Administracinė byla Nr. eA-582-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01754-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trakų šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Trakų šilumos tinklai“, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) turtinę žalą, kurios dydis – 3 415,39 Eur, ir neturtinę žalą, kurios dydis – 3 000 Eur.
2. Pareiškėja paaiškino, kad turtinė ir neturtinė žala kildinama iš Administracijos neveikimo. Pareiškėjai 1988 m. Trakų rajono vykdomojo komiteto sprendimu išskirtas dviejų kambarių butas su centralizuotu šildymu, kuris pareiškėjai buvo tiekiamas visą laiką iki šio teisminio ginčo pradžios. Pareiškėja 2019 m. balandžio 29 m. kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) dėl šilumos skaitiklio perkėlimo iš daugiabučio namo, kuriame yra butas (toliau – ir Namas), į gatvėje esantį šulinį, kuri atliko patikrinimą ir nustatė, kad nei šilumos tiekėjas, nei prižiūrėtojas neturi dokumentacijos apie vamzdynų atkarpą nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki Namo.
3. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir 8 straipsnio 1 ir 5 dalis, nes neužtikrino specialiųjų šilumos ūkio planų rengimą, jų priežiūrą ar atnaujinimą tokiu būdu, kad tokiems Trakų rajono savivaldybės gyventojams kaip pareiškėja būtų garantuota galimybė gauti šilumą centralizuotais šilumos tiekimo tinklais, kurie yra nutiesti iki jos buto (bet neįteisinti ne dėl pareiškėjos kaltės).
4. Pareiškėja prarado galimybę gauti šilumą centralizuotais šilumos tiekimo tinklais tik dėl to, kad atsakovas visą laikė nevykdė savo funkcijos tinkamai organizuoti šilumos tiekimą savivaldybės gyventojams: pirma, savivaldybė iki institucijų patikrinimo nebuvo atlikusi bešeimininkio daikto įteisinimo procedūros; antra, savivaldybė nėra parengusi specialiųjų šilumos ūkio planų, kuriuose atsispindėtų ir šilumos tiekimo trasa nuo šiluminės kameros ŠK 17 iki pareiškėjos daugiabučio gyvenamojo namo.
5. Po susitikimo su savivaldybės administracijos atstovais pareiškėjai buvo pasiūlytas vienintelis variantas visą einamąjį šildymo sezoną naudotis aliejiniais radiatoriais, kuriuos iš karto jai pristatė UAB „Trakų energija“ atstovai, taip pat atsiuntė pareiškėjai konsultaciją, kad konkrečiu atveju kaip alternatyva geriausia yra įsirengti šildymo sistemą „Oras – oras“. Pareiškėja organizavo darbus ir pagal UAB „Trakų energija“ nurodymą pirmiausia pasididino elektros galią ir tai jai kainavo 383,18 eurų (ESO sąskaita). Taip pat buvo įrengta visa reikiama šildymo sistema (UAB „Termomisija“ sąskaitos už 1 943,21 eurų ir 1 089,00 eurų sumas). Pareiškėja realiai patirtas išlaidas alternatyviam šildymo būdui įsirengti vertina kaip patirtus turtinius nuostolius. Tuo tarpu atsakovas ne tik neatnaujino centralizuoto šilumos tiekimo esančiomis šilumos trasomis, bet ir nesiėmė veiksmų, numatytų, kad pareiškėjai būtų užtikrintas alternatyvus šilumos tiekimas.
6. Pareiškėja neturtinę žalą kildina dėl dviejų aspektų – jos pažeistos teisės į orumą ir nusivylimo valdžios institucijomis. Pareiškėjai visą laiką nuo pat 1988 m. Trakų rajono vietos valdžios institucijos užtikrino nepertraukiamą šilumos tiekimą, todėl sudarė pareiškėjai pagrįstą tikėjimą, kad vietos valdžios institucijos šilumos tiekimą organizuoja laikantis visų įstatymų reikalavimų. Per visą tą laikotarpį nuo pat 2019 m. gegužės mėnesio iki naujojo 2019-2020 m. šildymo sezono pradžios atsakovas pademonstravo savo neveikimą ir abejingumą pareiškėjos iškeltai problemai. Atsakovas atėmė iš pareiškėjos teisę oriai gyventi savo nuosavame būste per 2019-2020 m. šildymo sezoną, kurio metu ji į savo butą gautų visavertį ir ne mažiau efektyvų šilumos tiekimą nei kiti (duomenys neskelbtini) miesto tokie patys šilumos vartotojai kaip pareiškėja. Be to, pareiškėja dėl akivaizdaus atsakovo neveikimo patyrė nusivylimą Administracijos veikla.
