Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-370-245/2021

       Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00211-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. V. atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 21 d. nutarimo V. V. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       V. V. (toliau – V. V.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 242 straipsnio 4 dalį, 236 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta subendrinta 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda už tai, kad 2020 m. sausio 24 d. atlikus UAB „N“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Įmonė), planinį patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. PA5-131) nustatyta, kad Įmonės generalinis direktorius V. V. būdamas atsakingu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y.

1) eksploatavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 (toliau – TIPK leidimas) nustatytų sąlygų, t. y. pagal 2020 m. sausio 16 d. UAB „N“ pateiktą technologinę schemą, kuria 2019 m. buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, Įmonėje buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminio rezervuaro 300 m3 (taršos šaltinis Nr. 004-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), reaktifikacinės kolonos (tech. schema poz. 8), seperatoriaus (tech. schema poz. 15), rezervuaro 100 m3 (taršos šaltiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Įmonė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilą H-1, kuris atlieka rezervuarų pašildymo funkciją, požeminį rezervuarą V-04 (inžinierinių tinklų schema poz. 13), veiklos metu nesusidarė numatyta leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Įmonė nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „J“, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo kaip numatyta TIPK leidimo sąlygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse.

2)         nevykdė išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų, t. y. neatliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir parengtos inventorizacijos ataskaitos nepateikė vertinti Aplinkos apsaugos agentūrai.

3)         nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nevykdė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo pagal monitoringo programą, neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus.

4)         nuo 2019 m. balandžio 2 d. neturėjo parengtos galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos. UAB „N“ 2019 m. nevykdė požeminio vandens monitoringo programos.

Šiais veiksmais V. V. pažeidė TIPK leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6, 7 punktų reikalavimus ir Oro tarša dalies 2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalį, Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 7.1, 24, 8.3.2.2, 14 punktų reikalavimus.

2.       Skunde apygardos teismui V. V. atstovas advokatas Vaidas Rakauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu nutraukti.

2.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime perrašė tai, kas buvo nurodyta 2020 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokole, taip pat kai kuriuos patikrinimo akto argumentus ir nevertino jokių V. V. teiktų paaiškinimų. V. V. atstovo teigimu, tokia situacija negalima ir patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, kadangi vadovavosi išimtinai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais paaiškinimais bei situacijos vertinimu, visiškai nekreipdamas dėmesio į kitus bylos įrodymus.

2.2.                       V. V. atstovas nurodo, kad skundžiamame nutarime ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas inkriminuojamas dėl to, jog buvo vykdoma veikla, nesilaikant TIPK leidimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju UAB „N“ pripažinta nesilaikiusi jos TIPK leidimo II dalies „Leidimo sąlygos“ skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ 2, 3 ir 6 dalyse nurodytų sąlygų, kadangi buvo nesilaikoma Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nurodyto technologinio proceso, dėl ko, neva tai nesusidarė visa leidime numatyta produkcija. Skunde pažymima, kad TIPK leidimo II dalies „Leidimo sąlygos“ skyriuje „Bendrieji reikalavimai“ nurodyta: 1) Planuojant esminius ūkinės veiklos pakeitimus, Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraišką TIPK leidimo atnaujinimui (Taisyklių X skyriaus 56 p.); 2) Planuojant ūkinės veiklos pasikeitimus, nepriskiriamus prie esminių, Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraišką TIPK leidimo koregavimui (Taisyklių II skyriaus 5.3 p., X skyriaus 60 p.); 3) Įmonė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymo Nr. 80 „TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimais bei su jais susijusiais dokumentais. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog UAB „N“ išduoto TIPK leidimo II dalies „Leidimo sąlygos“ skyriaus „Bendrieji reikalavimai" 2,3 ir 6 dalyse yra nuoroda į nuo 2014 m. kovo 6 d. nebegaliojantį teisės aktą – 2002-02-27 aplinkos ministro įsakymą Nr. 80. Skunde teigiama, kad tiek atlikto patikrinimo, tiek ir Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu galiojusiose TIPK taisyklėse nebuvo numatytos nei TIPK leidimo atnaujinimo, nei jo koregavimo procedūros. Be to, tiek patikrinimo metu, tiek ir Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu galiojusios TIPK taisyklės detalizavo (lex specialis) LR Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatas, kuriose taip pat nėra numatytos TIPK leidimų atnaujinimo ir koregavimo procedūros. V. V. atstovo teigimu, tai reiškia, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, skirti sankciją už nesikreipimą dėl TIPK leidimo koregavimo, UAB „N“ tiesiog negalėjo kreiptis dėl TIPK leidimo koregavimo ir (arba) atnaujinimo, dėl ko įmonė tuo pačiu neturėjo jokių objektyvių galimybių įvykdyti TIPK leidimo 2 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas. Be to, įmonė negalėjo vadovautis jau minėto negaliojančio teisės akto nuostatomis, dėl ko ji taip pat negalėjo vykdyti ir TIPK leidimo 6 dalyje nurodytos sąlygos. Paminėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ir nurodė įpareigojimą pagal negaliojantį teisės aktą, kurio neva tai įmonė nesilaikė ir už ką jos vadovui netgi buvo paskirta nuobauda.

