Civilinė byla Nr. e2-373-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00091-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos mažosios bendrijos „Uderna“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ bankrotą tyčiniu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Uderna“ pateikė teismui prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Plienas“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Plienas“ (įmonės) vadovas buvo G. B., o nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. įmonės akcininkai buvo G. B. ir B. B.. Visą laikotarpį nuo finansinių sunkumų susidarymo 2009 metais iki bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas nuolat buvo pardavinėjamas sąmoningai nuostolingai, sąmoningai ir sistemingai buvo sudaromi itin didelio masto ir vertės ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai bei priimami kiti itin nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai, kuriais įmonė prie bankroto buvo vedama tyčia. Iki bankroto bylos iškėlimo dalinai buvo dengiami tik dviejų didžiausių kreditorių – hipotekos kreditorės AB SEB banko ir antros eilės kreditorės atsakovės jungtinės veiklos verslo partnerės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ reikalavimai. Atsakovės 2009 – 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad nuo 2009 metų įmonės veikla nuolatos buvo itin nuostolinga (išskyrus 2012 metus), o veiklos nuostoliai tik ženkliai didėjo. Įmonės vadovas ir akcininkai, kuriems geriausiai buvo žinoma finansinė įmonės padėtis ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais nebuvimas, nevykdė savo pareigos laiku pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad įmonei buvo iškeltos dvi restruktūrizavimo bylos. Nutraukus pirmąją restruktūrizavimo bylą (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi), visi įmonės įsipareigojimai tapo pradelsti ir UAB „Plienas“ tapo nemokia įmone. Nuo 2009 metų įmonės turtas nuolatos ir ženkliai mažėjo. Įmonės valdymo organai pirmosios restruktūrizavimo bylos metu nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įstatymo nustatytu terminu parengti ir pateikti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano projektą, dėl to pirmoji įmonės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Antrosios restruktūrizavimo bylos metu įmonės valdymo organai nevykdė restruktūrizavimo plano, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi restruktūrizavimo byla taip pat buvo nutraukta.
4. Pareiškėjos teigimu, UAB „Plienas“ akcininkai sprendimus dėl restruktūrizavimo priėmė pažeisdami akcijų sutartinio įkeitimo sandorio 11 punkto reikalavimus, kreditavimo sutarčių sąlygas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.185 straipsnio ir Hipotekos įstatymo nuostatas, todėl jų sprendimai dėl įmonės restruktūrizavimo yra niekiniai ir negaliojantys ab initio. UAB „Plienas“ akcininkai net keletą metų nevykdė imperatyvių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepriėmė privalomų sprendimų atkurti nuosavą kapitalą arba likviduoti įmonę. Balansų duomenys įrodo, kad nuo
2017 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. kovo 10 d. įmonės nuosavas kapitalas nuolat, nuosekliai bei itin ženkliai mažėjo.
5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovei jau esant nemokiai ir neturint galimybių atsiskaityti su kreditoriais, buvo sudaryti įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Atsakovė 2005 m. gruodžio 2 d. už 1 060 000 Lt (306 997,22 Eur) nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šį žemės sklypą 2015 m. liepos 21 d. atsakovė fiktyviai pardavė už 34 800 Eur. Šio sklypo pardavimo sandoriu atsakovei buvo padaryta net 272 197,22 Eur žala. Atsakovė 2004 m. balandžio 27 d. įsigijo pastatą – viešbutį su kavine, esantį (duomenys neskelbtini), už 911 280 Lt (263 924,93 Eur). Atsakovės akcininkai 2011 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą turtą parduoti už 555 000 Lt, t. y. net 256 280 Lt (103 185,82 Eur) pigiau, nei įsigijimo kaina. Hipotekos kreditorė davė sutikimą parduoti pastatą už 555 000 Lt sumą, kuri net 1,86 karto mažesnė, nei vėlesnio įkeitimo vertė. Hipotekos kreditorė atsisakė turto įkeitimo už
169 017,61 Eur sumą, tačiau savo reikalavimo įmonei nesumažino. Atsakovė
2014 m. vasario 14 d. pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė buvo iš viso 195 900 Eur, tačiau turtas parduotas už
56 475,90 Eur. Šiuo sandoriu atsakovei buvo padaryta 139 424,10 Eur žala. Turtas buvo įkeistas bankui, tačiau bankas leido turtą parduoti net keletą kartų mažesne nei rinkos kaina. Atsakovė 2012 m. birželio 27 d. pateikė hipotekos kreditoriui prašymą leisti parduoti 3 kotedžus ir inžinerinius tinklus, esančius adresais (duomenys neskelbtini) už 1 500 000 (434 430,03 Eur). Tačiau atsakovės kreditorių komitetas, galimai suklaidintas ir/ar paveiktas, 2015 m. birželio 22 d. priėmė atsakovei ir bankui nenaudingą sprendimą šiuos kotedžus parduoti už ženkliai mažesnę – 237 000 Eur kainą. Atsakovė2018 m. kovo 2 d., likus tik 2 dienoms iki antrojoje restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos, pardavė pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą, esančius adresu (duomenys neskelbtini)už 64 996 Eur, nors šio turto vertė notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 236 167 Eur. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 6 d. jau pasibaigus teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo terminui naujo restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo pardavė bankui įkeistus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovas G. B. 2013 m. spalio 25 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/10/25, kuria išnuomojo 600 kv. m. patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), (faktinis adresas (duomenys neskelbtini)). Šią sutartį G. B. sudarė jau po 2013 m. gegužės 29 d. nutarties iškelti antrąją įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, be kreditorių žinios ir pritarimo, be patalpų įkaito turėtojo sutikimo, nesant parengto restruktūrizavimo plano ir nesuderinęs su teismo paskirta restruktūrizavimo administratore. Atsakovė taip pat atliko Darbo partijos Klaipėdos filialui priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, už kuriuos pastato savininkė neatsiskaitė ir todėl susidarė 437 982,60 Lt (126 848,52 Eur) dydžio skola. Atsakovė dėl skolos priteisimo į teismą nesikreipė, o prieš pat bankroto bylos iškėlimą, t. y.
2019 m. sausio 24 d. atsakovės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti itin didelės vertės debitorinius įsiskolinimus, tarp jų ir ir Darbo partijos 126 848,52 Eur dydžio skolą.
6. Pareiškėjos teigimu, nuo finansinių sunkumų susidarymo 2009 metais iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo nuolatos sudaromi itin didelės vertės įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai taip pat ir su susijusiais asmenimis. Atsakovė, 2005 m. gegužės 25 d. pasirašiusi su banku Kreditavimo sutartį, 2006 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą suteikti akcininkei B. B. beprocentinę 800 000 Lt paskolą. Atsakovės 2019 m. vasario 14 d., likus 7 dienoms iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui pardavė akcininkei B. B. atsakovei priklausančias ir bankui įkeistas komercines patalpas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Atsakovė sudarė daugelį nenaudingų ir žalingų sandorių su UAB „Gebos ekostatyba“, kurios vienintelis akcininkas buvo G. B..
7. Pareiškėja nurodė, kad antrosios restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo metu atsakovė, gavusi banko leidimą, tačiau nesuderinusi su restruktūrizavimo administratore, 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. liepos 22 d. notarinėmis sutartimis pardavė UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą už 12 720 826,19 Lt (3 684 205,92 Eur) sumą ir su banko sutikimu neteisėtai, pažeisdama teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei ĮRĮ 8 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus draudimus, atliko RUAB „Plienas“ bei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ užskaitą, dėl kurios UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ reikalavimas buvo sumažintas net 12 921 298,06 Lt (3 742 266,58 Eur) suma. Tuo buvo pažeistos ĮRĮ normos, CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsikaitymų eiliškumas, bei kitų antros ir aukštesnės eilės kreditorių teisės bei teisėti interesai, sumažintos jų galimybės atgauti skolas. Restruktūrizavimo proceso metu (2018 metais) atsakovė, neteisėtai suteikdama pirmenybę prieš kitus kreditorius, atsiskaitė su UAB „Serfas“. Valstybinė mokesčių inspekcija patikrino įmonės veiklą ir 2019 m. gegužės 29 d. pažymoje nurodė, kad UAB „Plienas“ nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Šis faktas yra savarankiškas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis. Po teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo pabaigos įmonė neteisėtai padengė AB SEB banko reikalavimą iš viso 3 280 000 Eur suma. Mokėjimai bankui buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Visą AB SEB bankas finansinę politiką įmonės atžvilgiu vykdė ir koordinavo banko darbuotoja, kuri buvo paveikta įmonės akcininkų ir vadovo galimu kyšiu ir galimais korupciniais ryšiais, todėl sąmoningai ir tyčia priėmė įmonei, bankui ir kreditoriams itin žalingus sprendimus bei leido atlikti itin žalingus sandorius.
8. BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad įsiteisėjusios teismų nutartys dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo BUAB „Plienas“ turi prejudicinę galią, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog aktualiais laikotarpiais (2011-2013 m.) UAB „Plienas“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau nebuvo nutraukusi veiklos, t. y. atitiko ĮRĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas, atitiko ir likusias ĮRĮ 4 straipsnio 3-5 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas, nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai bei neegzistavo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyti pagrindai atsisakyti iškelti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą.
9. BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų įmonei nekilnojamojo turto sandorių (žemės sklypas (duomenys neskelbtini); viešbutis su kavine adresu (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini); kotedžai adresu (duomenys neskelbtini); pastatai (duomenys neskelbtini); pastatai adresu (duomenys neskelbtini)) pažymėjo, kad visi paminėti turto pardavimo sandoriai buvo įvykdyti, esant atitinkamiems kreditorių nutarimams restruktūrizavimo byloje bei atitinkamiems restruktūrizavimo plano pakeitimams. Visi įmonės skolų nurašymai buvo atlikti turint tam teisinį pagrindą.
10. Pasisakydama dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo sutarčių su UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ nemokumo administratorė pažymėjo, kad jie nebuvo sudaryti atsakovės restruktūrizavimo metu, siekiant užbaigti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo sudarytus preliminarius sandorius. Pagrįsta teigti, kad Klaipėdos apygardos teismas buvo suklaidintas, priimdamas nutartis dėl leidimo parduoti turtą, tačiau formaliai vertinant turtas buvo parduotas esant panaikintoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir esant teismo leidimams. Pasisakydama dėl atsakovės išmokėtų lėšų AB SEB bankui administratorė pažymėjo, kad BUAB „Plienas“ pagrįstai sumokėjo AB SEB bankui 3 280 000 Eur, kurie buvo gauti realizavus bankui įkeistą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos MB „Uderna“ prašymą dėl BUAB Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
12. Įvertinęs tai, kad BUAB „Plienas“ akcininkų (G. B. ir B. B.) bei vadovo (G. B.) veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, teismas sprendė kad klausimas dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, nes per nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi vėl iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nutartis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. Teismas pažymėjo, kad, įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nustatomas faktas, jog įmonė yra moki, nors ir turi finansinių sunkumų, priešingu atveju Klaipėdos apygardos teismas turėjo atsisakyti iškelti UAB „Plienas“ tiek pirmąją, tiek antrąją restruktūrizavimo bylas. Klaipėdos apygardos teismas
2020 m. sausio 29 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tenkino kreditorės UAB „Luodė“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau iš esmės atmetė UAB „Luodė“ pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo išdėstytus teiginius dėl UAB „Plienas“ nemokumo nuo 2010 m. ir konstatavo, jog UAB „Plienas“ jau 2018 m. buvo nemoki. Todėl pareiškėjos prašymo teiginius dėl UAB „Plienas“ nemokumo nuo 2010 metų teismas atmetė kaip nepagrįstus.
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas taip pat nustatė, kad UAB „Plienas“ vadovas G. B. 2019 m. vasario 15 d. pateikė trečią pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Plienas“. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą iki nutarties iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo. Teismas padarė išvadą, kad nuo 2019 m. vasario 25 d. jokie UAB „Plienas“ sandoriai nebuvo galimi be teismo žinios.
15. Teismo nuomone svarbu yra ir tai, kad BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė, būdama profesionali nemokumo bylų specialistė, nesikreipė į teismą nei dėl vieno BUAB „Plienas“ sandorio pripažinimo negaliojančiu ir bankroto pripažinimo tyčiniu, nors tokia pareigą (ne teisę) turi. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Plienas“ sudaryti sandoriai nėra ydingi, neteisėti, o bankrotą pripažinti tyčiniu – nėra pagrindo.
16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad negali pripažinti BUAB „Plienas“ bankroto tyčiniu, nes nenustatė požymių, patvirtinančių, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
17. Pasisakydamas dėl 2022 m. vasario 17 d., likus dienai iki bylos nagrinėjimo pateikto G. B. ir B. B. prašymo sudaryti jiems sąlygas gauti ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu savarankiškai atvykus į teismą, suteikti prieigą prie civilinės bylos EPP sistemoje ir nustatyti jiems 14 dienų terminą nuo ieškinio teksto gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą, žinomą informaciją ir įrodymus, galinčius turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu, teismas nurodė, kad G. B.