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovo teigimu, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės yra klaidinančios. Pasibaigus 2018-2019 m. šildymo sezonui, šilumos tiekėjas nuėmė šilumos apskaitos prietaisą, kuris iki tol buvo sumontuotas pareiškėjos bute, metrologiniai patikrai. Tarp pareiškėjos ir kitų namo bendrasavininkų 2019 m. balandžio mėnesį kilo konfliktas dėl namo aprūpinimo centralizuotai teikiama šilumos sistema, t. y. pareiškėja siekė, kad šilumos skaitiklis nebūtų perkeltas iš namo į gatvėje esantį šulinį ir liktų pareiškėjos bute, tuo tarpu kiti namo savininkai siekė šį šilumos skaitiklį iškelti, nes dėl jo kilo triukšmas vamzdyne ir kiti namo savininkai nuolat patyrė diskomfortą. Pareiškėjos pateikto prašymo pagrindu Inspekcija iniciavo patikrinimą. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad šilumos tiekimo trasa, kuria tiekiamas termofikatas Namo šildymui, nėra teisiškai įregistruota ir duomenų apie ją neturi nei Trakų rajono savivaldybė, nei šilumos tiekėjas, nei pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoja. Taip pat nustatyta, kad vienintelis centralizuotos šilumos vartotojas šiame name yra pareiškėja. Trakų rajono savivaldybė pasitarimo metu informavo butų savininkus, taip pat ir pareiškėją, kad įsirengiant naują (alternatyvų) šilumos šaltinį savo lėšomis skirtų 50 % kompensaciją naujo šilumos šaltinio įrengimui, toks sprendimas dėl kompensacijos priimtas siekiant greičiau išspręsti problemą dėl Namo šildymo, siekiant užtikrinti vartotojų patogumą. Namo butų savininkai (butų Nr. 1 ir Nr. 2) 2019 m. gruodžio 9 d. informavo, kad jie nepritaria daugiabučio namo prijungimui prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, o pareiškėjos advokato atsakyme į paklausimą buvo raginama, kad Trakų rajono savivaldybė nedelsiant atnaujintų centralizuotą šilumos tiekimą. Atsižvelgiant į Namo butų savininkų išreikštą valią, laikytina, kad daugiabutis namas negali būti prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Du iš trijų Namo būtų savininkai priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo šildymo gamtinėmis dujomis.
9. Pirminė priežastis, kodėl nebuvo pradėtas pareiškėjos namo šildymas 2019-2020 m. žiemos sezono metu – nebuvo pasirašytas pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas, nes Namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos neatitiko norminių aktų reikalavimų. Norint pasirašyti tokį aktą, pastato šildymo ir karšto vandens sistema turi būti sutvarkyta taip, kad nebekeltų pavojaus vartotojams ir ši prievolė tenka namo bendrasavininkams. Namo bendrasavininkų dauguma išreiškė valią neinvestuoti į Namo aprūpinimo centralizuotai tiekiama šiluma sistemos atnaujinimą ir sutvarkymą. Net jeigu šilumos tiekimo trasa nuo ŠK17 iki Namo būtų įteisinta iki 2019 metų šildymo sezono pražios – centrinis šilumos tiekimas pareiškėjai nebūtų buvęs galimas, nes Name nebuvo įrengtas šilumos punktas, kuris yra būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, o už šilumos punkto įrengimą yra atsakingi namo bendrasavininkai, įskaitant ir pareiškėją. Tuo tarpu šilumos tiekimas pareiškėjos butui buvo nutrauktas dėl nustatytų tokių vartotojo įrenginių trūkumų, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui, ir už nustatytus trūkumus yra atsakingi išimtinai tik Namo savininkai, nusprendę neinvestuoti į Namo aprūpinimo centralizuotai tiekiama šiluma sistemos atnaujinimo sutvarkymą.
