VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A. ir V. Ž. pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei UAB  „Plieninis skydas“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atsakovei UAB „Plieninis skydas“ (toliau – ir Bendrovė, įmonė) iškelti bankroto bylą.

Nurodo, kad pareiškėjai yra esami arba buvę bendrovės darbuotojai, tačiau atsakovė dar 2019 m. kovo 9 d. nebuvo su darbuotojais atsiskaičiusi, neišmokėtos sumos svyruoja nuo 681,81 Eur iki 12 000 Eur (maždaug 51 600 Eur), teigia, kad neturėdami tikslių duomenų pareiškime negali nurodyti tikslios įsiskolinimų sumos.

Bendrovė ilgą laiką (daliai net jau nuo 2019 m. lapkričio mėn.) neatsiskaito su darbuotojais ir/ar buvusiais darbuotojais, veikla nevyksta, Bendrovėje mažėja turto – tiek nekilnojamojo, tiek atsargų. Nurodo, kad Bendrovė ilgą laiką neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, tai leidžia manyti, kad finansinė padėtis yra slepiama. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1011-918/2020 pagal vieno iš Bendrovės akcininkų R. G. ieškinį R. G. dėl akcininkų neturtinių teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, iš ten pateiktų 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo įsipareigojimų 1 725 839 Eur sumai, iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai (mokėtini per vienerius metus) sudarė net 1 590 619 Eur, iš jų net 242 489 Eur yra suma darbuotojams. Bendrovės įsipareigojimai, lyginant 2018 m. ir 2017 metus, išaugo apie 700 tūkst. Eur.

Bendrovė įsipareigojimų nevykdo ne tik darbuotojams, bet ir valstybei, skola VSDFV 2020 m. kovo 25 d. pradžioje sudarė daugiau nei 14 000 Eur. CREDITINFO duomenimis, vidutinė įsiskolinimų trukmė yra 98 dienos, Bendrovei registruoti 3 turto areštai daugiau kaip 80 000 Eur sumai. Bylų, kuriose dalyvauja kaip atsakovas, yra 48 vnt., kurias sudaro bylos dėl skolos priteisimo, inicijuotas juridinio asmens veiklos tyrimas bei darbo ginčo bylos. Bendrovė įsiskolinusi elektros bei dujų tiekėjams.

Pareiškime teigiama, kad į 2018 m. turto balansą yra įtraukta žemė už 868 860 Eur, pastatai ir įrenginiai už 76 848 Eur bei kitas turtas. Bendra turto vertė – 2 226 448 Eur. Bendrovės trumpalaikis turtas, lyginant su 2017 metais, sumažėjo 270 000 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nuo 2019 m. gegužės išparduodamas įmonės turtas – sandėliai, pagalbinės patalpos, įrengimai 2020 m. vasario 21 d. buvo įkeisti už 50 000 Eur, vienintelis likęs sandėlis seniau įkeistas už 55 000 Eur., žaliavų faktiniai kiekiai neatitinka realios padėties. Be to, deklaruota žemės sklypo vertė faktiškai yra ženkliai mažesnė. Pareiškėjų vertinimu, iš 2018 m. bendrovės balanso atėmus žemės sklypo vertę, šią sumą atėmus iš turto vertės, taip pat atėmus neegzistuojančių žaliavų vertę gaunama turto suma yra 1 348 000 Eur, kai tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai sudaro 1 725 839 Eur ir vis didėja.

Be to, teigia, kad per 2015-2018 metus įmonė patyrė 1 103 117 Eur nuostolio. Bendrovės pardavimo pajamos 2018 m. buvo 2 925 135 Eur, ir lyginant su 2017 m., sumažėjo daugiau nei 435 tūkst. Eur. Šiuo metu Bendrovėje oficialiais duomenimis nurodomi dirbantys 56 darbuotojai (faktiškai dirba dar mažiau), nors 2016 m. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 103, 2015 m. – 117 darbuotojų.

Atsakovas UAB „Plieninis skydas“ atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų apie tai, kad įmonėje veikla nėra vykdoma, kad mažėja turto, kad nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, darbuotojams ar valstybei, nepateikti įrodymai, kad Bendrovės vadovas sudarinėja žalingus įmonei sandorius, išpardavinėja turtą.

