Baudžiamoji byla Nr. 1-16-290/2018

                                                         Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00068-2014-9

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.,

(S)

                   1.2.18.11.,2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, kaltinamajai A. V. D., jos gynėjai advokatei E. M. Š., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pirmininkei atstovei V. B., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei A. G., specialistei L. B., ekspertei A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir

                                                                  n u s t a t ė :

kad kaltinamoji A. V. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vykdydama Kaune, (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pirmininko pareigas, pasisavino jai patikėtą, jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – bendrijos gyventojų pinigus, o būtent: iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo asmenines sąskaitas AB(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) banko atsiskaitomųjų sąskaitų (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), - laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 18 d. pervedė 90948,40 LT (26340,48 Eur) (2002 m. – 2852,40 Lt; 2003 m. – 14757,85 Lt; 2004 m. – 8625,20 Lt; 2005 m. – 5080 Lt; 2006 m. – 8011 Lt; 2007 m. – 7108 Lt; 2008 m. – 17595,95 Lt; 2009 m. -14997 Lt; 2010 m. – 11921 Lt), banko išrašuose nurodydama, kad šios lėšos išmokamos atsiskaitymams pagal sudarytas sutartis ir atsiskaitymams su tiekėjais, po to iš asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 4000 Lt (2005 m. spalio 7 d. - 1000 Lt ir 2005 m. spalio 10 d. - 1000 Lt) už bendrijai (abonento Nr.(duomenys neskelbtini)) suteiktas paslaugas ir per keturis kartus pervedė į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą 798,52 Lt (2004 m. lapkričio 8 d. - 52,14 Lt., 2005 m. lapkričio 1 d. - 178,65 Lt; 2005 m. gegužės 9 d. - 395 Lt; 2006 m. balandžio 7 d. - 172,73Lt) apmokėdama už bendrijos elektrą (abonentas Nr.5108), per 2010-2013 metus S. D. (sutuoktiniui) pervedė į sąskaitą 34657Lt (t.sk. 2010 m. - 1495 Lt; 2011 m. - 14892 Lt; 2012 m. - 11054 Lt ir 2013 m. - 7216 Lt) iš kurių 6320,03Lt jis grąžino bendrijai. Su S. D. sudarytų sutarčių tyrimui nepateikė ir tokiu būdu jam nepagrįstai iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedė 28336,97 Lt (8206,95 Eur) ir šiai sumai padarė nuostolį bendrijai, per 2010-2013 metus bendrijos pirmininkė A. V. D. pervedė į sąskaitą U. D. (sūnui) 14745 Lt (t.sk. 2010 m. – 5453 Lt; 2011 m. - 806 Lt; 2012 m. - 3265 Lt ir 2013 m. - 5221 Lt) iš kurių 1473 Lt (t.sk. 2010 m. – 353 Lt; 2011 m. - 180 Lt; 2012 m. - 500 Lt ir 2013 m. – 440 Lt) jis grąžino. A .V. D. pavedimuose nurodė, kad piniginės lėšos pervedamos pagal sudarytas sutartis, tačiau sutarčių tyrimui nepateikė. Tokiu būdu U. D. nepagrįstai iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedė 13272 Lt (3843,84 Eur) ir šiai sumai padarė nuostolį bendrijai. Tokiu būdu pinigus – 80421,05 Lt arba 23291,55 Eur - pasisavindama, padarė (duomenys neskelbtini) turtinę, didelės vertės žalą. Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to kaltinamoji A. V. D. aplaidžiai tvarkė apskaitą, o būtent: nuo 1993 m. liepos 13 d.  iki 2014 m. kovo 14 d. vykdydama (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pirmininko pareigas, bei būdama atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”, nurodantį, kad „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-2 dalyje nurodyta, kad „l. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, bei pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. LVR nutarimo Nr. 1360 redakcija), kuris nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, privalėdama užtikrinti bendrijos apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus: pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, tačiau (duomenys neskelbtini) apskaita nebuvo vedama tinkamai, palyginamai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkte nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai.“, tačiau Bendrija kasos knygos laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d. tyrimui nepateikė, todėl nėra galimybės nustatyti bendrijos narių atsiskaitymus per kasą; Bendrija tyrimui nepateikė visų iš tiekėjų gautų PVM sąskaitų faktūrų, įsipareigojimų tiekėjams apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytos iš paslaugų tiekėjų gautos PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimas, todėl nėra galimybės nustatyti bendrijos įsipareigojimų dydį ir struktūrą, taip pat nėra galimybės nustatyti, ar teisingai gyventojams priskaitė mokesčius; tyrimui nepateikė bendrijos narių (gyventojų) skolų bendrijai apskaitos registrų, kuriuose būtų vedami bendrijos nariams priskaityti mokesčiai, jų apmokėjimas ir bendrijos narių skolos; nesivadovavo LR BAĮ 19 str. 2 d. ,,Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ nuo 2013 m. kovo 1 d. (nauja redakcija) „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“ ir 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ reikalavimai“; nepateikė kasos knygos už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d. ir kasos registro, 19 vnt. blankų KPO nei užpildytų, nei sugadintų, todėl nėra galimybės nustatyti bendrijos pajamas ir išlaidas grynais pinigais, t. y. nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d. aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, todėl dėl jos nesivadovavimo LR BAĮ 16 str. „Apskaitos registrai“ arba 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ reikalavimais, pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už šį laikotarpį. Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. V. D. pagal jai pakeistus kaltinimus kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad aplaidžiai tvarkė apskaitą bei nesilaikė įstatymo. Ji nesutinka dėl pasisavintų pinigų, nes tokių sumų nepasisavino, bet sutinka, jog galbūt per aplaidumą susidarė tokios sumos. Pinigus į sūnaus sąskaitą pervedė, nes bendrija jai neleido priimti darbuotojų pagal darbo sutartį ir taip taupyti pinigų. Bendrija nenorėjo mokėti nei ,,Sodrai“ nei už verslo liudijimą. Ji bendrijai vadovavo virš dvidešimties metų, pinigai buvo pervedami į sąskaitas ir išimami grynais. Taip buvo atsiskaitoma su žmonėmis už aplinkos tvarkymą, už santechnikos darbus, už elektrą ir remontą. Per visą tiriamąjį laikotarpį už aplinkos tvarkymą buvo sumokėta 38200 Lt, iki 2007 m. sausio 1 d. buvo mokėta kas mėnesį po 190 Lt, o nuo 2007 m. sausio 1 d. po 250 Lt per mėnesį. Buhalterei buvo mokama po 100 Lt kas mėnesį ir per visą tą laiką buvo išmokėta 19200 Lt. Taip pat nebuvo sutarčių su elektrikais ir santechnikais, nes už viską buvo mokama grynais. Ji tuos grynus pinigus taip ir naudodavo, jai pinigus pervesdavo į sąskaitą, ji iš savo algos atsiskaitydavo grynais, o tuos pinigus, kurie buvo sąskaitoje, naudodavo savo reikmėms. Grynus pinigus išleisdavo paslaugų apmokėjimui. Pinigų sąmoningai niekada nesiruošė savintis. Viskas buvo skaičiuojama tiksliai ir gali būti atvirkščiai, kad buvo paskaičiuojami per maži mokesčiai. Jei ji pasisavindavo, tai ir atiduodavo atgal. Su kaltinime nurodyta suma nesutinka, kadangi pati apskaičiavo, kad galimai yra susidaręs 10000 Lt skirtumas, tačiau tyčia to nedarė. Tyčia ji nepaėmė nei vieno lito. Buhalterė nors ir dirbo nuo 1997 metų, tačiau įdarbinta nebuvo ir iš jos negalima nieko išsireikalauti. Kadangi ji buvo skolinga bankui, jos sąskaitą buvo areštuota, tai ji naudojo savo vyro ir sūnaus bankines korteles. Pripažįsta, kad pažeidė atsiskaitymo įstatymą, Buhalterinės apskaitos įstatymą ir dėl to labai gailisi. Su Bendrija buvo pasirašiusi susitarimą 45959 Lt sumai, išskaičiavus 1000 Lt advokato išlaidų, kadangi jautėsi moraliai skolinga, dėl susiklosčiusios situacijos, ir nenorėjo, kad jai būtų iškelta baudžiamoji byla, tačiau ne todėl, kad pripažino savo kaltę. Sumą nurodė nedariusi paskaičiavimų, todėl išėjo iš logikos ir prisėmė visas skolas kiek Bendrija buvo skolinga. Tokios sumos galėjo atsirasti, dėl blogai skaičiuojamų lapelių. Dar buvo Bendrijos narių, kurie išeidami paliko skolas. Dokumentus rado tik po specialisto išvados, kai pamatė kokių konkrečiai trūksta, kadangi nežinojo, kas buvo paimta kratos metu ir tai rado ne viską. Kartu su pateiktais dokumentais ji pateikė ir sąrašą žmonių, su kuriais atsiskaitinėjo. Pateikė tik tų žmonių sąrašą, kur turėjo dokumentus – G. K. samdė, kaip atsakingą asmenį už šilumos mazgą, taip pat samdė R. M.. Pateikė sąskaitas iš ,, (duomenys neskelbtini)“ kur gavėjas (duomenys neskelbtini), Notaro paslaugų čekius. 220 Lt buvo mokama santechnikui, 160 Lt per mėnesį buvo jos alga. Buvo daug ir atsitiktinių darbų, tačiau šių sąskaitų nevesdavo ir neįtraukdavo. Su buhalteriniais dokumentai neatsakingai elgėsi, dėl asmeninių priežasčių, susijusių su sveikata ir darbu. Buhalterinės apskaitos dokumentų netvarkė per apsileidimą. Dėl perskaičiuotų specialistės sumų nesutinka, kadangi specialistė neteisingai įvertino mokėjimus, o kai kurių iš viso neįvertino. Specialistė neteisingai teigia, kad ji būdama Bendrijos pirmininke 4000 Lt pervedė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už savo butui suteiktas paslaugas, kadangi yra nurodytas kitas Bendrijos abonento numeris. Su padidėjusiu pinigų skirtumu, iš bankinių pavedimų, po specialistės išvados pateikimo, nesutinka. Nepripažįsta dėl pinigų išeikvojimo, pateikė dokumentus, jog tuos pinigus mokėjo grynais. Sutinka, kad buvo padaryti bankiniai pavedimai ir jie nebuvo grąžinti bankiniais pavedimais į sąskaitą. Buvo pateikusi dokumentus, kurie įrodo, jog atsiskaitinėjo grynais pinigais, tačiau šie dokumentai buvo įvertinti , kaip negaliojantys, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, kad nebuvo vedama Kasos knyga, nors dokumentuose yra parašai ir žmonės žinojo už ką ji moka.

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo ir paaiškinimų, jos kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta, liudytojų parodymais, ekspertizės išvadomis, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Liudytoja A. M. parodė, kad dirba UAB NB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) skaičiuoja mokesčius už komunalines paslaugas. Kadangi neturėjo likučių, atgaline data susirinko likučius iš tiekėjų ir tada pamatė Bendrijos skolas. Žmonės už bendriją moka kiekvieną mėnesį, o dėl kelių nemokių žmonių tokios skolos atsirasti negali. Jai iš Bendrijos nebuvo pateikti jokie dokumentai. Bendrijos apskaitą pradėjo vesti nuo nulio. Dokumentų nežiūrėjo, tačiau matė, kad yra pervesta įdomių sumų. Iš dokumentų matė, kad pirmininkė A. V. D. persivedė sau šiek tiek pinigų į užsienio įmonę ir tai tikrai nebuvo Bendrijos išlaidos. (duomenys neskelbtini) Bendrijoje nebuvo įdarbinta jokių žmonių, todėl ir darbo užmokestis skaičiuojamas nebuvo. Gyventojų mokestis Bendrijai tai užmokestis už suteikiamas paslaugas šiai diena, apskaičiuojamas pagal turimas sąnaudas ir išdalinamas gyventojams pagal gyvenamąjį plotą.

Liudytojas A. V. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o šio namo pirmininkė buvo kaltinamoji A. V. D.. Mokesčius už Bendrija mokėjo kiekvieną mėnesį, pagal pateikiamus lapelius. Lapeliuose buvo nurodyta už ką moka. Lapelius pasirašydavo buhalterė M. K., po to nuo kažkurių metų juos pasirašydavo pati kaltinamoji. Jei būdavo poreikis rinkdavo didesnes sumas, nei buvo numatyta lapeliuose. Ar asmenims atliekantiems paslaugas Bendrijai buvo mokama, jis nežino. Apie Bendrijos skolas sužinojo 2013 m., kai pradėjo eiti kalbos, o vėliau informaciją patikrino ,,e-teismai“ sistemoje. Tą dieną Bendrijos skola ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo 19298,51 Lt. Po to A. V. D. sušaukė Bendrijos susirinkimą ir pasakė apie skolą. A. V. D. buvo pareikalauta pateikti paskutinius dokumentus, skolų suderinimo aktus ir bankų sąskaitų išrašus. Ji to nepadarė, todėl  Bendrija parašė pareiškimą policijoje. A. V. D. buvo siūliusi pasirašyti vekselį, tačiau nebuvo įvardinusi konkrečios sumos.

Liudytoja M. K. parodė, kad neatsimena nuo kada, bet (duomenys neskelbtini) Bendrijoje dirbo buhaltere ir tikrai dirbo 10 metų. Skaičiavo tik pranešimus, apie komunalinius mokėjimus, o visa kita tvarkė pati A. V. D.. Bendrijoje oficialiai įdarbinta nebuvo, o atlyginimą jai grynaisiais mokėjo A. V. D.. Atlyginimą jai mokėdavo nereguliariai, po 150 Lt, vėliau ta suma sumažėjo iki 100 Lt, galiausiai ji nustojo dirbti. Prašė, kad atlyginimas būtų užprotokoluotas, bet kaip buvo iš tiesų nežino. Oficialiai nemokėjo, nes žmonės norėjo, kad mokesčiai būtų mažesni. Kiek dar žmonių be jos gaudavo atlyginimus, ji nežino. Kaip buvo mokami mokesčiai ji nežino, nes neturėjo priėjimo nei prie kasos, nei prie banko. Negali būti 5951 Lt mokėjimas už komunalines paslaugas 3 kambarių bute. Nesupranta, kodėl yra vandentiekiui skola, nes ten žmonės patys mokėdavosi pagal skaitliukus. Apie kaltinamosios sūnaus ir vyro darbą Bendrijoje nieko nežino.

Liudytoja R. M. parodė, kad su (duomenys neskelbtini) Bendrija ją sieja tai, kad jos buvo paprašyta trumpai pavalyti kiemą. Kiemą ji valė nuo 2012 metų, gal pora žiemų. Už atliktą darbą su ja atsiskaitydavo pati A. V. D., mokėdavo 250 Lt. Oficialiai ji įdarbinta nebuvo, gaudama algą pasirašydavo savo ranka ant kvitukų.

Specialistė L. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu po to, kai buvo pateikta papildoma medžiaga – buhalteriniai dokumentai, paaiškino, kad naujai pateiktus trūkstamus pajamų orderius turėtų įvertinti, kaip pajamas. Kokiu pagrindu buvo mokama G. K. ir N. G. nežino, kadangi šie žmonės įdarbinti nebuvo. Nežino kokiu pagrindu buvo mokama už aplinkos tvarkymą, nes to nebuvo protokole. Kai kurie pateikti kasos išlaidų orderiai yra be gavėjų parašų ir neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, todėl yra niekiniai. Kasos knyga Bendrijoje iš vis nebuvo vedama. Kasos knyga nebuvo pateikta ir neaišku, kaip buvo apskaityti kasos išlaidų orderiai. Sutinka, kad buvo mokėta notarui, ,, (duomenys neskelbtini)“, meterologinei tarnybai. Įsigyta brangi žoliapjovė ilgalaikiame turte apskaityta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintos gautos sąskaitos, kurias teisminio nagrinėjimo metu pateikdama A. V. D. išskaidė mažomis sumelėmis, todėl negalima pasakyti ar jos įėjo į tas tyrimo metu nustatytas sumas, gautas ir iš A. V. D. asmeninės sąskaitos. Pateikti dokumentai negali paneigti A. V. D. padaryto pasisavinimo, kadangi dokumentai tik surašyti, o atliktos ūkinės operacijos iki galo nėra įformintos, neapskaitytos kasos knygoje. Pateiktais dokumentais tik padidėtų Bendrijos pajamos, kadangi kasos orderiai yra 3983 sumai. Kasos išlaidų orderiai yra nenumeruoti, juose nėra surašymo datos. Kasos pajamų orderiuose yra parašyta data, žmogaus parašas, kad tokią pinigų sumą įnešė.

Po papildomos 2016 m. spalio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvados, specialistė L. B. paaiškino, kad pirmoji išvada nesikeičia, kadangi nebuvo pateikta Kasos knyga ir neaišku, kaip buvo apskaitomos piniginės lėšos, tiek gaunamos, tiek ir išleidžiamos. Pagal papildomam tyrimui pateiktus ,, (duomenys neskelbtini)“ čekius irgi negali nustatyti, kas išleido už juos pinigus ir ar prekės buvo pirktos Bendrijos naudai. Bendrijoje nebuvo vedama jokia prekių panaudojimo apskaita. Pagal pateiktus papildomam tyrimui atsiskaitomųjų banko sąskaitų išrašus A. V. D. pasisavinta suma padidėjo. Ankščiau 4000 Lt buvo įvertinta, kaip sumokėjimas ,, (duomenys neskelbtini)“, o iš pateiktų bankų išrašų matoma, kad tai yra apmokėjimas už buto Nr. (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas, todėl tokia suma įsiskolinimas didėja. Įvertinus dvi sumas pervestas AB ,, (duomenys neskelbtini)“, šiai sumai sumažinus įsiskolinimą, bendroje sumoje pasisavinta suma padidėjo 4000 Lt. A. V. D. pasisavino Bendrijai priklausančius 26310,20 eurus. Per savo asmeninę banko sąskaitą A. V. D. pasisavino 14259,41 eurų, kitas sumas pasisavino per U. D. ir S. D. banko sąskaitas.  

Ekspertė A. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktas išvadas ir parodė, kad A. V. D. pateikti dokumentai jos įsiskolinimui neturi jokios įtakos. A. V. D. nepateikė apskaitos registrų ir dėl to negalima jų vertinti, mažinant ar didinant jos skolą, nes neaišku, kaip tie pinigai buvo mokami. Kasos pajamų ir išlaidų orderiai užpildyti nesilaikant nustatytos tvarkos. Iš S. D. ir U. D. banko sąskaitų bendrijai buvo pervesta ne 74298,05 Lt, o 59929,35 Lt. A. V. D. iš Bendrijos pasisavino ne 88682,67 Lt, o 80421,05 Lt, susidarė mažesnė suma, kadangi kaltinamajame akte specialistai buvo klaidingi paskaičiavę grąžintas sumas.   

2015 m. kovo 4 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo statybos bendrijos ūkinės finansinės veiklos“ patvirtina, jog A V. D. iš (duomenys neskelbtini) Bendrijos pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės turtą ir aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) Bendrijos apskaitą. Išvadoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti namo adres (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų ir teisėtų naudotojų teisės į patalpas turinčių gyventojų (savininkų) bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos turtą sudaro narių įmokos, skirtos bendrijos veiklai, kaip nustatyta bendrijos įstatų 22 punkte; (duomenys neskelbtini) pirmininko pareiginiai nuostatai nebuvo sudaryti ir pasirašyti. Pateiktuose bendrijos įstatuose nenumatyti bendrijos pirmininkui keliami reikalavimai. Bendrijoje už viską ir dokumentų išsaugojimą atsako tik A. V. D.; Nustatyta, kad piniginės lėšos už suteiktas komunalines paslaugas renkamos grynaisiais pinigais per kasą, gyventojų įplaukos buvo fiksuojamos bendrijos atsiskaitomojoje sąskaitoje. Laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. sausio 31 d. bendrija per kasą įformino 4901,78 Lt sumos pajamas, o išlaidos per tą laikotarpį pagrįstos apskaitos dokumentais 1834,34 Lt, likusiai daliai – 3067, 44 Lt nepateikti jokie apskaitos dokumentai. Bendrijai laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. sausio 31 d. padarytas 88682,67 Lt nuostolis arba 25684,28 eurų nuostolis; 2014 gegužės 23 d. nuostolis bendrijai sudarė 89315,98 Lt. Arba 25867,70 Eur; Apie atliktus audito tyrimus bendrijoje duomenų nėra. Materialinių vertybių trūkumas ar perteklius laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 18 d. nebuvo užfiksuotas; Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. bendrijos pajamos atsiskaitomojoje sąskaitoje sudarė 378030,60 Lt (109195,60 Eur) ir pasiskirstė taip: banko palūkanos 0,46 Lt; gyventojų įmokos – 291949,65 Lt ( 84554,46 Lt); gyventojai grąžino paskolą – 24803 Lt (7183,45 Eur); Kauno m. savivaldybės administracija pervedė kompensaciją (2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – 146,55 Lt (42,44 Eur); A. V. D. papildė sąskaitą iš asmenines sąskaitos – 26900 Lt (7790,78 Eur); A. V. D. grąžino pervestas lėšas už asmeninį gyvybės draudimą – 144,52 Lt (41,86 Eur); A. V. D. grąžino į asmeninę sąskaitą pervestas, tačiau nepanaudotas lėšas – 12015 Lt (3479,78 Eur); S. D. grąžino į asmeninę sąskaitą pervestas, tačiau nepanaudotas lėšas – 4805 Lt (1391,62 Eur); U. D. grąžino į asmeninę sąskaitą pervestas, tačiau nepanaudotas lėšas – 1380 Lt (399,68 Eur); kitos grąžintos lėšos – 7026,42 Lt (2034,99 Eur) (t.sk. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4496,00 Lt; K. Ž. – 390 Lt; AB „(duomenys neskelbtini)“ – 240,42 Lt; pagal sutartį (duomenys neskelbtini) – 1900 Lt;); A. V. D. grąžino – 8860 Lt (1506,02 Eur). Nustatyta, kad į bendrijos sąskaitą pervesta 8860 Lt (t.sk. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 3100 Lt; UAB II „(duomenys neskelbtini)“ pervedė -660,00 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 5100 Lt). Nustatyta, kad A. V. D. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įvykusios ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais, už ką pervedė nenurodyta. Laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. sausio 31 d.  gyventojų įmokos sudarė 4901,78 Lt. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d.  iki 2014 m. gegužės 23 d. kasos pajamas sudarė gyventojų įmokos 7708,44 Lt (t.sk. 2014 m. 03 mėn. – 2562,43 Lt; 2014 m. 04 mėn.- 3361,77 Lt; 2014 m. 05 mėn.- 1784,24 Lt). Viso per kasą gyventojų įmokos laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. sausio 31 d. sudarė 12610,22 Lt (4901,78+7708,44) arba 3652,17 Eur; Tyrimo metu kasos knyga nepateikta, nebuvo pateikti buhalteriniai apskaitos registrai už visą tiriamąjį laikotarpį, nepateikta 19 vienetų kasos pajamų orderių, todėl negalima nustatyti visų bendrijos pajamų ir ar visos jos buvo įregistruotos apskaitos registruose; Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. pavedimu per atsiskaitomąją sąskaitą buvo išmokėta fiziniams ir juridiniams asmenims 379007,51 Lt. Pagal banko išrašus nustatyta, kad pervedė A.V. D., S. D. ir U. D. – 140350,40Lt (40648,29 Eur), nenurodydama ūkinės finansinės operacijos tūrinio.  Nustatyta, kad dalis piniginių lėšų – 45100 Lt buvo grąžinta į bendrijos sąskaitą (t.sk. grąžino: A.V. D. - 38915 Lt, S. D. – 4805 Lt, U. D. – 1380 Lt), nenurodant ūkinės finansinės operacijos tūrinio. Fiziniams asmenims (H. S., R. V., A. G.) pervedė pagal sutartį - 6762 Lt (1958,41 Eur). Juridiniams asmenims pagal sudarytas sutartis su paslaugų tiekėjais pervedė 1449380,04Lt (41976,96 Eur) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kiti mokėjimai - pervedė 44672,98 Lt (12938,19 Eur), kuriems sutartys tyrimui nepateiktos. Nesudarius sutarčių pervedė 34939,57 Lt ir į bendrijos sąskaitą pervesta 7344,52 Lt (t.sk. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 2100 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5100 L ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 144,52 Lt). Minėtos ūkinės finansinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais (nepateiktos sutartys, išrašytos PVM sąskaitos faktūros). Nustatyta, kad A.V. D. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, ar visos bendrijos išlaidos yra įregistruotos bendrijos tvarkomoje apskaitoje, nes tyrimui nebuvo pateikti buhalteriniai apskaitos registrai už visą laikotarpį nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. gegužės 23 d.  ir kasos knygos nuo 2005 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d.; Dokumentinį piniginių lėšų likutį 2002 m gegužės 3 d. nurodyti nėra galimybės, nes tyrimui kasos knyga ir kasos apskaitos registras nepateikti, atsiskaitomoje sąskaitoje likutis sudarė - 993,91 Lt; Dokumentinį piniginių lėšų likutį 2014 m. gegužės 31 d. kasos knygoje nurodytas 0,00 Lt ir atsiskaitomojoje sąskaitoje 0,00 Lt; Buhalterinė apskaita nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d. nebuvo tinkamai tvarkoma. Dėl nesivadovavimo BAĮ  16  arba 19 straipsnių reikalavimais, pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros (b. t. 2, b. l. 111-143).

Papildoma 2016 m. spalio 6 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo statybos bendrijos ūkinės finansinės veiklos“ patvirtina, kad A V. D. iš (duomenys neskelbtini) Bendrijos pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės turtą ir aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) Bendrijos apskaitą. Išvadoje nurodyta, kad tyrimui papildomai pateikti 20 vienetų kasos pajamų orderių, du iš jų pateikti be asmenų parašų, todėl negalima nustatyti ar kasos pajamų orderiuose nurodytos teisingos sumos. Tyrimui kasos knyga nepateikta, todėl tiriamajam laikotarpiui neįmanoma nustatyti lėšų judėjimo bendrijoje ir neįmanoma nustatyti ar kasos išlaidų orderius apskaitė kasoje. Papildomam tyrimui, laikotarpiui nuo 2003 m. birželio 12 d. iki 2012 m. spalio 25 d. pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus, tačiau nepateikė išrašytų kasos išlaidų orderių pateiktoms sumoms, todėl kam buvo išmokėtos ir ar apskritai buvo išmokėtos nurodytos sumos nenustatyta. Tyrimui nepateiktos Kasos knygos, todėl negalima nustatyti ar pateikti orderiai buvo apskaityti Bendrijos apskaitoje. Pagal tyrimui pateiktą banko išrašą negalima nustatyti ar piniginės lėšos pervestos į bendrijos sąskaitą ar į A. V. D. ( b. t. 4, b. l. 15-28).

2017 m. birželio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. V. D. būdama (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininke iš bendrijos pasisavino, jos žinioje buvusį didelės vertės turtą ir aplaidžiai vedė bendrijos buhalterinę apskaitą. Ekspertizės akte padarytos išvados parodo, kad tyrimui papildomai pateikti (duomenys neskelbtini) DNSB kasos pajamų ir išlaidų orderiai yra surašyti nesilaikant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų. Ištyrus pateiktus kvitus, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, pinigų priėmimo kvitus, išrašytus (duomenys neskelbtini) DNSB, nustatyta, kad jie buvo surašyti laikantis įstatymų reikalavimų, PVM sąskaitos faktūros, taip pat buvo išrašytos laikantis įstatymų reikalavimų; naujai pateikti dokumentai neturi įtakos nuostolių sumos apskaičiavimui; A. V. D. 2016 m. gruodžio 20 d. prašyme dėl teismo ekspertizės skyrimo buvo netiksliai nurodyta grąžintina suma bendrijai – 74298,05 Lt (21518,20 Eur), nes pagal tyrimui pateiktus dokumentus grąžintina bendrijai suma apskaičiuota 59929,35 Lt (17356,74 Eur); A. V. D. į (duomenys neskelbtini) bendrijos sąskaitą 2005 m. lapkričio 10 d. pervedė 4000 Lt, nurodant, kad tai ,,A. V. D. – (duomenys neskelbtini) butas“ ir tai nebuvo atsiskaitymas už aštuonioliktam butui suteiktas paslaugas (b. t. 4, b. l. 134-135).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalies

Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. V. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdama (duomenys neskelbtini) DNSB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pirmininkė ir neišsaugodama dokumentų patvirtinančių bendrijos turėtas išlaidas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį, kuris numato, kad ji kaip ūkio subjekto vadovė, yra atsakinga už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Be to, iš byloje surinktų įrodymų visumos, matoma, kad A. V. D. pirmininkavo laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d., nebuvo išsaugota (duomenys neskelbtini) DNSB Kasos knyga, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. LVR nutarimo Nr. 1360 redakcija). Vadovaujantis šiuo punktu už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimų pažeidimus atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju – A. V. D.. Tokiu būdu, nevesdama Kasos knygos ir neužtikrindama apskaitos tinkamumo, objektyvumo ir palyginimo, ji taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio 1 dalį, kuris įpareigoja ūkio subjektus apskaitą tvarkyti, taip, kad ji būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Nevesdama ir nesaugodama registro susijusio su gyventojų mokamais mokesčiais ir turimais įsiskolinimais bei bendrijos turimomis išlaidomis ir pajamomis, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 2 dalį, kuris numato, jog ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju A. V. D., vadovo nustatyta tvarka turi saugoti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tam tikrą terminą, archyvuoti dokumentus susijusius su apskaita.

Iš pačios kaltinamosios pardymų daroma išvada, kad ji pripažįsta, jog būdama ūkio subjekto vadove ir atsakinga už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, to nepadarė, todėl jie prarasti. Kitų rašytinių įrodymų kontekste abejoti tokiais A. V. D. parodymais, teismas neturi jokio pagrindo. Specialisto ir eksperto išvadose nustatyta, jog neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų, buvo padaryti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų pažeidimai. Kadangi A. V. D. neišsaugojo ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) DNSB veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros laikotarpiui nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti dokumentai buvo parasti, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo kaltinamosios valios, tokių aplinkybių nenurodė ir pati A. V. D.. Priešingai, duodama parodymus ji pripažino, jog aplaidžiai vedė buhalterinę apskaitą, kadangi turėjo daug darbo ir sveikatos problemų. Pažymėtina, kad kaltinamosios nurodytos aplinkybės, dėl ko buvo aplaidus apskaitos tvarkymas, nėra atsitiktinės, kaltinamoji tai darė sąmoningai, suprasdama savo veiksmų esmę.

Iš formuojamos teismų praktikos seka, kad buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-72-976/2016), tokiu būdu pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnį reikia nustatyti jo kaltę. Iš aukščiau aptartų duomenų, matoma, kad A. V. D. nevesdama buhalterinės apskaitos veikė netiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog elgiasi ne pagal įstatymą, tačiau tikėjosi, kad aplaidus apskaitos vedimas neturės įtakos (duomenys neskelbtini) DNSB veiklai. Dėl šių atliktų veiksmų teismas pripažįsta A. V. D. kalta ir vertina, kad jos veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies.

Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Iš išdėstytų įrodymų seka, kad A. V. D. būdama (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkė ir valdydama bendrijos banko sąskaitas iš bendrijos atskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą, taip pat ir savo vyro bei sūnaus sąskaitą pervesdavo pinigus, kurių dalį vėliau grąžindavo. Atlikdama minėtus pervedimus ir jų teisėtumo nepagrįsdama jokiais įrodymais A. V. D. pasisavino 23291,55 Eur iš jai, kaip pirmininkei patikėto (duomenys neskelbtini) DNSB turto.

2015 m. kovo 14 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. V. D. atlikdavo pervedimus iš bendrijos atskaitomosios sąskaitos Nr.  (duomenys neskelbtini) į savo sūnaus S. D. sąskaitą ir U. D. sąskaitą, kurias kaip pati paaiškino valdė ji. Specialisto išvadoje nebuvo nustatyta, jog būtų kokie nors dokumentai patvirtinantys šių perlaidų teisėtumą. (duomenys neskelbtini) DNSB nei su S. D. nei su U. D. nebuvo sudariusi jokių sutarčių, kurių pagrindų būtų buvę galima daryti pinigines perlaidas iš aptariamos sąskaitos. Komentuojama specialisto išvada patvirtina, jog A. V. D. pervesdavo pinigus ir į savo asmeninę sąskaitą, tačiau jie nebuvo darbo užmokestis. Be to liudytoja A. M. nurodė, jog A. V. D. persivedė sau pinigų į užsienio įmonę ir šie pinigai tikrai nebuvo bendrijos išlaidos. Netikėti šiais parodymais, visumos įrodymų kontekste, teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamoji nepripažįsta pasisavinusi svetimo turto, kadangi nemano, jo bendrijos pinigų pervedimas į savo asmeninę sąskaitą jau yra pasisavinimas, juo labiau, kai tuos pinigus išgryninus naudojo bendrijos reikmėms. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matoma, jog dokumentų pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą A. V. D. neišsaugojo, kadangi, kaip pati teigė, tu išlaidų buvo daug. Tačiau teismas, daro išvadą, jog nesant pinigų panaudojimo bendrijos naudai pagrindžiančių dokumentų, negalima teigti, jog pinigai iš ties buvo panaudoti (duomenys neskelbtini) DNSB naudai.

Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje surinktus įrodymus, yra akivaizdu, kad A. V. D. pervesdama iš (duomenys neskelbtini) DNSB atsiskaitomosios sąskaitos lėšas į savo ir savo artimųjų sąskaitas veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog daro pinigines perlaidas į savo asmeninę ir savo artimųjų sąskaitas iš (duomenys neskelbtini) DNSB priklausančios sąskaitos. Būdama bendrijos pirmininkė, puikiai žinojo savo pareigą atsiskaityti (vesti buhalterinę apskaitą) už visas išlaidas susijusias su (duomenys neskelbtini) DNSB, tačiau to nepadarė. Be to šiuo turtu A. V. D. turėjo realią galimybę naudotis ir kaip pati teigė naudojo, bet bendrijos naudai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo. Tokiu būdu pasisavinimas buvo baigtas, kadangi buvo užvaldytas svetimas turtas ir kaltinamoji turėjo realią galimybę juo naudotis ir laisvai disponuoti, ką ir darė, kol ėjo bendrijos pirmininkės pareigas. Aplinkybę, jog A. V. D. pervestas pinigines lėšas išgrynindavo ir naudodavo išimtinai bendrijos naudai, teismas laiko tik kaltinamosios gynybine versija. Visumoje šių duomenų, darytina išvada, kad A. V. D. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės turtą - (duomenys neskelbtini) DNSB pinigines lėšas ir jos padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas sunkus ir vienas nesunkus nusikaltimai. Į tai, kad A. V. D. savo veiksmais sukėlė didelė žalą (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijai, dėl kurių bendrija patyrė nuostolių bei buvo įsiskolinusi komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę, amžių, jos sveikatos būklę, šeiminę padėtį, į tai, kad ji charakterizuojama tik teigiamai, į tai, kad praeityje ji niekada nebuvo nusikaltusi ir teista, kad savo kaltę pripažino iš dalies ir todėl daroma išvada, kad jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, nes bausmės tikslai, teismo manymu, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamosios A. V. D. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, teisminio bylos nagrinėjimo metu, pateikė patikslintą civilinį ieškinį 9969,14 eurų turtinei žalai atlyginti (b. t. 4, b. l. 189). Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 9969,14 eurų žala padaryta nusikalstamais A. V. D. veiksmais, todėl civilinis ieškinys kaip objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, pilnai tenkintinas, nurodyta suma priteistina iš kaltinamosios. Taip pat tenkintinas ir 900 eurų ieškinys, nes tokia pinigų suma buvo sumokėta advokatei, atstovavusiai bendrijos interesus teisme.

Teismui pateikti buhalteriniai dokumentai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 2 p. paliktini saugoti prie bylos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310 str. teismas

                                                      n u s p r e n d ė :

A. V. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems (3) metams,

pagal BK 223 str. 1 d. areštu 75 paroms.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems (3) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir A. V. D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigoti nuteistąją per bausmė vykdymo atidėjimą atlyginti turtinę žalą bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Priteisti iš A. V. D. devynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 14 centų (9969,14 Eur) žalos atlyginimo ir devynis šimtus eurų (900 Eur) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai.

Voką su buhalteriniais dokumentais palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                             Jurgis Kiškis