Civilinė byla Nr. e2A-707-796/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00815-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. D., E. G., A. G., V. V..

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškimu sumažino, prašydama priteisti iš atsakovės V. U. 3 541,74 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-608 yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinis savininkų susirinkimas (pakartotinis), jo metu buvo nuspręsta atlikti namo stogo dangos remontą. Atsakovė daugiabučiame gyvenamajame name nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, todėl visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nutarimai atsakovei yra privalomi. Atsakovė už stogo remonto darbus atsiskaitė tik iš dalies.

2.                      Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš namo inventorizacinėje (kadastrinėje) byloje pažymėtų patalpų, iš kurių patalpos, pažymėtos indeksais 2-1, 2-2, 2-6 (iš viso 30,20 kv. m), yra gyvenamojo namo priestate, kuriame jokie stogo remonto darbai nebuvo vykdomi, ir tik patalpos, pažymėtos indeksais 2-3, 2-4, 2-5 (iš viso 37,40 kv. m), patenka po naujai suremontuotu stogu. Atsakovė sutiko sumokėti ir sumokėjo ieškovei 4 386,12 Eur sumą, t. y. 37,40 kv. m x 117,276 Eur = 4 386,12 Eur. Su likusia ieškovės apskaičiuota sumos dalimi už stogo remonto darbus atsakovė nesutinka. 2017 m. liepos 18 d. vyko daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkimas. Darbuotojos informavo namo gyventojus, kad bus ruošiamas minėto namo stogo remonto projektas, pateikė bendras butų ploto kvadratūras, iš viso – 163,19 kv. m, susirinko dalyvaujančių gyventojų parašus. Tačiau protokole nebuvo užfiksuota, jog atsakovė informavo atsakingas darbuotojas, kad namo priestato stogas 2011 m. buvo suremontuotas pakeičiant stogo dangą. 2018 m. gegužės 22 d. 15.00 val. vėl vyko susirinkimas. Atsakovė paprašė, kad protokole būtų užfiksuota, jog sutinka mokėti tik už tą buto plotą, kuris patenka po renovuojamu stogu, t. y. kad iš turimo bendro buto ploto (67,60 kv. m) būtų išminusuotas 30,20 kv. m buto plotas, nes jis yra priestato dalyje, kuriai stogo remonto darbai neatliekami. Protokole tai ir buvo užfiksuota. Po šio susirinkimo buvo atlikti stogo remonto projekto pakeitimai, projekte nebenumatytas priestato jau pakeistos stogo dangos keitimas. Tačiau nebuvo atsižvelgta į protokole pateiktus prieštaravimus ir nebuvo priimti sprendimai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies kvadratūros išskaičiavimo. Atsakovė nedavė sutikimo mokėti už buto dalį (30,2 kv. m), kuri yra namo priestate, kuriame nebuvo atliekami stogo remonto darbai. Priestato stogą 2011 m. atsakovė suremontavo savo lėšomis, iš namo gyventojų neprašė jokios kompensacijos, todėl, jos nuomone, ji neturi pareigos mokėti ieškovės reikalaujamos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.                      Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priteista iš atsakovės V. U. 3 541,74 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 3 541,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 048,75 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-608 yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Pastate, kurio naudingasis plotas 163,19 kv. m, suformuoti 4 gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai – butai. Atsakovei minėtame name asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, kurio naudingasis plotas yra 67,60 kv. m. Atsakovės butas susideda iš patalpų, pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-6 (iš viso 30,20 kv. m), kurios yra gyvenamojo namo priestate, ir patalpų, pažymėtų indeksais 2-3, 2-4, 2-5 (iš viso 37,40 kv. m), kurios yra pagrindiniame pastate.

3.2       2017 m. rugpjūčio 2 d. įvyko pakartotinis daugiabučio namo visuotinis savininkų susirinkimas, jo metu 6 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta užsakyti aprašą (projektą) ir statybos leidimą, skelbti konkursą stogo dangos remonto darbams atlikti, atlikti stogo dangos remontą, mokėjimui panaudoti namo kaupiamąsias lėšas, mokėti proporcingai turimai nuosavybės daliai.

3.3       Projektuotoja UAB „Progresyvūs projektai“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos paprastojo remonto aprašą Nr. 17.02.106-SPP, kuris pagal gyventojų prašymą (žr. 2018 m. gegužės 23 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinio neįvykusio savininkų susirinkimo protokolą) buvo pakoreguotas ir išleista laida „A“, projekte nebenumatant priestato jau pakeistos stogo dangos keitimo.

3.4       Rangovė UAB „Professional Masters Group“ atliko daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus už 19 457,39 Eur sumą. 2020 m. rugsėjo 25 d. UAB „Paslaugos būstui“ buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad namui, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo priskaičiuota 334,56 Eur kaupiamųjų lėšų, iš jų 15,44 Eur panaudota elektros remonto darbams, o 319,12 Eur – stogo remonto darbams. Įvertinus darbų kainą ir panaudotas kaupiamąsias lėšas, 1 kv. m pastato – gyvenamojo namo naudingajam plotui tenka 117,276 Eur stogo remonto darbų kainos ((19 457,39 Eur – 319,12 Eur kaupiamosios lėšos) / 163,19 kv. m pastato naudingasis plotas). Atsakovei už stogo remonto darbus buvo apskaičiuota 7 927,86 Eur suma (117,276 Eur x 67,60 kv. m buto naudingasis plotas). Likusi atsakovės skola, pagal ieškovės skaičiavimus, yra 3 541,74 Eur.

3.5       Atsakovė nesutinka, kad mokestis už stogo remontą jai būtų skaičiuojamas nuo viso turimo buto naudingojo ploto (67,60 kv. m), kadangi dalis buto (30,20 kv. m) yra namo priestate, kurio stogas nebuvo remontuojamas, ir tik 37,40 kv. m buto naudingojo ploto patenka po naujai suremontuotu stogu.

3.6       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio naudingasis plotas yra 163,19 kv. m ir kuriame nėra jokių skirstymų į dalis (pagrindinis pastatas ir priestatas). Nors pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai sudaro dvi dalys (pagrindinis pastatas ir priestatas), tačiau šios dalys sudaro pastato visumą, jas sieja inžinerinė sistema, jos yra viena su kita susijusios, todėl nepagrįstas atsakovės tvirtinimas, kad išlaidos už stogo remontą atsakovei turi būti skaičiuojamos proporcingai tik už tą buto naudingojo ploto dalį, kuri yra pagrindiniame pastate, kuriame buvo atliekami stogo remonto darbai. Tokiu savo atsikirtimu į ieškinį atsakovė iš esmės prašo pakeisti įstatymo nustatytą butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo patalpų administravimo režimą (išskirti buto patalpas, esančias priestate, iš pastato kaip savarankišką nekilnojamojo turto vienetą) ir išlaidų, susijusių su bendrąja daline nuosavybe, paskirstymo taisyklę, numatant, kad patalpų, esančių priestate, savininkas neprivalo prisidėti prie pagrindinio pastato bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. 

3.7       Atsakovė, kaip ir kitų daugiabučiame name esančių butų savininkai, yra namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, kuriai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį kyla pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti.

3.8       Atsakovė kaip pagrindą nemokėti ieškovės reikalaujamos ginčo dalies už stogo remontą nurodo aplinkybę, kad ginčo stogo remonto darbų metu nebuvo keičiamas priestato stogas, nes jį dar 2011 m. savo lėšomis pasikeitė atsakovė ir iki šiol nepasinaudojo įstatymo įtvirtinta teise iš kitų namo bendraturčių pareikalauti tokių išlaidų atlyginimo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti stogo remonto išlaidų proporcingai už tą buto naudingojo ploto dalį, kuri yra namo priestate (t. y. už 30,20 kv. m).

3.9       2017 m. rugpjūčio 3 d. daugiabučio gyvenamojo namo visuotinio pakartotino savininkų susirinkimo protokolas ir namo gyventojų, dalyvavusių susirinkime, sąrašas patvirtina, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai priėmė su stogo remontu susijusius sprendimus: užsakyti aprašą (projektą) ir statybos leidimą, skelbti konkursą stogo dangos remonto darbams atlikti, atlikti stogo dangos remontą, mokėjimui panaudoti namo kaupiamąsias lėšas, mokėti proporcingai turimai nuosavybės daliai. Pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį, bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo pastato patalpų savininkams, iki kol jie įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 2 d. balsavimo metu priimtas sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

3.10       Nėra pagrindo atsakovei taikyti kitokios nei įstatyme (CK 4.82 straipsnio 7 dalis) numatytos bendrosios dalinės nuosavybės remonto išlaidų paskirstymo tvarkos. Dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos patalpų savininkai gali susitarti, tačiau šiuo atveju atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad savininkų balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl atsiskaitymo už stogo remontą tvarkos, kuriuo būtų nustatyta kitokia stogo remonto išlaidų paskirstymo namo bendraturčiams tvarka, t. y. jog stogo remonto išlaidos tarp namo butų savininkų būtų dalijamos proporcingai pagal tuos butų naudinguosius plotus, kurie yra pagrindiniame pastate, eliminuojant atsakovės buto naudingojo ploto dalį, patenkančią į priestatą.

3.11       Teismas konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš visų namo patalpų savininkų, įskaitant atsakovę, kaip 67,60 kv. m naudingojo ploto buto savininkę, teisės aktų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objekto (stogo) remonto išlaidas. Ginčo stogui esant bendrojo naudojimo objektu, atsakovė privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą ir apmokėti jai proporcingai tenkančią išlaidų už remonto darbus dalį. Kadangi atsakovė prievolę atsiskaityti už stogo remonto darbus yra įvykdžiusi tik iš dalies, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

4.                      Apeliaciniu skundu atsakovė V. U. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

4.1       Atsakovė nesutinka, kad mokestis už stogo remontą jai būtų skaičiuojamas pagal visą jos buto naudingąjį plotą (67,60 kv. m), kadangi dalis buto (30,20 kv. m) yra namo priestate, kurio stogas nebuvo remontuojamas, ir tik 37,40 kv. m buto naudingojo ploto patenka po naujai suremontuotu stogu.

4.2       Pažymi, jog namo administratorei – ieškovei atsakovė visus mokesčius, susijusius su nuosavybe, mokėjo ir moka pagal visą naudingąjį plotą (67,60 kv. m), tačiau šiuo atveju sutinka sumokėti tik už faktiškai atliktą remontą atsakovės nuosavybei, t. y. 30,20 kv. m, kadangi likusią dalį atsakovė susiremontavo asmeniškai iš savo piniginių lėšų. Ieškovė niekada šios aplinkybės neginčijo ir neginčija. Atsakovė nesutinka kredituoti butų Nr. 1, 3, 4 gyventojų, mokėti už stogo remontą (papildomus 30,20 kv. m), kurį ji pati asmeniškai 2011 m. suremontavo savo lėšomis ir iš namo gyventojų neprašė jokios kompensacijos.

4.3       Pažymi, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Sutikimo mokėti už buto dalį (30,20 kv. m), kuri yra priestate ir kuriai nebuvo atliekami stogo remonto darbai, atsakovė nedavė.

4.4       2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės atstovė pateikė į bylą prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo ir pateikė teismui gautą iš viešosios įstaigos (toliau – VĮ) Registrų centro namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado ir I aukšto projektą, iš kurio matyti, kad atsakovė savo lėšomis pasistatė priestatą, tačiau kaip atskiro turto vieneto neįregistravo. Todėl atsakovės nuosavybė bendrame plote yra 67,60 kv. m, iš kurių 30,20 kv. m yra namo priestate. Tai akivaizdžiai matyti iš gyvenamojo namo I aukšto vidinio plano. Teismas į šias faktines aplinkybes neįsigilino, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

4.5       Pažymi, jog priestato stogas nebuvo remontuojamas kartu su pagrindiniu namo stogu, todėl atsakovė ir nesutinka, kad paskirstant stogo remonto darbų išlaidas į turimo buto naudingąjį plotą būtų įtraukta ta buto dalis, kuri yra priestate. Atsakovės nuomone, jos pareiga yra sumokėti tik už buto naudingojo ploto dalį, kuri yra pagrindiniame pastate, kurio stogas ir buvo remontuojamas.

4.6       Pažymi ir tai, jog ji niekada neginčijo, kad namo stogas yra visų bendraturčių dalinė nuosavybė, todėl prisidėjo prie stogo remonto darbų. Tačiau, atsakovės manymu, teismas neįsigilino į išskirtinai individualią ginčo situaciją, o būtent: atsakovei nekyla pareiga susimokėti ieškovei už neatliktus darbus ir nekyla pareiga apmokėti neteisingai apskaičiuotas išlaidas. Ieškovė nekeitė stogo namo priestatui, todėl nepagrįstai pagal tenkančią nuosavybės kvadratūrą apskaičiavo atsakovei išlaidas už stogo remontą. 

4.7       Mano, jog šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar bendraturčiai susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, ar nesusitarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokio susitarimo ir nebuvo galimybės sudaryti, nes dauguma gyventojų name negyvena ir nesirūpina namu, iš jų yra priteistos skolos, kurios išieškomos antstolių.

4.8       Pažymi, jog susirinkimuose atsakovė visada kėlė klausimą dėl savo nesutikimo mokėti pagal visą jai priklausantį buto naudingąjį plotą, tačiau į jos prieštaravimus nebuvo atsižvelgta ir nebuvo priimti jokie sprendimai dėl buto Nr. 2 kvadratūros išskaičiavimo. 

4.9       Mano, jog šiuo atveju reikia vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais, vertinti, kad visi susirinkime dalyvavę namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai išreiškė valią ir pritarimą dėl priestato stogo kvadratūros išminusavimo iš bendros namo stogo kvadratūros. Ieškovė turėjo vadovautis visų gyventojų išreikšta valia ir teisingai apskaičiuoti stogo remonto išlaidas apeliantei. Ieškovė žinodama, kad dauguma namo gyventojų yra finansiškai nemokūs, pasinaudojo šia situacija ir visą finansinę naštą perkėlė apeliantei.

4.10       Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl turi būti panaikintinas, o ieškovės patikslintas ieškinys – atmestas.

5.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

5.1       Nors dalį stogo atsakovė suremontavo asmeniškai iš savo piniginių lėšų, tačiau šie stogo remonto darbai atlikti atsakovei veikiant savo rizika ir sąskaita. Atsakovė nepasinaudojo įstatymo įtvirtinta teise iš kitų namo bendraturčių pareikalauti tokių išlaidų atlyginimo.

5.2       2017 m. rugpjūčio 2 d. įvyko pakartotinis daugiabučio namo visuotinis savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir atsakovė. Susirinkimo metu buvo nuspręsta atlikti stogo dangos remontą ir už stogo remontą sumokėti proporcingai turimai nuosavybės daliai.

5.3       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

5.4       Pažymi, jog stogo remonto darbai buvo atlikti atsižvelgiant į tai, kad stogas, kaip bendrojo naudojimo objektas, neatitiko reikalavimų ir kėlė grėsmę namo gyventojų butams, nes neužtikrino pagrindinės funkcinės paskirties. Byloje nėra įrodymų, kad stogo remontas nebuvo būtinas. 

5.5       CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Atsakovė pageidaudama, kad jai tenkančios stogo remonto išlaidos būtų skaičiuojamos tik už 31 kv. m, prašo pakeisti išlaidų, susijusių su bendrąja daline nuosavybe, paskirstymo taisyklę.

6.                      2021 m. liepos 26 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės prašymas dėl 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš apeliantės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.                      CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9.                      Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (šalių įvardijamos namo pagrindinės dalies) remonto darbai buvo būtini, kad stogo remonto darbai buvo atlikti, buvo patirtos dėl to išlaidos ir kad atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, turi padengti dalį stogo remonto išlaidų. Tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokia dalimi atsakovė turi prisidėti prie stogo remonto išlaidų.

10.                      Ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ nuomone, atsakovei tenkančios išlaidos turi būti apskaičiuojamos pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, 7 dalyje įtvirtintas taisykles, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas; buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tuo tarpu atsakovės V. U. nuomone, nesąžininga ir neteisinga, kad ji prie stogo remonto išlaidų privalo prisidėti tokia didele proporcija, kadangi namo priestato stogas, po kuriuo yra jai nuosavybės teise priklausančios 30,20 kv. m ploto patalpos, nagrinėjamu atveju remontuojamas nebuvo, namo priestato stogą atsakovė 2011 m. buvo suremontavusi savo lėšomis, neprašydama jokios kompensacijos iš kitų bendraturčių, todėl, jos nuomone, jai tenkančios išlaidos už stogo, po kuriuo yra pagrindinė namo dalis, remonto darbus privalo būti skaičiuojamos pagal pagrindinėje namo dalyje esančios jos nuosavybės naudingąjį plotą (t. y. 37,40 kv. m).

11.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, su tokiais atsakovės V. U. apeliacinio skundo argumentais nesutinka.  

12.                      Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. vasario 10 d. išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio naudingasis plotas yra 163,19 kv. m.

13.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinės dalies stogas, kuris buvo remontuotas nagrinėjamu atveju, kaip bendrojo naudojimo objektas priklauso visiems butų Nr. 1, 2, 3, 4, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams. Teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kita stogo dalis – namo priestato stogas – taip pat yra bendrojo naudojimo objektas ir priklauso visiems butų Nr. 1, 2, 3, 4, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji niekada neginčijo, kad namo stogas yra visų bendraturčių dalinė nuosavybė.

14.                      Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą, stogas – tai pastato bendrojo naudojimo objektas, t. y. viena iš bendrųjų – pagrindinių pastato konstrukcijų.

15.                      Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. CK 4.82 straipsnio 7 dalis nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

16.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu. Kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma kaip proporcija, gaunama visą konkrečiam savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų (gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų), esančių daugiabučiame gyvenamajame name, naudingąjį plotą palyginus su namo visu naudinguoju plotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Bendraturčių pareiga išlaikyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – bendrojo naudojimo objektus įtvirtinta ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003). Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

17.                      Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo atveju buvo suremontuotas daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinės dalies stogas, kuris kaip bendrojo naudojimo objektas priklauso visiems butų Nr. 1, 2, 3, 4, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog ieškovė neteigia, kad nagrinėjamu atveju buvo suremontuotas ir namo priestato dalies stogas. Ieškovė taip pat jokių išlaidų, kurios būtų kažkaip susijusios su namo priestato dalies stogo remontu, atlyginti neprašo. Pagal byloje esančius duomenis ir ieškovės pareikštus reikalavimus akivaizdu, jog ginčo situacija yra susijusi išimtinai su daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinės dalies stogo remonto darbų išlaidomis.

18.                      Remdamasi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (suremontuotas daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinės dalies stogas kaip bendrojo naudojimo objektas priklauso visiems butų Nr. 1, 2, 3, 4, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams), įstatymo reglamentavimu (CK 4.82, 4.83, 4.84 straipsniais, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktu, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu) ir aptarta kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant teisės normas, nustatančias butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, apskaičiuojant atsakovei V. U. tenkančią išlaidų dalį už pagrindinės namo dalies stogo remontą, teisėtai ir pagrįstai išlaidos buvo apskaičiuojamos remiantis visu atsakovei nuosavybės teise priklausančiu patalpų naudinguoju plotu (t. y. 67,60 kv. m), o ne tik ta patalpų dalimi, kuri patenka po naujai suremontuoto stogo dalimi (t. y. 37,40 kv. m). Pareiga atsakovei V. U., kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtei, apmokėti stogo remonto išlaidas, apskaičiuotas pagal visą jai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, kyla iš įstatymo.

19.                      Atsakovė viso proceso metu akcentavo aplinkybę, jog ji 2011 m. savo asmeninėmis lėšomis suremontavo namo priestato dalies stogą, tačiau jokios kompensacijos iš kitų butų savininkų neprašė, todėl nesąžininga ir neteisinga, kad ji prie pagrindinės namo dalies stogo remonto išlaidų privalo prisidėti tokia didele proporcija. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog, atsakovei V. U. 2011 m. savo asmeninėmis lėšomis suremontavus bendrojo naudojimo objektą (namo priestato dalies stogą), santykiai dėl šio turto suremontavimo susiklostė ne tarp atsakovės V. U. ir ieškovės UAB „Paslaugos būstui“, o tarp atsakovės V. U. (buto Nr. 2 savininkės) ir kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų Nr. 1, 3, 4 savininkų. Atsakovė, suremontavusi bendrojo naudojimo objektą (namo priestato dalies stogą) ir dėl to patyrusi išlaidų, savo teises ir teisėtus interesus turėjo teisę ginti remdamasi CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir reikalauti iš kitų butų savininkų atlyginti išlaidas proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tuo tarpu ginčo teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės V. U. ir ieškovės UAB „Paslaugos būstui“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės. Pastaroji, remdamasi 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykusio visuotinio pakartotinio savininkų susirinkimo metu priimtu nutarimu atlikti stogo dangos remontą ir mokėti proporcingai turimai nuosavybės daliai, teisėtai ir pagrįstai atsakovei tenkančias namo pagrindinės dalies stogo remonto išlaidas apskaičiavo proporcingai pagal visą atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą (67,60 kv. m). Ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ nebuvo jokio teisinio pagrindo atsakovei V. U. tenkančias išlaidas apskaičiuoti kitaip, negu numato įstatymas.

20.                      Atsakovė, remdamasi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, nurodo, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Pažymi, jog ji nedavė sutikimo mokėti už buto dalį (30,20 kv. m), kuri yra priestate ir kuriai nebuvo atliekami stogo remonto darbai.

21.                      Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais, pavyzdžiui, Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrą turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaudamasis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

22.                      Nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykusio visuotinio pakartotinio savininkų susirinkimo metu sutiko dėl stogo dangos remonto bei išlaidų apmokėjimo. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos nurodyti, kokia dalimi ji sutinka ar pageidauja prisidėti prie išlaidų atlyginimo, nes išlaidų dydis (proporcija), tenkantis (tenkanti) kiekvienam bendrojo naudojimo objekto bendraturčiui, yra nustatytas įstatyme, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 7 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

23.                      Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, taip pat teismų praktiką aiškinant ir taikant šias normas, padarė teisingas, pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinės dalies stogo remontu. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

24.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25.                      Atsakovės V. U. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

26.                      Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ patyrė 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo pavedimo kopiją, iš kurių matyti, jog 2021 m. liepos 23 d. ieškovė advokatui už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 302,50 Eur. Šios ieškovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose numatyto išlaidų dydžio, todėl ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovės V. U., kurios apeliacinis skundas atmestas, priteistina 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. U. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                      Raimonda Andrulienė

Kristina Domarkienė

Milda Skersienė