Atsakovas neneigia, kad šiuo metu patiria laikinus finansinius sunkumus. Įmonė 2019 m. gegužės 14 d. realizavo sandėlį už rinkos kainą, kurią nustatė turto vertintojas, o gautos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje. Pagalbinės patalpos taip pat buvo parduotos už rinkos kainą, abu šie nekilnojami turtais ribojasi. Paaiškina, kad įrengimai 2020 m. vasario 21 d. buvo įkeisti pagrindinės gamybinės žaliavos tiekėjui UAB „Egivira“ siekiant atidėti atsiskaitymą už pateiktą žaliavą metalą, kadangi jis pagrindinis tiekėjas šarvuotoms durims gaminti, be šio tiekėjo įmonės veikla būtų sustabdyta. Dėl to darytina išvada, kad Bendrovės turto masė nesumažėjo, kadangi vietoje parduoto turto buvo gautos lėšos, o įkeitus įrengimus buvo užtikrintas metalo tiekimas su atidėtu apmokėjimu.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 152 straipsnyje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus įstatyme nurodytus straipsnius), o 155 straipsnyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

Pareiškimas dėl UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi be kita ko nustačius, kad privaloma ikiteisminė stadija įvykdyta pagal JANĮ nuostatas. Vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio nuostatomis, bankroto bylos iškėlimo klausimas ir be kita ko UAB „Plieninis skydas“ nemokumas vertintinas pagal šio įstatymo nuostatas.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovo pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Teismų praktikoje yra suformuluota nuosekli pozicija, jog nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

Juridinių asmenų registre UAB „Plieninis skydas“ įregistruota 2002 m. rugsėjo 30 d., veiklos tikslai ir rūšys – šarvuotų bei apsauginių durų gamyba, prekyba bei visa kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas, kita gamybinė veikla. Pagal Registrų centro duomenis, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2016 m. Kartu su pareiškimu teismui pareiškėjai pateikė ir 2018 m. įmonės turto balansą, vėliau tokį balansą pateikė ir atsakovas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas pateikė teismui ir 2019 m. turto balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Nors šie dokumentai nepasirašyti vyriausiojo buhalterio (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalis), Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę, t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, dėl kurio įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2019, nutarties 37 punktas). Teismas sprendžia, kad pateikti finansiniai atskaitomybės dokumentai (2019 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), kurie nepasirašyti buhalterio, laikytini finansinių atskaitomybės dokumentų projektai arba kitaip – paprasti rašytiniai įrodymai, iš kurių galima spręsti apie atsakovės finansinę padėtį, aptartus finansinius dokumentus analizuojant visame byloje sutrinktų įrodymų kontekste.

2019 m. balanse nurodyta, kad įmonė turto iš viso turi 2 538 438 Eur. Ilgalaikis turtas sudaro 910 479 Eur, materialusis turtas – 908 940 Eur. Nurodyta, kad žemės vertė sudaro 868 860 Eur. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklauso žemės sklypas, esantis adresu Galvės g. 70, Vilnius. Pareiškėjai, siekdami paneigti balanse nurodytą žemės vertę, pateikė teismui UAB „Super status“ 2019 m. balandžio 8 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad atsakovo turimo žemės sklypo rinkos vertė yra 271 000 Eur. Pagal teismo ekspertės A. L. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo vertė yra 240 000 Eur, taigi vidutinė nustatyta sklypo vertė sudarytų maždaug 255 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. vyr. buhalterio nepasirašyto įmonės balanso įrodomoji vertė sprendžiama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pareiškėjai net dviem objektyviais rašytiniais įrodymais paneigė balanse nurodytą vertę, darytina išvada, kad balanse nurodyta žemės vertė sudaro ne 868 860 Eur, o apie 255 500 Eur, taigi ir vertinama bendra įmonės turimo turto vertė atitinkamai mažinama. 2019 m. balanse taip pat nurodyta, kad trumpalaikis turtas sudaro 1 580 617 Eur, iš kurių atsargos (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės) sudaro 335 418 Eur.

Apibendrinant balanso duomenis bei tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad turto vertė sudaro maždaug 1 925 078 Eur.

2019 m. balanse taip pat nurodyta, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 2 106 086 Eur, taigi vien formaliai įvertinus 2019 m. balanse pateiktus duomenis matyti, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, kas atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo apibrėžimą. Be to, byloje esančios 2018 m. ir 2019 m. pelno ir nuostolių ataskaitos taip pat patvirtina, kad įmonės veikla nuostolinga.

Toliau analizuojant įmonės įsiskolinimų apimti pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad tam, jog išsiaiškintų įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014). Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos įmonei (ne) iškėlimo teismas turi būti aktyvus, išsiaiškinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir (ne) mokumą konstatuoti ne vien atliekamais matematiniais skaičiavimais dėl į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų skolų santykio, o įrodymų apie įmonės finansinius pajėgumus veikti rinkoje visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428/2014).

Teismų praktikoje pažymima, jog nustačius, kad įmonė keletą metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir 2-1665/2011).

Iš pareiškėjų pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė nuo 2019 m. kovo mėnesio neatsiskaito su tais pačiais kreditoriais – darbuotojais, preliminari įsiskolinimų suma darbuotojams sudaro 51 600 Eur, aplinkybę, kad darbuotojai nutraukia darbo sutartis su įmone patvirtina byloje esantys pareiškimai dėl darbo sutarčių nutraukimo. Be to, iš viešai prieinamų VSDFV duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 22 d. duomenimis, apdraustų asmenų skaičius įmonėje yra 45, nors 2015 m. darbuotojų skaičius sudarė 117. Įvertinus viešai prieinamus duomenis matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. turėjo 14 103,41 Eur socialinio draudimo skolą, kuri palaipsniui didėjo (pavyzdžiui, 2017 m. liepos 18 d. skola sudarė 552,18 Eur, 2017 m. spalio 17 d. turėjo 19 297,36 Eur skolą, nuo 2020 m. vasario mėnesio augo), tokie duomenys patvirtina, kad įmonė sistemingai nepajėgia atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ypač su jautriausia jų dalimi - darbuotojais. Įmonės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenims, įmonė kaip atsakovė dalyvauja nemažai teisminių ginčų dėl skolos priteisimo, darbo ginčuose. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų išrašo matyti, kad prieš atsakovę vykdomos vykdomosios bylos, kurių bendra suma sudaro 6 900,44 Eur.

Kaip minėta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės įsiskolinimai viršija turto vertę (antroji sąlyga), be to, egzistuoja ir pirmoji sąlyga – įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Aplinkybė, jog įmonė pakankamai ilgą laiką nėra pajėgi atsiskaityti su darbuotojais, VSDFV, be to, nesant duomenų, kad bent iš dalies dengtų šį įsiskolinimą, bei tai, kad įmonės įsiskolinimai viršija turtą, leidžia daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), o finansiniai sunkumai negali būti laikomi laikinais bei tikėtinai praeisiančiais. Atsakovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad nekilnojamojo turto įkeitimai žaliavų tiekėjams atlikti tam, kad būtų suteiktos žaliavos veiklai vykdyti, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog įsiskolinimai viršija turimą įmonės turtą, atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad įsiskolinimų darbuotojams nėra, arba kad jie dengiami, nepaneigė kitų reikšmingų pareiškėjų nurodytų aplinkybių apie prastą finansinę būklę, nepateikė tą paneigiančių įrodymų. 2020 m. balandžio 29 d. teismui pateikti papildomi dokumentai taip pat nepaneigia iš pareiškėjų pateiktų ir kitų byloje nustatytų duomenų padarytų išvadų apie įmonės nemokumą, atsakovas savo paaiškinimuose iš esmės įmonės nemokumo net neneigia.

Konstatuotina, kad UAB „Plieninis skydas“ yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.

Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius D. V., kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ pakeistas 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1299 ir išdėstytas nauja redakcija numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje MMA yra 607,00 Eur, todėl atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra tikslių duomenų apie įmonės turimą turtą, jo vertę, taip pat nėra pilnai žinoma įmonės skoliniai įsipareigojimai, teismas sprendžia, kad nemokumo administratoriui nustatytinas bazinis 3 035 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 607 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Jeigu teismas kelia bankroto bylą, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovui UAB „Plieninis skydas“ (į. k. 126053826) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą ir turto administravimą - palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Teisme 2020 m. balandžio 27 d. gauti prašymai trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Rekovera“ (į. k. 300565180) ir S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į JANĮ 19 straipsnio 4 dalį, šie asmenys įtrauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,

n u t a r i a :

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ (į. k. 126053826, registracijos adresas: Kirtimų g. 57A, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.) bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti D. V. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA278).

Palikti galioti 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui UAB „Plieninis skydas“ (į. k. 126053826) priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą ir turto administravimą - iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Nustatyti bankroto administratoriui D. V. 3 035 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt penkių eurų) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, numatytus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus per 3 darbo dienas nuo terminų, numatytų Juridinių asmenų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, per kuriuos turi būti atliktas įpareigojimas, pabaigos. 

Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti atsakovės UAB „Plieninis skydas“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti atsakovui, nemokumo administratoriui, pareiškėjams, Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Rekovera“ (į. k. 300565180) ir S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą ir trečiųjų asmenų įtraukimo neskundžiama, likusi nutarties dalis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                        Margarita Stambrauskaitė