2.3.                      Skunde taip pat pateikiamas sąrašas, pagal kokių teisės aktų reikalavimus veiklos vykdytojas privalėtų kreiptis dėl veiklos pakeitimų į TIPK leidimą išduodančią instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 12 dalies nuostatomis, TIPK leidimo pakeitimas gali būti inicijuojamas tik kai planuojamas esminis pakeitimas arba kai leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas. Remdamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, V. V. atstovas nurodo, kad UAB „N“ į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK koregavimo būtų privalėjusi kreiptis tik tada, jei UAB „N“ veiklos pakeitimai būtų buvę 1) esminiai, kurie darytų neigiamą poveikį aplinkai, arba 2) tokie, kurie atitiktų arba viršytų TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas. Kadangi UAB „N“ veikla nebuvo niekaip plečiama, nebuvo niekaip keičiami gamybiniai veiklos pajėgumai, priešinga informacija/duomenys nebuvo užfiksuoti nei patikrinimo metu, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, dėl to UAB „N“, nustačiusi technologinius neatitikimus ir perdavusi dalį įrenginių UAB „J“, neturėjo pareigos kreiptis dėl TIPK leidimo koregavimo.

2.4.                      V. V. atstovo teigimu, atskiro aptarimo reikalauja ir dvi administracinio nusižengimo protokole nurodytos sąvokos – „techniniai neatitikimai“ ir „dalį įrenginių perdavė pagal nuomos sutartį UAB „J“, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, iš esmės nepasisakė, nors ir dėl šių aplinkybių paaiškinimus teismui teikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Skunde nurodoma, kad minėtos sąvokos reikšmingos įrodinėjant, jog UAB „N“ ir dėl šių administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių neturėjo pareigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo.

2.5.                      Dėl technologinių neatitikimų UAB „N“ 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. N T- 20/02/10 pateikė savo paaiškinimus, kurie yra administracinio nusižengimo bylos dalis, tačiau, V. V. atstovo teigimu, dėl šių paaiškinimų pagrįstumo/nepagrįstumo nepasisakė nei Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime. Visi administracinio nusižengimo protokole nurodyti „technologiniai neatitikimai“ buvo tinkamai paaiškinti ir patvirtinta, kad tai nėra, kaip formaliai galima suprasti, veiklos vykdymas kitaip, nei numatyta TIPK leidime. Skunde nurodoma, kad jeigu naftos atliekoje nėra benzino, tai jo ir neišgausi atlikdamas bet kokius veiksmus ar technologiją (ši produkcija ir nesusidarys). Dėl šių argumentų ir paaiškinimų, kurie yra vieni iš pagrindinių nustatytinų byloje, pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė ir motyvuotai nepaneigė UAB „N“ pateiktų rašytinių paaiškinimų.

2.6.                      Skunde nurodoma, kad atskiro aptarimo reikalauja šios technologinių „neatitikimų“ dalys, kurios patvirtina, kad UAB „N“ nepadarė jokio pažeidimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad tai, kokie įrenginiai bus naudojami technologiniame procese tiesiogiai priklauso nuo perdirbimui priimtų naftos produktų turinčių atliekų kokybės. Būtent dėl to nebuvo naudojami tokie įrenginiai kaip tarpinės talpos, reaktifikacinė kolona, separatorius (šie įrenginiai naudojami, kai iš tinkamos kokybės naftos produktų turinčių atliekų perdirbimo metu gaunamas benzinas); siekiant užtikrinti LR Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų laikymąsi bei siekiant užtikrinti atliekų prevenciją, buvo nuspręsta nenaudoti keraminių ir absorbcinių filtrų, nes atsižvelgus į atliekų kokybę, jų naudojimas nebuvo būtinas (atliekas buvo galima perdirbti tik į mazutą, t. y. tokios kokybės produktą, kuriam filtravimas nėra reikalingas). Be to, naudojant filtrus, susidaro didelis kiekis sunkiai sutvarkomų atliekų, kas, vėlgi, išplečia viso techninio proceso grandinę ir niekaip neužtikrina atliekų prevencijos. Tuo tarpu modernus dujų katilas buvo įrengtas vietoje seniai įrengtos, neefektyvios, dabartinių reikalavimų neatitinkančios kogeneracinės jėgainės – vėlgi, siekiant užtikrinti efektyvų energijos naudojimą; dėl panašios priežasties nebuvo jokios technologinės būtinybės naudoti visus antžeminius rezervuarus: dėl gautų naftos produktų turinčių kokybinių savybių jos buvo tinkamos tik mazuto išgavimui, todėl ir nebuvo jokios būtinybės ir/ar poreikio atliekas laikyti skirtinguose rezervuaruose (skirstant pagal kokybę); atitinkamai, buvo atliekų perdirbimo metu pagamintas tik vienos (iš galimų) rūšies produktas – mazutas, todėl nebuvo poreikio ir susidariusio produkto laikyti skirtinguose rezervuaruose (kaip būtų buvę tuo atveju, jeigu iš gautų skirtingos kokybės atliekų pavyktų pagaminti skirtingų rūšių produktą). Apelianto įsitikinimu, šie paminėti duomenys visiškai paneigia bet kokius neteisėtais pripažintus UAB „N“ ir jo vadovo veiksmus, kas jau savaime patvirtina, jog ir vadovui atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį buvo konstatuota nepagrįstai.