2019 m. vasario 15 d. per EPP pateikė teismui pareiškimą dėl trečiosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl konstatavo, kad nuo 2019 m. vasario 15 d. G. B. jau buvo suteikta prieiga prie EPP. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu G. B. 2021 m. gruodžio 15 d. išsiųsta per EPP. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas atmetė G. B. ir B. B. prašymą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Pareiškėja MB „Uderna“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo
2022 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi įtraukė kreditorę UAB „Ladavas“ į bylą trečiuoju asmeniu ir nustatė terminą atsiliepimui pateikti. Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti, tačiau teismas šį atsiliepimą bylos šalims išsiuntė jau po bylos išnagrinėjimo – 2022 m. vasario 21 d., todėl pažeidė bylos šalių teises susipažinti su šio trečiojo asmens atsiliepimu iki teismo posėdžio.
18.2. Teismas nepagrįstai netenkino trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. prašymų leisti susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti atsiliepimą į pareiškimą. Minėtiems asmenims geriausiai žinomos visos su įmonės veikla ir ieškinio dalyku susijusios aplinkybės, todėl jų atsiliepimai į ieškinį yra itin svarbūs teisingam bylos išsprendimui.
18.3. Teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nei viena iš šalių nepareiškė nei prašymo, nei sutikimo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, pasirengimas bylos nagrinėjimui nevyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas privalėjo atsižvelgti į bylos sudėtingumą, ypač didelę kreditorinių reikalavimų apimtį, galimas teisines pasekmes teismui bankrotą pripažinus tyčiniu, į bankroto procese egzistuojantį viešąjį interesą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, sudaryti sąlygas bylos šalims užduoti viena kitai klausimus.
18.4. Teismas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo nevisapusiškai, neįvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Teismas nevertino ginčijamų sandorių, jų ekonominio (ne) naudingumo įmonės finansinei padėčiai ir įtakai įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumos, iš viso nenustatinėjo įmonės nemokumo momento, visiškai nenagrinėjo iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp ieškinyje pateiktų motyvų ir įmonės nemokumo.
18.5. Teismas visiškai nenustatinėjo įmonės nemokumo momento, nors ir konstatavo, kad UAB „Plienas“ jau 2018 m. buvo nemoki. Nenustačius nemokumo momento, negalima teisingai atskleisti bylos esmės.
18.6. Teismas nenagrinėjo pareiškėjos argumentų, kad žalingi sandoriai ir sprendimai buvo sudaryti ir priimti be kreditorių žinios ir po antrosios restruktūrizavimo bylos nutraukimo 2018 metais, kai, anot teismo, įmonė jau tapo nemoki, iki pat 2020 metų, kai buvo iškelta bankroto byla.
18.7. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad akcininkai nutarimus dėl abiejų restruktūrizavimo bylų iškėlimo priėmė neteisėtai, esant akcijų įkeitimo apribojimams ir hipoteka įformintam draudimui be hipotekos kreditoriaus išankstinio raštiško sutikimo (kurio nebuvo) priimti sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo. Todėl akcininkų sprendimai dėl abiejų restruktūrizavimo procesų yra neteisėti ab initio, o ši informacija, nagrinėjant restruktūrizavimo bylų iškėlimo klausimus, nuo teismo buvo nuslėpta.
18.8. Teismas nenagrinėjo, dėl kokių priežasčių nemokumo administratorė nesikreipė į teismą dėl BUAB „Plienas“ sandorių pripažinimo negaliojančiais ir bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorė ne kartą nurodė, kad dėl didelės apimties jai reikia daugiau laiko sandoriams peržiūrėti. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. sausio 31 d. vykusiame kreditorių susirinkime 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas, ar kreiptis į teismą dėl tarp BUAB „Plienas“ ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ sudarytų 2012 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2013 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Kreditorių susirinkimas nusprendė klausimą dėl civilinio ginčo inicijavimo atidėti iki bus išnagrinėta byla dėl UAB „Plienas“ tyčinio bankroto.
18.9. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija patikrino įmonės veiklą, nustatė ir oficialioje pažymoje nurodė, kad UAB „Plienas“ nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Taigi ĮBĮ 20 straipsnio 2 punkte nustatyta aplinkybė, dėl kurios yra preziumuojamas tyčinis bankrotas, yra visiškai įrodyta didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais ir ši aplinkybė laikoma visiškai įrodyta, nes nebuvo paneigta.
19. Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo
2022 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – MB „Uderna“ pareiškimą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas visiškai nenagrinėjo kreditorių, pareiškėjos, taip pat ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kurios galimai lėmė tyčinį bankrotą, taip pat nevertino jokių proceso dalyvių argumentų. Teismas pasisakė tik dėl selektyviai pasirinktų aplinkybių, kad bendrovė buvo restruktūrizuojama nuo 2011 m. sausio 7 d. iki
2011 m. rugpjūčio 9 d. bei nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 17 d., kad nemokumo administratorė nesikreipė į teismą dėl nei vieno atsakovės sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nors tokią pareigą turi.
19.2. Teismo nurodytas nemokumo administratorės neveikimas, t. y. sandorių neskundimas, kuris net nebuvo tirtas ir teismo analizuotas (kodėl neskundė, ar teisėtai elgėsi, neskųsdama, ar buvo prašoma skųsti, ar administratorei nebuvo daroma bendrovės vadovo, dalyvių ar didžiųjų kreditorių įtaka, jog neskųstų ir t.t.) buvo lemiantis, kuris teismui leido konstatuoti, kad sandoriai nėra ydingi ar pažeidžiantys kreditorių ir bendrovės interesus. Taip teismas perleido savo konstitucinę teisingumo vykdymo pareigą nemokumo administratorei ir laikėsi pozicijos, kad visa, ką atliko/neatliko administratorė, yra teisinga.
19.3. Remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei kasacinio teismo suformuota praktika, panaikinus nutartį, byla neturėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos pateiktas pareiškimas tenkinamas.
19.4. Nutartyje nepateiktas įrodymų vertinimas, nutartis nemotyvuota ir iš jo turinio nėra aišku, kokių byloje esančių įrodymų pagrindu teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu.
19.5. Aplinkybė, kad teismas atmetė trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. prašymus sudaryti jiems sąlygas gauti pareiškimą savarankiškai atvykus į teismą, patvirtinta, jog teismui nebuvo svarbu, kokius argumentus ir įrodymus bei paaiškinimus pateiks šie tretieji asmenys, kaip jie ginsis, ir kad galimai tik iš jų procesinių dokumentų gali paaiškėti bylai ypač reikšmingos aplinkybės.
20. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Ladavas“ atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko visus trečiojo asmens argumentus.
21. Atsiliepime į pareiškėjos MB „Uderna“ ir trečiojo asmens UAB „Ladavas“ atskiruosius skundus atsakovės BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė prašo skundus nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskiruosius skundus nurodomi tokie argumentai:
21.1. Pareiškėjos MB „Uderna“ atskirasis skundas pateiktas su trūkumais, kadangi nėra sumokėtas žyminis mokestis.
21.2. Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimą pateikė 2022 m. vasario 17 d., tuo tarpu rašytinio proceso teismo posėdis, kurio metu ir buvo priimta skundžiama nutartis, vyko 2022 m. vasario 18 d. Todėl teismas byloje dalyvaujantiems asmenims trečiojo asmens UAB „Ladavas“ atsiliepimą pateikė tik po skundžiamos nutarties priėmimo ir tai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
21.3. Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi savo iniciatyva įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis įmonės akcininkus G. B. ir B. B. bei nustatė jiems pareigą pateikti atsiliepimus į prašymą. Trečiųjų asmenų pasirinkimas neįvykdyti jiems nustatytos pareigos pateikti atsiliepimą į prašymą dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra subjektyvus minėtų asmenų veiksmas, nesudarantis nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
21.4. Prašymo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka nepateikė nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, todėl teismui nusprendus, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, teismas pagrįstai, remiantis JANĮ 31 straipsnio 3 dalimi, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
21.5. Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualūs pavieniai sandoriai nesudarė visumos, kuriai egzistuojant bankrotas pripažįstamas tyčiniu, be kita ko, po dalies ginčui aktualių sandorių BUAB „Plienas“ vėl buvo iškelta restruktūrizavimo byla, t. y. sandoriai neprivedė BUAB „Plienas“ prie nemokumo, kadangi kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, įmonė nemokia laikytina tik nuo 2018 metų.
21.6. Pareiškėja, dalyvavusi BUAB „Plienas“ valdyme kaip restruktūrizavimo byloje patvirtinta kreditorė, nereiškė jokių pretenzijų dėl eilės sudarytų ir prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu minimų sandorių, t. y. neskundė kreditorių nutarimų/neginčijo sandorių, nors apie juos pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma.
22. Atsiliepime į pareiškėjos MB „Uderna“ atskirąjį skundą tretieji asmenys G. B. ir B. B. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Pareiškėja nenurodė, kaip nemokumo administratorės veiksmai ar neveikimas, inicijuojant atsakovės sandorių patikrinimą arba restruktūrizavimo administratoriaus veiksmai administruojant restruktūrizavimo procesą, nulėmė tyčinių bankroto požymių atsiradimą, tokių administratoriaus veiksmų teismas neturėjo pareigos tikrinti ir vertinti.
22.2. Jokie atsakovės veiksmai, atlikti iki 2013 m. gegužės 29 d., kai jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, negali būti tiriami, kadangi iškėlus restruktūrizavimo bylą buvo konstatuota, kad atsakovė nėra nemoki.
22.3. Tik nutraukus restruktūrizavimo bylą, bendrovės valdymo organams kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl pavėluoto kreipimosi į teismą yra nepagrįsti.
22.4. Pareiškėjos nurodyti įmonės nuostolingi sandoriai buvo sudaryti įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą arba iki jos iškėlimo. Netinkamas restruktūrizavimo plano vykdymas nustatomas restruktūrizavimo byloje. Todėl teismui nekilo pareiga vertinti kiekvieną sandorį ir jo įtaką bendrovės mokumui.
22.5. Atsakovė turėjo įstatyme nustatytą teisę atsiskaityti su AB SEB banku, su kuriuo buvo sudariusi tikslinio deponavimo sutartį. Jeigu teismas spręstų, kad buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas atsiskaitant su AB SEB banku, tyčinis bankrotas dėl šio požymio negalėtų būti pripažintas, nes šis kreditorius yra mokus ir neabejotinai galėtų atitinkamas lėšas grąžinti bendrovei.
23. Atsiliepime į pareiškėjos MB „Uderna“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ prašo skundą tenkinti; klausimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo spręsti teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko pareiškėjos išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
23.1. Skundžiama nutartis nėra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Tačiau nutartis yra neteisėta dėl to, kad teismas iš viso nenagrinėjo bylos ir nepasisakė dėl visų pareiškėjos argumentų.
23.2. Išsiųsdamas trečiojo asmens UAB „Ladavas“ atsiliepimą į pareiškimą po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas eliminavo kitiems proceso dalyviams galimybę pateikti papildomus paaiškinimus, atsikirtimus ar prašymus, išdėstant savo poziciją.
23.3. Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys G. B. ir B. B. būtų pageidavę gauti procesinius dokumentus elektroninėmis priemonėmis, taip pat jie nėra įstatymo leidėjo įvardinti, kaip asmenys, kuriems privalomai dokumentai teikiami tik elektroniniu būdu. Be to, šie asmenys prašė sudaryti galimybę susipažinti su dokumentais teisme.
23.4. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nebus išnagrinėta pakankamai operatyviai, nes net ir priėmus teisingą, pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teisme, išliks galimybė vėl skųsti tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismui.
24. Atsiliepime į pareiškėjos MB „Uderna“ ir trečiojo asmens UAB „Ladavas“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo
2022 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus nurodomi tokie argumentai:
24.1. Pareiškėja MB „Uderna“ nepateikė įrodymų, kad dėl rašytinio bylos nagrinėjimo buvo apribota jos teisė pateikti kokius nors įrodymus, išsakyti nuomonę, dėl ko byla galėjo būti išnagrinėta netinkamai. Teismas tinkamai informavo šalis apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pareiškėja jokių procesinių prašymų byloje nereiškė.
24.2. Pareiškėjos argumentai dėl bendrovės nemokumo 2009 – 2011 metais prieštarauja įsiteisėjusiems teismo sprendimams, priimtiems atsakovės restruktūrizavimo bylose dėl bendrovės mokumo.
24.3. Dalis pareiškime nurodytų sandorių buvo sudaryti iki atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jie įtakojo bendrovės nemokumą.
24.4. Bendrovės turtas realizuotas pagal restruktūrizavimo plane nurodytas kainas, kurios nustatytos atsižvelgiant į tuometinę rinkos situaciją.
24.5. Pareiškėjos nurodomos AB SEB bankui pervestos lėšos, kurios, pasak pareiškėjos, pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas, buvo pervestos už gautą parduotą įkeistą bankui turtą.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
26. Pareiškėja MB „Uderna“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klausimą dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į bylos sudėtingumą, ypač didelę kreditorinių reikalavimų apimtį, galimas teisines pasekmes teismui bankrotą pripažinus tyčiniu, į bankroto procese egzistuojantį viešąjį interesą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
27. Pagal JANĮ 31 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant ginčus dėl juridinių asmenų nemokumo, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių byloje buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja neturėjo galimybės pateikti išsamius rašytinius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat nėra duomenų, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokius nors įrodymus, kuriais ji siekė pagrįsti byloje svarbias aplinkybes. Aplinkybė, kad byla yra didelės apimties, pati savaime nepagrindžia būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl to, kad klausimas dėl UAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo nagrinėjamas žodiniame teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėtas klausimas nepagrįstai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
29. Pareiškėja MB „Uderna“ atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. prašymų leisti susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti atsiliepimą į pareiškimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne savo, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-469/2016).
31. Taigi pareiškėja, akcentuodama suinteresuotų asmenų G. B. ir B. B. prašymų netenkinimą, gina ne savo, o šių asmenų tariamai pažeistas teises, nors tai daryti neturi teisinio intereso. Tretieji asmenys G. B. ir B. B. nutarties neskundė, atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą taip pat nenurodė argumentų dėl galimo jų teisių pažeidimo. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas šių atskirojo skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų reikšmės vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą nepasisako.
32. Atskirąjį skundą pareiškėja MB „Uderna“ taip pat grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens UAB „Ladavas atsiliepimą į pareiškimą dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylos šalims išsiuntė jau po bylos išnagrinėjimo – 2022 m. vasario 21 d. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu buvo pažeistos bylos šalių teisės susipažinti su šio trečiojo asmens atsiliepimu iki teismo posėdžio.
33. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimą į pareiškimą pateikė 2022 m. vasario 17 d. Klausimas dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 19 d. Nors pareiškėja teisingai nurodo, kad atsiliepimas į ieškinį buvo išsiųstas jau po bylos išnagrinėjimo, tačiau pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kaip buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad UAB „Ladavas“ atsiliepime į MB „Uderna“ pareiškimą prašė jį tenkinti ir jokių nesutikimo su pareiškėjos teiginiais nenurodė. Be to, pareiškėja visus argumentus dėl trečiojo asmens UAB „Ladavas“ atsiliepime nurodytų aplinkybių galėjo išdėstyti atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, spręsti, kad šiuo atveju buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Dėl ginčo esmės
34. Pareiškėja MB „Uderna“, viena iš bendrovės kreditorių, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama pripažinti BUAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu. Prašymą pareiškėja grindė ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytais tyčinio bankroto požymiais ir 2 dalies 2 punkte nurodyta tyčinio bankroto prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti BUAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu, nes nėra nustatyta požymių, patvirtinančių, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
35. Atskiruosius skundus tiek pareiškėja MB „Uderna“, tiek ir trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo nevisapusiškai, neįvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, nevertino pareiškėjos nurodytų sandorių, jų ekonominio (ne) naudingumo įmonės finansinei padėčiai ir įtakai įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumos, iš viso nenustatinėjo įmonės nemokumo momento, visiškai nenagrinėjo iš esmės ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp pareiškime pateiktų motyvų ir įmonės nemokumo, todėl skundžiama nutartis neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, iš esmės pritaria apeliančių atskirųjų skundų argumentams.
Dėl taikytino teisinio reglamentavimo
36. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).
37. Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto byla iškelta 2020 m. sausio 29 d., t. y. galiojant JANĮ, tačiau pareiškėjos prašymas dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ teisės normas, kurios taikytinos ir apeliaciniam procesui.
Dėl bendrovės nemokumo momento
38. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).
39. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013;
2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).
40. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
41. Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kad būtų galima įvertinti tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką įmonės bankrotui, kadangi ĮBĮ nuostatos tyčinio bankroto kriterijų taikymą visų pirma sieja su bendrovės nemokumo būkle.
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Plienas“ jau 2018 metais buvo nemoki, tačiau tikslaus BUAB „Plienas“ nemokumo momento nenustatinėjo. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad BUAB „Plienas“ nemoki tapo 2010 metais, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje, kuria bendrovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, nustatytomis aplinkybės dėl bendrovės nemokumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo
2020 m. sausio 29 d. nutartyje nurodyta, kad bendrovė jau 2018 metais buvo nemoki, tačiau tikslus bendrovės tapimo nemokia momentas nėra nustatytas. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino bankrutavusios bendrovės pradelstų įsipareigojimų, netyrė bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų kilmės ir atsiradimo momento, atsiskaitymo terminų, jų įvykdymo datos, nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ji įrodinėjo, kad bendrovė nemoki tapo ženkliai anksčiau.
43. Pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingų teisinių padarinių asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nagrinėdamas pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismas privalo itin kruopščiai išanalizuoti byloje esančius įrodymus, galinčius kuo tiksliau apibrėžti nemokumo momentą bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).
44. Kita vertus, net ir konstatavęs, kad įmonė nemoki buvo jau 2018 metais, pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos argumentų dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo, nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimo, taip pat neanalizavo konkrečių pareiškėjos nurodytų sandorių sudarymo aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad laikotarpiu, kai UAB „Plienas buvo iškelta antroji restruktūrizavimo byla (nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 17 d.), už įmonės ūkinę komercinę veiklą buvo atsakingi ir įmonės dalyviai, ir restruktūrizavimo administratorius, ir kreditoriai, todėl dėl (ne) nuostolingos įmonės veiklos atsakingi turėtų būti nurodyti asmenys, tačiau su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, juridinis asmuo toliau vykdo veiklą, o jo valdymo organai išsaugo savo valdymo įgalinimus, kurių, priešingai nei iškeltoje bankroto byloje, restruktūrizavimo administratorius neperima. Restruktūrizavimo administratoriaus funkcijos iš esmės yra susijusios pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų priėmimu ir perdavimu juos tvirtinti ar ginčijimu teisme, su restruktūrizavimo plano rengimu ir jo įgyvendinimo bei įmonės valdymo organų priežiūra. Vykdydamas šias funkcijas, restruktūrizavimo administratorius turi ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punkte įtvirtintas teises, kurios yra pakankamos jo funkcijoms tinkamai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018, 31 punktas). Taigi bendrovės restruktūrizavimo proceso metu bendrovės vadovas išsaugo savo valdymo įgaliojimus, ir nors pagal ĮRĮ nuostatas jo veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu, turi prižiūrėti restruktūrizavimo administratorius, ši aplinkybė savaime nepaneigia bendrovės vadovo atsakomybės ir neužkerta kelio bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nustačius tyčinio bankroto požymius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-881/2021).
46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą trečiųjų asmenų G. B. ir B. B. nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovės veiksmų, atliktų iki 2013 m. gegužės 29 d., kai jai buvo iškelta antroji restruktūrizavimo byla, nėra pagrindo vertinti kaip turinčių įtakos bendrovės nemokumui, kadangi iškėlus antrąją restruktūrizavimo bylą buvo konstatuota, kad atsakovė nėra nemoki. Kita vertus, pareiškėja taip pat nurodė visą eilę sandorių, UAB „Plienas“ atliktų mokėjimų, kurie buvo sudaryti Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. gegužės 29 d. iškėlus antrąją restruktūrizavimo bylą, taip ir pat ir po jos nutraukimo. Šių UAB „Plienas“ valdymo organų atliktų veiksmų pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, nors, kaip matyti iš nurodytos teismų praktikos, vien įmonės restruktūrizavimo procesas ir jo metu priimti atitinkami sprendimai, neturėtų būti vertinami kaip savaime paneigiantys galimybę įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
47. Išvadą, kad sudaryti sandoriai nėra ydingi, neteisėti, o bankrotą pripažinti tyčiniu nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas taip pat grindė aplinkybe, kad BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė, būdama profesionali nemokumo bylų specialistė, nesikreipė į teismą nei dėl vieno BUAB „Plienas“ sandorio pripažinimo negaliojančiu ir bankroto pripažinimo tyčiniu, nors tokia pareigą (ne teisę) turi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjos nurodyti sandoriai neabejotinai nebuvo bendrovei ekonomiškai nenaudingi ir neturėjo įtakos bendrovės mokumui. Kaip teisingai akcentuoja trečiasis asmuo UAB „Ladavas“, teismas šiuo atveju nevertino, dėl kokių priežasčių nemokumo administratorė nesikreipė į teismą ir neginčijo konkrečių pareiškėjos nurodytų sandorių. Vien subjektyvus nemokumo administratorės konkrečių sandorių vertinimas savaime nepagrindžia jų teisėtumo.
48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog tik nustačius konkretų BUAB „Plienas“ nemokumo momentą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo ir akcininkų veiksmus bei nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar UAB „Plienas“ bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos MB „Uderna“ prašymo dėl BUAB ,,Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktų ir 3 dalies pagrindais būtina nustatyti kaip įmanoma tikslesnį BUAB „Plienas“ nemokumo momentą, įvertinant įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, momentą, kada vadovas turėjo objektyvias galimybes aiškiai suvokti, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, kada atsirado jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, ištirti ir įvertinti, ar tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, ar esant įmonei nemokiai sąmoningai buvo sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises, vykdomi atsiskaitymai, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtį bei pobūdį, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o, panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje
Nr. 3K-3-199-916/2016 11, 12 punktai). Atsižvelgiant į tai, priėmus procesinį sprendimą bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Šiuo klausimu pasisakys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
51. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį pareiškėjos MB „Uderna“ ir trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ atskirieji skundai vertinami kaip iš esmės patenkinti, todėl jiems grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti pareiškėjai mažajai bendrijai „Uderna“ 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą (2022 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 305911960).
Grąžinti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ladavas“45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą (2022 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 253).
Teisėja Aldona Tilindienė