet kitus. Nieko nežino apie konfliktą su nukentėjusiaisiais, kurie dabar yra salėje, jam atrodo, buvo eilinės muštynės ir tiek.  Pats mušė S. M. prie salės durų, koridoriuje. Jis atbėgo iš lauko, jis jį prisivijo. S. M. jis anksčiau žinojo, jis mokėsi B. mokykloje. Jis jam sudavė ranka ne mažiau aštuonių smūgių į nugaros sritį. Jis jam sudavė be priežasties, piktumo ant jo neturėjo. Blaivus nebūtų mušęs. Jis S. M. atsiprašė, siūlė taikytis. Pagal pateiktą kaltinimą jis viską pripažįsta. Pripažįsta, kad mušė S. M. Ką darė kiti, negali papasakoti. Kai buvo lauke, ten stumdėsi ar mušėsi. Tyrėjai sakė, kad buvo girtas, todėl muštynių neatsimena. Jam apie muštynes papasakojo kiti, sakė, kad mušė S. M., kažkiek ir pats atsimena. Gailisi. Kitų kaltinamųjų per muštynes nematė, kartu neatvažiavo. S. D. buvo matęs salėje.  Po muštynių jį atvedė į mašiną ir pasodino, ten jau sėdėjo visi. Buvo S., G., dar buvo jo sesuo. Kaip buvo apsirengęs S., nežino, nežiūri, kas kaip apsirengęs. Kaip buvo apsirengęs M. A., negali pasakyti.  Ar į šokius kartu su G. B. jį vežė ir S. D., jis neatsimena. Į šokius išvažiavo girtas, šokiuose gėrė, gėrė ir po šokių. Jis įvykius prisimena iš dalies. Jis neiššoko iš mašinos, jis šoko salėje. Į mašiną, išskyrus tada, kai sesė įsodino važiuoti namo, nebuvo įlipęs. Prie jokios mašinos nebuvo. Juos į šokius atvežė apie 22 valandą, prabuvo iki maždaug 23.30 val., kol juos išvežė namo. Jis prabuvo iki šokių pabaigos.

Kaltinamasis M. A. parodė , kad į šokius atvažiavo su G., kartu važiavo S., A. (J.). Juos paleido šokiuose, pabuvo truputį salėje ir paskui prasidėjo muštynės. Jis išėjo į lauką, A. po to nebematė, nežino, kur jis buvo. Toje aikštelėje buvo daug liaudies. Kas su kuo mušėsi, nepastebėjo. Kažkam sudavė, jeigu taip sako, tegul būna taip. Blaivus tikrai nebuvo. Kam sudavė, neprisimena, gali būti, kad sužalojo G. V. Rankose lazdos ar metalinio rutulio neturėjo. Pripažįsta visa, kas parašyta kaltinime. Nežino, ar viską gerai atsimena. . Kai apklausė tyrėja, truputį atsiminė. Kurį iš vaikinų mušė, jis pats neatsimena. Jeigu sako, kad davė, tai davė. Kaip buvo apsirengęs, dabar nepamena. Buvo su striuke, ta pačia kaip ir šiandien (rudos spalvos). Kaip buvo apsirengęs S. D., nepamena. Jis su A. J. kai įsėdo į mašiną, jau buvo prisigėrę. Žino, kad važiavo S., G., A. ir jis. Jie juos paleido ir išvažiavo. Piktumo ant nukentėjusiųjų neturėjo. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų įvykę. Įrankių nesivežė, tik alaus „pūslę“. Girdėjo, kad buvo konfliktas su pakruojiečiais, bet jis jų nepažįsta, su jais nesimušė. Kaip jie galėjo iš mašinos išlipti su lazdom, jeigu juos atvežė panašiai šokių pradžioje, jie liko šokiuose. Aišku, kad nebuvo į jokią mašiną sulipę, sulipo tik tada, kai išvežė namo. Namo išvežti atvažiavo G. su S. G. paskambino A. J. sesė iš jo telefono. Tada muštynės buvo pasibaigusios. Jį į mašiną vedė I. ar kažkas. Jie dėl jokių muštynių nesitarė. S. D. matė išlipusį iš mašinos, kai su kažkuo kalbėjosi. Daugiau nematė. Jis kalbėjosi su tuo, kuris šiandien buvo liudininkas. Kai atėjo į aikštelę, S. D. su juo šnekėjosi. Kai jie įlipo, tada atėjo ir S. į mašiną ir jie išvažiavo. Jis sportuoja, galėtų vien ranka sulaužyti žandikaulį. Jie važiavo: jis, A. ir  A. sesė ir dar viena mergina iš P. Kad A. J. sesuo I. iš jo telefono skambino, pasakė ji pati. Kastetą ir beisbolo lazdą yra matęs, juos abu turėti vienoje rankoje neįmanoma. Neatsimena, kam jis sudavė. Muštynėse atsidūrė atsitiktinai. Visi pradėjo muštis ir jis mušėsi. Nei vieno iš kaltinamųjų mušantis jis nematė. Gailisi, kad pradėjo muštis, o ne pasitraukė.

Kaltinamasis A. Š. parodė , kad nuėjo su E. (V.) į šokius, stovėjo prie salės ir prasidėjo konfliktas tarp E. ir tokio vieno iš P., jis jo nepažįsta. Vieną sykį išskyrė. Jie vėl pradėjo konfliktuoti. Jis vėl ėmė juos skirti ir pats „gavo“. Atsikėlė ir žiūri, kad visi jau laksto į šonus. Neatsimena, ar jis išėjo į namus, ar jį išvežė. Neatsimena, kuriam iš nukentėjusiųjų yra sudavęs. Pagrindinis nukentėjusysis sako, kad jis jam sudavė, jis to neatsimena. Gal ir galėjo jam suduoti. Jeigu jis sakė, kad jis jam davė, gal ir davė. Rankose nieko neturėjo – nei kasteto, nei pagalio. Nežino, ar ranka galėjo sulaužyti žandikaulį. Jeigu trapus žandikaulis, gal ir galėjo. Buvo išgėręs. Į šokius atvyko su E. V. Neatsimena, ar atėjo pėsčiomis, ar atvažiavo mašina. E. V. konfliktavo su petrašiūniečiu, jis juos skyrė du kartus. Petrašiūniečio pavardės neatsimena. Nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Jau po to, kai išskyrė E., jis pats gavo mušti, kai atsistojo, visi lakstė. Ką darė, kai pamatė, kad visi laksto, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad vieną kartą trenkė G. V. į veidą. Neatsimena dėl to, kad buvo išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tą patį, ką ir dabar. Kai per akistatą  nukentėjusysis pasakė, kad jis jam sudavė, tai ir pripažino, kad sudavė. Iš kaltinamųjų tą dieną šokiuose nematė nei vieno. Iš kaltinamųjų labiausiai pažįsta S. D. Kitų – nelabai. S. D. tą vakarą nematė. Iš nukentėjusiųjų nematė nei vieno. Jeigu G. V. sako, kad sudavė, tai gal ir sudavė. Muštynės vyko tarp daugiau žmonių, ne tik tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Daugiau žmonių lakstė. Nebuvo įsėdęs į jokią mašiną. S. D. iš viso tą vakarą nematė, nei kitų kaltinamųjų nematė. Gailisi, kad sudavė.

Kaltinamasis S. D. parodė , kad jis  šokiuose nesilanko jau septynerius metus, po paskutinio „sėdėjimo“. Nežino, kaip jį mato, kur jie jį mato. Įvyko taip, kad jo sugyventinei kažkas paskambino, paprašė nuvežti į šokius. Gal skambino A. J., gal M. A. Ji jo paprašė važiuoti kartu. Atėjo pas juos M. A. su A. J. į kiemą, atsisėdo. Nuvežė į B. į aikštelę, sustojo, jie išlipo. Nuėjo prie salės – pamatė savo sūnėną I. D., E. V. ir A. Š. Jie turėjo pasiėmę po vyno butelį, šnekėjosi, A. šnekėjo, o visi jo klausėsi ir juokėsi. Jis su I. kalbėjo apie tai, kad jis pirks mašiną. Tada šokiai jau buvo prasidėję, pasisveikino su vedėja, vedėja atsakė: „seniai bematytas“. Po to išvažiavo į L. pas uošvius, sugyventinės tėvus. Buvo ten. Apie 23 valandą, G. pasakė, kad įvyko muštynės, jai reikia važiuoti, pasiūlė važiuoti kartu, nes nėščia buvo, bijojo važiuoti. Tuo metu kompiuteriu lošė kortomis „Pokerį“ ir važiuoti nenorėjo ,tačiau sutiko. Nuvažiavo į aikštelę. Kai atvažiavo, aikštelėje stovėjo dvi – trys mašinos. Stovėjo M. U., priėjo prie jo, paklausė, kaip sekasi. Jis buvo su sugyventine. Jis pasakė, kad ką tik buvo „drakė“. Jis pasakė, kad tuoj „mentai“ čia atlėks, kad atsargiai važiuotų. Visi susėdo ir jie išvažiavo. Į mašiną įsėdo tokia mergaitė, vardu S., A. J. sesė, berods, I. vardu, A. J., M. A. ir jis su G. Jie važiavo šunkeliais, kad nesutiktų policijos ir ji baudos neuždėtų, kadangi vežė vienu žmogum per daug. Parvažiavo namo. Jis išlipo, o juos išvežė į T. G. paskui sugrįžo atgal. Kaip buvo apsirengęs, neprisimena, bet ne raudonai. Raudonų drabužių neturi nei vieno. Pirmu nuvažiavimu paleido A. J. ir M. A., jis su jais daugiau nebendravo. Nuėjo prie salės, pasisveikino su vedėja. Prie salės bendravo su I. D. Kai šnekėjo M. (A. Š.), visi klausėsi, pasiėmę po vyno butelį. Jis tada ten prabuvo apie septynias minutes. Atvažiavo, pasistatė mašiną, nuėjo pašnekėti, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tai tiek. Antrą kartą atvažiavęs, nuėjo tiesai prie M. U. mašinos pašnekėti. Po to jie susėdo į mašiną, kažką dar šnekėjo apie muštynes, bet nebeprisimena, ką, ir išvažiavo. Prie jo muštynių nebuvo jokių, tik šnekėjo, kad policija turi atvažiuoti, buvo dvejos muštynės. Nukentėjusieji sakė, kad jį pažįsta, bet kaip jie gali jį pažinoti? Jie tikriausiai apie jį yra girdėję. Jis septynerius metus nėra buvęs šokiuose. Penkerius metus gyveno Pakruojyje, dabar dvejus metus gyvena T., nevaikšto po šokius, niekur nesitranko. Nukentėjusiųjų nei vieno nepažįsta. Nežino, iš kur jie jį pažįsta. Prieš kelis metus jis buvo kitoks žmogus – vaikščiodavo po šokius, mušdavosi, dėl to visi ir žino, nes gyveno „žulikišką“ gyvenimą. Neturėjo šeimos. Šiuo metu su juo kartu gyvena sugyventinė ir du jo vaikai. Kai tada važiavo į B., jis buvo pas sugyventinės tėvus. Ten buvo kažkoks jubiliejus, vaikas buvo kartu. Sugyventinė buvo nėščia. Pas uošvius buvo apsirengęs paprastai, nes dirba tokį darbą, dėl kurio dažnai būna purvinas, tepaluotas. Nesijaučia ten kaip svečiuose,  jis ten kurį laiką gyveno, dažnai ten būna. Nežino, dėl ko nukentėjusieji jį apkalba. Mano, bylą fabrikuoti gali S. V. arba tyrėjas Valantinas. Tik jam atėjus į policijos komisariatą, S. V. pradėjo „izdevalkes“ daryti. Jį pradėjo gąsdinti, kad uždarys į kalėjimą, šeimos nebematys. O jis nebijo kalėjimo. Išvažiavo į svečius, po to grįžo į namus kažko pasiimti, tuo metu paskambino G., prašė nuvežti į šokius. Po to jie atėjo į kiemą, jie juos nuvežė. Kai važiavo pasiimti, G. jį paleido L., pati juos išvežė į T., po to sugrįžo į L. Gali būti, kad G., veždama vaikinus į šokius, jį pasiėmė iš L., iš savo tėvų. Jis nebūtų važiavęs, sutiko važiuoti su G. dėl to, kad ji buvo nėščia, bijojo važiuoti. Jinai žinojo, kad visokių atsitikimų įvyksta, kai yra muštynės, todėl bijojo važiuoti. Antrą kartą atvažiavo į šokius dviese – jis ir jo sugyventinė. Iš mano mašinos niekas neiššoko.  G. tuo metu matėsi, kad nėščia, šešių mėnesių nėštumo. Jis pats mašinos nevairuoja, neturi teisių. Turi tik vieną mašiną, kuria važinėja G. Mašina nevažinėja, niekur vienas važiuoti negali. Grįžtant, į automobilį susėdo šeši žmonės. Išvažiavo po telefoninio skambučio. Kai atvažiavo, šokių nebebuvo. M. U. jį tada perspėjo, kad neprisisodintų per daug žmonių, nes tuoj atvažiuos policija. Jie išvažiavo žvyrkeliu. Kai pirmą kartą pas jį darė kratą, jo namuose nebuvo, buvo savo garaže. Grįžo jau po kratos. Po įvykio buvo praėję du-trys mėnesiai. Rytojaus dieną po įvykio pas jį niekas neatvažiavo, niekas nepaprašė raudonų rūbų. Kai grįžo namo, rado, kad visi ruošiasi išvažiuoti, stovėjo Valantinas. ,kuris pasakė, kad darė kratą. Kitą dieną daryti kratos atvažiavo pareigūnas iš policijos.  Sutiko, kad darytų kratą. Tai buvo rytojaus dieną po anos kratos. Jam padavė pasirašyti, kad padarė kratą, ir išvažiavo. Jis vienas buvo, kratos nedarė. Rytojaus dieną po įvykio jo niekas neprašė parodyti drabužius, automobilį. Krata buvo padaryta tik po dviejų ar trijų mėnesių. Įkalinimo įstaigoje „atsėdėjo“ du metus, grįžo prieš 5 metus. Vaiką jau turėjo, vaikas gimė jam „besėdint“. Grįžęs gyveno Pakruojyje, po to kaime nusipirko namą. Visą tą laiką gyvena su ta pačia sugyventine, į šokius nevaikšto. Nuo jo gyvenamosios vietos tie šokiai yra 5-6 km atstumu. Tuose kultūros namuose šokiuose paskutinį kartą yra buvęs prieš septynerius metus. Nukentėjusieji apie jį tik yra girdėję. Amžiaus skirtumas tarp jo ir jų nemažas, mažiausiai 10 metų, asmeniškai jo pažinoti negali.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad kaltinamuosius dabar pažįsta. Iki tol žinojo A. Š., S. D., iš matymo – A. J. Nesipyko. Nuvažiavo su E. J. į šokius. Kaip ir visą laiką prastovėjo prie salės, kalbėjo su draugu – I. D. Buvo kažkoks apsistumdymas, kalbėjo apie E. V.,  tačiau tai jo nedomino, niekur nesikišo, konfliktų neturėjo, nutarė su draugais važiuoti namo. Ėjo link automobilio, ant kelio užsidegė šviesos, pamatė prabėgantį A. B., po to link jo pradėjo bėgti A. Š., jis trenkė į veidą ir  pasitraukė, tuo momentu iš šono pajuto smūgį, tada pamatė, kad jam trenkė M. A., kurį atpažino vėliau, per pirmą teismą, per apklausas jo iš nuotraukos neatpažino. Jam trenkė per galvą ir tiesiog nespėjo jos pakelt. Po smūgių pabėgo į P. pusę. Pajuto, kad jam sulaužė žandikaulį, kad viskas ne vietoje, kad kraujas bėga. Įvykis buvo 2011 m. kovo 19 d., B. kultūros namuose. Atvažiavo E. J. vairuojamu automobiliu, apie 21 valandą, buvo ne dviese, bet kas kartu važiavo, negali pasakyti, nes nepamena. Jam paskambino E. J., pasiūlė važiuoti iki šokių, jis sutiko nuvažiuoti. Į salę nebuvo įėjęs, nes su kalbėjosi su draugu prie salės durų. Salėje nieko nematė, matė susistumdymą prie salės durų. Jam paskui draugai sakė, kad mušėsi E. V. su Ž. (L.). Vėliau ėjo link E. J. automobilio, kuris stovėjo aikštelėje, nuo salės 50-70 metrų atstumu. Nuėjo ant kelio ir link jo atbėgo. Pamatė, kad užsidegė šviesos iš automobilio, kurio markės negali pasakyti, pasileido link salės bėgti žmonės, išlipę iš automobilio. A. Š. bėgo link jo.  A. Š. pribėgo tiesiai prie jo, trenkė kumščiu į veido sritį vieną kartą. Po to pasisuko ir pamatė, kaip jam trenkė M. A. A. Š. tada buvo pasitraukęs, jis nubėgo link kitų. Kažkas dar jam iš šono pribėgęs trenkė pailgu daiktu iš vienos pusės, paskui iš kitos. Tiksliau, kai sukosi į šoną, pamatė, kad jam kažkas su kažkuo trenkė. Atpažino tik M. A.. Tik pasisuko ir iš karto pajuto smūgį. Kuo trenkė M. A., nežino. Nuo smūgio galva pasilenkė į žemės pusę ir jam trenkė per galvą, jis netgi nespėjo galvos pakelti. Kai palenkė galvą, pajuto dar kelis smūgius per galvą, veidą. Vos tik pakeldavo galvą, smūgis vėl priversdavo galvą nuleisti. Kas sudavė kitus smūgius, nematė. Buvo susilenkęs, pastūmė prie jos buvusius ir per tarpą išbėgo. Prie jo buvo ne vienas asmuo. Bėgo keliu į P. kaimo pusę, nusuko į kažkokią sodybą pasislėpti. Kelyje, atrodo, susitiko D. P. Kai pasislėpė sodyboje, paskambino draugui, kad pavežtų į ligoninę. Tuo metu jautėsi sužalotas, juto, kaip  bėga kraujas, galvojo, kad dantų nebėra. Jam atrodo, kad nuo A. Š. smūgio žandikaulis nebuvo sulaužytas, nes po smūgio didelio skausmo nebuvo, viskas buvo kaip ir vietoje. Nuo kurio smūgio lūžo žandikaulis, negali pasakyti. Matė pailgą daiktą – ar tai buvo strypas, ar lazda. Tą daiktą laikė gal M. A., o gal ir ne jis. Tuo momentu matė M. A. veidą ir kaip į jį kažkas skrenda. Negali pasakyti, kas turėjo tą pailgą daiktą, nenori sumeluoti. Matė, kaip M. A. užsimojęs jam ruošiasi trenkti, lenkėsi ant jos, trenkė ir buvo tas smūgis kažkokiu daiktu, bet nežino, tas smūgis buvo nuo jo ar ne nuo jo. Gal apsvaigo galva, ir dėl to gerai neprisimena. Jis tik matė, kad M. A. jam tikrai trenkė, bet ar su įrankiu, ar su ranka, negali pasakyti. Po to, kai matė M. A., dar buvo kažkiek smūgių. Kiek smūgių buvo, gerai neprisimena. S. D. žino iš matymo, tą vakarą jį matė prie salės ir prie aikštelės. Pačių muštynių metu praktiškai nematė. Prie šokių salės S. D. matė einantį takeliu. Jį matė dar prieš muštynes ir negali pasakyti, kiek laiko iki muštynių. Kad jį sumušė S. D., sako pagal draugų parodymus. Draugai juk davė parodymus, kas ką matė. Kiti galbūt M. A. neatpažino, o jis atpažino, kiti galbūt atpažino S. D. Po šio įvykio buvo gydomas. Prašo priteisti civilinį ieškinį iš kaltinamųjų solidariai 30 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokį ieškinį prašo priteisti, nes jam buvo daug kančių dėl žandikaulio sulaužymo – turėjo valgyti skystą maistą, dantys buvo sušinuoti, valgydamas jausdavo skausmą, skausmą jaučia iki šiol, dantys yra ne vietoje, turi sunkumų valgydamas. Jam dėl žandikaulio gali būti problemų ateityje. Naudoja nuskausminamuosius vaistus. Prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 2697,04 Lt. Toks ieškinys yra dėl negauto atlyginimo, kurio negavo, turėdamas nedarbingumo lapelį. Tokį ieškinį pareiškė ikiteisminio tyrimo metu. Prašo priteisti iš visų kaltinamųjų. Šokiuose žmonių nebuvo labai daug. Salėje nebuvo. Matė 20-30 žmonių. Tą dieną matė S. D., A. J., A. Š. Muštynėse matė M. A. Kaip jie buvo apsirengę, neprisimena. Nuo A. Š. smūgio nugriuvęs nebuvo.  Po A. Š. smūgio, jis kažkiek pasitraukė į šoną, kairę pusę. Žandikaulis buvo lūžęs ne vien kairėje pusėje. Pasukęs galvą, pamatė užsimojusį M. A., po to pamatė pailgą daiktą, panašų į lazdą, nežino, kas jį laikė, M. A. ar ne M. A.. Kuo trenkė M. A., negali pasakyti. Ar tas pailgas daiktas buvo lazda ar koks strypas, nežino. Kur kliuvo tie smūgiai pailgu daiktu, tiksliai pasakyti negali. Jis galvą kėlė aukštyn, jam trenkė žemyn. Nuo kurio smūgio jam buvo padarytas sužalojimas, tiksliai pasakyti negali, bet ne nuo A. Š. smūgio. Iš atvažiavusio automobilio išlipo trys ar keturi asmenys. Ar visi išlipo iš tos pačios mašinos, negali pasakyti. Įžiūrėjo tik A. Š., kad jis atbėga link jo. Visi išlipę iš automobilio bėgo link jo. Mašina stovėjo, po to užsidegė šviesos, išlipo trys ar keturi žmonės. Galbūt kiti žmonės atbėgo iš už nugaros, iš salės pusės. Nesako, kad vien tie, kurie išlipo iš automobilio, bėgo link manęs. Galėjo bėgti iš salės, galėjo bėgti iš automobilio. Iš kur buvo žmonės, kurie jį apsupo, negali pasakyti. Viskas įvyko akimirksniu. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai. Tegul teismas sprendžia, iš ko priteisti. Mano, kad A. Š. smūgį galima įvertinti kaip turtinės ir neturtinės žalos padarymą. Jis dabar  visų žmonių bijoti ėmė. Su juo niekas taikytis nebandė, neatsiprašė. Dėl susitaikymo tartis galima, pagalvosi. Nei vienas kaltinamasis jo neatsiprašė, su juo nebendravo. M. A. neatsiprašė, nebendravo, A. J. – taip pat. A. J. vienintelio nematė prie savęs, todėl jį vienintelį būtų galima išbraukti iš ieškinio, nebent teismas įrodytų, kad jis buvo prie jo.  Pirmasis smūgis lazda, jeigu neklystu, jam kliuvo į kairį žandą.  A. Š. atbėgo iš aikštelės pusės.

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, tik dabar sužinojo vardus ir pavardes. Nukentėjusiuosius visus pažįsta. Kovo mėnesį atvažiavo į šokius su E. J. Jų mašina buvo pilna. Jis su S. M. nuėjo į salės vidų. Po to jiems pasakė, kad eitų namo. Išėjo į lauką, jie ėjo paskutiniai, o G. V. ėjo priekyje. Žiūri, šviesos užsidegė, visi pradėjo lauke bėgti - iš mašinos ar dar kažkur.  Jis tik matė, kad S. buvo su raudonu treningu, trenkė „G.“ (G. V.), vėl pribėgo prie jų, paklausė „iš kur esat?“, jiems nespėjus atsakyti, S. M. dar nuo jo gavo. E. J. automobiliu važiavo  jis, E. J., G. V., ar buvo S. M., neprisimena. Atvažiavo apie 22 valandą, šokiai jau vyko. Įvykio data gali būti 2011 m. kovo 19 d. Atvažiavę  mašiną pastatė aikštelėje prie kultūros namų, kuri nuo jų yra apie 70 metrų atstumu. Į salės vidų įėjo su S. M. Ten šoko. Kažkas atėjo ir pasakė: „viskas, važiuojam namo“ - dėl to, kad buvo nebeįdomu, nebuvo ką veikti. Jie išėjo. Jis su S. M. ėjo iš galo, prieš juos ėjo E. J., G. V., dar kažkas. Jie ėjo link mašinos. Užsidegė mašinos, esančios aikštelėje, šviesos, pamatė, kaip visi puola, pagaliai dūžta. Matė, kad S. (D.) buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Jis jį pažino vien dėl to, kad jis buvo prie jų pribėgęs. Matė, kaip jis trenkė G. ir vėl nubėgo. Jis atėjo iš tų šviesų kartu su visais. Kiek žmonių buvo kartu su juo, nematė. Kai kas pasakoja, kad jis kažką turėjo rankose, jis pats nematė, kad jis ką nors turėtų rankose. Jis buvo prie jų – jo ir S. M. - priėjęs, klausė, iš kur jie yra. Nieko nespėjo pasakyti, kai S. M. gavo nuo jo į galvą. S. D. jam sudavė kumščiu. Jis tada bėgo, pajuto porą smūgių į nugarą. Tada nubėgo prie G. Nuo ko gavo į nugarą, nežino. Bėgo link P. pusės. Kelyje susitiko G. V. Jis buvo visas kruvinas, paprašė pašviesti ir pažiūrėti, kas jam yra. Jis jo tos kalbos net nelabai suprato, ką pasakė. Atvažiavo G. V. draugas ir jį išvežė į ligoninę. Kai tik šviesos užsidegė, visi pradėjo pulti, matė S., kad jis trenkė G. ir priėjo prie mūsų, klausė, iš kur jie yra, tada trenkė S. M. Kai S. buvo priėjęs prie jo, jis tada dar nežinojo, kad jis yra tas S. Jam po to parodė nuotraukas dėl atpažinimo, jis atpažino, kad tai jis. Visi sakė, kad jis buvo apsirengęs raudonai. Nuotraukas pateikė policijoje, tada atpažino tą asmenį. S. G. trenkė vieną kartą. Nematė, kad jis tuo metu ką nors būtų laikęs. Kad dar kas nors G. trenktų, nematė .Nematė, ar nuo to smūgio G. apsipylė kraujais. G. sutiko vėliau, jis buvo kruvinas. Kai jį sutiko, jis nesakė, kas jį sumušė. Kas jam sudavė į nugarą, nežino .Civilinio ieškinio nereiškia. Gal po įvykio geriau viską prisiminė. Buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų neprisimena, pagarsinti parodymai. (I tomas, b. l. 71-72).Prie automobilio nebuvo priėję, tik ėjo. Nežino, kada geriau atsiminė – ar dabar, ar pas teisėją.   Jis pats nematė, kad S. D. ką nors turėtų rankose. Jis arba nieko neturėjo rankose, arba jis nematė. Kiti kalbėjo, kad jis rankoje turėjo rutulį, jis dėl to taip ir pasakė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jis teisėjui taip ir sakė, kad pats to rutulio nematė, tik girdėjo iš kitų. Sako dabar teisybę, jam niekas nedaro poveikio. S. D. pažino iš raudono džemperio. Niekas kitas tuo raudonu džemperiu negalėjo būti apsirengęs. Tiesa, kad įvykio metu S. D. pažinojo iš matymo, pavardės nežinojo. S. D. pavardę sužinojo iš draugų. Iš karto po muštynių pradėjo su draugais kalbėti apie viską. Kas paminėjo S. D. pavardę, neprisimena. Apie muštynes kalbėjo, kai aš važiavo namo, kažkas paminėjo, kad S. D. buvo apsirengęs raudonu treningu. Kažkas atvažiavo jų paimti. Kas važiavo kartu, nepamena. Jis klausė, kas buvo raudonu treningu, kažkas iš važiavusių mašinoje pasakė, kad S. Tuo metu sakė pavardę, ne vardą. Į policiją pats nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu (byloje I tomas, b.l. 57-58) , pačioje pirmoje apklausoje tvirtino, kad dalyvavo S. D., nes šią pavardę buvo išgirdęs iš draugų. Jis matė, kad S. D. trenkė G. V. Jis nesakė, kad S. D. pažinojo. Gal tik taip užrašė.( I tomas, b.l. 59).) Priekyje jo ėjo G. V. ir dar kažkas. Jis su S. M. ėjo iš paskos. Važiuoti namo ruošėsi visi, kas ten buvome: G. V. E. J., V. K. Nematė, kaip išlipo iš mašinos. Matė, kaip žmonės išėjo iš šviesų. Matė, kad rankose kažką laikė, sakė, kad kažkokias lazdas, nesakė, kad beisbolo lazdas. Pora vaikinų turėjo lazdas. G. buvo ant kelio, o jie tik išeidinėjo, iš šono viską matė. Visi bėgo, G. stovėjo šone, jis buvo kažkaip jau pasilenkęs, kai S. prie jo priėjo, gal jau buvo gavęs. Kas pirmas trenkė G., jis nematė. Gal jam pasirodė, kad G. nuvirto, jeigu taip sakė apklausoje, jis buvo susilenkęs. Ar kas sudavė G. po S. D., nematė, nes S. D. pribėgo prie jų su S. M. Po smūgių jis priklupo, užsidengė, gavęs porą smūgių pabėgo. Iš ko gavo smūgius, nematė. S. D. tą vakarą šokiuose, kai atėjo, nematė, matė tik per muštynes. Salėje ar prie salės jo su raudonu džemperiu nematė. Kitų trijų kaltinamųjų, kurie sėdi salėje, net nematė. Jis M. A. šokiuose visai nematė. Tyrėja jam išvardijo tuos, kurie tada buvo šokiuose, apibūdino, sakė, kad jie jį ir sumušė. Tada pasakė, kad gali būti. Kad jam sudavė M. A., jis nesakė. Jis sakė apie metalinį rutulį, bet pats jo rankoje nematė. Taip sakė, nes kiti  to žmogaus veidą matė, iš veido ir atpažino vėliau. Salėje esantis žmogus (S. D.) yra tas pats, kuris trenkė G. V..

Nukentėjusysis S. M. parodė , kad kai kuriuos kaltinamuosius pažįsta – „Žemaitį“ - A. J., „M.“ – A. Š., S. D. – „S.,“ dar vieno nepažįsta.  Su tais, kuriuos pažįsta, anksčiau šokiuose pasisveikindavo. Nukentėjusiuosius pažįsta, yra iš to paties kaimo, kaimynai,  draugai. Jį į šokius atvežė sesė į šokius, susitiko su draugais – E. J., D. P., G. V., dar buvo V. K., M. Š. Jis su D. ir M. Š. nuėjo į salę pažiūrėti, pašoko su panelėm ir jis D. pasakė: „važiuojam namo, vis tiek nėra ką čia veikti“. Jie jau ėjo iš salės į lauką, kai juos apspigino šviesos. Užsimerkė, atsimerkė, žiūri, kad šalia  iš sudėjimo  buvo „S.“, kuris paklausė: „iš kur esi?“, jis nespėjo net pasakyti, iš kur, gavo į skruostą, matė, kad kažkas blizgėjo, tikrai ne iš kumščio gavo. Tada pasileido bėgti į salę, nubėgo į salę, tada pribėgo „Ž.“ iš už nugaros ir sudavė kelis kartus į nugarą. Smūgių neskaičiavo. Tada M. Š. „Ž.“ nuvijo nuo jo. Nuėjo į salę, sutiko sesę ir pasakė: „važiuojam namo“. Jį sesė su M. Š. išvežė namo. Jis pakvietė D. P. važiuoti namo. Nebuvo ką veikti, nuobodu, nes mažai žmonių buvo. Priekyje ėjo E. J., G. V., V. K., daugiau neatsimena. Kai jam paspigino į akis, girdėjo, kad lūžo basliai, visi pradėjo rėkauti, pradėjo lakstyti kas į katrą pusę, kad pabėgtų. Kas sumušė G. V., nematė. Kad kas muštų kitus, nematė, nes jam spigino į akis. Kai nustojo spiginti, pasidarė tamsu, prie savęs pamatė  S. D. Jis jo paklausė: „iš kur esi?“, jis nespėjo atsakyti ir jam trenkė. Jis tuo metu sukosi, o ne žiūrėjo tiesiai, todėl negali tiksliai pasakyti, ar ten buvo S. D. Kažkas rankoje blizgėjo, kažkas panašaus į kastetą. Jam pataikė į skruostą, sužalojimų nebuvo. Tada pasileido bėgti į salę, nes žinojo, kad ten yra  sesė – galvojo paprašyti, kad parvežtų namo. Salės prieangyje jį pavijo A. J. ir sudavė kelis smūgius. Žalos priteisti neprašo. Kartu su juo iš salės išėjo D. P. Kai jis „gavo“, jo nebematė.  Įsiminė, kad jam trenkė raudonai apsirengęs (raudona striukė ar džemperis) žmogus. Į nugarą gavo apie aštuonis smūgius. Neskaičiavo.Nuo smūgio į veidą sužalojimų nebuvo, tik kurį laiką negalėjo sukąsti.  Žmogus su raudonu džemperiu rankoje turėjo blizgantį daiktą. Sakė, kad turėjo metalinį rutulį, mano, tai nedaug skiriasi. Matė, kad tai buvo ne peilis. Matė to „rutulio“ tik vieną briauną. Į medikus nesikreipė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(byloje I tomas, b.l. 75).

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta: S. D., A. Š., M. A., kitą iš pravardės –„ Ž.“. Yra apie S. D. girdėjęs ir šokiuose B. yra matęs, kaimai netoli vienas nuo kito, todėl sako, kad jį žino. Nukentėjusiuosius pažįsta visus, santykiai geri. Apie 22 val. nutarė važiuoti į šokius. Nuvažiavo jis, G. V., D. P. ir V. K.. Gal dar kas buvo, neatsimena. Nuėjo į salę, pabuvo, bet išėjo į kiemą, nes prasidėjo kivirčas tarp Ž. L. ir vaikino pravarde „S.“. Jie susimušė, bet viskas tuo ir pasibaigė. 15 minučių praėjus, nutarė važiuoti namo. Jis ėjo vienas iš pirmųjų link mašinos. Tada mašinos šviesos iš aikštelės užsidegė ir  jis pamatė, kad gal kokie aštuoni žmonės atbėga link jų. Gavo smūgius į šoną ir į koją. Pas tyrėją atpažino, kad tarp tų žmonių buvo M. A., matė, kaip S. link jo bėgo, paskui nubėgo link salės. Kai pajuto smūgius į šoną ir koją, tiesiog nubėgo į tokį miškelį. Po 20 minučių atėjo ir nieko nebebuvo.  Link mašinos ėjo jis, G. V., V. K.. S. M. su D. P. gal ėjo iš paskos. Galvojo atsisėsti į mašiną ir palaukti jų.  Kai spigino šviesos, matė iš aikštelės ateinant tikrai daugiau negu penkis žmones.  Jie kažką turėjo rankose, tiksliai neįvardins, ką, bet ten galėjo būti beisbolo lazdos ar metaliniai strypai. Kaip užpuolė G. V., nematė. Jis buvo už jo per penkis ar dešimt metrų. Pajuto smūgį ir bėgo neatsisukdamas. Pas tyrėją policijoje atpažino, kad jam sudavė M. A., nes jis buvo su baltu džemperiu. Jam sudavė į dešinį šoną, paskui, kai bėgo, pajuto smūgį į koją. Mano, jam sudavė pagaliu ar beisbolo lazda, tiksliai negali pasakyti. Jam sudavė tikrai kažkokiu daiktu, ne ranka. S. D. buvo raudonu džemperiu. M. A. ir S. D. bėgo link jo. Gal S. pamatė, kad M. bėga link jo, tai jis nubėgo link salės.Nematė, ar S. D. ką nors turėjo rankose. M. A. buvo arčiau jo, pajutęs smūgį, jis nebesidairė, nubėgo. Sužaloto G. V. nebematė. Tik grįžęs į savo kaimą sužinojo, kas jis yra išvežtas į Klaipėdos ligoninę. Neprisimena, kaip grįžo prie automobilio ir su kuo grįžo, nes buvo tiek veiksmų, pats buvo šoke. Žino, kad buvo vienas iš Pakruojo. Net neatsimena, ar su juo važiavo kas nors iš dabartinių nukentėjusiųjų. Rankos drebėjo ir važiavo namo. Pretenzijų neturi. Visus kaltinamuosius tą dieną matė – ir salėje, ir prie salės vaikštant. S. D. kartas nuo karto atvažiuodavo į tuos šokius.Tą dieną S. D. buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Baltu džemperiu buvo apsirengęs M. A. Kiti buvo apsirengę džinsais, striukėm, dabar neatsimena.  S. D. tą vakarą prieš muštynes matė prie salės. Salėje gal nematė. Jis matė jį prie salės dėl to, kad ne visą laiką buvo salėje. Neatsimena, ar S. buvo su žmona. Po to jis jį matė, kai bėgo link jo. Koks laiko tarpas praėjo nuo tada, kai matė prie salės iki tada, kai pamatė bėgantį link jo, nepasakys. Matė, kad kai buvo įjungtos mašinos šviesos, link jo atbėgo žmonės su lazdom. Visi atbėgę žmonės turėjo lazdas.S. D. lazdą turėjo.

              Liudytoja A. E. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, kaltinamojo S. D. pavardę žino, kitų pavardžių nežino, piktumų neturi, nukentėjusiuosius taip pat pažįsta iš matymo. Dirba B. laisvalaikio salėje, kultūrinės veiklos organizatore, tai yra organizuoja šokius. Dažnai būna, kad šokiuose jaunimas susimuša, būna, kad ir policiją kviečia, bet kai atvyksta policija, besimušančių nebebūna. Jeigu susimuša, tai iš karto nutraukia šokius, paskui šokių nebūna mėnesį arba du. Paskutiniu metu šokių iš viso nebūna, nes jaunimo nebėra. Šių metų kovo 19 d. kas vyko tiksliai priminti negali, visi šokiai būna labai vienodi. Ji šokių metu parduoda bilietus, surenka pinigus už bilietus, žiūri drausmę. Jeigu pastebi, kad norima muštis, baigia šokius. Žiūri, kas vyksta salėje, o kas vyksta lauke, jeigu jie ten laksto, jai nėra svarbu. Jai svarbu saugoti aparatūrą. Kovo 19 d.  anksti baigė šokius, nes pamatė, kad jaunimas pradėjo lakstyti. Pagalvojo, kad jeigu  jaunimas išlėkė iš šokių, reikia šokius nutraukti. Ji iš karto atėjo į salę, susidėjo aparatūrą, užgesino šviesas, užrakino salę ir  išėjo. Šokiai buvo baigti, apie pusę vienuoliktos jau buvo namuose.   Kas vyko lauke, nematė. Matė tik tiek, kad laksto po gatvę. Jai sunku pasakyti, kurie iš kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų tą vakarą buvo šokiuose, nes jie dažnai lankydavosi šokiuose. Policijos tada nekvietė, nes prieš tai buvo pakviesta policija, kai susimušė visa salė, kol atvyko policija, visi išsilakstė, liko viena laukti policijos, todėl nepatogu buvo prieš policininkus. Tą vakarą nežinojo, kas buvo sumuštas, vėliau sužinojo, kad vaikinui buvo sulaužytas žandikaulis. Kuriam vaikinui buvo sulaužytas žandikaulis, nežino, kadangi  jų pagal pavardes ar vardus nepažįsta. Neprisimena, kuriam iš kaltinamųjų tą vakarą pardavė bilietus, dešimt metų tą patį darbą dirba,  sudėtinga prisiminti. Neprisimena, ar 2011 m. kovo 19 d. salėje  prie salės matė S. D. Kada prasidėjo galimos muštynės gatvėje, tiksliai neprisimena, bet tai buvo nuo pusė vienuoliktos iki vienuoliktos valandos vakaro .Jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu galima remtis. Ikiteisminio tyrimo metu muštynių pradžią nurodė 23 valandą, turėjo būti apie tokį laiką. Negali tvirtinti, kad tą vakarą šokiuose S. D. buvo.