10. Pareiškėja nepagrįstai kaltina Administraciją dėl neveikimo, nes atsakovas visapusiškai atliko teisės aktuose nurodytas pareigas ir geranoriškai siūlė problemos sprendimus pareiškėjai. Pareiškėja galimus nuostolius patyrė ne dėl atsakovo kaltės (veikimo ar neveikimo), tačiau dėl konflikto su Namo bendrasavininkais, kurie jau seniai buvo atsijungę nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemos (naudojosi alternatyviu šildymo būdu) ir kurie nusprendė neinvestuoti į Namo šildymo sistemos atnaujinimą, atitinkamai, dėl esamų įrenginių trūkumu, šilumos tiekimas į pareiškėjos butą buvo neįmanomas.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų energija“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. UAB „Trakų energija“ teigimu, 2019 m. balandžio mėnesį kilo konfliktas tarp pareiškėjos ir kitų Namo bendrasavininkų dėl Namo aprūpinimo centralizuotai teikiama šiluma sistemos. Inspekcijai nustačius, kad vamzdyno dokumentacija nesutvarkyta, atsakovas pradėjo bešeimininkio turto nustatymo procedūras laikantis Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimų. Tik pareiškėjos butas buvo šildomas centralizuotai teikiama šiluma iki pat Inspekcijos patikrinimo. Kiti butai apsirūpina šiluma individualiai kitais įstatymų leidžiamais būdais. Namas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklu buvo prijungtas pastato gyventojų lėšomis nutiesta trasa, tačiau Inspekcijai atlikus tikrinimą nustatyta, jog vamzdyno nuosavybės faktą patvirtinančių dokumentų nėra.
13. UAB „Trakų energija“ neturėjo galimybės tiekti šilumą pareiškėjos butui, nes Namo vidaus šildymo sistema neatitiko Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 191 punkto reikalavimų. UAB „Trakų energija“ ėmėsi visų veiksmų ir savo sąskaita (nors neprivalėjo taip daryti) užtikrino pareiškėjai galimybę būti aprūpintai šiluma 2019–2020 m. žiemos sezonu, t. y. perdavė pareiškėjai neatlygintinai du naujus dviejų kilovatų elektrinius tepalinius šilumokaičius ir šių įrenginių pilnai užteko, siekiant užtikrinti pareiškėjai galimybę šildytis butą žiemos sezono metu.
14. Atsakovas taip pat ėmėsi veiksmų, siekdamas išspręsti kilusią situaciją. Atsakovas organizuotame pasitarime Namo savininkams, įskaitant ir pareiškėją, siūlė rinktis iš dviejų alternatyvų. Dauguma Namo savininkų pasisakė prieš investicijas į Namo aprūpinimo centralizuotai tiekiama šiluma sistemos renovaciją.
15. Pareiškėjos Namas buvo vienintelis, kuris vartojo šilumą per šilumos tiekimo trasą nuo šiluminės kameros ŠK 17. Todėl nutraukus jam centralizuotos šilumos tiekimą dėl reikalavimų neatitinkančios pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos, bešeimininkės trasos įteisinimo procedūrų įgyvendinimas šiuo atveju nėra aktualus. Dėl šios priežasties atsakovas nėra atsakingas už tai, jog dėl nesutvarkytos vamzdyno dokumentacijos pareiškėjai, neva, nebuvo užtikrintas nenutrūkstamas šilumos tiekimas butui.
16. Pareiškėja patyrė išlaidas ne dėl atsakovo ar UAB „Trakų energija“ veiksmų (neveikimo), kuriuos pareiškėja įvardija, kaip neteisėtus, o dėl to, kad dėl nesutarimų tarp namo bendrasavininkų, nesutarta dėl Namo šildymo sistemos atnaujinimo ir pareiškėja priėmė sprendimą dėl alternatyvaus šildymo bute įrengimo.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
18. Šilumos tiekimas pareiškėjai buvo nutrauktas dėl to, kad vamzdis yra avarinės būklės, centralizuotai teikiama šiluma naudojasi tik viena pareiškėja, o daugiabutyje nėra įrengto šilumos punkto ir teikiamas aukštų parametrų termofikatas gali kelti pavojų Namo gyventojų turtui ir sveikatai. Nustačius Namo šilumos sistemos trūkumus bei, kad šie trūkumai gali kelti pavojų šio namo sveikatai bei turtui, buvo nuspręsta centrinį šildymą atjungti, kol bus priimti sprendimai.
19. Atsakovas bei kitos bendrovės ėmėsi visų būtinų veiksmų siekiant nurodytai situacijai išspręsti. Nutraukus pareiškėjai šilumos tiekimą ji buvo aprūpinta radiatoriais. Atsakovas ir kiti subjektai kryptingai dirbo ir dirba ties šilumos tiekimo daugiabučiui namui klausimu. Atsakovo, kaip valstybinės institucijos veiksmai, negali būti kvalifikuojami kaip neteisėti ir atsakovo atsakomybei kilti nėra jokio teisinio pagrindo.
20. Nors pareiškėja buvo informuota, kad atsakovas dirba ties energijos tiekimo klausimu bei turėjo šildymo priemones, kadangi jai buvo suteikti radiatoriai – pareiškėja nusprendė savarankiškai įsirengti šildymo sistemą, nors tai nebuvo būtina. Atsakovas inicijavo daugiabučio namo prijungimą prie centrinio dujotiekio procedūrą, kad Namas galėtų būti šildomas dujomis. Pareiškėjos patirtos išlaidos nėra būtinos ir racionalios, kadangi tas pats rezultatas, t. y. šildymo tiekimas į pareiškėjos butą galėtų būti atnaujintas už 650 Eur sumą, tuo tarpu pati pareiškėja pasirinko žymiai brangesnį sprendimo būdą – šildymo sistemos „Oras-oras“ įrengimą. Be to, pareiškėja, reikalaudama turtinės žalos atlyginimo, į bylą pateikia tik MB „Termomisija“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ išrašytas sąskaitas-faktūras, tačiau nepateikia jokių šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.
21. Pareiškėja savo skunde nenurodė, kaip būtent pasireiškė jos nepatogumai, išgyvenimai, skausmas bei kiti jausmai dėl tariamo atsakovo neveikimo, nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjos teiginiai apie nusivylimą valstybės institucijomis yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Atjungus centrinį šildymą pareiškėja nemokamai buvo aprūpinta radiatoriais, t. y. pareiškėja nebuvo palikta be šildymo. Pareiškėja taip pat savo skunde nenurodė, kokius konkrečiai nepatogumus ar išgyvenimus ji patyrė dėl to, kad turėjo šildytis aliejiniais (mobiliais), o ne ant jos buto sienų kabančiais (stacionariais) radiatoriais.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – ir VERT) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
23. VERT nurodė, kad Inspekcija nustatė, jog nėra dokumentacijos apie vamzdynų atkarpą nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki Namo. Namas neturi šilumos mazgo, skirto šilumos ir karšto vandens gamybai (šilumos tiekimas vykdomas tiesiogiai pagal šilumos tiekimo trasos parametrus). Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo šilumos tinklų šiluminės kameros ŠK-17 iki Namo nutiesta apie 18 m. šiluminė trasa, kurios savininkas nežinomas. Administracija vykdo trasos šeimininko nustatymo procedūrą, tačiau šiluminės trasos projekto nėra. Šiluminė energija patikrinimo metu Namui šilumine trasa nebuvo tiekiama. Namo butai Nr. 1 ir Nr. 2 šildomi kieto kuro katilais, įrengtais pagal projektus. Namo butas Nr. 3 šildomas elektriniais radiatoriais, Name šilumos punkto nėra. Energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidžiama tik sutarties šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai valstybinės energetikos priežiūros institucijos nustato tokius abonento įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui.
II.
24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir netenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Trakų šilumos tinklai“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą Trakų rajono savivaldybei, UAB „Trakų šilumos tinklai“, UAB „Trakų energija“, Valstybinei energetikos inspekcijai. UAB „Trakų energija“ atstovas informavo pareiškėją, kad skaitiklis iš pareiškėjos buto bus nuimamas ir perkeliamas į lauką, pareiškėjai pasiūlyta atsijungti nuo centralizuoto šildymo, pasiūlyti du elektriniai radiatoriai. Pareiškėja prašė neatjungti jos nuo centralizuoto šildymo, o šilumos apskaitos skaitiklį pastatyti į buvusią vietą, paaiškinti, už ką pareiškėja moka mokesčio dalį.
26. Teismas išnagrinėjo Inspekcijos, Administracijos, VERT susirašinėjimą dėl pareiškėjos kreipimosi (Inspekcijos 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 3 d. raštai, VERT 2019 m. liepos 12 d. atsakymas, Administracijos 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. spalio 14 d. raštai).
27. Trakų rajono savivaldybė 2019 m. spalio 11 d. organizavo Namo butų ir kitų patalpų savininkų, šilumos tiekėjo, pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojo ir Trakų rajono savivaldybės atstovų pasitarimą dėl Namo šildymo būdo pasirinkimo. Iš 2019 m. spalio 15 d. pasitarimo protokolo Nr. AP8-343 matyti, kad buvo aptarti Namo šildymo galimi būdai. Namo gyventojų 2020 m. sausio 30 d. susirinkime balsuota dėl Namo šildymo būdo – du iš trijų Namo butų savininkai balsavo už Namo šildymą gamtinėmis dujomis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsniu, bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Trakų šilumos tinklai“ kreipsis į UAB Energijos skirstymo operatorių dėl prisijungimo sąlygų prie gamtinių dujų sistemos išdavimo bei į Administraciją dėl galimo prisidėjimo atliekant dujotiekio tiesimo iki Namo darbus. Buto Nr. 1 ir Nr. 2 savininkai pareiškė rašytinį atsisakymą šildytis patalpas centralizuotu šildymu.
28. UAB „Trakų energija“ 2019 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į VERT su prašymu atlikti Namo energetikos įrenginių pakartotinį patikrinimą. VERT 2020 m. sausio 3 d. atsakyme nurodė, kad specialistas 2019 m. gruodžio 17 d. atliko neplaninį Namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad šiluminė trasa nuo šiluminės kameros Nr. 17 iki Namo šiluminė energija patikrinimo metu Namui netiekiama, Namo butas Nr. 1 ir butas Nr. 2 šildomi kieto kuro katilais, o butas Nr. 3 šildomas elektriniais radiatoriais. Centralizuotas šilumos tiekimas į Namą negalimas, nes draudžiama eksploatuoti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, sumontuotus be projekto ir eksploatuojamus pažeidžiant teisės aktus.
29. Pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. su pretenzija kreipėsi į Administraciją, paaiškindama, kad pareiškėja patyrė 3 415,39 Eur turtinę žalą, apie 1 000 Eur žalą teisinėms ir kitoms konsultacijoms, taip pat 5 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėja prašė Administracijos iki 2020 m. balandžio 10 d. pateikti galutinę poziciją dėl pateikto siūlymo geranoriškai atlyginti turtinę žalą. Administracija, reaguodama į pareiškėjos 2020 m. kovo 24 d. pretenziją, paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybė yra atsakinga už šilumos tiekimo organizavimą ir tam ėmėsi visų galimų priemonių, tačiau nėra atsakinga už tai, kad pareiškėja pritaikė alternatyvų šildymą savo butui, ji nėra atsakinga už sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą organizuojant Namo vidaus šildymo sistemos įrengimo darbus.
30. Teismas išanalizavo CK 6.271 straipsnio 1 dalį, 6.249 straipsnio 1 dalį 6.250 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-160, 119 punktą, Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111, 54 punktą.
31. Teismas nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje nustatyta, kad vamzdynų atkarpa nuo Namo iki šiluminės kameros ŠK Nr. 17 yra apie 18 metrų, dėl šio vamzdyno nei UAB „Trakų šilumos tinklai“, nei UAB „Trakų energija“ neturi jokios dokumentacijos. Name nėra įrengtas šilumos punktas, butų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkai yra atsijungę nuo centralizuotos šilumos tiekimo ir šildosi individualiai įsirengtais šilumos šaltiniais, o vienintelė centralizuotos šilumos vartotoja Name yra pareiškėja.
32. Trakų rajono savivaldybė, nustačiusi, kad vamzdynų atkarpa nuo Namo iki šiluminės kameros ŠK Nr. 17 yra bešeimininkė, 2019 m. birželio 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad pradės bešeimininkio turto nustatymo procedūras dėl šilumos tiekimo trasos nuo šiluminės kameros ŠK Nr. 17 iki Namo įteisinimo bei organizuos procedūras dėl Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 10 d. įsakymu paskirtas Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Trakų šilumos tinklai“. Namo bendrasavininkų dauguma, t. y. 2 iš 3 butų savininkų (66,66 proc.), 2020 m. sausio 30 d. susirinkime nusprendė dėl Namo šildymo būdo – du iš trijų Namo butų savininkai balsavo už Namo šildymą gamtinėmis dujomis.
33. Teismas, įvertinęs Šilumos ūkio įstatymo, CK nuostatas, nurodė, kad Trakų rajono savivaldybė, kaip šilumos tiekimo organizatorė, turi pareigą tiekti centralizuotai pagamintą šilumą, tačiau ji atsakinga už šilumos pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, t. y. šilumnešio vamzdynų vietos, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 54 dalis), o pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, 4.85 straipsnio 1 dalį, Namo vidaus šilumos sistema yra bendroji Namo savininkų nuosavybė ir sprendimai dėl jų priimami balsų dauguma.
34. Teismas nurodė, kad nustačiusi, kad nuo Namo iki šiluminės kameros ŠK Nr. 17 yra apie 18 metrų trasa, kuri yra bešeimininkė, o Name šilumos punktas nėra įrengtas, dėl to kyla pavojus Namo gyventojams, o šilumos tinklai yra eksploatuojami pažeidžiant teisės aktų įtvirtintus reikalavimus, Administracija pagrįstai, siekdama, kad šilumos tiekimas nebūtų nutrauktas, nors centralizuotas šildymas pagal nustatytą faktinę situaciją nebuvo galimas, kreipėsi į UAB „Trakų šilumos tinklai“, prašydama organizuoti šilumos punkto įrengimą Name, sudarant galimybę šilumos tiekėjui įrengti šilumos punkte šilumos apskaitos prietaisą. Teismas pažymėjo, kad Namo savininko balsų dauguma nuspręsta įrengti ne centralizuotą šildymą, tačiau Namo šildymą gamtinėmis dujomis.
35. Teismas darė išvadą, kad Administracija neteisėtų veiksmų dėl į pareiškėjos butą Nr. 3 tiekiamos šilumos neatliko, Administracijos neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti jai teisės aktais priskirtus veiksmus nenustatyta. Administracija vykdė jai teisės aktų nustatytas pareigas organizuoti šilumos tiekimą į Namą (be kita ko, į pareiškėjos butą Nr. 3), tačiau faktinių aplinkybių patikrinimo metu VERT nustačius aplinkybes, kad šilumos tinklai eksploatuojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, centralizuotos šilumos tiekimas į pareiškėjos butą Nr. 3 atnaujintas nebuvo pagrįstai. Be to, Administracija ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pareiškėjos bute Nr. 3 šildymo sezono metu būtų užtikrintas šilumos tiekimas – nors centralizuotas šildymas negalėjo būti tiekiamas dėl šildymo sistemos trūkumų, pareiškėjai pasiūlytos šildymo būdų alternatyvos, o laikinam šilumos užtikrinimui pristatyti aliejiniai radiatoriai. Neteisėtų atsakovo veiksmų dėl to, kad pareiškėjai nėra toliau tiekiamas centralizuotas šildymas, nors pareiškėja to pageidauja, nenustatyta, nes šildymo būdą dujomis pasirinko dauguma Namo gyventojų, taigi patys Namo savininkai yra atsakingi už šildymo būdo pasirinkimą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 1 dalis), o kontroliuoti šių veiksmų Administracija įgaliojimų neturi.
36. Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad nuo 1988 m. pareiškėjai buvo tiekiama šiluma, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad šilumos tiekimas nebus nutrauktas, nėra pagrįstas, nes VERT atstovams faktinių aplinkybių patikrinimo metu nustačius šilumos sistemos trūkumus, centralizuota šiluma pareiškėjai negalėjo būti tiekiama dėl grėsmės Namo gyventojams.
37. Teismas padarė išvadą, kad neteisėtų Trakų rajono savivaldybės veiksmų pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta. Administracijos veiksmai laikytini atitinkančiais ir bendrą rūpestingumo pareigą, Administracija ėmėsi veiksmų spręsti susidariusią problemą dėl šilumos tiekimo į pareiškėjos butą Nr. 3, neteisėto vilkinimo ar neveikimo teismas nenustatė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų visumos valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, taigi nėra teisinio pagrindo pareiškėjos prašomai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
38. Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Trakų šilumos tinklai“ prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad į bylą buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, išrašyta 2020 m. birželio 26 d., nurodyta suma – 605 Eur, sąskaitos apmokėjimo terminas – 2020 m. liepos 3 d., nurodyta pastaba, kad atliekant mokėjimą jo paskirtyje prašoma nurodyti PVM sąskaitos faktūros numerį Nr. NLX20-164. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“ 2020 m. spalio 28 d. atliko 440 Eur mokėjimą, iš išrašo nėra matomas pinigų gavėjas, mokėjimo paskirtyje PVM sąskaitos faktūros numeris nėra nurodytas, sąskaitos numeris nesutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu sąskaitos numeriu. Taip pat matyti, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“ 2020 m. spalio 27 d. atliko 346,50 Eur mokėjimą, iš banko išrašo nėra matomas pinigų gavėjas, mokėjimo paskirtyje PVM sąskaitos faktūros numeris nėra nurodytas, sąskaitos numeris nesutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu sąskaitos numeriu. Taigi bendra pagal banko išrašus pervesta pinigų suma nenustatytam gavėjui yra 786,50 Eur, kai mokėtina pinigų suma pagal 2020 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą yra 605 Eur.
39. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Trakų šilumos tinklai“ pateiktus duomenis matyti, kad nei mokėjimo suma, nei mokėjimo paskirtis, nurodyta banko sąskaitos išraše nėra tapatūs pateiktos 2020 m. birželio 26 d. PVM sąskaitos faktūros duomenims. Be to, atlikti mokėjimai įvykdyti daug vėliau (2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 28 d.) nei nurodyta juos atlikti pačioje PVM sąskaitoje faktūroje (iki 2020 m. liepos 3 d.). Todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas. Teismas pažymėjo, kad esant tokiems mokėjimų nurodymų ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neatitikimams LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ginčo šalis nepagrindžia (LVAT 2019 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-276-1062/2019).
40. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrindė, todėl jo prašymo priteisti iš pareiškėjos 605 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.
III.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo dalį ir priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Trakų šilumos tinklai“ naudai patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme. UAB „Trakų šilumos tinklai“ taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
42. UAB „Trakų šilumos tinklai“ nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 ir teigia, kad jo pateiktuose pirminiuose įrodomuose, t. y. PVM sąskaitoje-faktūroje ir mokėjimo nurodymuose atsispindi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta informacija (teismo pavadinimas, bylos numeris, veiksmas už kurį yra išrašyta PVM sąskaita-faktūra – atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimas, o mokėjimo nurodymuose yra nurodytos datos kada, PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta).
