KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant atsakovės L. J. atstovams: pagal įgaliojimą atstovaujančiam A. J. ir advokato padėjėjai S. V.,

nedalyvaujant ieškovės atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškiniu (t.1, b.l. 3-7) prašė priteisti iš atsakovės 2176,92 EUR skolą už patiektą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 49,00 EUR žyminio mokesčio išlaidas, 51,43 EUR už advokato suteiktas teisines paslaugas, 1,71 EUR už informacijos paieškas viešuose registruose.

Ieškovės atstovas 2017-06-01 teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovei priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė į šias patalpas tiekė šilumos energiją patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui. Tarp šalių nebuvo sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, tačiau susitarimą tiekti šilumos energiją liudija šalių konkliudentiniai veiksmai, t.y. ieškovė tiekė atsakovei šilumos energiją, o ši ta energija naudojosi. Šilumos energija į atsakovės būstą buvo tiekiama iš dujinės katilinės, įrengtos name (duomenys neskelbtini). Dujinis katilas priklauso ieškovei, o dujas šiuo metu jam tiekia ESO. Atsakovė ieškovei yra įsiskolinusi už šilumos tiekimą nuo 2013-04-01 iki 2016-05-01. Per šį laikotarpį atsakovė nėra sumokėjusi 1071,44 EUR už patalpų apšildymą ir 1105,48 EUR už karšto vandens paruošimą arba viso 2173,92 EUR. Ankstesnės skolos taip pat buvo priteistos teismo sprendimais, nes atsakovė mano, kad ji užsimoka už tiekiamas dujas, todėl jai nereikia mokėti už šildymą. Be to, nuo vietinės centrinės šildymo sistemos ji buvo atsijungusi savavališkai.

Kai tarp šalių nėra sudaryta šilumos tiekimo sutartis, mokesčiai skaičiuojami vadovaujantis standartinėmis sąlygomis nuo šilumos prietaisų prijungimo prie šildymo sistemos.

Ieškovė vadovaujasi visais ieškinyje įvardintais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, t.y. CK normomis, Šilumos ūkio įstatymu, Šilumos tiekimo bei vartojimo taisyklėmis, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašu. Ieškovė taip pat vadovavosi ir analogiškais teismų sprendimais, kuriais iš atsakovės buvo priteistos skolos už šilumos energijos tiekimą.

Atsakovės atstovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Jie teismo posėdyje bei prašyme peržiūrėti sprendimą už akių (t.1, b.l. 24-25) prašė ieškinį atmesti. Savo prašymą jie motyvavo tuo, kad yra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos. Namo rūsyje yra sumontuotas dujinis katilas namui apšildyti, tačiau už suvartotas dujas jie užsimoka, o vandenį šildosi savarankiškai nuo 2011-10-18, kai buvo išmontuota karšto vandens sistema. Ieškovei jie nėra deklaravę apie nulinį šilto vandens suvartojimo kiekį, tačiau aiškiai yra pranešę, kad jie patys šildosi vandenį, todėl mano, jog ieškovei turėjo būti žinoma, kad jie šilumos energijos karšto vandens ruošimui nenaudoja.

Taip pat atsakovės atstovai išreiškė nuomonę, kad jie neturėtų mokėti ieškovei už bendro naudojimo patalpų apšildymą, nes eilėje bendro naudojimo patalpų netgi nėra sumontuoti radiatoriai. Be to, namo gyventojai atsakovei yra davę sutikimą atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos, todėl ji turėtų būti atleista nuo mokesčio už bendro naudojimo patalpų apšildymą. Jie nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi paskaičiavimų apie susidariusią skolą, todėl jie negali nustatyti ar skola buvo apskaičiuota teisingai.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir suteikus atsakovei susipažinti su ieškovo pateiktais skolos skaičiavimais elektroninėje bylos dalyje bei papildomais ieškovo paaiškinimais, atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl apskaičiuotos skolos dydžio.

Atsakovės atstovai abejoja, kad ieškovė turi teisę disponuoti dujiniu katilu ir skaičiuoti mokesčius už šilumos energijos tiekimą, nes tokie veiksmai prieštarautų bendrajam ir specialiajam miesto plane nustatytai necentralizuoto šilumos tiekimo zonai.

Ieškinys tenkinamas pagal  ieškovo 2017-06-27 (t.2, b.l. 97) paskaičiavimą.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

Elektroninės bylos Nr. e2-19966-717/2016 5 priede nurodyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji  naudoja gamtines dujas ir už jas yra pilnai atsiskaičiusi (b.l. 27-28).

Ieškovė savo atsiliepime dėl prašymo peržiūrėti sprendimą už akių (t.1, b.l. 46) nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 sprendimu Nr. 2-11-657/2010 iš atsakovės buvo priteista 2686,27 Lt skola, o to paties teismo 2012-06-25 sprendimu Nr. 2-628-584/2012 – 5174,06 Lt skola. Abu šie sprendimai aukštesnės instancijos teismo yra palikti galioti.

Atsakovė sutartį dėl dujų tiekimo pasirašė  2015-08-19 (t.1, b.l. 57).

Antstolė G. A. 2014-01-08 konstatavo aplinkybes, kad  patalpose (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpose nėra šildymo prietaisų ir šios patalpos nešildomos (t1, b.l. 79).

Atsakovei atsijungti nuo bendro namo šildymo davė bendraturčiai – namo (duomenys neskelbtini)gyventojai (t.1, b.l. 84-79).

Iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2017-03-23 gautas raštas (t.1, b.l. 101), kuriame nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini)atsakovė laikotarpiu nuo 2015-08-19 iki 2017-03-23 apmokėjo už 1189 m2 gamtinių dujų, skolos nėra.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra sudaryta šilumos tiekimo sutartis, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo šildomos iš name įrengtos dujinės katilinės.

Vartojimo žiniaraštyje „Šildymas“ už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2016-05-01 priskaičiuota 1071,45 EUR skola, o už tą patį laikotarpį už vandens pašildymą – 1105,48 EUR skola (t.2, b.l. 97.

Atsakovės atstovai 2017-06-01 teismo posėdyje teigė, kad jie nesusipažinę su ieškovės skolos paskaičiavimais, nes dalis bylos buvo elektroninė, o kita dalis – ne elektroninė, todėl jie nėra gavę ieškovės paskaičiavimų apie skolą ir nežino ar skola paskaičiuota teisingai. Kaip jau buvo minėta, teismas, atsižvelgdamas į šiuos atsakovės atstovų motyvus, atnaujino bylos nagrinėjimą, suteikdamas atsakovei susipažinti su visa bylos medžiaga. Atsakovės atstovai 2017-08-28 teismo posėdyje nurodė, kad susipažino su visa bylos medžiaga. Jie nenurodė, kad ieškovės prašoma priteisti skola būtų buvusi apskaičiuota neteisingai, todėl preziumuojama, kad atsakovė pateiktos skolos dydžio neginčijo.

Kauno apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimu Nr. 2-54-151/2014 iš atsakovės ieškovei buvo priteista skola už patalpų šildymą ir karšto vandens ruošimą. Šis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo 2014-12-03 nutartimi buvo paliktas galioti nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tuo, kad atsakovė nuo centrinės šildymo sistemos atsijungė savavališkai, todėl tokį atsijungimą laikė neteisėtu. Be to ji neįrodė, kad įsirengė kitą šildymo sistemą. Tą aplinkybę patvirtina pačios atsakovės pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-03-30 raštas (t.2, b.l. 52), kuriame nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) neprijungtas prie namo šildymo katilo ir šildomas autonominiu dujiniu katilu. Kauno miesto savivaldybės administracija neprieštarauja, kad nurodytas butas būtų pripažintas atjungtu nuo bendro namo šildymo ir karšto vandens ruošimo katilo. Šis faktas rodo, kad iki 2017-03-30 atsakovė nebuvo įstatymų nustatyta tvarka atsijungusi nuo vietinės centrinės šildymo sistemos, todėl ieškovas jai pagrįstai priskaičiavo mokesčius už patalpų šildymą ir karšto vandens ruošimą.

Buto apyvartos žiniaraščiuose nurodyta, kad skola už patalpų šildymą sudaro 1071,45 EUR  EUR, o už vandens pašildymą – 1105,48 EUR skola.

Iš atsakovės priteisus ieškovės prašomą skolą, taip pat iš jos priteistinos ir kitos išlaidos, susijusios su šios bylos vedimu, t.y. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), 49,00 EUR žyminio mokesčio išlaidos, 51,43 EUR už advokato teisinę pagalbą ir 1,71 už informacijos paieškas viešuose registruose (CPK 88  straipsnis.).

Nors tarp šalių nebuvo sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, tačiau ieškovas tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o atsakovė šiomis paslaugomis naudojosi iki teisėtai atsijungė nuo centrinės šildymo sistemos. Dėl to darytina išvada, kad šalių konkliudentiniai veiksmai rodo, jos tarp jų faktiškai egzistavo teisiniai šilumos energijos tiekimo ir naudojimo santykiai. Šie santykiai vertintini kaip sandoris, kurios šalys susijusios prievoliniais santykiais. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių  nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Atsakovei atsijungus nuo namo bendros šildymo sistemos, ji privalo apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nes CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendro naudojimo  objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti. LR šilumos ūkio įstatymo (2014-10-16 red.) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Tokia nuomonė yra suformuota ir LAT nutartyje Nr. e3K-3-82-421/2017). Taip pat pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato laiptinės laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpomis, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Be to, bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, nepriklausomai nuo to ar bendraturtis naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis (CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis).  

Byloje nustatyta, kad viena sandorio šalis prievolę vykdė – tiekė šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, o kita šalis savo prievolės neįvykdė, t.y. nesumokėjo nustatyto dydžio mokesčio už patiektą šilumos energiją. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina skola už šilumos energijos tiekimą  laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2016-05-01.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos 16,57 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (t.2, b.l. 2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830 iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1071,44 EUR už patalpų šildymą, 1105,48 EUR už vandens pašildymą už laikotarpį nuo 2013-04-04 iki 2016-05-01, viso 2176,92 EUR (du tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt šeši EUR 92 ct) skolą už šilumos energijos tiekimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2176,92 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-21 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 49,00 EUR žyminio mokesčio, 51,43 EUR advokato atstovavimo ir 1,71 EUR išlaidų už informacijos paieškas viešuose registruose.

Priteisti iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,57 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.