2.7.                      Skunde teigiama, kad dujinis katilas H-1, kuris atlieka rezervuarų pašildymo funkciją, buvo pakeistas kitu, efektyvesniu, mažiau gamtinių dujų sunaudojančiu, ir atitinkamai, mažesnes emisijas į aplinkos orą išskiriančiu dujiniu katilu, dėl šio pakeitimo neatsirado reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Iš esmės technologinis procesas nebuvo pakeistas – pašildytojas buvo naudojamas kaip ir numatyta techniniame reglamente. Požeminis rezervuaras V-04 (inžinerinių tinklų schema poz. 13), yra nurodytas Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente (jame jis įvardintas kaip kolektorius, nes jį sudaro rezervuaras ir vamzdžiai). Skunde taip pat nurodoma, kad tiek patikrinimą atlikusiai pareigūnei, tiek ir pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad perdirbant naftos atliekas, elektros energija neišgaunama. Tačiau dėl šios aplinkybės nepasisakė nei pareigūnė, nei apylinkės teismas. Todėl, V. V. atstovo teigimu, susidarė paradoksali situacija – įmonės vadovas pripažįstamas kaltu dėl to, ko nėra jokios objektyvios galimybės įvykdyti. Skunde pažymima, kad TIPK leidime nėra nurodyta, jog perdirbant naftos atliekas bus gaminama elektros energija. 

2.8.                      Skunde nurodoma, kad tiek patikrinimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, kokią technologinę įrangą ar įrenginį UAB „N“ perdavė UAB „J“, nes tokio fakto, V. V. atstovo teigimu, tiesiog niekada nebuvo. Objektai, kuriuos valdo UAB „J“ (žemės sklypas ir gamybiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), technologinė įranga N-150), niekada nepriklausė UAB „N“, todėl priešinga administracinio nusižengimo protokole nurodyta informacija, kurie tiesiog buvo perrašyta į skundžiamą nutarimą, neatitinka tikrovės. Tokius teiginius pagrindžiančių duomenų į bylą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nepateikė. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tačiau vis tiek šis požymis (dalies įrangos perdavimas pagal nuomos sutartį UAB „J“) skundžiamame nutarime laikomas sudarančiu ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

2.9.                      Skunde teigiama, kad V. V. ANK 242 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šį administracinį nusižengimą numatyta iš esmės dėl to, kad laiku nebuvo atlikta išmetamų teršalų inventorizacija ir nepateikta inventorizacijos ataskaita.  Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „N“ veiklą vykdė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir perdirbo 294,35 t. naftos produktų atliekų. Iš to teismas padarė sekančią išvadą, kad įmonė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. turėjo per metus laiko atlikti teršalų inventorizaciją, tačiau to nepadarė. Skunde V. V. atstovas nurodo, kad pagal 2002-06-27 aplinkos ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punktą – pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies pakeitimo (veiklos pradžios) datos. Patikrinimo metu UAB „N“ nurodė, kad 2018 metais įmonė jokios veiklos nevykdė, tik nuo 2018 m. lapkričio 14 d. atliko naujai įrengtos įrangos bandymus ir ruošė juos eksploatacijai nuo 2019 metų. Patikrinimą atlikusiai pareigūnei buvo pateikti UAB „N“ gamybos aktai, kurie patvirtino, kad UAB „N“ savo veiklą pradėjo vykdyti (naujus įrenginius eksploatuoti) ne nuo 2018 m. lapkričio 14 d. (kaip visiškai nepagrįstai nurodo ir pirmosios instancijos teismas), o net nuo 2019 m. vasario 11 d. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir visiškai nepasisakė dėl šių faktų: 1) Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „N“ tikrinta 2018 m. liepos 9 d. ir nustatyta, kad veikla nevykdoma; 2) Veikla 2018 m. lapkričio 14 d. nebuvo vykdoma ir negalėjo būti vykdoma, kadangi tik 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pasirašė statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-181227-00506. Būtent nuo šios datos buvo galima pradėti gamybą. Nors šie duomenys neabejotinai buvo žinomi ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tačiau dėl nežinomų priežasčių jie patikrinimo akte iš viso nebuvo vertinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas nieko kito, išskyrus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis, nevertino, todėl Nutarime apie šį reikšmingą faktą taip pat nebuvo užsiminta. Skunde nurodoma, kad ne mažiau reikšminga ir tai, kad patikrinimą atlikusiai pareigūnei buvo išsamiai nurodyta, kad užbaigus bendrastatybinius darbus, sumontavus technologinę įrangą, ją bus būtina suderinti, išbandyti. Būtent tai ir buvo daroma, bet jokiu būdu tai negali būti laikoma gamybinio proceso pradžia. Todėl, V. V. atstovo teigimu, paminėtos aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai nustatė, kad įmonės veiklos pradžia laikytina 2018 m. lapkričio 14 d. nors iš tikrųjų pagal byloje esančius gamybos aktus matyti, kad įmonės veiklos pradžia yra 2019 m. vasario 11 d. Tokiu atveju vienerių metų terminas inventorizuoti išmetamus teršalus baigėsi netgi po patikrinimo akto surašymo.