              Liudytoja G. B. parodė , kad pažįsta  kaltinamuosius: S. D., M. A., A. J., A. Š. M. A. ir A. J. yra kaimynai, A. Š. yra pažįstamas, santykiai normalūs. Nukentėjusiuosius pažįsta, vieno vardas E., kito S., kitas pavarde P., nesipykstam. Datos nepamena, atrodo, buvo vasaros pabaiga, žino, kad buvo šeštadienis. M. A. ir A. J. atėjo pas ją paprašyti, kad nuvežtų juos į šokius B. Turėjo važiuoti iš T. kaimo į B. Ji sutiko. Susitarė, kad po šokių jie jai paskambins ir ji atvažiuosiu jų pasiimti. Susėdo į mašiną, ji juos nuvežė į šokius, šokių pradžia buvo pusė devintos vakaro. Mašinoje važiavo trise: aš, A. J. ir M. A.. Ji juos išleido ir parvažiavo namo. Apie 23-24 valandą iš M. A. telefono paskambino A. J. sesuo. Ji buvo panikoje, prašė atvažiuoti pasiimti M. A. ir A. J., nes vyksta muštynės. Pasakė, kad gerai. Ji su S. D. sėdėjo namuose prie kompiuterio. Pasiūlė jam važiuoti kartu, nes tada ji laukėsi. S. D. nenorėjo važiuoti, tačiau ji labai prašė. Pagalvojo, kad jai gali būti blogai, nes jeigu mušasi, niekas nežiūri, kas kaltas, o kas ne. Susėdo abu į mašiną – ji ir S. Nuvažiavo į šokius. Sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipo iš mašinos, priėjo prie greta stovinčio automobilio aikštelėje. Kažkas nuo salės pradėjo sakyti, kad atvažiuoja policija. Visi ateidinėjo į mašinas. Ten buvo iš matymo pažįstami pakruojiečiai, jų buvo daug, gal šeši. Visi pradėjo sėsti į mašinas. Juos (M. A., A. J.) atvedė A. J. sesuo. Dar buvo kažkokia draugė. Sesuo  yra I. J., o tos draugės ji nepažįsta. A. J. ir M. A. sulipo  į jos mašiną. J. prašė parvežti, pasakė, kad mašinoje bus per daug žmonių. Merginos labai prašė ir ji sutiko, nes jos buvo labai išsigandę. Išvažiavo namo. Automobilyje buvo ji – sėdėjo už vairo, S. D. sėdėjo šalia jos, gale sėdėjo M. A. ir A. J., J. ir ta jos draugė. Pokalbis mašinoje buvo apie muštynes, kas mušėsi, abu – M. A. ir A. J. – buvo girti. Konkrečiau kas ką mušė nesakė, tik rytojaus dieną buvo žinoma, kad G. V. buvo sulaužytas žandikaulis. Buvo kalbama, kad žandikaulį sulaužė M. A., ji jį gynė, sakė, kad žmogus nekaltas, to negalėjo būti, nėra mačiusi, kad su kuo nors konfliktuotų. Ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l. 87) sakė, kad  pirmą kartą į šokius nuvažiavo kartu su S. S. ji pasiėmė iš savo tėvų namų. Iš T. kaimo jie išvažiavo trise. Jis atėjo prie stotelės ir įlipo. Į B. nuvažiavo keturiese. B. buvo išlipę ir nuėję prie salės durų. Buvo šokių pradžia – gal apie pusę devintos ar devintą vakaro. Dar net žmonių nebuvo susirinkę. Jie ten nepasiliko, išvažiavo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjai sakė, kad buvo dar kažkokia draugė, tyrėja neužrašė, paklausė, ar žino vardą, pavardę, ji pasakė, kad nepažįsta. Girdėjo, kaip M. sakė, kad trenkė vienam vaikinui, A. irgi kažką sakė, bet ką, negirdėjo. Jų pokalbis buvo bendrai apie muštynes, ką konkrečiai kas mušė, nebuvo įvardinta. Kai nuvažiavo pasiimti vaikinų, M. U. matė. Kai su S. išlipo iš automobilio, priėjo prie šalia esančio M. U. automobilio. M. U. sėdėjo mašinoje su savo drauge. Muštynių nematė, tuo metu visi jau ateidinėjo nuo salės. Kai nuvažiavo į aikštelę, S. kartu su ja priėjo prie M. U. automobilio. Jis nebuvo niekur pasišalinęs. Automobilyje jis jokių įrankių nesivežė. J. sesuo atvažiavo ne su ja, nežino, kaip ji atsirado šokiuose. Nepasakys, kaip buvo apsirengę jos sugyventinis S. D. , A. J., M. A.  Prie kultūros namų buvo priėję, kai atvežė M. A. ir A. J. į šokius, o naktį, kai atvažiavo pasiimti, jie buvo tik išlipę iš automobilio, prie kultūros namų nebuvo.  Tą vakarą nebuvo šalta, ji buvo pasirengusi megztiniu. Ryškiai raudonos spalvos megztinio S. neturi. Raudonos spalvos džemperio ji tarp S. rūbų nėra mačiusi. Ji  kartu su S. D. gyvena apie šešis metus, su draugyste iš viso devynis metus. Gyvena T. kaime, jai priklausančiame name, verčiasi iš S. pajamų. Kai atvažiavo į šokius, tuo metu laukėsi. Būtent dėl to kartu pasikvietė S. Tuo metu jai galėjo būti šešių mėnesių nėštumas. Kai M. A. ir A. J. vežė į šokius, jie buvo išgėrę. Kai atvažiavo jų pasiimti, jie buvo girtesni. M. U. draugė (sugyventinė) yra I. G. Negali pasakyti, kokia mašina jie tada buvo atvažiavę,spalvos neprisimena. Jie su M. U. kalbėjosi per automobilio langą, jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Yra įsitikinusi, kad jai skambino I. J., kad atvažiuotų parsivežti. Tyrėjos, kad išimtų pokalbių išklotines, kuriose matytųsi, kad skambino I. J., neprašė.  S. D. pastaruosius metus labai pasikeitė, - negeria, neberūko, nors buvo visą gyvenimą prarūkęs, džiaugiasi, kad teistumas išnyko, norėjo tapti medžiotoju. Į šokius nei abu, nei jis vienas neina. Jis per tris mėnesius gal kartą išgeria ir viskas. Namuose nėra mačiusi rutulio su spygliais ar kokių lazdų, vienintelis tinkantis į ginklus daiktas, – pečiaus žarsteklis. Važiavo automobiliu, kuris priklauso jai, vairavo ji, juo visada važinėju ji, S. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilyje nėra mačiusi kamuolių su spygliais ar kažko panašaus. Nuo įvykio praėjus apytiksliai dviems mėnesiams, pas juos atvažiavo daryti kratos, galėjo būti birželio 15 d. Nepasakė konkrečiai, ko ieškoti atvažiavo. Spintą apžiūrėjo patys, rūbų parodyti neprašė. Kratos metu raudonos spalvos rūbo ar net su raudonais dryžiukais nerado. Beisbolo lazdos ar kamuolio nerado. Kai atvažiavo daryti kratos birželio mėnesį, policijos darbuotojai paklausė, ar turim ką slėpti, pasakė, kad ieško nusikaltimo padarymo įrankių, paklausė „ar narkotikų nerasiu?“, minėjo kontrabandą.  Neturėjo galimybės kažką paslėpti, pasiruošti kratai. Kratos metu S. dirbo, jo namuose nebuvo.

              Liudytojas V. K. parodė ,kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, pavardę žino tik S. D., žino kitų pravardes – „M.“, „Ž.“, dar vieno visai nepažįsta. Su jais nebendrauja, piktumų neturi. Nukentėjusiuosius pažįsta, visų pavardes žino. Iš nukentėjusiųjų vienas yra mano pusbrolis – G. V., kiti nukentėjusieji yra jo draugai. Santykiai su jais draugiški. Datos nepamena, kada buvo sužalotas jo pusbrolis G. V. Jam atrodo, buvo pavasaris, mėnesio neprisimena. Su draugu E. J. atvažiavo į šokius B., nuėjo į šokių salę. A. E. jų neįleido, jie prie salės parūkė ir ėjo link mašinos. Jų mašina stovėjo aikštelėje tiesiai priešais kultūros namus. Tai buvo VW GOLF mėlynos spalvos automobilis. Automobilį tada vairavo E. J. Jie į šokius atvažiavo apie 22 valandą. Jų į salę neįleido, nes neturėjo pinigų bilietams. Kai ėjo link mašinos, juos apšvietė vienos mašinos lempos, išgirdo kažkokius balsus, girdėjosi, kad kažkas link jų bėga, jis pasitraukė toliau, išgirdo garsą tarsi pagaliai lūžtų ar dar kas, ir pradėjo bėgti į P. Paskambino savo draugui G. K., jis atvažiavo ir parvežė į namus. Grįžo namo, jam paskambino teta, pasakė, kad G. V. išvežė į ligoninę. Su teta D. V. nuvažiavo į ligoninę ir tada pamatė G.  Jie į šokius atvažiavo keturiese: jis, E. J., G. V. ir dar buvo kažkoks D. Dabar suabejojo, ar jis buvo. D. nepažįsta, jo pavardės nežino, jis buvo iš P. Kai buvo ant kelio, jiems kažkokia mašina pašvietė į akis. Ta mašina stovėjo aikštelėje. Galvojo, kad čia tik šiaip ir ėjo toliau. Jie atsitraukė, sustojo ir paskui išgirdo balsus. Kokiu atstumu tie balsai buvo, negali pasakyti. Mano, kad kažkas ėjo link jų. Buvo tamsu, nematė, keliese ėjo ir kas. Mano, kad buvo ne vienas, o keliese. Automobilis tik įjungė šviesas ir išjungė. Šviesos nuo kultūros namų nebešvietė, o nuo stulpų ten apšvietimo nėra. Kai pamatė, kad kažkas eina link jų, pagalvojo, kad žmonės išlipo iš mašinos ir eina į šokius, todėl jie toliau ėjo link mašinos. Vėliau išgirdo, kad einantys žmonės pradėjo rėkauti. Jis atsitraukė į dešinę pusę, link savo P. kaimo, tuoj pat išgirdo lyg pagalio smūgį į asfaltą. Tada pradėjo bėgti į kaimo pusę. Kokius žodžius tie žmonės rėkė, neprisimena ar paprasčiausiai nesiklausė. Gal ir šaukė „šitie“, bet dabar nebeprisimena. Prieš jį dar bėgo kažkokios dvi merginos. Jis jas aplenkė, jam atrodo, kad jos kurį laiką bėgo iš paskos, paskui gal sustojo. Atsisukęs savo draugų nebematė. Nematė, kad kas nors muštų G. V. ar E. J. Jie iš pradžių atsitraukė, kaip ir jis. Paskui jis paskambino draugui ir jis jį parvežė namo. Namo važiavo 5-10 minučių, jam paskambino mama ir pasakė, kad G. sužalotas, po to teta D. (G. mama) paskambino, jis nuėjo pas tetą D., sėdo į mašiną ir nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje G. šnekėti negalėjo, nes buvo sulaužytas žandikaulis. Kas sumušė G., negali pasakyti. Kaip buvo apsirengę tie žmonės, kurie ėjo į jų pusę, nematė, nes buvo tamsu. Po to įvykio su pusbroliu gal mėnesį nebendravo, nes jis mokėsi, o jis buvo išvežtas į Klaipėdą. Kai G. jau galėjo kalbėti, jie apie muštynes yra kalbėję, bet nieko tiksliai negali pasakyti. Kai ikiteisminio tyrimo metu sakė „visi trys išsiskirstėme“, turėjo omenyje, kad tie trys tai jis, G. V., E. J. Teisėjai atsakė, kad buvo tamsu, o ne kad žmonės buvo tamsiai apsirengę. Jis net nežiūrėjo į juos (tuos, kurie ėjo), ėjo link mašinos ir tiek. S. D. tada nematė.

              Liudytojas M. Š. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, vieno iš jų pravardę žinau – „Ž.“ (A. J.), kitas – S. (S. D.), anas – „M.“ (A. Š.), kito nežino, santykių su jais nėra jokių. Nukentėjusiuosius pažįsta (vardija), yra draugai. Datos neprisimena. Stovėjo prie salės, visi ėjo link mašinų, prasidėjo muštynės, visi pradėjo bėgioti, o jis įėjo atgal į salę. S. M. atėjo jam iš paskos. „Ž.“ (A. J.) puolė ant S., jis pribėgo, tada „Ž.“ atsitraukė ir išėjo. Tada jie išėjo į kiemą ir juos parvežė namo. Tuo metu, kai vyko konfliktas, buvo šokiuose. Tą vakarą šokiuose matė visus keturis nukentėjusiuosius. Iš kaltinamųjų matė „Ž.“ (A. J.). Konfliktas vyko lauke, valandos neatsimena, šokiai dar vyko. Išėjo į kiemą, nes viduje pasidarė karšta, atsivėsinti. Kieme visi kalbėjosi, nutarė, kad nebeįdomu, reikia važiuoti namo ir visi ėjo link mašinų.  Jie buvo atėję pėsčiomis su draugais, tada gyveno P., dabar gyvena Pakruojyje. Kai išėjo iš salės, visi ėjo link mašinų, įsijungė vienos mašinos šviesos ir ten pradėjo muštis. Buvo tamsu, kaip mušėsi nematė, tik girdėjo. Per visas muštynes tos mašinos šviesos buvo įjungtos. Kai įėjo į salę, „Ž.“ priėjo prie S. ir pradėjo muštis viduje, prie įėjimo į salę, kai tuo metu vyko muštynės lauke. Iš pradžių jis su S. įėjo į salę, po to įėjo „Ž.“. Jis S. mušė rankomis į nugarą. Jis „Ž.“ atitraukė. Kai vėl išėjo į lauką, muštynės buvo pasibaigę. Ar išėjo tada į lauką vienas ar su S., neatsimena. Kažkas sustojo ir juos su S. ir jo sese parvežė namo. Kas juos parvežė, neatsimena. Grįžo trise. Nematė, kad kas nors S. muštų lauke.  Nukentėjusieji po muštynių jam nieko nepasakojo. Kas nuėjo pirmi nuo salės durų, nematė. Nežino, tarp ko vyko muštynės. Nukentėjusieji nuėjo pirmi prie mašinų, jis liko stovėti prie durų. Įėjus į patalpą, ten yra koridorius iki salės. Jis pamatė muštynes ne salėje, bet koridoriuje: S. mušė „Ž.“. Tai pamatė atsisukęs. Po jo atėjimo į vidų tai įvyko gana greitai. Išeitų, kad S. nuo kitų trijų nukentėjusiųjų atsiskyrė ir atbėgo į salę. Tą vakarą S. D. nematė. Nematė ir žmogaus raudonu džemperiu. A. J., mušdamas S., rankose nieko neturėjo. S. M. po smūgių nebuvo sužalotas, jis matė jam „Ž.“ suduotus 3-4 smūgius.

              Liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, santykiai normalūs, nukentėjusiuosius pažįsta iš matymo, nesipyksta. Žino, kad yra iškviestas dėl muštynių B. kaime. Kada tai buvo, neatsimena. Buvo tada šokiuose su A. Š., pravarde M., į šokius nuėjo pėsčiomis. Jis buvo išgėręs, A. Š. – irgi. Kažkas susimušė ir jie išėjo. Jis asmeniškai nematė, kas ten mušėsi. Tą vakarą šokiuose su kažkuo  jis buvo sukonfliktavęs žodžiais, dabar jo pavardės neprisimena, gali būti, kad su Ž. L.  Konfliktas vyko lauke prie salės. Tiksliai nepamena, ar susistumdė. Juos išskyrė A. Lauke muštynių nematė. Matė, kad tuo metu vyko „judėjimas“, visi lakstė. Negali pasakyti, kas su kuo mušėsi. Jis muštynėse nedalyvavo. Jis išėjo namo su A. Š. Su A. Š. šokiuose buvo išsiskyrę – buvo ir vienas, ir su juo. Negali pasakyti, kiek laiko jie nebuvo kartu. Ar nukentėjusiuosius tada matė šokiuose, dabar neatsimena, nes tai buvo prieš daug laiko. Iš kaltinamųjų vieną A. Š. tą vakarą matė.   Po to, kai apsistumdė su Ž. L., jis su A. Š. netrukus išėjo namo. Nežino, kada vyko muštynės – iki jo susistumdymo su Ž. L. ar po susistumdymo. Gali būti, kad susistumdė po to „judėjimo“ (muštynių). Šokiai pasibaigė tuo metu, kai vyko „judėjimas“, po to susistumdė su Ž. L. Ar A. Š. buvo kartu su juo per tą „judėjimą‘, neatsimena. Tai vyko prieš daug laiko, todėl neprisimena, ar matė muštynių pradžią. Tą vakarą buvo girtas, nuo girtumo vos laikėsi ant kojų, dėl to blogai atsimena įvykius.

              Liudytoja S. V. parodė , kad kaltinamuosius pažįsta visus iš matymo, daugiau bendrauja su A. Š., su kitais nebendrauja, piktumų neturi. Nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai geri.  Žino, kad čia yra pakviesta dėl muštynių B. kaime. Daug muštynių neteko matyti. Buvo 2011 m. kovo mėnuo. Buvo su drauge I. J. šokių salėje, po kiek laiko atėjo vedėja ir pasakė, kad šokiai baigti, nes prasidėjo muštynės. Jos susirinko savo striukes, po to Ieva kažkam skambino, kad atvažiuotų jų parvežti. Pasiėmė striukes ir išėjo į mašinų stovėjimo aikštelę. Atvažiavo jų pasiimti ir išvažiavo.  Kad prasidėjo muštynės, pasakė vedėja (organizuojanti šokius moteris). Kiek atsimena, muštynės salėje nevyko, atrodo, jos vyko lauke. Kai abi su Ieva išėjo iš salės, matė, kad lauke buvo daug žmonių, buvo tamsu, ji nieko daug nepastebėjo, nuėjo ir viskas. Kam skambino I. J., nežino, jų pasiimti atvažiavo G. ir S. D. Neatsimena, su kokiu automobiliu jie buvo. Automobilį vairavo G. Kas kartu su jais buvo, neatsimena. Ar kas nors su jais kartu važiavo, neatsimena, nes tai seniai buvo. Kai priėjo prie automobilio, S. D. sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, jie pasisveikino ir išvažiavo. Kaip jis buvo apsirengęs, neatsimena, buvo tamsu, gal su kokiu treningu. Labai nesigilino, kas kaip apsirengęs. Šalia jos sėdėjo draugė, dar buvo kažkoks vaikinas. Kiek atsimena, automobilyje niekas nekalbėjo apie muštynes. Nepamena, kurioje vietoje būdama Ieva skambino. Jos nuo salės iki aikštelės nubėgo, nesigilino, ar vyksta muštynės, bijojo pačios „gauti“. Neprisimena, ar jos pirmos nuėjo į aikštelę ir jie paskui atvažiavo, ar jie pirmi atvažiavo, o jos atėjo paskui. Jai atrodo, kad tada, kai atėjo, jie jau kurį laiką buvo. Paskambinę, atrodo, jos dar nuėjo į tualetą, vaikščiojo neilgai ir jie gana greitai atvažiavo. Pažįstamų žmonių aikštelėje tada nematė. Matė tą momentą, kai jų atvažiavusi pasiimti mašina įvažiavo į aikštelę.  Atrodo, kad J. brolis A. J. kartu su jomis važiavo, mašina buvo pilna. Iš mašinos keleivių ją pirmą paleido, nes jos namai buvo arčiausiai. Pokalbių, kurie vyko mašinoje, nepamena .Prie automobilio nuėjo dviese su I. Kai atėjo, jie netrukus ir atvažiavo. Paskambino jiems ne lauke. Neatsimena, ar šalia jų automobilio stovėjo koks nors kitas automobilis, gal ir buvo kokių mašinų. Neatsimena, ką iš nukentėjusiųjų tą vakarą matė šokiuose. Iš kaltinamųjų pačioje šokių pradžioje matė visus kaltinamuosius, nors S. šokiuose nebuvo, o kitus, atrodo, matė.  M. U. nepažįsta. S. D. ir G. B. trumpam išlipo, pasisveikino ir jie netrukus išvažiavo. Kiek atsimena, jie daugiau su niekuo nesikalbėjo. Kaip jie išlipo, matė. S. D. nebuvo nuėjęs nuo automobilio. Nuo pat kovo mėnesio yra dėl šių įvykių apklausiama pirmą kartą. Nelabai atsimena įvykius. Faktą, kad važiavo tuo automobiliu, tikrai atsimena.

              Liudytoja I. J. parodė, kad kaltinamasis A. J. yra jos brolis, M. (A.) žinau, kad iš to paties kaimo, kitas – S. D., su juo tik pasisveikina, šalia S. sėdinčio vaikino nepažįsta(apie A. Š.). Iš nukentėjusiųjų pažįsta du – S. (M.) ir D. (P.) – nes iš tos pačios mokyklos, kitų nepažįsta. Santykiai normalūs. Prieš metus, kovo mėnesį, ji su drauge S. buvo šokiuose B. kaime. Ten buvo nuo pat šokių pradžios. Atėjo pėsčiomis. Šokiuose matė D. ir S. (nukentėjusiuosius) ir savo brolį A. J. Šokiai baigėsi tuo, kad kai jie šoko, atėjo vedėja ir pasakė, kad šokiai baigti, nes susimušė. Ji, dar būdama salėje, paskambino G. Nepamena, ar iš savo telefono skambino, tuo metu turėjo ir brolio telefoną, nepamena, iš kurio telefono skambino. Su G. buvo pažįstamos. Žinojo, kad, jeigu reikės, G. galės atvažiuoti parvežti, nes ne vieną kartą yra buvę, kad parveždavo. G. paskambinusi pasakė, kad atvažiuotų parvežti, nes lauke susimušė.  Jai tada buvo 16 metų. Po to, kai paskambino, jis su I. susirado striukes, apsirengė, paskui ėjo į tualetą, kuris yra salės patalpose, vėliau išėję pasižiūrėjo prie pat salės, ar nesimato mašinos. Aikštelė nuo salės yra tokiu atstumu kaip per salę (30 metrų). Tarpas nuo salės iki aikštelės nebuvo apšviestas. Neprisimenu, ar aikštelėje mašinos  stovėjo su įjungtom šviesom. Neprisimena, ar  matė kaip atvažiavo mašina, atrodo, kad kai nuėjo į aikštelę, ji jau buvo. Mašina atvažiavo G. su S. Kai stovėjo prie salės durų, buvo tamsu, nieko nesimatė, šūkavimų negirdėjo, lakstymų nematė. Namo išvažiavo ji, S., G., S., jos brolis A. J. Neprisimena, ar aikštelėje S. buvo išlipęs. Šalia G. mašinos lyg kažkokia mašina buvo, jie dar su kažkuo kalbėjo. Nuo įvykių visą tą laiką jos niekas apie tai neklausinėjo. Smulkmenas nelabai prisimena. Gali patvirtinti, kad tikrai tą vakarą išvažiavo tuo automobiliu ir tikrai jų atvažiavo pasiimti. S. D. tą vakarą šokiuose nematė. Neprisimena, kaip jis tą vakarą buvo apsirengęs.  G. atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos GOLF-u. Jos brolis šokiuose buvo girtas. Po įvykio su broliu apie muštynes tuose šokiuose neteko kalbėti. B. kultūros namuose muštynės kartais būna. Neprisimena, ar aikštelėje buvo daugiau automobilių, kai nuėjo į aikštelę.  Neprisimena tiksliai, ar S., kai atėjo, sėdėjo mašinoje, ar stovėjo prie mašinos. M. U. nepažįsta. S. aikštelėje lyg kalbėjo su vyru.

