Civilinė byla Nr. e2-3344-653/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00715-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.9
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovo atstovei E. K., atsakovo atstovams adv. pad. M. D., V. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl alternatyvių sankcijų taikymo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 1–13) prašo teismo pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atviro konkurso „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbu atlikimas“ (toliau – ir Pirkimas) atliktus veiksmus prieštaraujančiais imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) normoms ir, nepripažįstant Pirkimo sutarties negaliojančia, taikyti alternatyviąją sankciją, numatytą VPĮ 106 str. 3 d. 2 p., t. y. skirti atsakovei baudą.
2. Ieškinyje nurodo, kad atsakovė, atlikusi Pirkimo procedūras, 2017-12-13 su jungtinės veiklos pagrindu susivienijusia ūkio subjektu grupe – AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-726 (toliau – ir Sutartis). Visų, išskyrus rangovo, Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti, kadangi viršijo Pirkimo užduotyje nurodytą perkančiajai organizacijai priimtiną pasiūlymo kainos ribą (10 mln. eurų). Tarnyba atliko Sutarties neplaninį vertinimą ir nustatė, kad Sutarties nuostatos dėl darbų atlikimo termino, delspinigių taikymo tvarkos ir Sutarties vertės padidinimo yra esminės Sutarties sąlygos. Pirkimo vykdytojas pasitarimo protokole Sutarties vykdymą apibrėžė kitomis sąlygomis, nei nustatyta pradinėje Sutartyje, ir tokiu būdu faktiškai pakeitė Sutartį, atlikdamas esminį Sutarties pakeitimą. Tarnyba taip pat nustatė, jog netinkamas Pirkimo planavimas ir Pirkimo objekto suskaidymas į kelis darbų pirkimus sudarė prielaidas neracionaliam lėšų naudojimui. Tokiais veiksmais atsakovė grubiai pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas.
3. Ieškovė paaiškino, jog 2018-06-11 Pasitarimo protokole Nr. 4 aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos naujos Sutarties įgyvendinimo sąlygos, o susitarimas Sutartį vykdyti taikant kitokias sąlygas negu buvo nustatyta Sutartyje, rodo šalių valią iš naujo susitarti dėl Sutarties nuostatų. Nagrinėjamu atveju pasitarimo protokole sulygta Sutarties vykdymo tvarka sudaro sąlygas padidinti bendrą sutarties vertę rangovo naudai, nors tokia galimybė Sutartyje nustatyta nebuvo. Pasitarimo protokole nutarta atlyginti rangovui visas išlaidas, kurios bus patirtos dėl papildomų darbų vykdymo, nors pagal Sutarties nuostatas rangovo atliekami darbai pagal Sutartį turėtu būti stabdomi tol, kol bus vykdomi papildomai įsigyti darbai, kas reikštų, kad tokios išlaidos apskritai neatsirastų. Atsakovės sprendimas nestabdyti darbų vykdymo papildomų darbų atlikimo laikotarpiu sudarė prielaidas papildomoms sutarties vykdymo išlaidoms atsirasti. Tokiu būdu rangovas atsiduria ekonomiškai geresnėje padėtyje, nei nustatyta pradinėse Sutarties sąlygose. Taip pat, Tarnybos vertinimu, Pasitarimo protokolo 1 punkto 6 papunktyje atsakovei nustačius naujas delspinigių skaičiavimo aplinkybes, dėl ko nebus taikomos netesybos rangovui, jei darbai nebus užbaigti laiku, buvo faktiškai atliktas Sutarties pakeitimas, kuris laikomas esminiu pakeitimu VPĮ 89 str. 4 d. 1 p. nuostatų prasme.
4. Nepaisant to, kad Sutartyje nebuvo numatytas darbų atlikimo termino pratęsimas, atsakovė pasitarimo protokole nurodė sąlygas, numatančias Sutarties rangos darbų pratęsimą dėl sankasos stiprinimo darbų vykdymo uždelsimo pagal kitą rangos sutartį. Pažymėjo, kad Pirkime pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurių vienas iš parametrų buvo darbų atlikimo terminas, o tai reiškia, kad rangovas gavo didesnį balų skaičių dėl trumpesnio darbų atlikimo termino. Pirkime nustatyta sąlyga dėl terminų nepratęsimo galėjo daryti įtaką kitų tiekėjų apsisprendimui nedalyvauti Pirkime ar atitinkamai koreguoti pasiūlymą.
5. Ieškovės vertinimu, atsakovės Pirkimo planavimo etape priimti ydingi sprendimai nulėmė, kad bendra estakados statybos darbų projekto vertė padidėjo beveik dvigubai. Nepaisant Pirkimo dokumentuose nurodytų argumentų dėl tikslingumo visus Pirkimo objekto darbus pirkti vienu Pirkimu, atsakovė neatliko numatomo rekonstruoti kelio ruožo inžinerinių geologinių tyrimų, tokiu būdu sudarydama sąlygas vykdyti papildomus darbų pirkimus, susijusius su tuo pačiu Pirkimo objektu. Atsakovė, vykdydama Pirkimą, žinojo, kad jam tinkamai nepasirengta ir kad geologiniai tyrinėjimai gali keisti Pirkimo dokumentuose nurodytus sprendinius ir darbų apimtį. Dėl atsakovės teiktų klaidinančių Pirkimo dokumentų paaiškinimų ne visi tiekėjai vienodai suprato Pirkimo sąlygas, ir tai galėjo lemti, jog Pirkime pateiktu pasiūlymų kainos ženkliai skyrėsi. Tai, kad atsakovė neužtikrino racionalaus darbams įsigyti numatytų lėšų panaudojimo siekio, be kita ko, patvirtina ir paties atsakovės veiksmai nustatant išlaidų, patirtų dėl papildomai įsigytų darbų atlikimo, atlyginimų rangovui. Pirkimo vykdytojas organizavo dar bent du papildomus žemės sankasos stiprinimo darbų pirkimus, kurių bendra vertė beveik 8 mln. eurų, kas ženkliai (beveik dvigubai) padidino bendrą suplanuotų 10 mln. estakados statybos darbų projekto vertę.
6. Teigia, jog pažeidus VPĮ nuostatas buvo pažeistas viešasis interesas. Racionalaus pirkimo vykdytojams patikėtų valstybės lėšų panaudojimo siekis ir sąžiningų tiekėjų teisėti interesai negali būti paneigiami, nes tai suponuotų galimybę ir teisę pirkimo vykdytojams pažeidinėti viešųjų pirkimų tvarką prisidengiant gaunama nauda iš jų atliekamo pirkimo.
7. Atsakovė Automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį (e. b. 2 t., b. l. 7–21) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinys yra nepagrįstas, grindžiamas realios situacijos neatitinkančiais teiginiais. Atsakovei nesuprantama ieškovės dviprasmiška pozicija dėl pirkimo procedūrų skaidymo į smulkesnes procedūras (būtent ieškovė skatina organizuoti kelis pirkimus, kuriuose galėtų dalyvauti smulkesni tiekėjai) bei kodėl ieškovė laiko atsakovės veiksmus neteisėtais, kuriais ji įgyvendina viešojo pirkimo sutarties ir įstatymų nuostatas. Atsakovė tiek Pirkimo, tiek Sutarties vykdymo metu elgėsi apdairiai, rūpestingai ir siekdama kuo labiau užtikrinti maksimalų įmanomą skaidrumą bei projektui skiriamų viešųjų lėšų racionalų panaudojimą.
9. Teigia, jog Pasitarimo protokolu nepakeitė Sutarties ne tik dėl to, kad pagal teismų praktiką pasitarimų protokolai ar konkliudentiniai veiksmai negali pakeisti rašytinės viešojo pirkimo sutarties, bet ir dėl to, kad Pasitarimo protokolu šalys tik įgyvendino Sutarties ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas konkrečiu atveju: susitarimais nestabdyti Sutarties, dėl delspinigių netaikymo bei dėl papildomų išlaidų kompensavimo Sutarties šalys atitinkamai įgyvendino Sutarties 10, 46, 82 p. ir CK nuostatas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Pažymėjo, kad Pasitarimo protokolas apskirtai negali pakeisti viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties.
10. Nurodo, kad pagrįstai ir teisėtai į Sutarties apimtį neįtraukė žemės sankasos stiprinimo darbų. Tiek viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, tiek jį aiškinanti teismų praktika draudžia į vieną bendrą pirkimą sujungti skirtingo pobūdžio pirkimo objektus, nebent tai yra neišvengiamai būtina dėl objektyvių priežasčių ir siekiamo tikslo būtų neįmanoma pasiekti pirkimus išskaidant. Tuo yra siekiama kiek įmanoma padidinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Jeigu atsakovė būtų prieš Pirkimą atlikusi geologinius tyrimus ir jų pagrindu nustatytus reikalingus žemės sankasos stiprinimo darbus būtų įtraukusi į Pirkimo apimtį, atsakovė būtų kaip tik nepagrįstai sustambinusi Pirkimo objektą ir tuo būdu sumažinusi tiekėjų, galinčių konkuruoti dėl projektui įgyvendinti reikalingų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo, skaičių.
11. Ieškovė argumentų, kad buvo neracionaliai panaudotos lėšos darbus perkant atskirai, nepagrindžia jokiais įrodymais ir objektyviais argumentais. Kelio su estakada statybos darbų ir Kelio sankasos stiprinimo darbų pirkimų išskaidymas, priešingai nei teigia ieškovė, kaip tik sudarė prielaidas racionaliai panaudoti projektų įgyvendinimui skirtas lėšas.
12. Nurodo, kad atsakovei paskelbus Pirkimą ir pasirašius Sutartį su rangovu, rengiant techninį darbo projektą, kaip to reikalauja Sutartis, rangovas atliko Kelio projektinius inžinerinius geologinius tyrimus. Paaiškėjo, kad inžinerinės geologinės kelio sąlygos yra labai sudėtingos dėl didelių silpnų gruntų sluoksnių. Vadovaujantis Pirkimo dokumentais ir Sutartimi, atsižvelgdamas į nustatytas gruntų, esančių kelio sankasoje ir po ja, savybes, rangovas numatė ir su atsakove suderino žemės sankasos stabilumo užtikrinimo priemones, kurios buvo įtrauktos į rangovo rengiamą Kelio rekonstravimo ir estakados naujos statybos techninį darbo projektą. Atsižvelgusios į susiklosčiusią situaciją, šalys sudarė Pasitarimo protokolą, kuriame susitarė dėl tolimesnės Sutarties vykdymo eigos, perkant ir vykdant Kelio sankasos stiprinimo darbus. Atsakovė 2018-06-17 paskelbė Kelio sankasos stiprinimo darbų viešąjį pirkimą tarptautinio atviro konkurso būdu, tačiau šis atviras konkursas neįvyko, kadangi visi jo dalyviai pateikė per dideles kainas. Atsakovė nusprendė vykdyti skelbiamas derybas dėl šių darbų pirkimo, tačiau derybų procedūros buvo užbaigtos nesudarius pirkimo sutarties. Atsižvelgusi į estakados svarbą, 2018-10-01 atsakovė paskelbė naują viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu būtent žemės sankasos šalia estakados sustiprinimo darbams. Šį viešąjį pirkimą laimėjo AB „Kauno tiltai“, su kuria sudaryta pirkimo sutartis. Likusiai didžiajai daliai Kelio sankasos stiprinimo darbų atlikti atsakovė 2019-01-22 paskelbė viešąjį pirkimą tarptautinio atviro konkurso būdu. Šiame pirkime laimėtoju buvo pripažintas UAB „Tilsta“ (Sankasos rangovo) pasiūlymas, antras liko AB „Kauno tiltai“. Tai patvirtina, kad techninio darbo projekto rengėjas rangovas (jo dalyvis AB „Kauno tiltai“) vykusiame pirkime neturėjo jokio konkurencinio pranašumo dėl šios aplinkybės ir su kitais tiekėjais varžėsi lygiomis sąlygomis bei pirkimo nelaimėjo, taip pat jo dalyvavimas pirkime nebuvo ginčijamas teisme. Su UAB „Tilsta“ buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Pažymėjo, kad atsakovė atliko minėtų viešųjų pirkimų rizikos vertinimą ir, nenustačiusi rizikos (išskyrus patį Pirkimą), priėmė sprendimus neatlikti tolimesnių veiksmų. Teigia, jog 2019-02-22 informavo ieškovę, jog nesutinka su Vertinimo išvadoje nurodytais tariamais pažeidimais, todėl nepripažins Pasitarimo protokolo negaliojančiu ir Sutarties nenutrauks.
13. Pažymėjo, kad sprendimas nestabdyti Sutarties geriausiai užtikrino viešąjį interesą. Tuo atveju, jei sutarties vykdymas būtų sustabdytas, viešojo intereso užtikrinimas būtų nusikėlęs itin ilgam laikui. Estakada buvo užbaigta 2019-05-16. Paraleliai vykdant ir Kelio sankasos stiprinimo darbus, ir Kelio rekonstrukcijos darbus, užtikrinamos susisiekimo Keliu su (duomenys neskelbtini) galimybės. Taigi, būtent atsakovė savo veiksmais ir Susitarimu nestabdyti Sutarties užtikrino viešąjį interesą susisiekimu su (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, Susitarimu dėl delspinigių netaikymo šalys tik užfiksavo, kad paaiškėjus papildomų darbų būtinybei, šalys vadovausis Sutarties 46 p. Būtent tai ir buvo tiesiogiai nurodyta Pasitarimo protokole ir tai Tarnyba ignoruoja.
14. Nurodo, kad teikdamas pasiūlymą Pirkimui, rangovas žinojo apie papildomų darbų pirkimo atskiru viešuoju pirkimu poreikio riziką. Todėl, elgdamasis pagal atidaus ir rūpestingo tiekėjo veikimo standartą, jis privalėjo į šią riziką atsižvelgti savo pasiūlyme ir dėl tokios rizikos realizavimo. Tačiau rangovas pagrįstai negalėjo numatyti, ar būsimasis Sankasos rangovas tinkamai ir laiku vykdys savo įsipareigojimus bei neatsako už tokio trečiojo asmens netinkamus veiksmus ar neveikimą. Už tokio trečiojo asmens netinkamus veiksmus ar neveikimą prieš Rangovą atsako šį trečiąjį asmenį atskiro viešojo pirkimo būdu pasitelkusi atsakovė. Taigi, nepaisant to, ar Sutarties šalys būtų sudariusios Pasitarimo protokolą ir užfiksavusios Susitarimą dėl papildomų išlaidų kompensavimo, ar to būtų nepadariusios, pagal Sutarties ir CK reikalavimus rangovas vis tiek turėtų teisę reikalauti atsakovės atlyginti nuostolius.
15. Pažymi, kad ieškovės pateikiama specialisto nuomonė yra visiškai nepagrįsta, kadangi specialistas nepateikia visiškai jokių įrodymų, jog Kelio sankasos sustiprinimo darbų įtraukimas į bendrą Pirkimą atitiktų VPĮ 28 str. 2 d. reikalavimus – šio aspekto specialistas visiškai nesvarsto ir nevertina. Specialistas neturi reikiamos kvalifikacijos pateikti kompetentingą išvadą dėl būtinos Pirkimo apimties. Specialisto nuomonėje yra pateikimas itin subjektyvus asmeninis požiūris, kaip turėtų būti atliekami darbai, bet ne objektyvi, įrodymais, faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis bei norminiais aktais pagrįsta analizė ir išvada dėl būtinybės įtraukti Kelio sankasos sustiprinimo darbus į bendrą Pirkimą. Sutartis yra ne FIDIC sutartis, todėl Sutarties darbų apimtis aiškinti pagal FIDIC taisykles yra nepagrįsta bei absurdiška. Be to, ieškovė nepagrindė teiginių, kad buvo neracionaliai panaudotos lėšos ir padidinta Kelio ir estakados darbų kaina.
16. Ieškovė Tarnyba dublike (e. b. 2 t., b. l. 48–51) nurodė, kad palaiko ieškinio argumentus ir prašymus.
17. Dublike nurodė, kad atsakovės pozicija dėl skirtingų pirkimo objekto dalių prieštarauja Pirkimo dokumentuose įtvirtintiems argumentams, kuriais grindžiamas darbu, susijusių su Pirkimo objektu pirkimas vienu Pirkimu. Atsakovė Pirkimo dokumentuose pateikė konkrečius argumentus, kuriais pagrindė būtinybę šiuo konkrečiu atveju su Pirkimo objektu susijusius darbus pirkti vienu pirkimu. Tikėtina, kad į Pirkimo objektą įtraukus ir sankasos stiprinimo darbus, šių darbu atlikimo tam tikri aspektai, kurie buvo nustatyti Pasitarimo protokolu, būtų aptarti dar Pirkimo dokumentuose Pirkimo dokumentu rengimo etape. Taip pat sankasos darbų pirkimas vienu pirkimu būtų leidęs išvengti situacijos, kuomet Pirkime dalyvavę tiekėjai tiksliai ir aiškiai nesuprato Perkančiosios organizacijos suformuluotų Pirkimo sąlygų dėl rekonstruojamojo kelio ir pėsčiųjų tako ruožo statybos darbu apimties atlikimo įsivertinimo, kas lėmė, kad dalis tiekėjų savo pasiūlymuose įsivertino tam tikrus, su sankasos tvirtinimu, susijusius darbus.
18. Vien ta aplinkybė, kad šalių valios įforminimas Sutartį vykdyti kitomis sąlygomis ir tvarka negu yra įtvirtinta Sutartyje yra pavadintas pasitarimo protokolu nekeičia ir nepaneigia fakto, jog tokiu susitarimu buvo raštu įtvirtintas Sutarties vykdymo tvarkos pakeitimas. Minėtame dokumente aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas šalių susitarimas Sutartį vykdyti tam tikra tvarka, kuri Sutartyje įtvirtinta nebuvo. Atsakovė, klaidindama teismą, ignoruoja aplinkybę, kad Sutarties 46 p. yra numatytos aplinkybės, kurioms atsiradus rangovui nebūtų taikomos netesybos, tačiau Pasitarimo protokole šalys susitarė dėl kitų aplinkybių, kurios nebuvo numatytos Sutartyje, kurioms atsiradus rangovui nebus taikomos piniginės sankcijos. Sutartyje yra numatyta galimybė netaikyti delspinigių rangovui neužbaigus vykdyti darbu per Sutartyje nustatytą terminą, tačiau tokia galimybė yra apibrėžta konkrečiomis sąlygomis, kurioms esant delspinigių mokėjimas taikomas nebus. Taigi, akivaizdu, kad vien papildomų darbų atlikimas, nenustačius trečiųjų asmenų ar užsakovo netinkamų veiksmų, nėra ta sąlyga, kuri suteiktų galimybę netaikyti delspinigių. Iš Pasitarimo protokolo turinio yra akivaizdu, kad Pasitarimo protokolu įtvirtinta galimybė padidinti bendrą Sutarties vertę rangovo naudai, nustačius, kad Rangovui bus atlygintos visos papildomos išlaidos, nors tokios sąlygos Sutartyje nėra numatytos.
19. Atsakovė Automobilių kelių direkcija tripliku (e. b. 2 t., b. l. 53–61) prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
20. Triplike nurodo, jog dublike ieškovė neginčija Susitarimo nestabdyti Sutarties teisėtumo ir jį pagrindžiančių argumentų, o tai patvirtina, jog ieškovė iš esmės sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais. Tuo tarpu dublike nurodomi teiginiai grindžiami itin formaliu Sutarties, Pasitarimo protokolo ar Pirkimo dokumentų nuostatų, visiškai išimtų iš jų konteksto ir bendros situacijos, interpretavimu, kurios prieštarauja faktinėms aplinkybėms, VPĮ, CK ir suformuotai teismų praktikai. Ieškovė akivaizdžiai painioja Pirkimo objektą su apskritai visais su įgyvendinamu projektu susijusiais darbais. Pirkimo dokumentai nepagrindžia ir negali pagrįsti būtinybės vienu Pirkimu pirkti apskritai visus su įgyvendinamu projektu susijusius darbus. Ieškovė nepateikia jokio teisinio ir nepateikia realaus faktinio pagrindo, dėl kurio atsakovė privalėjo sustambinti Pirkimą ir prie jo dar prijungti Kelio sankasos stiprinimo darbus.
21. Priešingai nei dublike teigia ieškovė, Pasitarimo protokolo turinys tik patvirtina, kad juo buvo susitarta dėl Sutarties nuostatų ir šalių santykiams taikytinų CK normų įgyvendinimo tvarkos, bet Sutartis nebuvo pakeista. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad jeigu kuri nors šalis nesilaikytų Pasitarimo protokolo, kita šalis atitinkamų veiksmų vykdymo teismine tvarka reikalauti galėtų tik pačios Sutarties ir CK, bet ne paties Pasitarimo protokolo, pagrindu. Ieškovės teiginiai dėl to, kad Pasitarimo protokole buvo praplėstas delspinigių rangovui netaikymo atvejų sąrašas ir įtvirtinta galimybė padidinti Sutarties vertę, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja teisės aktų normoms, teismų praktikai ir Sutarties nuostatoms. Pritarus tokioms ieškovės interpretacijoms, būtų sukurtos viešųjų pirkimų sistemai ir jos efektyvumui itin žalingos situacijos. Nei VPĮ, nei privaloma Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika nenustato, kad į pirkimo vertę arba viešojo pirkimo sutarties vertę gali būti įskaičiuojamos perkančiosios organizacijos tiekėjui galimos sumokėti netesybos ar nuostolių kompensavimas.
22. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šioje byloje prašo taikyti baudą. Teismų praktikoje baudos dydis sudaro 1-10 proc. nuo sandorio kainos (šiuo atveju nuo 9 458 500 Eur).
23. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškinys atmestinas
Teismas
k o n s t a t u o j a :
24. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo įvykdyto pirkimo („Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbu atlikimas“) procedūrų teisėtumo – ieškovas teigia, kad atsakovas netinkamai suplanavo pirkimo objektą, dėl ko netinkamai nustatė Pirkimo objektą ir buvo organizuoti papildomi viešieji pirkimai, kas beveik dvigubai padidino bendrą suplanuotą projekto vertę; taip pat ieškovas teigia, kad atsakovas neteisėtai pakeitė sutarties sąlygas.
Dėl pirkimo objekto planavimo
25. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas pirkimo dokumentuose nurodė motyvus - kodėl šiuo konkrečiu atveju Pirkimo objekto skaidymas į dalis būtų neracionalus. Taip pat nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog žemės sankasos šalia estakados sustiprinimo darbams buvo paskelbtas atskiras pirkimas (Nr. 402308); su konkursą laimėjusiu tiekėju 2018-11-06 buvo sudaryta pirkimo sutartis, nes šie darbai neįėjo į ginčo pirkimo objektą.
26. 2017-10-23 atsakovo atsakymas į tiekėjų klausimus, taip pat aplinkybė, jog konkurse dalyvavę tiekėjai neskundė įstatymų nustatyta tvarka nei pirkimo sąlygų dėl jų neaiškumo, nei sprendimo dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, taip pat ieškovo pateikto Statybų sektoriaus eksperto išvadoje pateikti atsakymai į Klausimus 1; 2.1; 2.2; 4.4, paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog pirkimo sąlygos buvo neaiškios, dėl ko dalis tiekėjų nesuprato pirkimo sąlygų ir savo pasiūlymuose įsivertino tam tikrus, su sankasos tvirtinimu, susijusius darbus.
27. Konkurso sąlygose nurodytas pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas nėra susijęs su kelio sankasų sustiprinimo darbais, nes šie darbai nepateko į pirkimo objektą ir buvo perkami atskirai. Tuo tarpu ginčo pirkimu buvo įsigyjami kiti darbai, kuriuos, kaip nurodyta pirkimo sąlygose, pirkti buvo neišvengiamai būtina ir ieškovas to neginčija (estakados, kelio su pėsčiųjų ir dviračių taku, paviršinių nuotekų valymo įrenginių, melioracijos ir kt.). Taigi, Konkurso sąlygose nurodytas pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas nepagrindžia ieškovo teiginio dėl pirkimo sąlygų neaiškumo.
28. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta teismų praktika, taip pat LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 28 str., patvirtina, jog siekiant skatinti tiekėjų konkurenciją prioritetas teikiamas pirkimų skaidymui, tuo tarpu pirkimų objektų sujungimas į vieną bendrą pirkimą yra galimas tik išskirtinais atvejais, kai siekiamo tikslo negalima pasiketi kitais mažiau konkurenciją varžančiais būdais. Taigi, pirkimų skaidymu siekiama įgyvendinti viešojo pirkimo principus, racionaliai naudoti valstybės lėšas. Šiuo atveju ieškovas nenurodė argumentų, pagrindžiančių, jog kelio sankasų sustiprinimų darbai neišvengiamai turėjo būti perkami kartu su kitais statybos darbais, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo atveju pirkimų objektų sujungimas būtų labiau konkurenciją skatinantis būdas nei pirkimų objektų skaidymas, kad dėl tokio sujungimo Pirkime dalyvautų daugiau tiekėjų. Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog kelio sankasų sustiprinimo darbų kaina yra artima Kelio rekonstrukcijai ir naujos estakados statybai. Taigi, ieškovas neįrodė, jog šiuo atveju planuojant pirkimą buvo pažeisti viešojo pirkimo principai.
29. Ieškovo teiginys, jog, išskaidžius pirkimo objektą, bendra estakados statybos darbų projekto vertė padidėjo beveik dviguba, kad tokiu atveju buvo neracionaliai panaudotos lėšos, neįrodytas. Ieškovas nepateikė įrodymų (rinkos kainų tyrimo, ekonominio pagrindimo ar pan.), patvirtinančių, kad, jeigu ieškovas būtų atlikęs geologinius tyrimus iki pirkimo paskelbimo, jei pirktų kelio sankasų stiprinimo darbus kartu su kitais darbais, tai tokiu atveju viso projekto kaina būtų mažesnė. Atsakovo argumentai, jog perkant darbus kartu kelio sankasos sustiprinimo darbai netaptų nemokamais ir atsakovas už juos vis tiek sumokėtų, yra logiški, nėra ieškovo paneigti, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Tuo atveju, jei prieš pirkimą atsakovas būtų atlikęs geologinius tyrimus ir įtrauktų Kelio sankasos sustiprinimo darbus į Pirkimo objektą, atsakovas būtų ne tik du kartus susimokėjęs už tokius geologinius tyrimus (nes šie tyrimai yra techninio darbo projekto, kurį turėjo parengti tiekėjas, dalis), bet ir būtų nepagrįstai sujungęs skirtingus pirkimo objektus bei apribojęs tiekėjų konkurenciją. Ieškovas šių atsakovo argumentų nepaneigė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje.
30. Iš ieškovo pateiktos statybos specialisto išvados matyti, kad, eksperto manymu, perkančiajai organizacijai tikslingiau ir racionaliau būtų pačiai atlikti numatomos rekonstruoti kelio ruožo geologinius tyrimus tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai įsivertinti darbų apimtis ir viskas būtų nupirkta vienu pirkimu. Savo išvadas ekspertas grindžia prielaidomis apie tam tikras ypatingai sunkiai suvaldomas rizikas ( kad Konkurso laimėtojas nepiktnaudžiautų paskesniame pirkime ar pirkimuose, susijusiuose su žemės sankasoje esančiais silpnais gruntais, savo kai projektuotojo, rengiančio, disponuojančio ir valdančio visą susijusią dokumentaciją ir informaciją - išvados atsakymai į klausimą 5.1, 5.2). Dėl to, specialisto nuomone, toks pirkimo būdas yra neracionalus. Tačiau tokia išvada neįrodo, jog pirkimas realiai neatitiko viešojo pirkimo principų. Šiuo atveju pirkimo procedūros jau baigtos, tačiau ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog eksperto nurodytos rizikos pasiteisino, kad pirkimo laimėtojas piktnaudžiavo kituose pirkimuose ir pan. Taigi, specialisto išvada, kuria remiasi ieškovas, yra pagrįsta prielaidomis, o ne konkrečiais skaičiavimais, įvykusio pirkimo rezultatų analize; teismo vertinimu, specialisto nuomonė apie pirkimo objekto planavimo neracionalumą, vertinant galimas rizikas, neįrodo, jog šiuo atveju pirkimas buvo neteisėtas, pažeidžiantis esminius viešojo pirkimo principus.
Dėl sutarties pakeitimo
31. Ieškovo teigimu 2018-06-11 Pasitarimo protokole Nr. 4 nustatytos naujos Sutarties sąlygos, kurios sudarė prielaidas padidinti bendrą sutarties vertę rangovo naudai, dėl ko rangovas atsidūrė ekonomiškai geresnėje padėtyje ir toks Sutarties pakeitimas laikomas esminiu pakeitimu VPĮ 89 str. 4 d. 1 p. nuostatų prasme.
32. Iš 2018-06-11 pasitarimo protokolo Nr. 4 matyti, kad pasitarime dalyvavo abiejų šalių (atsakovo ir rangovo) atstovai, ir juo metu šalys susitarė dėl tam tikrų sutarties Nr. S-726 vykdymo sąlygų, tame tarpe dėl darbų nestabdymo vykstant žemės sankasos stabilizavimo darbų pirkimui ir žemės sankasos stabilizavimo rangos darbams; dėl netesybų netaikymo Rangovui dėl uždelsimo vykdyti Sutartyje numatytus statybos darbus, kol buvo atliekamas žemės sankasos stiprinimo darbų pirkimas ir atliekami atitinkami darbai pagal kitą rangos sutartį bei visą laikotarpį, kurį rangovas uždels atlikti darbus dėl aukščiu nurodytų aplinkybių ir tokiu atveju bus laikoma, kad Sutartis įvykdyta tinkamai ir laiku; delspinigių netaikymo laikotarpis priklausys nuo rangovo uždelsimo, kol buvo atliekamas kelio ruožo žemės sankasos stiprinimo darbų pirkimas ir atliekami žemės sankasos stiprinimo darbai pagal kitą rangos sutartį, fiksuojant kiekvieno tokio uždelsimo pradžią ir pabaigą. Taip pat buvo susitarta, kad tokiu atveju, kai rangovas negalėjo numatyti kaštų pirkimo sutarties sudarymo metu ir kurie nepriklauso nuo rangovo valios Rangovui bus atlygintos visos papildomos išlaidos – statybvietės išlaikymo išlaidos, apsauga, papildoma įrangos nuoma, papildomas medžiagų sandėliavimas ir kt.
33. Atmestinas atsakovo argumentas, kad toks pasitarimo protokole užfiksuotas pasiektas šalių susitarimas nelaikomas sutartimi. Akivaizdu, jog minėto pasitarimo metu buvo pasiektas šalių susitarimas (ir tai aiškiai vienareikšmiai užfiksuota protokole), todėl vien tokio susitarimo formalus įforminimas ne sutartimi, o protokolu nepaneigia, jog toks abiejų šalių laisva valia susitarimas buvo pasiektas, t.y. sudarytas. Atsakovo argumentai prieštaringi: atsakovas teigia, kad šiuo susitarimu šalys tik įgyvendino Sutarties ir LR CK nuostatas. Tačiau, šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų įgyvendinimo ir yra susitarimas dėl sutarties sąlygų (vykdymo, pakeitimo, papildymo ir pan.).
34. Vertinant susitarimo sąlygą dėl darbų nestabdymo, atsižvelgtina į tai, kad pagal sutarties 10 p. atsakovui buvo suteikta teisė (o ne pareiga) stabdyti darbus, jeigu prireikia įsigyti papildomų darbų ir yra vykdomas jų naujas viešas pirkimas. Sutarties 46 p. numatė, jog tuo atveju, jeigu rangovas negali užbaigti darbų laiku dėl atsakovo ar trečiųjų asmenų veikimo ar neveikimo, už tokį vėlavimą delspinigiai Rangovui neskaičiuojami. Ieškovas neginčija, kad rangovas nebuvo prisiėmęs Kelio sankasos stiprinimo darbų atlikimo rizikos, todėl tokiu atveju Rangovas negali būti atsakingas už darbų vėlavimą ne dėl jo prisiimtos atsiradusios rizikos ir ne dėl jo kaltės (t.y. pagal sutarties esmę - dėl atsakovo ar trečiųjų asmenų veikimo ar neveikimo). Atsižvelgus į delspinigių, sutartinės civilinės atsakomybės paskirtį (užtikrinti prievolių įvykdymą, kompensuoti nukentėjusiajai šaliai nuostolius dėl kitos sutarties šalies netinkamo įsipareigojimų įvykdymo), darytina išvada, kad pasitarimo metu iš esmės buvo atkartota Sutarties 46 p. numatyta sąlyga, ją pritaikius prie faktinės situacijos. Dėl šių motyvų nėra pagrindo teigti, jog susitarimas dėl delspinigių netaikymo laikotarpiu, kol atliekami darbai pagal kitą sutartį, už kurią rangovas nėra atsakingas, gali būti vertinamas kaip viešojo pirkimo sutarties pakeitimas.
35. Pasitarimo protokole susitarta sąlyga dėl papildomų išlaidų kompensavimo nėra susijusi su sutarties verte. Kaip buvo minėta ir ko neginčijo ieškovas, būtent atsakovui teko rizika dėl poreikio atskiru viešuoju pirkimu įsigyti kelio sankasos stiprinimo darbus, jeigu Sutarties vykdymo metu paaiškėtų jų poreikis. Taigi, Rangovas neprisėmė prievolės numatyti ir kontroliuoti aplinkybes kaip būsimas Sankasos darbų rangovas vykdys savo įsipareigojimus. Todėl, atsakovo įsipareigojimas padengti Rangovo papildomas išlaidas – kaip nuostolius dėl kito atsakovo rangovo darbų netinkamo vykdymo – vertinamas kaip įsipareigojimas atlyginti galimus nuostolius, o ne atlyginti papildomas išlaidas dėl Sutartyje numatytų darbų vykdymo. Toks šalių susitarimas neapima Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atlikti darbus ir vertinamas kaip prievolė, kylanti iš civilinės atsakomybės taikymo.
36. Taigi, susitarimas dėl išlaidų (nuostolių) atlyginimo nėra susijęs su viešojo pirkimo sutarties pakeitimu.
37. Ieškovas teigia, kad minėtame pasitarimo protokole buvo susitarta dėl darbų įvykdymo termino pratęsimo, ko nebuvo numatyta Pirkimo sutartyje. Nors protokole (4p.) užfiksuota, kad Rangovui pratęsus darbams atlikti reikalingą terminą netaikant netesybų neatsiras papildomų kaštų, tačiau ieškovas konkrečiai nenurodė ir nepagrindė kokiam laikotarpiui sutarties terminas realiai buvo pratęstas, tuo labiau, kad darbai nebuvo stabdomi. Tuo tarpu atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės (ieškovas jas paneigiančių argumentų nenurodė) patvirtina, jog terminai nebuvo pratęsti, bet, priešingai, darbai užbaigti ankščiau, nei galėjo būti užbaigti pagal sutarties sąlygas sustabdžius darbus. Taigi, byloje nėra duomenų nei apie konkretų susitarimą dėl termino pratęsimą, nei nustatytas faktas, kad terminas buvo realiai pratęstas. Kartu pažymėtina, kad VPĮ numatytos sankcijos nėra savitikslės. Šiuo atveju ieškovas neginčijo, jog vykdomas projektas buvo susijęs su viešuoju interesu pastatyti estakadą, užtikrinančią susisiekimą su (duomenys neskelbtini) potvynių metu. Taigi, atsakovo veiksmai, kuriais buvo siekiam nestabdyti darbų atlikimo atitiko viešąjį interesą, todėl, net ir pripažinus tam tikrus formalius neesminius viešojo pirkimo pažeidimus, šiuo atveju sankcijų taikymas būtų neproporcingas, neatitiktų jų taikymo tikslo.
38. Įvertinus įrodymų visumą, teismas nenustatė esminių Viešojo pirkimo įstatymo pažeidimų, todėl ieškinys atmestinas.
39. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas nurodė, kad patyrė 11 340,12 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
40. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą, taikomas koeficientas 2,5. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodoma, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas 0,4. Atsakovė teismui prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pateikė 2019-05-23, atsiliepimą į ieškinį pateikė 2019-06-06. Taigi, teisinės paslaugos buvo teiktos 2019 m. II ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai už 2018 m. IV ketvirtį – 970,3 Eur. Pažymėtina, kad prašymo parengimas nėra susijęs su teisės taikymo klausimais, todėl iš esmės atitinkamos sąnaudos yra susijusios su atsiliepimo į ieškinį parengimu. Maksimali suma už atsiliepimo parengimą galėtų būti priteista 2 425,75 Eur (970,3 Eur x 2,5). Rekomendacijų 8.3 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už dubliko ar tripliko parengimą, yra taikomas koeficientas 1,5. Nustatyta, kad atsakovė teismui tripliką pateikė 2019-07-03. Taigi, teisinės paslaugos buvo teiktos 2019 m. III ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai už 2019 m. I ketvirtį – 1 262,7 Eur. Vadinasi, maksimali suma už tripliko parengimą galėtų būti priteista 1 894,05 Eur (1 262,7 Eur x 1,5).
41. Atsižvelgus į tai, kad bylos sudėtingumą apsprendžia faktinių aplinkybių specifika, o ne teisės taikymo klausimai, įvertinus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus užmokesčio dydžius, teismas vertina prašomą priteisti išlaidų sumą kaip aiškiai per didelė, todėl mažina ją iki 3000 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos naudai 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina