Civilinė byla Nr. e2A-253-273/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02937-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.1.5.1.1.; 3.3.1.20.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8564-214/2018 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams R. Z., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo ir pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. J. ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2007-09-21 išduotą statybos leidimą Nr. 38-3GN600-569; 2) pripažinti negaliojančia nuo jos išdavimo momento Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-22 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-20-140422-00301; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas K. J. ir atsakovas R. Z. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai, ieškovui nuosavybės teise priklauso 311/582 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66/100 dalys gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 66/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso 271/582 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34/100 dalys gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 34/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas jam priklausančią dalį turto paveldėjo po savo senolės ir atsakovo motinos R. Z. mirties pagal 2009-10-01 testamentą reg. Nr. 2-2442, R. Z. mirus (duomenys neskelbtini). K. J. 2012-02-29 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Dar R. Z. esant gyvai, ji kartu su atsakovu nusprendė rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). 1990-11-05 dovanojimo sutartimi R. Z. padovanojo atsakovui R. Z. 34/100 dalis gyvenamojo namo. 1993 metais VĮ „Sodyba“ architektas V. S. pagal užsakovų R. Z. ir R. Z. užsakymą parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos su praplėtimu projektą. 1993-04-27 statytojams R. Z. ir R. Z. buvo išduotas leidimas Nr.R-50, leidžiantis abiems statytojams įgyvendinti V. S. parengtą projektą. Minėtame projekte buvo numatytas abiejų statytojų (R. Z. ir R. Z.) naudojimasis gyvenamojo namo patalpomis po įvykdytos rekonstrukcijos, t. y. statytojai susitarė, kad R. Z. naudosis rekonstrukcijos metu pastatyto priestato rūsio patalpomis, pirmojo aukšto patalpomis (projekte šios patalpos pažymėtos šifrais nuo „1“ iki „8“), viena seno gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa (projekte patalpa pažymėta „9“), priestato antro aukšto patalpomis. Likusiomis patalpomis naudosis R. Z.. Priestato rekonstrukcija buvo baigta 1995 metais, tačiau buvo nukrypta nuo projekto. Rekonstruotas namas nebuvo priduotas. 2016-08-29 R. Z. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame atsakovu nurodė K. J., kuriuo prašė pripažinti jį vieninteliu gyvenamojo namo 1Alp, (duomenys neskelbtini), statytoju, nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarką, pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. K. J. byloje pateikė priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų. Šiuo metu šis ginčas nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-110-886/2018. Paminėtoje civilinėje byloje R. Z. pateikė kaip įrodymą 2007 metais UAB „Pastogė“ atliktą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rekonstravimo ir naujos statybos projektą (projekto pakeitimą), kurio tituliniame lape nurodyti du statytojai - R. Z. ir R. Z., taip pat nurodyta, kad statytojai projektą tvirtina ir prie žodžių „Projektą tvirtinu“ yra statytojų parašai. Šiame projekte buvo numatyti sprendiniai, kurių nebuvo 1993 m. VĮ „Sodyba“ architekto V. S. projekte, turint tikslą pašalinti nukrypimus nuo ankstesnio projekto. Tačiau be kita ko, šiame projekte buvo numatyta neva tai statytojų suderinta naudojimosi bendru namo po rekonstrukcijos tvarka, kuri neatitiko 1993 m. projekte numatytosios, o būtent, R. Z. atiteko ne tik visas naujai pastatytas priestatas, bet ir dvi senojo namo patalpos bei dalis senojo namo patalpų bendram naudojimui. 2007 metais UAB „Pastogė“ atlikto (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rekonstravimo ir naujos statybos projektą (projekto pakeitimo), R. Z. pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijai, kurio pagrindu buvo išduotas 2007-09-21 statybos leidimas Nr. 38-3GN600-569. Šiame statybos leidime pažymėta, kad jis buvo išduotas netekus galios statybos leidimui R-50. Susipažinus su teismui pateiktu 2007 m. UAB „Pastogė“ parengtu projektu, ieškovas pastebėjo, kad jame esantis jo senolės R. Z. parašas nepanašus į jam žinomą R. Z. parašą. Pagal ieškovo K. J. pareiškimą dėl galimo dokumento klastojimo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00165-17 pagal BK 300 str. 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas R. Z. parašo tyrimas 2007 m. UAB „Pastogė“ parengtame projekte. 2017-11-23 Lietuvos Policijos kriminalinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6665)IS 1-7299 nustatyta, kad R. Z. parašas, esantis 2007 m. UAB „Pastogė“ projekto tituliniame lape yra suklastotas, o R. Z. nebuvo davusi pritarimo projektui su pakeitimais, neatitinkančiais 1993 m. VĮ „Sodyba“ architekto V. S. projekto. Šiuo suklastotu projektu atsakovas R. Z. disponavo ir po R. Z. mirties, 2014-03-26 pateikdamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui šio projekto kopiją optinėje laikmenoje kartu su prašymu išduoti pažymą apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimo, ir 2014 m. balandžio 22 d. gavo šios institucijos pažymą Nr. PASS-20-140422-00301. Nurodė, kad apie ginčijamą statybos leidimą ieškovas sužinojo tik 2016 metais gavęs procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-110-886/2018, tačiau apie tai, kad jo senolės R. Z. parašas 2007 m. UAB „Pastogė“ projekte yra suklastotas sužinojo tik susipažinęs su 2017-11-23 Lietuvos Policijos kriminalinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(6665)IS 1-7299, todėl senaties termino pradžia 2007-09-21 leidimui ir 2014-04-22 Statybos inspekcijos pažymai Nr. PASS-20-140422-00301, ginčyti yra 2017-11-23 diena.
3. Atsakovas R. Z. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis nurodomų dokumentų neklastojo. Nesutiko su ieškovo reikalavimu pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastuktūros skyriaus 2007-09-21 išduotą statybos leidimą NBr.38-3GN600-569 dėl to, kad bendraturtė R. Z. neginčijo nei šio Statybos leidimo, nei 2007-10-24 UAB „Pastogė“ projekto iki mirties (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina R. Z. sutikimą dėl gyvenamo namo rekonstrukcijos - priestato statybos. Atsakovas pažymėjo, kad bendraturtė R. Z. savo valią dėl priestato 2a1p statybos buvo nurodžiusi 2007-10-24 UAB „Pastogė“ projekto pirmo aukšto plane, kurio ieškovas neginčija. 2007-09-21 statybos leidimo išdavimo metu, gyvenamo namo 1A1m, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė R. Z., o pastato 34/100 priklausė K. J.. Ieškovas K. J. paveldėjo 66/100 medinio namo dalies po R. Z. mirties, kai pastato 1A1m rekonstrukcija, priestato statyba 2a1p, (duomenys neskelbtini)e, nebuvo įregistruota VĮ Registro centro Kauno filiale, todėl ieškovas negalėjo paveldėti turto, neįregistruoto turto registre. Ieškovas yra praleidęs terminą ieškiniui pareikšti, įvertinant tai, kad dokumentai kuriuos ieškovas prašo teismo panaikinti, jam buvo žinomi 2013 metais, kai K. J. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas, jog po R. Z. mirties paveldėjo turtą ir prašė 2007-09-21 Statybos leidimą Nr.38GN600-569, perregistruoti, nurodant statytojais: jį - K. J. ir R. Z., tačiau K. J. prašymas buvo atmestas. Be to, 2016 metais, išvardinti dokumentai: 2007-09-21 statybos leidimas Nr.38-3GN600-569 ir 2014-04-22 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr.PASS-20-1040422-00301 buvo 2016-08-29 pateikti teismui civ. b. Nr.2-110-886/2018. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ir LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 1d. nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimų paduoti. Asmens suklastojusio dokumentą nėra nustatyta, atsakovas dokumentų neklastojo. Ieškovas pagal įvardintą statybos leidimą statybos nevykdė, jo turtinės teisės nepažeistos. Statybai buvo išduotas leidimas, R. Z. 1990-11-23 atsakovui davė sutikimą jam priklausančioje nuosavybės dalyje vykdyti rekonstrukciją - priestato statybą, t. y. atsakovas kaip bendraturtis teisėtai vykdė, gyvenamo namo 1A1 m rekonstrukciją- priestato statybą 2a1p , nepažeisdamas statybos įstatymo reikalavimų. Atsakovas pastatė gyvenamo namo 1A1m- priestatą 2a1p iš savo asmeninių ir skolintų lėšų, bendraturtė R. Z. neprisidėjo nei lėšomis, nei darbu. Atsakovo statomo priestato statyba nebuvo užbaigta jam pritrūkus lėšų, susiklosčius sunkioms gyvenimo sąlygoms. Į 2007-09-21 statybos leidimą Nr.38-3GN600-569 statytoja R. Z. buvo įrašyta formaliai, be teisinio pagrindo, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 41 d. statytoju gali būti registruotas tik vienas asmuo. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, išduota 2014-04-22 Nr. PASS-20-140422-00301, yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas prašė taikyti CK 1.5 str., vadovautis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir ieškinį prašo atmesti.
4. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime teismui nurodė, kad ieškovo ieškinys dėl pažymos panaikinimo paduotas praleidus ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą, ir vien tai yra pagrindas jį atmesti. Inspekcijai pažymos išdavimo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo neišduoti ginčijamos pažymos. Ieškovas, teismo prašydamas panaikinti pažymą, iš esmės nenurodo jokių ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos statytojui išduotos pažymos. Ieškovas pažymą ginčija kaip išvestinį dokumentą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2007-09-21 išduoto statybos leidimo Nr. 38-3GN600-569 (toliau – statybos leidimas), tačiau atskirų pažymos neteisėtumo pagrindų nenurodė. Pažyma yra statybos leidimo pagrindu Inspekcijos priimtas individualus administracinis aktas, todėl, nenuginčijus statybos leidimo, nėra teisinio pagrindo naikinti ir pažymos. Ieškovas praleido ABTĮ nustatytą procesinį terminą ginčyti pažymą, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 9 punkto ir ABTĮ 103 straipsnio 9 punkto pagrindu. Nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, ieškinį dalyje dėl pažymos panaikinimo prašė atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visus teisės aktuose numatytus veiksmus atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atliko tinkamai bei atitinkamai įvertino pateiktus dokumentus statybos leidimui gauti. Pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmuose ieškovas nenurodė. Dokumentų suklastojimo faktas iki statybos leidimo išdavimo nebuvo nustatytas bei tokia informacija nebuvo pateikta savivaldybės administracijai. Be to, savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis tik teisės aktuose įtvirtintas funkcijas, neturi kompetencijos bei negali vertinti tam tikrų dokumentų galimo suklastojimo požymių. Nurodė, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2007-09-21, buvo galiojantis 2010 m. spalio 1d., vadinasi, galioja neterminuotai, ir šiuo metu yra galiojantis. Atsakovė neprieštaravo ieškinio tenkinimui, jei teismas nustatytų, kad ginčijamas statybos leidimas yra naikintinas ne dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos kaltės (atliktų/neatliktų veiksmų).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu nuo jo išdavimo momento Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2007-09-21 išduotą statybos leidimą Nr. 38-3GN600-569; pripažino negaliojančia nuo jos išdavimo momento Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-22 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-20-140422-00301; priteisė valstybei iš atsakovo R. Z. 75 Eur žyminio mokesčio ir 156 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas K. J. ir atsakovas R. Z. yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 311/582 dalys žemės sklypo, 66/100 dalys gyvenamojo namo bei kiemo statinių, atsakovui – 271/582 dalys žemės sklypo, 34/100 dalys gyvenamojo namo bei kiemo statinių. Ieškovas nuosavybės teisę į šį turtą įgijęs 2012-02-29 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu po R. Z. mirties. Atsakovas - 1990-11-05 dovanojimo sutarties (dovanotoja Z. R.) pagrindu. 2007-09-21 Kauno miesto savivaldybės administracija R. Z. ir R. Z. išdavė statybos leidimą Nr. 38-3GN600-569 dėl gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo. Leidime nurodyta, kad projektą parengė UAB „Pastogė. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2017-11-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad parašas (R. Z. vardu), esantis projektavimo UAB „Pastogė“ objekto Nr.2/50/07 dokumente grafoje „statytojas“, žemiau įrašo „R. Z.“, eilutėje „Projektą tvirtinu“, yra atliktas ne R. Ž., o kito asmens. UAB „Pastogė parengtame ginčo namo 2007 metų rekonstrukcijos projekte statytojais nurodyti R. Z. ir R. Z., t. y. šio projekto R. Z. savo parašu nepatvirtino. Kas pasirašė R. Z. vardu nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo nei šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šis projektas iš dalies neatitinka jau ištirto byloje 1993 metų VĮ „Sodyba“ parengto projekto, kurio užsakovai buvo R. Z. ir R. Z., ir šis projektas neginčijamas. Atsakovas R. Z. prie pateikto byloje atsiliepimo pridėjo R. Z. 1990-11-23 sutikimą, kuriame nurodyta, kad sutinka, kad sūnus Z. R. savo gyvenamojo namo dalyje vykdytų rekonstrukciją. Šis dokumentas nepaneigia R. Z. parašo netikrumo, nepagrindžia ieškiniu ginčijamų dokumentų – statybos leidimo ir pažymos išdavimo teisėtumo.
8. Teismas nurodė, kad UAB „Pastogė parengtame ginčo namo 2007 metų rekonstrukcijos projekto parengimo metu ir ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatė projektų tvirtinimo tvarką, pagal šio dokumento VIII skyriaus 59, 62 punktus – projekto tvirtinimu statytojas pritaria projektui, ir tik esant statytojo pritarimui vykdomi pagal tokį projektą statybos darbai. Teismo vertinimu iš to seka išvada, kad objekto statytojams buvo privaloma patvirtinti savo parašais projektą. Kadangi statytoja R. Z. 2007 metų UAB „Pastogė parengto ginčo namo 2007 metų rekonstrukcijos projekto nepatvirtino, todėl pagal statytojo nepatvirtintą projektą negalėjo būti išduotas statybos leidimas. Teismas nurodė, kad šioje byloje neturi prejudicinės galios Kauno apylinkės teismo 2018-03-30 nutartis dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. P. 2018-02-20 nutarimo atsisakyti patenkinti skundą, kurioje nutarta atmesti pareiškėjo K. J. skundą. Šiame nutarime nustatyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal K. J. pareiškimą dėl R. Z. parašo suklastojimo, ir buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymių. Teismo vertinimu kiti byloje pateikti rašytiniai duomenys taip pat nepatvirtina bendraturčių R. Z. ir R. Z. susitarimo vykdyti statybos darbus pagal 2007 metų rekonstrukcijos projektą.
9. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ginčo pažyma būtų išduota pažeidžiant nustatytą tvarką. Kadangi pažyma yra ginčijama kaip išvestinis dokumentas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-09-21 išduoto taip pat ginčijamo statybos leidimo, todėl pripažinus negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 2007-09-21 statybos leidimą, yra pagrindas pripažinti negaliojančia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-22 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-20-140422-00301, nepripažįstant šios institucijos kaltės dėl pažymos nepagrįsto išdavimo.
10. Teismas laikė, kad šioje byloje kilęs ginčas yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl šiuo atveju taikytinas CK 1.125 str. 1 d. numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, o ne Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas 1 mėnesio terminas. Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
11. Teismas bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisė iš atsakovo R. Z., kadangi ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo R. Z. kaltės, nes jis disponavo ginčijamais statybos dokumentais, o kitų atsakovų kaltė dėl jų priimtų dokumentų nebuvo nustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas R. Z. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-110-886/2018 apžiūrai, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės ir procesines teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų ir atsakovo paaiškinimus, iš esmės nesiaiškino bylos aplinkybių ir su tuo susijusių rašytinių įrodymų;
1.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškiniui pareikšti taikytinas CK 1.125 str. 1d. numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nėra praleidęs. Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-22 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr.PASS-20-1040422-00301 yra administracinis aktas. Kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, pagal kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vienas yra civilinio teisinio, kitas- administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-13 nutartis c. b. Nr.3K-3-568/2013, 2014-06-27 nutartis c. b. Nr.3K-3-359/2014). Ieškovas ginčija 2007-09-21 statybos leidimą Nr.38-3GN600-569. Ieškinys pateiktas teismui 2018-02-13, praleidus vieno mėnesio terminą, nustatytą ABTĮ 34 str. l d.;
1.3. Teismo išvada, kad ieškiniui pareikšti taikytinas CK 1.125 str. l d. numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas ir kad termino skaičiavimo pradžia yra pažyma - 2014-04-22, o ne 2007-09-21 leidimo išdavimo data, yra nepagrįsta. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovui ginčijami statybos leidimas ir pažyma buvo žinomi 2013 metais;
1.4. Nesutiktina su teismo išvada, kad leidimo išdavimo metu R. Z. ir R. Z. buvo gyvenamojo namo bendraturčiai, todėl jie pagal Statybos įstatymo 3 str. nuostatas turėjo būti statytojais. R. Z. nepasirašius 2007 metų projekto, susitarimo tarp bendraturčių nebuvo, todėl šiuo atveju negalėjo būti išduotas statybos leidimas. R. Z. davė sutikimą pradedant gyvenamo namo rekonstrukciją. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai S. Ū., V. Z. ir A. Z.. Statybos įstatymo 2 str. 41 dalyje nustatyta, kad statytoju gali būti registruotas tik vienas asmuo;
1.5. Teismas nenurodė jokių Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-22 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr.PASS-20-1040422-00301 panaikinimo pagrindų. Pažyma nėra išvestinis statybos leidimo dokumentas. Teismas nepasisakė dėl pažymos panaikinimo pasekmių;
1.6. Teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, priimdamas teismo sprendimą vadovavosi tik ieškovo pateiktais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad gyvenamo namo 1A1 m - priestatas 2a1p yra pastatytas atsakovui R. Z. nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, gavus motinos R. Z. sutikimą, kad bendraturtė R. Z. nesiskundė dėl vykdomos pastato rekonstrukcijos, jos interesai nebuvo pažeisti. Be to, bendraturtė R. Z. 2007-10-24 UAB „Pastogė“ projekte buvo nurodžiusi, kad visas priestatas atitenka R. Z.. Byloje nėra įrodymų dėl ieškovo teisių pažeidimo, nes ieškovas pagal ginčijamą 2007-09-21 statybos leidimą Nr. Nr.38-3GN600-569 statybos nevykdė, jo turtinės teisės nepažeistos. Ieškovas negalėjo paveldėti turto, neįregistruoto turto registre;
1.7. Teismo sprendimu yra pažeistos atsakovo turtinės teisės, nes jis ginčo name gyvena, juo naudojasi, statybą vykdė iš savo asmeninių lėšų. Skundžiamas sprendimas turi būti įvertintas atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, priteisti iš atsakovo valstybės naudai išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl administracinio pobūdžio veiksmų, tai nėra administracinis ginčas, kuriam turi būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo normos dėl skundo padavimo terminų, o turi būti taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį;
2.2. Pagal Statybos leidimo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 str. nuostatas, abu bendraturčiai R. Z. ir R. Z. turėjo teisę būti statytojais, atitinkamai abiems sutinkant šią teisę įgyvendinti, abu statytojai turėjo patvirtinti projektą savo parašais. Projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 "Statinio projektavimas“ (2007-01-26 įsigaliojusi redakcija). Statytojų parašai ant projekto titulinio lapo, tvirtinant projektą, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, buvo privalomas projekto rekvizitas. Reglamento 62 punkte nurodyta, kad projekto patvirtinimas reiškia pritarimą projektui, o tai reiškia, tam, kad gauti statybos leidimą buvo reikalingi visų statytojų parašai. Teismas pagrįstai pripažino 2007-09-21 statybos leidimą negaliojančiu, kadangi jis išduotas projekto, kurį nepatvirtino abu statytojai, pagrindu;
2.3. 2007-09-21 buvo išduotas tik ginčijamas statybos leidimas, Statybos inspekcijos pažyma buvo išduota 2014-04-22, t. y. praėjus beveik 7 metams po ginčijamo statybos leidimo išdavimo. Todėl ieškinio senaties termino pradžia Statybos inspekcijos pažymai nuginčyti negali būti skaičiuojama nuo 2007-09-21. Net tuo atveju, jei pažymos nuginčijimui senaties termino pradžią laikyti 2014-04-22, ieškinio padavimo dieną (2018-02-13) CK 1.125 str. 1 d. numatytas ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti ieškinio senatį;
2.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pažyma ginčijama kaip išvestinis dokumentas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-09-21 išduoto taip pat ginčijamo statybos leidimo. Statybos inspekcija šia pažyma konstatavo statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą pagal išduotą Statybos leidimą. Pripažinus statybos leidimą negaliojančiu, turi būti pripažinta negaliojančia ir aukščiau paminėta pažyma;
2.5. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pagal Statybos įstatymo (toliau - SĮ) 2 str. 41 d. statytoju gali būti tik vienas asmuo. Priešingai nei nurodo skunde atsakovas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-602-660-14 konstatuota: „Atsakovas (administracinėje byloje - Kauno miesto savivaldybės administracija) nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi SĮ 23 straipsnio 37 dalies norma, kuri numato, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu, kadangi ši teisės norma įsigaliojo po skundžiamo sprendimo, t. y. SĮ 23 straipsnis papildytas 37 dalies norma 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424 ir ši norma įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apskundė teismui atsakovo 2013 m. gegužės 6 d. priimtą sprendimą, kuris priimtas tada, kada minėta teisės norma dar nebuvo priimta ir įsigaliojusi. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju minėta teisės norma netaikytina, atsakovas negalėjo atsisakymo perregistruoti leidimą grįsti šia nuostata. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas, atsisakydamas perregistruoti leidimą, netinkamai aiškina SĮ 2 straipsnio 41 dalį tuo aspektu, kad statytojas gali būti tik vienas asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma negali būti aiškintina, kaip numatanti apribojimą statytojais tapti keliems asmenims, t. y. statytojų daugetui“.
2.6. Apeliantas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės ir nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą;
2.7. Apeliantas prašo išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-110- 886/2016, kurioje yra įrodymai apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestato rekonstrukciją - priestato statybą. Šis prašymas yra nepagrįstas. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas turėtų nevertinti argumentų ir įrodymų, susijusių su civilinės bylos Nr. 2-110-886/2016 nagrinėjimu Kauno apylinkės teisme ir dėl jų pasisakyti. Apelianto nuoroda į civilinėje byloje Nr.2-110-886/2016 esančius įrodymus yra abstrakti. Atsakovas turėjo galimybę pateikti visus jo nuomone bylai reikšmingus įrodymus pirmos instancijos teismui, bet tokia galimybe nepasinaudojo.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė dėl atsakovo R. Z. apeliacinio skundo, tokia apimtimi, kokie reikalavimai jame yra nurodyti, spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
3.1. Inspekcijos palaiko savo teiktą poziciją, jog yra praleistas ABTĮ įtvirtintas terminas administracinio akto, t. y. 2014-04-22 pažymos, ginčijimui. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių paskirtis yra patvirtinti, kad tam tikrame statybos etape statinys yra statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Šiuo aspektu ji yra prilyginama Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimui, kuris yra vienas iš pagrindų įrašyti statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (LVAT 2015-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1133-143/2015). Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių yra administracinis aktas ABTĮ prasme;
3.2. Pagal kasacinio teismo suformuotą taisyklę, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014 ir kt.);
3.3. 2014-04-22 pažyma NTR Centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. 20/160349) yra išviešinta nuo 2014-05-14. Nors pažyma išduota 2014-04-22, išviešinta 2014-05-14, Lietuvos policijos kriminalinių tyrimo centro specialisto išvada, jog R. Z. parašas, esantis projekto tituliniame lape, yra kito asmens, parengta 2017-11-23, į teismą dėl pažymos panaikinimo ieškovas kreipėsi tik 2018-02-13, t. y. praleidęs įstatymu nustatytą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą;
3.4. Byloje nėra ginčo, jog Inspekcijos 2014-04-22 pažyma buvo išduota nepažeidžiant jos išdavimo metu galiojusių teisės normų. 2014-04-22 pažyma yra individualus administracinis aktas. 2014-04-22 pažyma buvo išduota griežtai laikantis jos išdavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, yra pagrįsta objektyviais duomenimis, joje aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, pasirašyta ją priėmusio pareigūno, todėl yra teisėta. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis tik teisės aktuose įtvirtintas funkcijas, neturi kompetencijos bei negali vertinti tam tikrų dokumentų galimo suklastojimo požymių;
3.5. Apeliantas, prašydamas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių tokio prašymo būtinumą.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija iš esmės pritarė sprendimo nurodytiems argumentams ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas panaikino statybos leidimą ne dėl jį išdavusios institucijos kaltės, t. y. pripažinęs, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nepažeidė jokių statybos leidimo išdavimo tvarkos reikalavimų, o nustatytas vieno iš projektą turėjusių patvirtinti statytojų parašo netikrumas, apie ką nebuvo duomenų statybos leidimo išdavimo metu, todėl apeliacinis skundas turi būti netenkinamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
17. Apeliantas paršo išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-110-886/2018 apžiūrai, kurioje, jo nuomone, yra įrodymai apie gyvenamojo namo 1A1m rekonstrukciją – priestato 2a1p statybą, (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako tenkinti prašymą, nes jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, be to, apeliantas nepagrindė šio įrodymo išreikalavimo būtinumo apeliacinės instancijos teisme.
18. Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas, kadangi byloje nauji įrodymai netiriami, o apeliaciniame skunde keliami materialinės bei procesinės teisės normų netinkamo taikymo klausimai, dėl to byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintas negaliojančiu statybos leidimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Byloje nustatyta, kad 2007-09-21 Kauno miesto savivaldybės administracija R. Z. ir R. Z. išdavė statybos leidimą Nr. 38-3GN600-569 dėl gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo. Leidime nurodyta, kad projektą parengė UAB „Pastogė“, projekto vadovė G. S.. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2014-04-22 išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-20-140422-00301, kurioje nurodyta, kad statytojo R. Z. statinys, gyvenamosios paskirties, (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojamas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto parengto 2007 metais projektuotojos G. S., ir pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą. Pirmosios instancijos teismas statybos leidimą ir pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, kaip išvestinį reikalavimą, pripažino negaliojančiais nuo jų išdavimo momento, kadangi statytoja R. Z. 2007 metų UAB „Pastogė“ parengto ginčo namo 2007 metų rekonstrukcijos projekto nepatvirtino, todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas.
21. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų ir atsakovo paaiškinimus, iš esmės nesiaiškino bylos aplinkybių ir su tuo susijusių rašytinių įrodymų.
22. Apeliantas nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-22 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr.PASS-20-1040422-00301 yra administracinis aktas, o ieškinys pateiktas teismui 2018-02-13, praleidus vieno mėnesio terminą, nustatytą ABTĮ 34 str. l d. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad byloje kilęs ginčas ne dėl administracinio pobūdžio veiksmų, kuriam turi būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo normos dėl skundo padavimo terminų, o taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimu, todėl taikomas LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
23. Apeliantas, nesutikdamas su statybos leidimo panaikinimu, nurodo, kad remiantis liudytojų parodymais byloje buvo įrodyta, kad R. Z. davė leidimą pradedant gyvenamojo namo rekonstrukciją ir, jo nuomone, statytoju gali būti tik vienas gyvenamajame name registruotas asmuo. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių aplinkybių.
24. UAB „Pastogė“ parengtame ginčo namo 2007 metų rekonstrukcijos projekto parengimo metu ir ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatė projektų tvirtinimo tvarką, pagal šio dokumento VIII skyriaus 59, 62 punktus – projekto tvirtinimu statytojas pritaria projektui, ir tik esant statytojo pritarimui vykdomi pagal tokį projektą statybos darbai. Dėl to darytina išvada, kad objekto statytojams buvo privaloma patvirtinti projektą savo parašais.
25. Byloje nustatyta, kad UAB „Pastogė“ parengtame ginčo namo 2007 metų rekonstrukcijos projekte statytojais nurodyti R. Z. ir R. Z.. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2017-11-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad parašas (R. Z. vardu), esantis projektavimo UAB „Pastogė“ objekto Nr.2/50/07 dokumente (2007-10-24 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus techninio archyvo Nr. 25039), grafoje „statytojas“, žemiau įrašo „R. Z.“, eilutėje „Projektą tvirtinu“, yra atliktas ne R. Ž., o kito asmens. Esant specialisto išvadai liudytojų S. Ū., V. Z. ir A. Z. parodymai, kad R. Z. davė sutikimą pradedant gyvenamo namo rekonstrukciją, kaip prieštaraujantys šiai išvadai, yra nereikšmingi.
26. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad statytoja R. Z. 2007 metų UAB „Pastogė“ parengto ginčo namo 2007 metų rekonstrukcijos projekto nepatvirtino, todėl pagal statytojo nepatvirtintą projektą negalėjo būti išduotas statybos leidimas.
27. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenurodė jokių Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-22 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-20-1040422-00301 panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pažyma ginčijama kaip išvestinis dokumentas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-09-21 išduoto taip pat ginčijamo statybos leidimo. Kadangi Statybos inspekcija šia pažyma konstatavo statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą pagal išduotą Statybos leidimą, todėl pripažinus statybos leidimą negaliojančiu, turi būti pripažinta negaliojančia ir aukščiau paminėta pažyma.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
29. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto R. Z. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Nijolia Indreikienė
Izolda Nėnienė