              Liudytojas M. U. parodė, kad   2011 m. kovo 19 d. buvo B. prie šokių salės ir vyko muštynės. Muštynes matė ne pirmą kartą. Šias muštynes prisimena, nes buvo pirmą kartą po ilgo laiko atvažiavęs į tą kaimą. Nieko daug nematė. Jis buvo mašinoje, uždegė lempas ir pamatė, kad mušasi. Į B. kaimą atvažiavo kartu su sugyventine I. automobiliu FORD ESCORT. Stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie kultūros namų, nuo jų 70 metrų atstumu. Kai tik atvažiavo į B., išjungęs automobilio šviesas, sustojo aikštelėje. Iš pradžių muštynių nebuvo. Buvo kartu su sugyventine nuėjęs į salę, ten tebuvo 5-6 žmonės, tada jie grįžo į mašiną ir laukė, gal daugiau žmonių susirinks, pažįstami atvažiuos. Kai atvažiavo, šokiai jau buvo prasidėję. Paskui susirinko truputį liaudies. Viena mašina atvažiavo, antra mašina atvažiavo. Kažkas susimušė. Kad susimušė, suprato iš to, kad pamatė, jog vyko „judesys“, susistumdymas. Jis įjungė automobilio šviesas pažiūrėti, kas vyksta. Matė iš matymo pažįstamus titoniečius. Nukentėjusiųjų jis nepažįsta, tada nematė. S. D. tą vakarą matė. Jis atvažiavo vėliau, kai buvo prasidėjęs susistumdymas. Prie jo tą vakarą buvo atbėgę vaikai iš T. kaimo, jis jų nepažįsta, prašė pagalbos. Pasakė, kad negali padėti, nesikiš. Užsidarė langą ir toliau sėdėjo. Muštynės įvyko, kažkas daužėsi, daužėsi, jie tikriausiai pasiskambino S. (D.). Paskui visi išsiskirstė. S. D. atvažiavo į B. su G., jis priėjo prie jo, įsėdo į jo automobilį, pakalbėjo porą-trejetą minučių, po to jis susirinko tuos vaikus titoniečius ir išvažiavo. Jis iš paskos išvažiavo. S. D. su G. atvažiavo „golfu“. Muštynės jau buvo į pabaigą. Kaip atvažiavo S. D., matė, jis atvažiavęs savo automobilį pastatė netoli jo. Jis niekur iš aikštelės nebuvo nuėjęs, buvo tik prie jo atsisėdęs. Iš kaltinamųjų pažįsta A. Š. ir S. D., o kitus kaltinamuosius – iš matymo. A. Š. buvo šokiuose, S. D. atvažiavo prie jo, kitus du irgi matė. Konflikte iš kaltinamųjų matė (parodo) M. A. Jam sunku pasakyti iš pavardžių, ką matė, nes tuos vaikus  buvo matęs tik prieš keletą metų. Į G. automobilį susėdo ir merginos, ir vaikinai. Jų buvo daug. Ar į tą automobilį įsėdo kas nors iš kaltinamųjų, nežino, į tai neatkreipė dėmesio. Suprato, kad lyg S. buvo atvažiavęs juos parvežti. Sunku pasakyti, kaip tą vakarą buvo apsirengęs S., tamsiai, buvo visas purvinas. Jeigu tą vakarą vyko vienos, ne daugiau, muštynės, jis tuo laiku buvo B. Muštynių gerai nematė. Jam atrodo, muštynės nevyko ilgai, į laiką nežiūrėjo. Muštynėse matė tą su juoda striuke (rodo į M. A.). Nematė, ar jis laikė ką nors rankose ar nelaikė, ką muštynėse veikė, tik matė, kad sujudime dalyvavo. Negali pasakyti, ar jis kam nors trenkė. Muštynėse dalyvavo daug žmonių. Dalyvavo vaikinai. Ar muštynėse dalyvavo nukentėjusieji, nežino. Kad dalyvavo M. A., sako dėl to, kad jį pažįsta, o nukentėjusiųjų nepažįsta, todėl negali pasakyti, ar jie dalyvavo. A. Š. matė tuo metu „plavinėjantį“ girtą. A. J. nematė, ar dalyvavo muštynėse, bet ten jis buvo. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo jo, S. D. automobiliai ir dar du automobiliai – keturios mašinos iš viso. Nematė, ar prieš pat muštynes ar muštynių metu atvažiavo koks nors automobilis. Ar pasibaigus muštynėms, kas nors sėdo į kitas mašinas, išvažiavo, irgi negali pasakyti. B. tą vakarą buvo su I. G. Ji dabar yra užsienyje, kartu dirba, bet šiandien į posėdį atvykti ji neturėjo galimybės – labai brangūs bilietai. Nuo muštynių vietos jo automobilis stovėjo aikštelėje 20-30 metrų atstumu. Jie mušėsi ant kelio. Veidų jis negalėjo įžiūrėti. Vienintelį M. A. gerai matė, kad jis ten lakstė. A. Š. kažkas primušė ir jis dingo. Jam atrodo, jis pats pirmas „gavo“.

              Liudytoja S. V. parodė, kad ji atlikinėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos tyrėja. Kada ši baudžiamoji byla perėjo jos žinion, tiksliai pasakyti negali, bet netrukus po įvykio. Tuo metu, kiek pamena, vieno liudytojo parodymuose buvo nurodytas vienas iš įtariamųjų. Toje byloje apklausė liudytojus, darė atpažinimą, pareiškė įtarimus, apklausė įtariamuosius. Nepamena, ar nukentėjusieji ir liudytojai iš karto įvardijo asmenis, kurie galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką. Be apklausų dar buvo atliekamos kratos. Kratos buvo atliekamos pas įtariamąjį S. D.,  kratą darė V. V. ir R. T. Pas įtariamąjį buvo ieškoma įrankio, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, – metalinio rutulio. Įrankis nebuvo surastas. Negali pasakyti, kas iš nukentėjusiųjų ar liudytojų nurodė nusikaltimo įrankį. Iš pradžių buvo žinoma, kad buvo panaudotas kažkoks įrankis, bet tiksliai nenurodytas, koks. Negali nurodyti, kas tą įrankį įvardijo. Krata buvo atlikta tik po trijų mėnesių nuo šio įvykio dėl to, kad iš pradžių buvo nurodyta, kad buvo panaudotas kažkoks metalinis įrankis, bet nebuvo nurodyta, koks konkrečiai, nežinojo, ko ieškoti, visų metalinių įrankių nesurinksi, reikėjo kažkokio konkretumo, todėl kratą darė vėliau, kai žinojo, ko ieškoti. Raudono džemperio neieškojo gal dėl to, kad tuo metu tai neatrodė reikalinga. Atpažinimas iš nuotraukų buvo daromas po to, kai pirmoje apklausoje G. V. nurodė, jog jį sumušė S. D., parodymų užtvirtinimui.  Jeigu neparodysi nuotraukos, tai nežinosi, kad tai būtent tas asmuo. Reikėjo įsitikinti, kad S. D. yra tas pats asmuo, apie kurį kalba nukentėjęs.  Prieš atlikdama apklausą, kokiam nors nukentėjusiajam ji neaiškino, kas toks yra M. ar panašiai, nepadėjo suformuluoti pozicijos. Tik pamena, kad vieno iš nukentėjusiųjų mama jai paskambino, buvo susitikę, prašė, kad nereikėtų sūnui liudyti teisme, nes jisai labai bijo įtariamojo S. D. Klausė, ar yra realių grasinimų, ji sakė, kad kol kas negrasina. Paaiškino, kad jeigu bus grasinama, kreiptųsi į policiją. Pirmosios apklausos buvo vykdomos ne jos, ne ji važiavo į įvykį.

              Liudytojas V. V. parodė, kad jis šioje byloje apklausinėjo nukentėjusiuosius ir liudytojus. Atsimena, kad apklausinėjo nukentėjusiuosius G. V. ir S. M.. Kiek pamena, kažkas nurodė įtariamuoju S. D. Dabar nepasakys, kuris iš liudytojų. Dar atlikinėjo kratą pas S. D., ieškojo rutulio su spygliais. Kas dar iš pareigūnų darė kratą, nepamena .Darant kratą, S. D. prisijungė pabaigoje .Pareiškiant įtarimus, jis nedalyvavo .Buvo nuvykęs į įvykio vietą, nukentėjusių ten jau nebuvo. Jam bylą atidavė kitos dienos rytą, įvykis buvo naktį. .Dabar nepasakys, kuris nurodė įtariamuoju S. D., kadangi jis  juos apklausė keturis ar penkis. Kiek atsimenu, buvo nurodytas kažkokios spalvos džemperis ar megztinis, spalvos neprisimena. Kodėl krata buvo atlikta po įvykio praėjus trims mėnesiams, nežino. Atsirado įtariamieji ir byla buvo perduota tyrėjai S. V. Nepamena ,kiek laiko toje byloje atlikinėjo veiksmus, nepamena, ar buvo duotas nurodymas ieškoti raudono rūbo kratos metu. Nepamena, ar kuris nors iš nukentėjusiųjų įvardijo tarp tuo metu buvusių asmenų A. B. Negali pasakyti, kodėl jis nebuvo apklaustas.

              Liudytojas R. T. parodė, kad  šioje byloje galėjo dalyvauti, darant kratą pas S. D. namuose. Ko ten ieškojo, nepasakys, nes tai ne jo byla. Kažkokių daiktų. Ar ką rado, neprisimena. Ne vieną kratą atlikinėjo. Kaip surašyta kratos protokole, taip ir buvo. Jeigu nieko nėra įrašyta, vadinasi, niekas ir nebuvo paimta. Krata gali būti daroma ir iš karto po įvykio ir praėjus kažkiek laiko, priklauso nuo aplinkybių. Galima iš karto darant kratą nieko nerasit, o po dviejų trijų mėnesių rasti, kiekviena byla skirtinga, kiekviena situacija skirtinga. Ar kratos metu dalyvavo S. D., negali pasakyti, nes neatsimenu kratos. Pas S. D. yra atlikęs kratas ne vienoje byloje ir ne vieną veiksmą su juo esu atlikęs.

              Iš 2011-10-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad G. V. atpažįsta vaikiną, tai yra A. Š., kuris pirmas trenkė jam į veidą (b. l. 9-10).

              Iš 2011-10-14 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. atpažįsta vaikiną, tai yra S. D., kuris trenkė G. V., vilkėjo raudonos spalvos džemperiu (b. l. 61-62 ).

              Iš 2011-10-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad E. J. atpažįsta vaikiną, tai yra M. A., kuris jam trenkė (b. l. 80-81 ).

              Iš 2011-08-17 specialisto išvados Nr. G 1018/11(04) matyti, kad G. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 13-35).

              Iš 2011-03-20 įvykio vietos protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone B. kaime, netoli kultūros namų ( b.l. 5 ).

              Iš 2011-10-10 akistatos protokolo matyti, kad A. Š. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tai yra sudavęs G. V. (b.l. 125 ).

        Į r o d y m ų   v e r t i n i m a s   i r   v e i k ų   k v a l i f i k a v i m a s

              Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus, - tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo G. V. sveikatą iš chuliganiškų paskatų bei pažeidus viešąją tvarką, yra įrodyta. Teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamųjų A. J., M. A., A. Š. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, - tai yra  pažeidus viešąją tvarką, yra įrodyta.

              Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę  patekti  kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135  ar 138 straipsnio atitinkamą  dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009). Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-249/2009).

Kaltinamieji M. A., A. J., A. Š. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino.

Kaltinamasis M. A. pripažino tai, kas nurodyta kaltinime, – ir smūgių skaičių, ir nukentėjusįjį, kuriam šiuos smūgius sudavė, pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną vyko muštynės ir jis kažką mušė, tiksliai nebeprisimena, tačiau sutinka su viskuo, kas nurodyta kaltinime. Kaltinamasis A. J. dėl pareikšto kaltinimo taip pat prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis sudavė smūgius nukentėjusiajam S. M. Kaltinamasis A. Š. prisipažino, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam G. V. Todėl kaltinamųjų A. J., M. A., A. Š. veiksmai, įvykdyti 2011 m. kovo 19 d. Pakruojo rajone, B. kaime,  teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , kaip viešosios tvarkos pažeidimas , kadangi jie viešoje vietoje, B. kaime, Pakruojo rajone,   prie kultūros namų matant kitiems asmenims,  įžūliais tyčiniais veiksmais , kurie pasireiškė nukentėjusiųjų S. M. , G. V., D. P., E. J. sumušimu , dėl ko jiems  buvo sukeltas fizinis skausmas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams-nukentėjusiesiems bei kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims  ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo S. D. veiksmai, įvykdyti 2011 m. kovo 19 d. Pakruojo rajone, B. kaime,  teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , kaip viešosios tvarkos pažeidimas , kadangi jis viešoje vietoje, B. kaime, Pakruojo rajone,   prie kultūros namų matant kitiems asmenims,  įžūliais tyčiniais veiksmais , kurie pasireiškė nukentėjusiųjų S. M. ir G. V. sumušimu , dėl ko nukentėjusiajam G. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, demonstravo nepagarbą aplinkiniams-nukentėjusiesiems bei kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims  ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo jokių priežasčių. Taip pat darytina išvada, kad nuteistieji veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Pabrėžtina, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-131/2010). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. J., M. A., A. Š., S. D., viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje suduodami smūgius nukentėjusiesiems, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

                   Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. D. veiksmai dėl G. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos.

       Kaltinamasis S. D. kaltu dėl padarytų nusikaltimų iš viso neprisipažino ir neigė, sutrikdęs viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojęs G. V. iš chuliganiškų paskatų. Tačiau jo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti griežtos atsakomybės ir bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 284str.1d., 138 str. 2 d. 8 p. Kaltinamojo S. D. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie neatitinka teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai, prieštarauja liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.

        Nors kaltinamasis S. D. savo kaltės  nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis šokiuose nebuvo ir jokiose muštynėse nedalyvavo, taip pat nesudavė smūgių nukentėjusiajam G. V., taip pat ir kitiems nukentėjusiesiems, tačiau tokie kaltinamojo S. D. parodymai  yra paneigti visumos kitų byloje surinktų įrodymų ir jo kaltė yra įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktais duomenimis, kurie teisme laikytini įrodymais, kadangi jie surinkti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, nepažeidžiant šio kodekso 20 straipsnio reikalavimų. Kaltinamojo S. D. parodymus, kad jis nebuvo B. kaime šokiuose ir nedalyvavo jokiose muštynėse, paneigia nukentėjusiųjų S. M., G. V., D. P. ir E. J. parodymai. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminiame tyrime nenustatyta aplinkybių, dėl ko nukentėjusieji, bent vienas iš jų arba visi keturi kartu, turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį S. D. Nukentėjusieji G. V. ir D. P. parodė, kad S. D. jie asmeniškai nepažįsta, jį pažįsta tik iš matymo, nukentėjusysis S. M. parodė, kad S. D. jis pažįsta kaip asmenį, vardu S., taip pat ir nukentėjusysis E. J. su juo jokių santykių nepalaikė, piktumų ant jo neturi, be to, yra ir nemažas jų amžiaus skirtumas,  kad turėtų bendrų interesų ir turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį S. D. Visi  nukentėjusieji nurodė, kad S. D. buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Nukentėjusysis D. P. tiek  ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus, kad G. V. ir S. M. sumušė S. D. Jis parodė ,kad 2011-03-19 nuvažiavo su draugais į B. kaime vykusius šokius, baigiantis šokiams nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo aikštelėje. Iš aikštelėje stovėjusio automobilio iššoko 4-5 vaikinai. Pažino S. D., kuris rankoje laikė metalinį rutulį. Tuo rutuliu sudavė G. V., kuris nuo smūgio nugriuvo, bet staigiai atsistojo. Po to S. D. priėjo prie jo ir S. M., paklausė iš kur jie yra ,nelaukęs atsakymo, trenkė S. M. į galvą, bet S. M. pabėgo. Po to jis pats pajuto  smūgį į  nugarą, pargriuvo ir užsidengė galvą. Pajuto dar vieną ar du smūgius, atsikėlė ir nubėgo.( t.1., b.l. 57-58). Kitoje apklausoje nukentėjusysis D. P. nurodė, kad G. V. su metaliniu daiktu trenkė  vaikinas su raudonu džemperiu ,vaikiną jis įsidėmėjo, jį pažintų(t.1.,b.l. 59). Iš  2011-10-14 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. P. atpažino vaikiną, tai yra S. D., kuris trenkė G. V., ir kuris įvykio metu vilkėjo raudonos spalvos džemperiu (b. l. 61-62 ).Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis D. P. parodė, kad   jis pamatė link jų bėgančius keturis vaikinus, vienas iš jų  buvo S. D., kurį jis jį atpažino parodymo atpažinti  asmenį pagal fotonuotrauką metu, jis rankoje turėjo metalinį rutulį, kiti rankose turėjo pagalius. Matė, kaip S. D. priėjo prie G. V. ir ta ranka ,kurioje laikė rutulį, trenkė jam į veidą, G. V. nuo smūgio nugriuvo, po to greitai atsistojo ir nubėgo. Tada S. D. priėjo prie jo ir S. M. ,paklausė iš kur jie yra ir S. D. ta ranka, kuria laikė rutulį, trenkė S. į galvą. Pačios muštynių pradžios ,kai G. V. dar buvo sumuštas iki S. D. smūgio, jis nematė ,nes akino automobilio šviesos (t.1.,b.l.71-72 ).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. P. patvirtino ,kad  jie ėjo link mašinos. Užsidegė mašinos, esančios aikštelėje, šviesos, pamatė, kaip visi puola, pagaliai dūžta. Matė, kad S. (D.) buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Jis jį pažino vien dėl to, kad jis buvo prie jų pribėgęs. Matė, kaip jis trenkė G. ir vėl nubėgo. Jis atėjo iš tų šviesų kartu su visais. Kiek žmonių buvo kartu su juo, nematė. Kai kas pasakoja, kad jis kažką turėjo rankose, jis pats nematė, kad jis ką nors turėtų rankose. Jis buvo prie jų – jo ir S. M. - priėjęs, klausė, iš kur jie yra. Nieko nespėjo pasakyti, kai S. M. S. D. sudavė . S. D. pažino iš raudono džemperio. Įvykio metu S. D. pažinojo iš matymo, pavardės nežinojo. S. D. pavardę sužinojo iš draugų. Apie muštynes kalbėjo, kai  važiavo namo, kažkas paminėjo, kad S. D. buvo apsirengęs raudonu treningu. Jis klausė, kas buvo raudonu treningu, kažkas iš važiavusių mašinoje pasakė, kad S. Tuo metu sakė pavardę, ne vardą. Patvirtino, kad teismo salėje esantis žmogus (S. D.) yra tas pats, kuris trenkė G. V.

Nukentėjusysis S. M. patvirtino, kad jis su D. P. jau ėjo iš salės į lauką, kai juos apspigino šviesos. Užsimerkė, atsimerkė, pamatė, kad šalia jo iš sudėjimo  buvo „S.“, kuris paklausė: „iš kur esi?“, jis nespėjo net pasakyti, iš kur, gavo į skruostą, matė, kad kažkas blizgėjo, tikrai ne iš kumščio gavo. Tada pasileido bėgti į salę, nubėgo į salę, tada pribėgo „Ž.“ iš už nugaros ir sudavė kelis kartus į nugarą. Smūgių neskaičiavo.  M. Š. „Ž.“ nuvijo nuo jo. S. M. taip pat nurodė ,kad įsiminė, kad jam trenkė raudonai apsirengęs (raudona striukė ar džemperis) žmogus.  Žmogus su raudonu džemperiu rankoje turėjo blizgantį daiktą. Sakė, kad turėjo metalinį rutulį, mano, tai nedaug skiriasi. Matė, kad tai buvo ne peilis. Matė to „rutulio“ tik vieną briauną .

Nukentėjusysis E. J. patvirtino, kad  jis ėjo vienas iš pirmųjų link mašinos, link mašinos ėjo jis, G. V., V. K. S. M. su D. P. ėjo iš paskos. Mašinos  iš aikštelės  šviesos užsidegė ir kai spigino šviesos, matė iš aikštelės ateinant tikrai daugiau negu penkis žmones, kurie kažką turėjo rankose, ten galėjo būti beisbolo lazdos ar metaliniai strypai. Gavo smūgius į šoną ir į koją, matė, kaip S. (D.) link jo bėgo, paskui nubėgo link salės. Kaip užpuolė G. V., nematė. Jis buvo už jo per penkis ar dešimt metrų. Pajuto smūgį ir bėgo neatsisukdamas. Pas tyrėją policijoje atpažino, kad jam sudavė M. A. kažkokiu daiktu, ne ranka. S. D. buvo raudonu džemperiu. M. A. ir S. D. bėgo link jo. Gal S. (D.) pamatė, kad M. bėga link jo, todėl jis (D.) nubėgo link salės. Nematė, ar S. D. ką nors turėjo rankose. M. A. buvo arčiau jo, pajutęs smūgį, jis nebesidairė, nubėgo. Sužaloto G. V. nebematė. Visus kaltinamuosius tą dieną matė – ir salėje, ir prie salės vaikštant. S. D. kartas nuo karto atvažiuodavo į tuos šokius. Tą dieną S. D. buvo apsirengęs raudonu džemperiu. Baltu džemperiu buvo apsirengęs M. A.  S. D. tą vakarą prieš muštynes matė prie salės.  Jis matė jį prie salės dėl to, kad ne visą laiką buvo salėje. Neatsimena, ar S. buvo su žmona. Po to jis jį matė, kai bėgo link jo. Koks laiko tarpas praėjo nuo tada, kai matė prie salės iki tada, kai pamatė bėgantį link jo, nepasakys. Matė, kad kai buvo įjungtos mašinos šviesos, link jo atbėgo žmonės su lazdom. Visi atbėgę žmonės turėjo lazdas. S. D. lazdą turėjo. Nuėjo ant kelio ir link jo atbėgo.

Nukentėjusysis G. V. patvirtino, kad ėjo link mašinos, pamatė, kad užsidegė šviesos automobilio, iš jo išlipę žmonės pasileido  bėgti link salės. A. Š. bėgo link jo, trenkė kumščiu į veido sritį vieną kartą. Jis po to pasisuko ir pamatė, kaip jam trenkė M. A.  Kažkas dar jam iš šono pribėgęs trenkė pailgu daiktu iš vienos pusės, paskui iš kitos. Tiksliau, kai sukosi į šoną, pamatė, kad jam kažkas su kažkuo trenkė.  Kuo trenkė M. A., nežino. Nuo smūgio galva pasilenkė į žemės pusę ir jam trenkė per galvą, jis netgi nespėjo galvos pakelti. Kai palenkė galvą, pajuto dar kelis smūgius per galvą, veidą. Vos tik pakeldavo galvą, smūgis vėl priversdavo galvą nuleisti. Kas sudavė kitus smūgius, nematė.  Prie jo buvo ne vienas asmuo. S. D. žino iš matymo, tą vakarą jį matė prie salės ir prie aikštelės. Prie šokių salės S. D. matė einantį takeliu. Jį matė dar prieš muštynes ir negali pasakyti, kiek laiko iki muštynių. Kad jį sumušė S. D., sako pagal draugų parodymus, nes draugai matė, kas jį sumušė, ir davė parodymus.

           Nukentėjusiųjų duoti parodymai yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, jų duotus parodymus patvirtina specialisto išvada dėl nukentėjusiajam G. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais, jais abejoti ir nesiremti,  teismas neturi jokio pagrindo, kadangi  byloje nebuvo nustatyta, jog tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo S. D. buvo susiklostę priešiški ar kitokie negatyvūs santykiai, kurie sudarytų pagrindą nukentėjusiesiems apkalbėti S. D., nepagrįstai apkaltinant jį nusikaltimų padarymu,  jam keršyti ar siekti pasipelnyti iš kaltinamojo. Be to, jie parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už  melagingų parodymų davimą bei prisiekę

          Kad kaltinamasis S. D. buvo atvykęs į B., išlipęs iš automobilio, buvo prie salės, kad tą vakarą vyko konfliktai, patvirtino ir kiti įrodymai. Kaltinamasis A. J. patvirtino, kad kitų kaltinamųjų per muštynes nematė, kartu  jie neatvažiavo, o S. D. buvo matęs salėje. Ar į šokius kartu su G. B. jį vežė ir S. D., jis neatsimena. Jis taip pat patvirtino, kad tą vakarą šokiuose šoko ,gėrė, atvažiavo pakruojiečiai, jų buvo daug, jie pradėjo konfliktuoti valandą prieš tas muštynes ( kuriose nukentėjo V. ir kt.). Jis pats konfliktavo su pakruojiečiais ,iš pradžių konfliktavo lauke, paskui salėje, paskui viskas baigėsi. Pakruojiečiais vadina ne nukentėjusiuosius (V. ir kt.), bet kitus. Kaltinamasis M. A. patvirtino ,kad girdėjo, kad buvo konfliktas su pakruojiečiais, bet jis jų nepažįsta, su jais nesimušė. S. D. matė išlipusį iš mašinos, kai su kažkuo kalbėjosi. Daugiau nematė.  Kai atėjo į aikštelę, S. D. su juo šnekėjosi. Kai jie įlipo, tada atėjo ir S. į mašiną ir jie išvažiavo. Kaltinamasis A. Š. patvirtino, kad šokiuose vyko konfliktas tarp E. V. ir vaikino iš P.,  jis juos vieną sykį išskyrė, jie vėl pradėjo konfliktuoti, jis vėl skyrė ir pats „gavo“, atsikėlęs pamatė, kad visi jau laksto į šonus.  Muštynės vyko tarp daugiau žmonių, ne tik tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų, daugiau žmonių lakstė. Liudytojas E. V. patvirtino, kad tą vakarą šokiuose  jis buvo sukonfliktavęs žodžiais su Ž. L., konfliktas vyko lauke prie salės, tiksliai nepamena, ar susistumdė. Juos išskyrė A. Š. Lauke matė, kad tuo metu vyko „judėjimas“, visi lakstė. Negali pasakyti, kas su kuo mušėsi. Liudytoja A. E. patvirtino ,kad kovo 19 d.  anksti baigė šokius, nes pamatė, kad jaunimas pradėjo lakstyti, pagalvojo, kad jeigu  jaunimas išlėkė iš šokių, reikia šokius nutraukti. Kas vyko lauke, nematė,  matė tik tiek, kad laksto po gatvę. Jai sunku pasakyti, kurie iš kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų tą vakarą buvo šokiuose, nes jie dažnai lankydavosi šokiuose. Kada prasidėjo muštynės gatvėje, tiksliai neprisimena, bet tai buvo nuo pusė vienuoliktos iki vienuoliktos valandos vakaro . Liudytojas M. U. patvirtino, kad   2011 -03-19  B. prie šokių salės  vyko muštynės. Jis buvo mašinoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie kultūros namų, uždegė lempas ir pamatė, kad kažkas susimušė. Kad susimušė, suprato iš to, kad pamatė, jog vyko „judesys“, susistumdymas. Jis įjungė automobilio šviesas pažiūrėti, kas vyksta. Matė iš matymo pažįstamus“ titoniečius“. Prie jo tą vakarą buvo atbėgę vaikai iš T. kaimo,  prašė pagalbos ,jis pasakė, kad negali padėti, nesikiš. Muštynėse dalyvavo daug žmonių. Muštynės įvyko, kažkas daužėsi, jie tikriausiai pasiskambino S. (D.).S. D. tą vakarą matė. Jis atvažiavo vėliau, kai buvo prasidėjęs susistumdymas. S. D. atvažiavo į B. su G., jis priėjo prie jo, įsėdo į jo automobilį, pakalbėjo porą-trejetą minučių, po to jis susirinko tuos „titoniečius“ ir išvažiavo.  Muštynės jau buvo į pabaigą. Liudytoja I. J. patvirtino, kad prieš metus, kovo mėnesį, ji su drauge S. buvo šokiuose B. kaime. Šokiai baigėsi tuo, kad atėjo vedėja ir pasakė, kad šokiai baigti, nes susimušė. Ji, dar būdama salėje, paskambino G. Nepamena, ar iš savo ar brolio telefono skambino. G. paskambinusi pasakė, kad atvažiuotų parvežti, nes lauke susimušė.  Neprisimena, ar aikštelėje mašinos  stovėjo su įjungtom šviesom, neprisimena, ar  matė kaip atvažiavo mašina, atrodo, kad kai nuėjo į aikštelę, ji jau buvo. Neprisimena, ar aikštelėje S. buvo išlipęs. Namo išvažiavo ji, S., G., S., jos brolis A. J. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja S. V.

              Šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų suinteresuotų  grupių parodymai: nukentėjusiųjų ir kaltinamojo S. D. bei liudytojų G. B., S. V. , I. J., M. U. parodymai. Teisme apklausti  liudytojai S. V. , I. J., M. U. ikiteisminio tyrimo metu  jokių parodymų nedavė. Jų iškviesti ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu neprašė ir pats kaltinamasis S. D., kuris ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė. Tik teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. D. paprašė juos papildomai iškviesti ir apklausti. Šie liudytojai davė teisme parodymus, praėjus beveik metams po nusikalstamų veikų padarymo , todėl abejotina ,ar po tiek laiko galėjo taip viską  tiksliai atsiminti. Vertinant  liudytojų G. B., I. J., M. U., S. V. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad liudytoja G. B. yra kaltinamojo S. D. sugyventinė, I. J. yra kaltinamojo A. J. sesuo, M. U. yra S. D. draugas, o S. V. yra I. J. draugė. Taigi toks šių liudytojų statusas jau savaime įpareigoja jų parodymus vertinti ypač atidžiai, nes dėl subjektyvių ar objektyvių aplinkybių liudytojai gali netiksliai atpasakoti įvykių aplinkybes. Šių kaltinamojo S. D. į teisiamąjį posėdį iškviestų bei posėdyje apklaustų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys bei pagrįsti kita byloje esančia medžiaga.  LR BPK 79 straipsnis liudytoją įvardija kaip asmenį, galinti suteikti žinių apie įvykio aplinkybes. Nei vienas iš šių liudytojų – nei G. B., nei I. J., nei M. U., nei S. V. – jokių duomenų apie įvykio aplinkybes nepateikė, visi šie liudytojai tvirtino, kad S. D. buvo apsirengęs ne raudonai, tačiau konkrečių duomenų, kaip jis buvo apsirengęs, nei vienas iš liudytojų nurodyti negalėjo – vieni nurodė, kad jis buvo apsirengęs kažkaip tamsiai, kiti, kad buvo nešvariais rūbais, šių liudytojų parodymai prieštarauja įrodymų visumai, kuri sutampa su nukentėjusiųjų nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Be to, šių liudytojų – tiek G. B., tiek M. U. – parodymai prieštarauja ir paties kaltinamojo S. D. parodymams, tai yra S. D. teisiamojo posėdžio metu 2012-02-08 parodė, kad į šokius M. A. ir A. J. vežė abu su G. B., o liudytoja apklausta G. B. 2011-12-22 posėdyje nurodė, kad jį vežė viena: „važiavome  aš, A. J. ir M. A.“. Liudytojas M. U. nurodė, kad S. D. buvę įsėdęs į jo mašiną, G. B., pats D., I. J. šios aplinkybės nepatvirtino. S. D., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis buvo kaltinime nurodytą dieną atvykęs į B., pasisveikino su šokių vedėja. Šokių vedėja A. E., apklausta liudytoja, teisiamajame posėdyje tos aplinkybės nepatvirtino. Kaltinamasis S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kratą jo namuose, ieškodami metalinio daikto, pareigūnai atliko jam nedalyvaujant, tačiau ant kratos protokolo ir nutarimo daryti kratą yra jo parašas. Taip pat kaltinamasis S. D. nurodė, kad jau septyni metai jis nevaikšto į šokius, liudytoja A. E. parodė, kad S. D. ji pažįsta kaip šokių lankytoją, taip pat nukentėjusiojo S. M. atstovė pagal įstatymą E. M. nurodė, kad tiek S. D., tiek jo sugyventinę G. B. yra mačiusi šokiuose, kadangi ten lankosi dažnai dėl to, kad dirba Pataisos inspekcijoje, vykdo nuteistųjų asmenų priežiūrą.

Liudytojų G. B., S. V. , I. J., M. U. duoti parodymai, kad S. D. muštynėse nedalyvavo, atmestini, kadangi jie prieštarauja aukščiau išdėstytiems nuosekliems byloje ištirtiems įrodymams, kaip kaltinamojo S. D. šeimos narių ir draugų, suinteresuotų bylos baigtimi ir siekiančių padėti kaltinamajam išvengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už jo padarytus nusikalstamus veiksmus. Išanalizavusi parodymus visumoje, įvertinusi liudytojų santykį su S. D. ir jų teikiamos informacijos svarbą, konstatuotina subjektyvi minėtų liudytojų pateikiamų duomenų kilmė, todėl jie negali būti laikomi neabejotinais, tuo labiau, kad byloje surinkti kiti objektyviai patikrinti įrodymai patvirtina visai kitokias faktines aplinkybes.

Tiesioginis nuteistųjų kaltės įrodymas gali būti ir vienintelio liudytojo ar nukentėjusiojo parodymai, jei jie nekelia abejonių ir juos patvirtina kiti įrodymai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 str. 2 d. numatyta tik viena išimtis, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Vertinant atskirų įrodymų šaltinių patikimumą ir  savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties įrodymų šaltinio padarytos veikos apimčiai bei padarytų veiksmų pavojingumo laipsniui. Nagrinėjamu atveju  nukentėjusiųjų parodymai yra  įrodymų šaltinis, kurio patikimumas buvo patikrintas įprastiniais būdais, įvertinus ir subjektyviosios kilmės duomenų patikimumą, ir  jie nekelia abejonių. 

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamojo S. D. veiksmai ,nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo G. V. sveikatą teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p., nes S. D. nukentėjusįjį G. V. sumušė be jokios svarbios priežasties, matant kitiems ten buvusiems asmenims,  tuo parodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nukentėjusysis G. V. buvo mušamas viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, dėl ko kilo sąmyšis.  Visa tai rodo, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka.  Nukentėjusiajam G. V. dėl kaltinamojo S. D. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl kaltinamojo S. D. padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p. ir  BK 284 str. 1 d., sutaptis.

B a u s m ė s   s k y r i m a s

Kaltinamųjų  A. J., M. A. ,A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59str.1d.2p. ). Visų kaltinamųjų  atsakomybę  sunkinanti aplinkybė ,kad nusikalstama veika padaryta ,bendrininkų grupės  (LR BK 60str.1d.2p.).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems S. D., A. J., M. A. ,A. Š. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis S. D. teistas  (t.1.,b.l.130-134,135-142,143-159,160-162) metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t.1.,b.l. 163 ), Pakruojo r. PSPC psichiatrijos įskaitoje, priklausomybių įskaitoje nėra (t.1., b.l. 168), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi, šeimą sudaro vienas asmuo ( t.1.,b.l. 165,166), nedirba (t.1.,b.l.170,171), turto, registruoto jo vardu nėra (t.1., b.l. 172 ),padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgiant į išdėstytą, jis baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme. Kadangi  yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes S. D. padarė du nusikaltimus-nesunkų ir apysunkį ,kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, teistumo neturi, administracine tvarka nebaustas ,charakterizuojamas gerai, dirba ,vykdo individualią veiklą (t.2.,b.l.94), išlaiko du mažamečius vaikus (t.2.,b.l.95,96), todėl laisvės atėmimo  bausmės vykdymas atidėtinas (LR BK 75str.).

Kaltinamasis A. J. neteistas (t.1.,b.l.174), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą, Pakruojo r. PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitoje nėra (t.1., b.l. 190 ),dirba, charakterizuojamas  teigiamai (t.1.,b.l.187,191), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi ( t.1.,b.l. 188), jo šeimą sudaro vienas asmuo (b.l.189), turto, registruoto jo vardu nėra ( t.1.,b.l. 194). Atsižvelgiant į išdėstytą, jis baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str. ).Kaltinamasis A. J. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius ,nes teismas neturi pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 1d.4p.) ,kadangi jis , nors ir neteistas ,tačiau 2008-05-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi A. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284str.1d. buvo nutrauktas ir jis ,kaip nepilnametis, nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas (t.1.,b.l. 175-176),2011-06-14 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu nutrauktas, nes jis nepadarė veikos ,numatytos LR BK 284str.1d.,tačiau jo veikoje buvo nustatyti požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 140str.1d.,kuris yra nagrinėjamas privataus kaltinimo (t.1.,b.l.177-185), jis taip pat metų laikotarpyje  baustas administracine tvarka (t.1.,b.l. 186 ).

Kaltinamasis M. A. neteistas (t.1.,b.l.196), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t.1.,b.l. 197), Pakruojo r. PSPC psichiatrijos įskaitoje, priklausomybių įskaitoje nėra (t.1., b.l. 200), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (t.1., b.l. 198 ),  jo šeimą sudaro vienas asmuo (b.l.199), nedirba (b.l.202,204), turto, registruoto jo vardu nėra (t.1., b.l. 204 ).Atsižvelgiant į išdėstytą, jis baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str.).

Kaltinamasis A. Š. neteistas (t.1.,b.l.206), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą ,metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t.1.,b.l. 207). Pakruojo r. PSPC psichiatrijos įskaitoje, priklausomybių įskaitoje nėra (t.1., b.l. 209), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (t.1., b.l. 208), jo šeimą sudaro vienas asmuo (b.l.210),nedirba (t.1.,b.l.214),  turto, registruoto jo vardu nėra (t.1., b.l. 213). Atsižvelgiant į išdėstytą, jis baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2697,04Lt turtinės žalos, kurią  sudaro netektos pajamos( dėl sužalojimo netektas darbo užmokestis) ir neturtinės žalos atlyginimo.  Turtinė žala yra įrodyta pateiktais dokumentais(t.1.,b.l.49-54), todėl yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo S. D.(CK 6.249 str., BPK 115 str. 6.263 str.). 

Nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000Lt neturtinės žalos, nurodydamas ,kad jis kentė didelį skausmą, jautė nepatogumus valgant, kalbant, bendraujant, buvo pasikeitęs veidas, negalėjo rodytis viešumoje, bendrauti su draugais, dalyvauti žmonių susibūrimuose, šventėse, jam buvo gėda dėl savo išvaizdos, jautė didelį diskomfortą, jam buvo skirtas specialus maitinimas – valgė tik skystą maistą, kuris turėjo nestrigti, traukiant per sukąstus dantis, kad pavalgytų, turėdavo kentėti stiprų skausmą. Nukentėjęs nurodė, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio ir iš karto nepašalinamos jų pasekmės, lieka randų, kuriuos galima pašalinti operacijomis, prie neturtinės žalos priskiriamas ir pasekmės dėl būsimų pasekmių, kaip tai paveiks sveikatą ateityje – ar pavyks sužalojimo pasekmes visiškai pašalinti( jam dabar reikės tvarkytis dantis). 

Nukentėjusiojo G. V. 30000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ,tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo S. D., kadangi žala  buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis G. V. dėl kaltinamojo S. D. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – kentė didelį skausmą, jautė nepatogumus valgant, kalbant, bendraujant, buvo pasikeitęs veidas, negalėjo rodytis viešumoje, bendrauti su draugais, dalyvauti žmonių susibūrimuose, šventėse, jam buvo gėda dėl savo išvaizdos, jautė didelį diskomfortą, jam buvo skirtas specialus maitinimas – valgė tik skystą maistą,  kad pavalgytų, turėdavo kentėti stiprų skausmą, jam buvo  sulaužytas apatinis žandikaulis, buvo nedarbingas, gydėsi, gulėjo ligoninėje, turėjo vykti pas  ekspertus, į  policijos įstaigą, į  teismą, kas taip pat nukentėjusiajam sukėlė nepatogumų. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad neturtinę žalą jis prašo priteisti ir už  sužalojimo pasekmių pašalinimą- jam dabar reikės tvarkytis dantis. 

Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo S. D. kaltę bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį –  padarė  du  tyčinius  nusikaltimus-nesunkų ir apysunkį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį: S. D. nevedęs ,tačiau gyvena su sugyventine, dirba ,išlaiko du vaikus, jokio savo turto neturi, taip pat į tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala , kurią kaltinamasis privalės atlyginti, nukentėjusiajam G. V. padarytas  nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus,  konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. V. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 30000 litų – yra per didelis, todėl mažintinas iki 5000 litų.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a.1 , Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 2811,45Lt  buvo sumokėta už nukentėjusiajam G. V., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo S. D. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (t.2.,b.l.66-73), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį  iš kaltinamojo S. D. (CK 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 str.str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

         S. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138str.2d.8p., ir jį nubausti:

pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8mėnesiams

pagal LR BK 138 str. 2 d.8p.laisvės atėmimu vieneriems metams 

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2d.,5d.1p.,bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą  vienerius metus.

Taikyti LR BK 75str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. D. atidėti vieneriems metams ,įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir  jį nubausti  laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams, įpareigojant  jį neatlygintinai per 3mėn. išdirbti 60valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

                  M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir  jį nubausti  laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams, įpareigojant  jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

         A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir  jį nubausti  laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams, , įpareigojant  jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti  iš S. D. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ,esančiai Europos a.1, Vilnius ,įmonės kodas 191351679 ,atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini),banko kodas 73000,AB bankas „Hansabankas“ 2811,45Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų vienuolikos litų 45 centų litų) civilinį ieškinį

Priteisti iš S. D. a/k (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini),   nukentėjusiajam G. V. gim. 1990-02-20, gyvenančiam  (duomenys neskelbtini), 2697,04Lt ( du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis litus 4 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5000Lt ( penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. V. likusį civilinį ieškinį dėl 25000Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Rima Volikienė