2.10.                      ANK 236 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas V. V. buvo inkriminuotas dėl to, kad 1) nebuvo vykdomas iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringas pagal monitoringo programą ir, kad nebuvo užtikrinta, jog matavimus atliktų teisę tokius matavimus atlikti turinti laboratorija; 2) kad nebuvo parengta požeminio vandens monitoringo programa ir nebuvo vykdomas požeminio vandens monitoringas. Skunde teigiama, kad negalima sutikti ir su šiomis pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kadangi jos prieštarauja byloje esantiems duomenims. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad apeliantas nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nevykdė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo. Tuo tarpu skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodo, kad įmonė 2018 metais nevykdė iš oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad 2018 metais įmonė nevykdė iš oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo, kai administracinio nusižengimo protokole apeliantas buvo kaltinamas dėl visai kitu laikotarpiu padaryto administracinio nusižengimo. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas jokiu būdu negali būti teisėtas ir pagrįstas, kadangi atsakomybė pritaikyta už visai kitą laikotarpį, negu buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. V. V. atstovo teigimu, kad teismui net ir laikant, kad 2018 metais įmonė nevykdė iš oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo, ji tokio monitoringo ir neprivalėjo vykdyti, nes 1) 2018 metais įmonė jokios veiklos (išskyrus įrangos derinimus ir bandymus) nevykdė ir apie tai buvo informuotas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos; 2) Patikrinimo akte ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kad kokie nors teršalai į aplinkos orą buvo išmetami; 3) nuo 2018 m. lapkričio 14 d. buvo vykdomi visos naujos įrangos bandymai, kad nuo 2019 būtų galima pradėti vykdyti veiklą pagal visus gamybinius pajėgumus. Bandymams ir įrangos išmėginimui, kaip jau minėta, pagal TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4 punkte TIPK leidimas nėra reikalingas. Pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 7.1 punkto reikalavimas dėl aplinkos monitoringo taikomas tik ūkio subjektams, kurie išmeta į aplinkos orą teršalus ir šiai veiklai reikalingas TIPK leidimas. Kadangi įmonėje atliktiems bandymams TIPK leidimas nereikalingas pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą, todėl ir aplinkos oro monitoringas vykdant veiklą, kuriai nereikia TIPK leidimo, nebuvo reikalingas.

2.11.                      V. V. atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad UAB „N“, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, neturi jokių teisinių svertų paskubinti Aplinkos apsaugos agentūrą dėl paraiškos TIPK leidimui pakeisti, su kuria kartu buvo pateikta ir paviršinio vandens monitoringo programa, nagrinėjimui ir patvirtinimui. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinta, jog UAB „N“, kai tik baigė bandymus ir nuo 2019 metų siekė pradėti veiklą, iš karto ir pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai visus būtinus duomenis (šiuo atveju – paraiška TIPK leidimo pakeitimui bei paviršinio vandens monitoringo programa). Deja, bet ne dėl UAB „N“ kaltės ar elgesio iki 2020 m. sausio 3 d. Aplinkos apsaugos agentūra nesugebėjo laiku atlikti išimtinai tik jos kompetencijai priskirtinų veiksmų. Tuo tarpu kita valstybės institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vis tiek surašė šioje byloje aktualų administracinio nusižengimo protokolą. V. V. atstovo teigimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakomybė už nevykdytą iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringą taip pat skirta nepagrįstai.

2.12.                      Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog UAB „N“ 2018 – 2019 metais požeminio vandens monitoringo programos nevykdė, neatitinka tikrovės, kadangi nebuvo įvertintos tiek teismui nurodytos faktinės aplinkybės, tiek ir teisinis reglamentavimas. Būtina sąlyga vykdyti požeminio vandens monitoringą – turėti teisės aktų reikalavimus atitinkančią Požeminio vandens monitoringo programą, kuri gali būti derinama pagal Monitoringo nuostatų 15.1 punktą tik kartu su TIPK leidimu (teikiant paraišką TIPK leidimui). Perėmus bendrovę iš ankstesnių savininkų paaiškėjo, kad įmonės teritorijoje nebuvo įrengti gręžiniai požeminio vandens monitoringui vykdyti. Skunde pažymima, kad požeminio vandens monitoringo vykdymas neturint pagal teisės aktų reikalavimus įrengtų gręžinių yra neįmanomas, o norint vykdyti monitoringą nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų yra būtina juos įteisinti. Tai sužinojusi, įmonė iš karto kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (7)-1.7-5429 informavo įmonę apie suteiktus išankstinius gręžinių numerius. Vėliau gręžiniai buvo įrengti ir įteisinti. Požeminio vandens monitoringo programa suderinta tik 2019 m. lapkričio 22 d. Aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr. (30.1)-A4-6557. Taigi, pasak apelianto atstovo, ir šioje vietoje ne dėl UAB „N“ kaltės užsitęsė dokumento, be kurio požeminio vandens monitoringo vykdymas yra neįmanomas, derinimo procedūros. Skunde nurodoma, kad minėtas Aplinkos apsaugos agentūros raštas, kai tik buvo gautas, iš karto buvo nusiųstas ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tačiau nei patikrinimo metu, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą tai nebuvo vertinta. Skundo autoriaus teigimu, administracinė atsakomybė už nevykdytą požeminio vandens monitoringą taip pat skirta nepagrįstai.

3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos atstovė V. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. V. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmetamas

4.       Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas teigiant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų.

5.       Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

6.       Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo turinį, apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7.       ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla ir juridinių asmenų vadovams.

8.       Pirmosios instancijos teismas V. V. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį pripažino kaltu dėl to, kad jis, būdamas UAB „N“ generaliniu direktoriumi bei būdamas atsakingu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė ūkinę veiklą, pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. eksploatavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius, nesilaikant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 nustatytų sąlygų, t. y. pagal 2020 m. sausio 16 d. UAB „N“ pateiktą technologinę schemą, kuria 2019 m. buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, įmonėje buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių, t. y. antžeminio rezervuaro 300 m3 (taršos šaltinis Nr. 004-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), reaktifikacinės kolonos (tech. schema poz. 8), seperatoriaus (tech. schema poz. 15), rezervuaro 100 m3 (taršos šaltiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Įmonė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilą H-1, kuris atlieka rezervuarų pašildymo funkciją, požeminį rezervuarą V-04 (inžinerinių tinklų schema poz. 13), veiklos metu nesusidarė numatyta leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Įmonė, nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį UAB „J“, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo, kaip numatyta TIPK leidimo sąlygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse.

9.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsakomybė juridinio asmens vadovui kyla už šiame straipsnyje nurodytą veikimą ar neveikimą, nedetalizuojant asmens kaltės formos, todėl minėtas straipsnio pažeidimas savo sudėtimi yra formalus. Šio straipsnio dispozicijoje nenumatyta papildomų kvalifikacijos požymių, todėl juridinio asmens vadovą patraukti atsakomybėn užtektina sąlyga – nustatyta pažeidimo padarymo faktą, t. y. nustatyti, kad ūkinė veikla vykdoma ir objektas naudojamas be leidimo, kuris yra reikalingas, arba pažeidžiant turimo leidimo sąlygas.

10.       Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „N“ 2011 m. liepos 22 d. išduotas TIPK leidimas Nr. 2/7. Pagal minėtą leidimą UAB „N“ suteikiama teisė eksploatuoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytą įrenginį, t. y. naftos atliekų perdirbimo cechą J., adresu (duomenys neskelbtini). Įmonei išduoto leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2 punkte nustatyta, kad planuojant esminius ūkinės veiklos pakeitimus, Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraišką TIPK leidimo atnaujinimui. TIPK leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad planuojant ūkinės veiklos pasikeitimus, nepriskiriamus prie esminių, Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti paraišką TIPK leidimo koregavimui. Pagal TIPK leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 6 punkte nustatyta, kad Įmonė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo reikalavimais bei su jais susijusiais dokumentais. UAB „N“ išduoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikiama atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schema ir eigos aprašymas. Pagal Reglamento 3.1, 3.3, 3.4 punktus, UAB „N“, vykdydama pavojingų naftos produktų atliekų perdirbimą, atliekas turi perdirbti pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytą technologinį procesą, naudodama technologiniame procese nurodytus įrenginius ir šio proceso metu apdorojant pavojingas naftos produktų atliekas gauti krosninį kurą (dyzeliną), benziną, koksą, elektros energiją ir šilumos energiją. UAB „N“ išduoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.6 punkte (medžiagų balansas naudojant ar šalinant 1 t atliekų: pavojingos naftos atliekos) nurodyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso metu naudojant ar šalinant 1t pavojingų naftos atliekų turėtų būti pagaminama: benzinas – 127 kg, krosninis kuras – 618 kg, koksas – 45 kg, elektros energiją 207 kWh; pagal 3.7 punktą (medžiagų balanso duomenų paaiškinimas) matyti, kad medžiagų balansas tiesiogiai priklauso nuo perdirbamų naftos atliekų rūšies, jų kokybinių ir kiekybinių rodiklių, aplinkos oro sąlygų, įrenginių nusidėvėjimo. Medžiagų ir energijos balansas nuo 3.6 punkte pateiktų reikšmių gali varijuoti ± 50 % ribose.

11.       Skunde V. V. atstovas paaiškina, kodėl nebuvo naudojami tokie įrenginiai kaip talpinės talpos, reaktifikacinė kolona, seperatorius, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad TIPK leidimo dalyje „ I. Bendroji dalis. Duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą, vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę“ 8 punkto pastraipos „Atliekų priėmimo metu tikrinamos atliekų savybės ir dokumentai“ yra nurodyta, kad priimamos tik tokios atliekos, kurios tinkamos UAB „N“ priklausančiame naftos atliekų perdirbimo įrenginyje perdirbimui, prieš tai atliekas įvertinus pagal parametrus: tankis, pH, pliūpsnio temperatūra, PCB/PCT. Iš UAB „N“ 2020 m. sausio 16 d. pateiktos technologinės schemos matyti, kad 2018 – 2019 metais įmonėje buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, kurio metu susidarė tik mazutas. Patikrinimo metu įmonė nurodė kokius įrenginius naudojo naftos produktų atliekų perdirbimui ir paaiškėjo, jog dalimi technologinių įrenginių perdirbdama naftos produktų atliekas nesinaudoja. Įmonė nurodė, jog naudojasi tik pateiktoje schemoje žalia spalva pažymėtais įrenginiais. Be to, patikrinimo metu nustatyta (patikrinimo akto 1.2. punktas), kad UAB „N“ eksploatuoja įmonei išduoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nenurodytus įrenginius, t. y. naftos produktų atliekų priėmimo talpą V-04 (Nr.30 įmonės pateiktoje tech. schemoje) ir 1970,2 kW galingumo žaliavos pašildymo įrenginį H-l (Nr.44 įmonės pateiktoje tech. schemoje). Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. V. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei jo atstovas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog UAB „N“ naftos produktų atliekas perdirbo pagal 2020 m. sausio 16 d. technologinę schemą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atliekant UAB „N“ patikrinimą buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo dvi įmonės UAB „N“ ir UAB „J“. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „N“ nuo 2018 m. lapkričio 14 d. vykdo naftos produktų atliekų perdirbimo veiklą, kurios metu naudojosi tais pačiais technologiniais įrenginiais ir rezervuarų parku, kurie pagal 2018 m. birželio 25 d. Rezervuarų nuomos sutartį Nr. 25/06/2018, joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, perduoti laikinai valdyti ir naudoti UAB „J“. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ yra 14 punkte nustatyta, kad kai įrenginį eksploatuoja, kontroliuoja ar valdo keli ūkio subjektai (veiklos vykdytojai), kuriems nuosavybės teise priklauso atskiros įrenginio dalys, arba kurie naudoja, valdo įrenginio dalis nuomos, panaudos, patikėjimo teise ar eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio dalių eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, įrenginiui gali būti išduotas vienas leidimas. Tokiu atveju su paraiška leidimui gauti ar pakeisti turi būti teikiama deklaracija (laisva forma), kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų (veiklos vykdytojų). Įrenginys negali būti tarp subjektų (veiklos vykdytojų) dalijamas dalimis, siekiant vykdyti veiklą be leidimo.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą visiškai neatsižvelgė į tai, jog UAB „N“ išduoto TIPK leidimo II dalies „Leidimo sąlygos“ skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ 2, 3 ir 6 dalyse yra nuoroda į nuo 2014 m. kovo 6 d. nebegaliojantį teisės aktą – 2002-02-27 aplinkos ministro įsakymą Nr. 80. Atmetant šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek atlikto patikrinimo, tiek ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu galiojusiose TIPK taisyklėse nebuvo numatytos nei TIPK leidimo atnaujinimo, nei jo koregavimo procedūros. Kaip jau minėta anksčiau, UAB „N“ TIPK leidimas išduotas 2011 m. liepos 22 d. Jis išduotas neterminuotam laikui ir galioja iki šios dienos. Minėto leidimo dalies „I. Bendroji dalis. Duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą, vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę“ 9.2. punkte numatyta, kad Bendrovės administracija ir darbuotojai vadovaujasi ir ateityje vadovausis LR galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkosaugos reikalavimus; 9.4. punkte numatyta, kad vykdant naftos atliekų perdirbimo veiklą yra ir bus vadovaujamasi LR ir Europos Sąjungos teisės aktais, bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad UAB „N“ pagal TIPK leidimą privalo vadovautis ne tik TIPK leidimo išdavimo metu galiojusiais teisės aktais, tačiau ir ateityje galiosiančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais bei bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kurios kaip nurodyta apeliaciniame skunde, kad negalioja nuo 2014 m. kovo 6 d., pakeitė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kuriose ir reglamentuota leidimų, t. y. TIPK leidimų bei Taršos leidimų, atnaujinimo, koregavimo procedūros. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat pažymėjo, kad V. V. atstovo teiginys, kad UAB „N“ neturėjo galimybių atnaujinti ar koreguoti TIPK leidimo, kadangi teisė aktai nebenumato leidimo atnaujinimo procedūros, yra pareikštas neįvertinus Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymo Nr. D1-259, kuriuo patvirtintos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės. Be to, aplinkybę, kad UAB „N“ žinomos TIPK leidimo pakeitimo, koregavimo procedūros, patvirtina ta aplinkybė, kad UAB „N“ 2020 m. vasario 10 d. rašte Nr. N T-20/02/10 „Dėl patikrinimo akto“ yra nurodyta, jog įmonė 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu dėl TIPK leidimo koregavimo.

13.       Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad V. V. pirmosios instancijos teismo pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį kaltu pripažintas pagrįstai, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundo argumentai dėl ANK 235 straipsnio 4 dalies, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ANK 242 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

14.       ANK 242 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą, išskyrus ANK 236 straipsnyje nurodytas veikas.

15.       Skunde V. V. atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog UAB „N“ veiklą vykdo nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir perdirbo  294,35 t naftos produktų atliekų. Remdamasis šia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įmonė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. per metus laiko turėjo atlikti teršalų inventorizaciją, tačiau to nepadarė. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai nustatė, kad įmonės veiklos pradžia laikytina 2018 m. lapkričio 14 d. nors iš tikrųjų pagal byloje esančius gamybos aktus matyti, kad įmonės veiklos pradžia yra 2019 m. vasario 11 d. Tokiu atveju vienerių metų terminas inventorizuoti išmetamus teršalus baigėsi netgi po patikrinimo akto surašymo. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančio UAB „N“ išduoto TIPK leidimo II skyriaus Oro taršos dalies 2 punktas numato, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-07-10 įsakymo Nr. Dl-371 „Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimu bei 4 TIPK leidimo lentelėje pateiktu Aplinkosaugos veiksmų planu, įmonė privalo iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. atlikti ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente suderinti naują Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 340 „Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 5 punkte nustatyta, kad įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įmonei pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri, atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad parengta inventorizacijos ataskaita teikiama vertinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai, naudojant informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių UAB „N“ gamybos aktų, o būtent iš UAB „N“ gamybos akto Nr. GAN 002 matyti, kad įmonė 2018 m. lapkričio 14 d. perdirbdama naftos produktų atliekas pagamino 26 226 kg mazuto. Remiantis šiomis aplinkybėmis apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „N“ naftos atliekų perdirbimo cechą eksploatuoti pradėjo nuo 2018 m. lapkričio 14 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viename aplinkos apsaugą reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatyta, jog pradėjus eksploatuoti įrenginį, nėra privaloma laikytis aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip tai savo skunde klaidingai nurodo V. V. atstovas. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „N“ vykdė ir vykdo mokslinius tyrimus arba naujų produktų ir procesų bandymus, todėl V. V. atstovas nepagrįstai remiasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu.

16.       Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, apygardos teismas daro išvadą, kad UAB „N“ veiklą vykdo nuo 2018 m. lapkričio 14 d. ir per vienerius metus privalėjo atlikti oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją, tačiau to nepadarė, todėl V. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 242 straipsnio 4 dalį.

Dėl ANK 236 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

17.       ANK 236 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus nusižengimus.

18.       Iš UAB „N“ išduoto ir galiojančio TIPK leidimo 9.3 punkto (veiklos aplinkosauginės priežiūros priemonės (techninės veiklos poveikio aplinkai kontrolės priemonės)) matyti, kad UAB „N“ eksploatuojamame naftos atliekų perdirbimo ceche bus atliekamas šis monitoringas: 1) taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringas; 2) poveikio požeminiam vandeniui monitoringas. Minėto leidimo 9.4 punkte nustatyta, kad vykdant naftos atliekų perdirbimo veiklą, yra ir bus vadovaujamasi LR ir Europos Sąjungos teisės aktais, bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Bendrovės vadovybė įsipareigoja nuolat vykdyti surenkamų atliekų, išleidžiamų nuotekų ir išmetamų teršalų apskaitą. TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sąlygos“ 12 punkte nustatyta, kad ūkinė veikla turi būti vykdoma ir kontroliuojama, laikantis šiame Leidime nustatytų sąlygų. Pagal TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sąlygos“ bendrieji reikalavimai 7 punktą, įmonė privalo vykdyti aplinkos monitoringą vadovaujantis paruošta bei suderinta aplinkos monitoringo programa ir „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais“. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 d. įsakymu Nr. Dl-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 7.1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, kurie išleidžia (planuoja išleisti) į paviršinius vandens telkinius ir (ar) natūralias filtravimo sistemas nuotekas arba išmeta į aplinkos orą teršalus ir šiai veiklai pagal TIPK taisyklių reikalavimus reikia turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus reikia turėti taršos leidimą. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 24 punktas numato, kad ūkio subjektai, vykdantys aplinkos monitoringą, privalo užtikrinti, kad matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81; 2007, Nr.108-4444), nustatyta tvarka. UAB „N“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė nuo 2018 m. lapkričio 14 d. pradėjo eksploatuoti naftos atliekų perdirbimo cechą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. nevykdė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo programos bei neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Vertinant šias aplinkybes taip pat svarbu pažymėti, kad UAB „N“ 2010 m. spalio 20 d. parengė „Naftos atliekų perdirbimo cechas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aplinkos monitoringo programą“, kurią 2011 m. liepos 22 d. suderino su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, buvo nurodyta, jog įmonė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo nevykdė nei 2019 m., nei 2020 m. Po 2020 m. sausio 24 d. atlikti patikrinimo UAB „N“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo įteiktas rašytinis įspėjimas Nr. J8-4, kuriuo įmonei buvo nustatytas terminas gera valia pašalinti pažeidimus ir iki 2020 m. rugsėjo 12 d. pradėti vykdyti oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringą pagal monitoringo programą bei užtikrinti, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Parengtą oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo ataskaitą įmonė privalėjo pateikti vertinimui Aplinkos apsaugos agentūrai naudojantis informacine sistema „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterine sistema“, ar elektroniniu paštu, ar paštu. 2020 m. lapkričio 24 d. atlikus patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. PA5-41.41) buvo nustatyta, kad UAB „N“ ankstesnio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų nepašalino ir iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo nevykdė. Apeliaciniame skunde V. V. atstovas teigia, kad patikrinimo akte ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių duomenų, jog kokie nors teršalai į aplinkos orą buvo išmetami, todėl, pasak jo, UAB „N“ neprivalėjo vykdyti iš oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo. Atmetant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad UAB „N“ 2020 m. sausio 16 d. pateiktoje technologinėje schemoje nurodė, kad 2018 m. ir 2019 m., perdirbant naftos produktų atliekas naudojo krekingo krosnis (20-R-01, 20-R-02, 21-R-01, 21-R-02), kurios pagal TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sąlygos“ 20 lentelę „Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys“, yra taršos šaltiniai Nr. 001-01, 001-02, 001-03, 001-04, kurie į aplinkos orą perdirbant naftos produktų atliekas per kaminą išmeta teršalus. 2020 m. sausio 16 d. UAB „N“ nurodė, kad naftos produktų atliekų perdirbimo procese naudojo dujinį katilą H-l bei kaminą, per kurį į aplinkos orą išmetami teršalai. Įmonės TIPK leidime nurodyta, kad įmonė savo technologiniame procese naudoja kogeneracinę jėgainę (tech. schema poz. 17) sudeginti technologinio proceso metu išsiskiriantiems teršalams bei iš antžeminių rezervuarų išsisikiriantiems teršalams, tačiau įmonė į aplinkos orą išleidžia teršalus naudodama naują technologinį įrenginį dujinį katilą H- l. 

19.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas V. V. kaltu dėl oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo nevykdymo kaltu pripažino už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 8 punkte nustatyta, kad Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringą turi vykdyti: 8.3. poveikio požeminiam vandeniui monitoringą: 8.3.2. ūkio subjektai, eksploatuojantys: 8.3.2.2. įrenginius pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoji, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per parą. Be to, UAB „N“ TIPK leidimo I skyriaus 7.2 punkte yra nurodyta, kad TIPK leidimas įmonės vykdomai veiklai ir eksploatuojamiems įrenginiams reikalingas pagal taisyklių pirmojo priedo 5.1 punkto kriterijų – įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal UAB „N“ išduoto leidimo nuostatas, įmonė privalo parengti požeminio vandens monitoringo programą ir vykdyti požeminio vandens monitoringą. nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad UAB „AV Consulting“ 2010 m. spalio 20 d. parengė UAB „N“ eksploatuojamo „Naftos atliekų perdirbimo cecho (duomenys neskelbtini)“ požeminio vandens monitoringo programą laikotarpiui nuo 2011 iki 2014 metų. Vadinasi, minėta monitoringo programa galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d., o nuo 2015 metų iki 2018 metų UAB „N“ neturėjo galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos ir UAB „N“ požeminio vandens monitoringo 2018 metais bei 2019 metais nevykdė. Byloje esantis Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (30.1)-A4-6557 „Dėl poveikio požeminiam vandeniui monitoringo 2019 – 2023 m. programos derinimo“ patvirtina, kad UAB „N“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), požeminio vandens monitoringo programa 2018 – 2023 metams suderinta tik 2019 metų lapkričio mėnesį. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, kurio veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą. UAB „N“ išduotame ir galiojančiame TIPK leidime nustatyta, kad įmonės eksploatuojamame naftos atliekų perdirbimo ceche turi vykdyti taršos šaltinių, išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringą, poveikio požeminiam vandeniui monitoringą, tačiau UAB „N“ nuo 2018 m. lapkričio 14 d. pradėjusi eksploatuoti naftos atliekų perdirbimo cechą, adresu (duomenys neskelbtini), požeminio vandens monitoringo ir oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo nevykdė. Nors skunde teigiama, kad bandymams ir įrangos išmėginimui, pagal TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4 punktą TIPK leidimas nėra reikalingas, tačiau Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktas numato, kad Taisyklės netaikomos mokslinių tyrimų, jų plėtros veiklai arba naujų produktų ir procesų bandymui, jei šie tyrimai ar jų plėtros veikla ar bandymai vykdomi ne ilgiau, kaip 2 metus. Minėtose taisyklėse nėra nurodyta, kad bandymams ir įrangos išmėginimui TIPK leidimas nėra reikalingas.

20.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. V. V. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 242 straipsnio 4 dalyje, 236 straipsnio 4 dalyje visiškai įrodyta įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, nesuteikdamas prioriteto vieniems įrodymams prieš kitus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, dėl ko V. V. atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. V. atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                         Kęstutis Dargužis