43. Vadovaujantis pateikta PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimais yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo su advokatų profesine bendrija nurodytais mokėjimais pagal šią PVM sąskaitą-faktūra atsiskaitė visiškai. Priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, tai, kad trečiasis asmuo mokėdamas advokatų profesinei bendrijai nenurodė PVM sąskaitos-faktūros numerio ir mokėjimus atliko vėliau negu nurodyta sąskaitoje-faktūroje, bei kad mokėjimo suma neatitinka PVM-sąskaitoje-faktūroje nurodytai sumai iš esmės nepaneigia tos aplinkybės, kad trečiasis asmuo šias išlaidas faktiškai patyrė.
44. Advokatų profesinė bendrija vykdo apskaitą vadovaudamasi buhalterinės apskaitos įstatymu, išrašo klientams PVM sąskaitas-faktūras ir jų atliekamus mokėjimus priskiria prie išrašytų sąskaitų faktūrų. Šiuo atveju taip pat trečiojo asmens 2020 m. spalio 27 d. ir 2020 m. spalio 28 d. atlikti mokėjimai buvo užskaityti kaip apmokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NLX20-164. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti šiais trečiojo asmens pateiktais įrodymais, kuriuose kaip yra nurodyta atsispindėjo visa kasacinio išaiškinime nurodyta informacija. Juo labiau, kad trečiasis asmuo išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė vadovaujantis teisės aktais, t. y. iki bylos išnagrinėjimo ir trečiojo asmens išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytų dydžių.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.
47. UAB „Trakų šilumos tinklai“ apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
48. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų, aptaria tik aspektus, dėl kurių trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl jo prašymo iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinimo.
49. Pagal bendrąjį ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).
50. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
51. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.
53. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“, prašydamas pirmosios instancijos teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė: 1) PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 2020 m. birželio 26 d. (nurodyta suma – 605 Eur, sąskaitos apmokėjimo terminas – 2020 m. liepos 3 d., nurodyta pastaba, kad atliekant mokėjimą jo paskirtyje prašoma nurodyti PVM sąskaitos faktūros numerį Nr. NLX20-164) 2) 2020 m. spalio 27 d. ir 2020 m. spalio 28 d banko sąskaitos išrašus. Iš banko išrašų matyti, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“ 2020 m. spalio 27 d. atliko 440 Eur mokėjimą ir 2020 m. spalio 28 d. atliko 346,50 Eur mokėjimą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš banko išrašų nėra matomas pinigų gavėjas, nėra nurodyta mokėjimo paskirtis (nėra nurodyta, kad atsiskaitoma būtent už 2020 m. birželio 26 d. sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas), nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas. Susipažinusi su UAB „Trakų šilumos tinklai“ pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog trečiojo suinteresuoto asmens pateikti banko išrašai nepatvirtina, kad už suteiktas advokato paslaugas (atsiliepimo į skundą pirmosios instancijos teismui parengimą) buvo sumokėta.
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde teigia, jog, vadovaujantis teismų praktika, UAB „Trakų šilumos tinklai“ pateiktuose pirminiuose įrodomuose dokumentuose, t. y. PVM sąskaitoje-faktūroje ir mokėjimo nurodymuose atsispindi visa kasacinio teismo nutartyje nurodyta informacija. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nurodė kasacinis teismas, visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Taigi, visais atvejais sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgus į realumo kriterijų, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turi būti sumokėta, be kita ko, bylą laimėjusi šalis turi teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar buvo atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas (banko išrašuose nėra nurodytas gavėjas, už kokią sąskaitą faktūrą buvo sumokėta).
55. Nors UAB „Trakų šilumos tinklai“ apeliaciniame skunde teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su advokatu atsiskaitė visiškai pagal išrašytą sąskaitą faktūrą, tačiau nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Nagrinėjamu atveju tokių dokumentų, patvirtinančių, jog UAB „Trakų šilumos tinklai“ atsiskaitė su advokatu, trečiasis suinteresuotas asmuo ar jo atstovas papildomai nepateikė.
56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
57. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trakų šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė