Administracinė byla Nr. A-4274-858/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04637-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: 21.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–14, 41–54, II t., b. l. 114–134), prašydamas:
1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. P2-1127 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P2-1469 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. K3-313 „Dėl T. P. atleidimo iš pareigų“;
3) pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš darbo eitas pareigas;
4) įskaičiuoti darbo stažą į valstybės tarnybos darbo stažą dėl neteisėto atleidimo nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
5) priteisti vidutinį darbo užmokestį dėl priverstinės pravaikštos atleidus neteisėtai iš darbo nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
6) priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos 5 000 Eur neturtinės žalos;
7) priteisti 2 000 Eur iš Trakų rajono savivaldybės administracijos už visų procesinių veiksmų atlikimą, pripažįstant ją kaip neturtinę žalą.
Paaiškino, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 12 d. pradėjo dirbti Trakų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriuje vyriausiuoju specialistu (A lygio 10 kategorija). 2013 m. spalio–lapkričio mėnesį buvo priimta dar viena valstybės tarnautoja (A lygio 9 kategorija), o pareigybės aprašyme buvo nustatytos tiek teisinės, tiek su personalo tvarkymo reikalais susijusios funkcijos. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Trakų rajono savivaldybės sprendimo Nr. S1-37 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ 1.4 punkte numatyta vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių, taip skyrius buvo reorganizuotas ir prie skyriaus buvusių funkcijų pridėtos viešųjų pirkimų funkcijos, o į skyrių perkelti du buvusio Strateginio planavimo, investicijų ir ūkio plėtros skyriaus vyriausieji specialistai, atsakingi už viešuosius pirkimus, taip pat visiems darbuotojams buvo įteikti įspėjimai dėl jų pareigybių naikinimo ar keitimo ir jie, jei nebus siūlomos naujos pareigybės arba su siūlomomis pareigybėmis nesutiks, bus atleisti iš darbo, kol nepatvirtintas naujas pareigybių ir darbuotojų sąrašas.
2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesį buvo priimta dar viena darbuotoja – vyriausioji specialistė, skyriuje dirbanti pagal darbo sutartį, kuriai iš esmės pavestos tos pačios funkcijos kaip ir 2013 m. spalio–lapkričio mėnesį priimtai darbuotojai, nes ši darbuotoja buvo išleista tikslinių atostogų. Tačiau naujai priimtos darbuotojos pareigybės aprašymas buvo nepatvirtintas ir yra nepatvirtintas iki šiol, nors pareigybė atitinka specialųjį reikalavimą – turėti socialinių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį išsilavinimą ir pagal faktines aplinkybes priimta nauja darbuotoja pagal darbo sutartį yra teisininkė, jai pavedami analogiško pobūdžio darbai kaip ir kitiems skyriuje dirbantiems teisininkams. 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-1469 patvirtintas Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Jame numatyta steigti naują – skyriaus vedėjo pavaduotojo – pareigybę (A lygio 11 kategorija). Įsteigus naują pavaduotojo pareigybę dalis esminių funkcijų iš pareiškėjo pareigybės aprašymo, pavyzdžiui, korupcijos prevencija, teisės aktų derinimas, skyriaus vedėjo pavadavimas jo kasmetinių atostogų ar nedarbingumo metu ir kt., buvo panaikintos ir priskirtos naujai įsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, nors visos minėtos funkcijos tinkamai jo buvo atliekamos apie 2 metus, o jo paties prašymų sumažinti darbo krūvį naikinant funkcijas nebuvo.
2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu buvo naujai įsteigta Teisės, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus pavaduotojo pareigybė, skyriuje nebuvo paskelbtas joks konkursas valstybės tarnautojui į šią pareigybę priimti ir taip pareiškėjui, kaip karjeros valstybės tarnautojui, dirbančiam skyriuje daugiau nei 3,5 metų ir siekiančiam karjeros, buvo užkirsta galimybė dalyvauti konkurse jo net neskelbus. Todėl nors pareigybė ir buvo patvirtinta, bet į šias pareigas nebuvo priimtas joks asmuo. 2016 m. liepos mėnesį buvo priimta pakaitinė valstybės tarnautoja, formaliai dėl 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesį išleistos į tikslines atostogas valstybės tarnautojos, ir jai priskirtos darbuotojos darbo funkcijos pagal pareigybės aprašymą. Dėl šios priežasties naujai priimtos darbuotojos ir darbuotojos, priimtos pagal darbo sutartį 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesį, funkcijos ėmė dubliuotis, be to, darbuotojai, priimtai pagal darbo sutartį, nors ir nėra jos pareigybės aprašymo, buvo ir yra pavedamos teisinio pobūdžio užduotys.
2016 m. spalio 26 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. P2-1127 1.1.2 punkte numatyta panaikinti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorija) teisės krypties pareigybę, 2.2 punkte numatyta panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintą Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorija) pareigybės aprašymą. Įsakymo 1.1.1 punkte taip pat nurodoma, kad nuo 2016 m. gruodžio 30 d. panaikinama Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio 11 kategorija) pareigybė, o įsakymo 1.2 punkte nurodoma, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. steigiama Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimo skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio 11 kategorija) pareigybė. Taigi pareiškėjo pareigybė, nurodyta įsakymo 1.1.2 punkte, šio įsakymo pagrindu buvo panaikinta. Nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. įsakymo pagrindas buvo A. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame teigiama, kad, pasikeitus Lietuvos Respublikos statybos įstatymui (toliau – ir Statybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) bei savivaldybei parengus bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo planus, sumažėjo civilinių ir administracinių bylų nurodytų įstatymų taikymo klausimais, be to, sumažėjo bylų dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto ir savivaldybės butų privatizavimo, mažėja gyventojų, besikreipiančių į savivaldybės administraciją dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau šios hipotetinės prielaidos tarnybiniame pranešime neįrodo, kad darbo krūvis ateityje nedidės. Be to, pareiškėjo atleidimo laikotarpiu yra likę 14 bylų, kurių jis nesuspėjo pabaigti, o pareiškėjų, kurie kreipėsi dėl pirminės teisinės pagalbos, bendras skaičius sudaro 176. 2016 m. spalio 27 d. pareiškėjas gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimą Nr. K8-41, kad, jeigu iki 2016 m. gruodžio 30 d. jis nebus paskirtas į kitas pareigas, bus atleistas iš einamų pareigų. 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. K3-313, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo valstybės tarnyboje Administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigų nuo gruodžio 30 d.
Pabrėžė, jog 2016 m. gruodžio 28 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. K3-313 ir 2016 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. P2-1127 dėl pirminio įsakymo pakeitimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Jais siekiama ne optimizuoti Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus darbą, o prisidengiant formaliomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis atleisti jį iš teisėtai einamų valstybės tarnautojo pareigų. Iš skyriuje dirbančių darbuotojų panaikinta tiktai vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos), t. y. jo pareigybė, ir tuo pagrindu jis atleistas iš darbo. Visos pareiškėjo naikinamos pareigybės vykdomos funkcijos darbovietėje išlieka, tačiau perkeliamos naujai numatytai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, kurios visus specialiuosius reikalavimus jis atitinka ir joks asmuo į jas nėra paskirtas. Mažinant darbuotojų skaičių pareiškėjui turėjo būti suteikta pirmenybė likti darbe, kadangi pareiškėjo kategorija yra aukštesnė už kitų skyriaus darbuotojų. Šiuo atveju neaiški atsakovo pozicija, kodėl buvo priimti darbuotojai per paskutinius metus, žinant, kad bus vykdoma optimizacija. Be to, pareiškėjui nebuvo palikta galimybė likti pareigose dalyvaujant vidiniame konkurse – į tai jis turėjo teisę, nes atitinka nustatytos vedėjo pavaduotojo pareigybės specialiuosius reikalavimus.
Paaiškino, kad pareiškėjo pareigybė pradėta naikinti nuosekliai dviem etapais – iš pradžių po vykusios reorganizacijos atimtos vykdytos funkcijos, užimančios daug laiko, t. y. korupcijos prevencija ir teisės aktų derinimas, fiktyviai priskirta viena funkcija – buvimas administracinės komisijos sekretoriumi, nors jis sekretoriumi buvo ir kitose komisijose. Naujai įsteigtoje skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybėje jo buvusi funkcija – korupcijos prevencija – praplėsta į tris naujas funkcijas, kurios ir taip egzistavo korupcijos prevencijos funkcijos apibrėžtyje ir kurias jis vykdė. Viešųjų pirkimų funkcijas jis irgi vykdė, nes derino su viešaisiais pirkimais susijusius dokumentus (sutartis, jų projektus, kitus dokumentus pavaduodamas skyriaus vedėją), kadangi jie naujoje pareigybėje yra išskirti – taip susiaurinamas visas derinimo procesas. Pareigybės naikinimas ir valstybės tarnautojo atleidimas nagrinėjamu atveju būtų pateisinamas tik tuo atveju, jei apskritai nebelieka funkcijų, kurias darbuotojas atliko, tos funkcijos tapo nebereikalingos, jų įgyvendinti darbovietėje ar jos struktūriniame padalinyje nebereikia, jos išnyksta iš darbovietės įgyvendinamų uždavinių ir funkcijų apskritai. Tačiau šiuo atveju jo pareigybėje nustatytos funkcijos darbovietėje lieka, jos perduodamos dar neįsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei. Taigi tai įrodo, kad pareigybė, į kurią pareiškėjas buvo priimtas, naikinama neteisėtai. Darbovietėje nevyko struktūrinis pertvarkymas ir dėl to panaikinta pareiškėjo pareigybė. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius panaikindamas pareigybę peržengė diskrecijos ribas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi panaikinimas atliktas be kompetentingo organo, t. y. savivaldybės tarybos, sprendimo. Be to, siekdamas realaus, o ne fiktyvaus optimizavimo veiksmų įgyvendinimo, darbdavys galėjo nepriimti naujų darbuotojų, o perskirstyti funkcijas esamiems darbuotojams.
Paaiškino, kad naujai steigiamos pareigybės funkcijos yra siauresnės nei pareiškėjo prieš tai vykdytos, tuo aspektu, jog naujai numatomoje steigti pareigybėje numatytos funkcijos susijusios išimtinai su viešaisiais pirkimais. Pažymėjo, kad į prieš tai vykdytas funkcijas įėjo visų kitų dokumentų ir teisės aktų derinimas, o ne tik dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais, derinimas. Taigi pareiškėjo atliekamos funkcijos buvo dar platesnės nei numatomos steigti naujos pareigybės aprašyme, tačiau numatoma naujos pareigybėje kategorija yra aukštesnė, t. y. A lygio 11 kategorija (jo turėta buvo A lygio 10 kategorija). Taigi darbdavys piktnaudžiauja jam suteikta diskrecijos teise, nes pareiškėjui buvo užkirstas kelias pretenduoti į naujas pareigas (pavaduotojo), kadangi šioms pareigoms nustatyta aukštesnė kategorija, nors faktiškai atliekamos tos pačios darbo funkcijos ir netgi siauresnės. Šiuo atveju buvo tyčia siekiama, kad pareiškėjas tarnybinėse pareigose neliktų.
Paaiškino, jog visus naujos pareigybės specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitinka, todėl su turima patirtimi visas numatytas funkcijas atlikti galėtų. Be to, naujai steigiama pareigybė parengta nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais, kadangi iš esmės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas gali eiti ir asmuo, turintis A lygio 10 kategoriją, o tarp numatytų kategorijų mažiausios ir didžiausios pasirinkimas – įstaigos vadovo direkcijos teisė. Taigi Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše numatytos atitinkamų skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės yra A lygio 10 kategorijos, taip pat atsižvelgiant į naujai steigiamos pareigybės aprašymą, numatyta vienerių metų teisinio darbo patirtis, kurią jis atitiktų.
Pabrėžė, kad šioje situacijoje akivaizdu, jog darbdavys nesiekia įstaigos optimizavimo ar įstaigai naudingų tikslų įgyvendinimo, nes šie veiksmai neturi nieko bendro nei su biudžeto lėšų taupymu, nei su valstybės tarnybos interesų įgyvendinimu. Darbdavys tyčia siekia pareiškėją atleisti iš darbo, iš teisėtai einamų pareigų naikindamas jo pareigybę ir įsteigdamas kitą pareigybę ir jai perduodamas pareiškėjo vykdomas pareigas ir funkcijas. Šiuos teiginius įrodo tai, kad per paskutinius 1,5 metus pareiškėjas sulaukė 4 tarnybinių patikrinimų. Taigi tai yra tęstiniai darbdavio veiksmai siekiant sudaryti kuo nepalankesnes sąlygas ir atleisti iš darbo, neatsižvelgiant nei į pareiškėjo kompetenciją, nei į rezultatus. Dėl galimo A. Č. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pareiškėjas buvo kreipęsis į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių su motyvuotu tarnybiniu pranešimu, tačiau pareiškėjo pateikta informacija nebuvo tiriama ar vertinama. Taigi tai rodo, kad egzistuoja diskriminacija pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjas dėl siekio atleisti jį iš darbo valstybės tarnyboje patyrė didelę priespaudą, nuolatinį pažeminimą, prieš jį buvo naudojami itin brutalūs metodai, nors darbas buvo puikus, vertinant visus pasiektus rezultatus teisminėse bylose. Taigi apie prieš pareiškėją vykdytus tendencingus veiksmus privalo būti informuota prokuratūra ir iškeltos baudžiamosios bylos, nes dėl nuolatinių ir neteisėtų vykdomų tarnybinių patikrinimų pareiškėjas patyrė didžiulę žalą. Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga davė sutikimą dėl jo jau tik po to, kai jau buvo aišku, kad jis bus atleistas. Taigi tai rodo fiktyvius ir neteisėtus profesinės sąjungos veiksmus.
Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė paniekinimą ir pažeminimą, pablogėjo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata. Tokie atsakovo veiksmai pareiškėjui yra nesuprantami, kadangi visą laiką dirbdamas elgėsi teisingai, teisėtai ir sąžiningai. Savo pareigas pareiškėjas vykdė atsakingai, atsiribodamas nuo bet kokių politinių interesų.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 142–152) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog skundžiamas 2016 m. spalio 26 d. įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į susidariusią situaciją Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje, šiame skyriuje dirbančių teisės krypties specialistų užimtumą, atsižvelgiant į Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. tarnybinį pranešimą. Buvo atsižvelgta į situaciją, kad skyriaus teisininkai dirbo ne visu darbo krūviu, pasikeitus Statybos įstatymui ir Teritorijų planavimo įstatymui bei savivaldybei parengus bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo planus, sumažėjo civilinių ir administracinių bylų šių įstatymų taikymo klausimais, gerokai sumažėjo bylų dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto bei dėl savivaldybės turto privatizavimo, taip pat mažėja gyventojų, besikreipiančių į savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Esant ne visiškam skyriuje dirbančių teisės krypties specialistų užimtumui bei esant poreikiui priimti į pareigas skyriaus vedėjo pavaduotoją (šios pareigybės funkcijos yra gerokai platesnės nei vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorija) pareigybės funkcijos; skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė pagal skyriaus funkcijas yra gerokai reikalingesnė nei vyriausiojo specialisto pareigybė; šios pareigybės skyriuje būtinumas taip pat siejamas su skyriaus ir administracijos darbo koordinavimu viešųjų pirkimų srityje), todėl kilo poreikis spręsti klausimą dėl skyriaus veiklos optimizavimo, biudžeto lėšų taupymo. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje buvo papildomai įsteigtos 3 naujos pareigybės: Skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio 11 kategorija) ir 2 pareigybės (A lygio 9 ir 10 kategorijų), kurios skirtos išimtinai viešųjų pirkimų funkcijoms atlikti (specialieji reikalavimai – turėti technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą). Taigi iki skundžiamo 2016 m. spalio 26 d. įsakymo Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje buvo šios pareigybės, kurių specialus reikalavimas – turėti socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą: skyriaus vedėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (A lygio 11 kategorija), vyriausiasis specialistas (A lygio 10 kategorija), vyriausiasis specialistas (A lygio 9 kategorija), vyriausiasis specialistas (pagal darbo sutartį). Atkreipė dėmesį, kad skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorija) pareigybė buvo įsteigta dar 2013 m. liepos 3 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2-729, modifikuojant 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. P2-816 patvirtintą vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorija) pareigybę. Į šią pareigybę 2013 m. spalio 7 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. K3-286 buvo paskirta A. M. (J.), kuri vėliau buvo išleista vaiko priežiūros atostogų iki 2018 m. vasario 16 d. Iki kol ji yra vaiko priežiūros atostogose laikinai administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. K3-165 jos pareigas vykdyti paskirta pakaitinė valstybės tarnautoja A. G.. Skyriaus specialisto pareigybė (pagal darbo sutartį) įsteigta administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. P2-897. Šias pareigas kelis mėnesius vykdė I. B., o jam išėjus iš darbo, administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. K3-281 į šias pareigas buvo priimta J. D., kuri eina šias pareigas iki šiol. Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė įsteigta 2015 m. spalio 30 d. įsakymu. 2016 m. spalio 26 d. įsakymu ši pareigybė panaikinta nuo 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsteigta nauja skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė (A lygio 11 kategorija), pakeičiant skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijas, iš dalies perimant panaikintos vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygio 10 kategorija) funkcijas (taip pat ir pirminės teisinės pagalbos teikimą); kaip minėta, šios skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės būtinumas skyriuje siejamas su skyriaus ir administracijos darbo koordinavimu viešųjų pirkimų srityje bei kitų teisės krypties funkcijų įgyvendinimu.
Iš pareiginių nuostatų ir pareigybių aprašymų matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, faktiškai visas jo pareigybei priskirtas funkcijas iš esmės galėjo vykdyti ir vykdė kiti skyriaus teisės krypties specialistai – skyriaus vedėjas, vyriausiasis specialistas (A lygio 9 kategorija), vyriausiasis specialistas (dirbantis pagal darbo sutartį). Pareiškėjo pagrindinės vykdytos funkcijos buvo priskirtos vykdyti ir 2015 m. spalio 10 d. įsakymu įsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei. Ši pareigybė yra gerokai platesnė nei vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorija) pareigybei priskirtos funkcijos, nes apima ne tik teisės krypties funkcijų vykdymą, bet ir funkcijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, vykdymą bei kontrolę. 2016 m. spalio 26 d. įsakymu panaikinant skyriaus vedėjo pavaduotojo ir vyriausiojo specialisto pareigybes bei nuo 2017 m. sausio 1 d. naujai įsteigiant skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę, pastarosios funkcijos buvo dar labiau praplėstos, skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms priskiriant pareiškėjo anksčiau vykdytą pirminės teisinės pagalbos teikimo funkciją (dėl šios nagrinėjamos bylos atsakovas, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, papildomų finansinių netekimų (jei pareiškėjo skundas būtų tenkintas), priėmė sprendimą laikinai neskelbti konkurso skyriaus vedėjo pareigoms eiti, pirminę teisinę pagalbą šiuo metu teikia skyriaus vedėjas bei kiti skyriaus specialistai pagal vedėjo pavedimus). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo vykdytos pareigos nebuvo realiai panaikintos ir skundžiamas 2016 m. spalio 26 d. įsakymas yra neteisėtas.
Skundžiamas 2016 m. spalio 26 d. įsakymas buvo priimtas kompetentingo organo – savivaldybės administracijos direktoriaus, neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Administracijos direktoriui teko pareiga svarstyti dėl skyriaus veiklos optimizavimo, efektyvumo didinimo, žmogiškųjų ir finansinių išteklių skyriuje tinkamo panaudojimo, priimant sprendimą panaikinti pareiškėjo eitas pareigas, nes joms priskirtas funkcijas realiai įgyvendino (ar yra kompetentingi įgyvendinti) ir kiti skyriaus specialistai. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad priimant skundžiamą 2016 m. spalio 26 d. įsakymą nebuvo įgyvendinamas skyriaus veiklos optimizavimas, veiklos efektyvumo didinimas. Po pareiškėjo atleidimo yra likusios tik kelios jo nebaigtos bylos: viena civilinė ir viena administracinė byla. Be to, dalyvavimas darbo grupių ir komisijų veikloje buvo priskirtas ir kitų skyriaus teisės krypties specialistų kompetencijai. Įstaigos vadovo pavedimas dalyvauti darbo grupės ar komisijos veikloje būdavo laikino, terminuoto pobūdžio. Asmenų, besikreipiančių pirminės teisinės pagalbos, tendencingai mažėja, todėl skyriuje pakanka vieno specialisto šiai funkcijai vykdyti (tuo labiau, kad skyriaus vedėjas esant poreikiui gali pavesti teikti pirminę teisinę pagalbą ir kitiems skyriaus specialistams). Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei nustatytos veiklos pobūdis yra gerokai platesnis nei vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorija) pareigoms priskirtos funkcijos, dėl to pagrįstai įstaigos vadovo įsakymu skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei buvo nustatyta 11 kategorija. Kai yra naikinama viena konkreti pareigybė, garantija turėti pirmenybę būti paliktam darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius, netaikoma. Nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą iki atleidimo iš darbo pareiškėjas nebuvo paskirtas į kitas pareigas (įstaigoje nebuvo to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos laisvų pareigų), todėl 2016 m. gruodžio 30 d. jis buvo atleistas iš pareigų.
Pažymėjo, kad savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentingas spręsti klausimus dėl naujų pareigybių steigimo ir naujų darbuotojų priėmimo, jei tai neviršija patvirtintų sprendimų dėl maksimalaus darbuotojų skaičiaus, dėl pareigybių panaikinimo ir darbuotojų atleidimo, siekiant optimizuoti, efektyvinti įstaigos veiklą, tinkamai panaudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymui priimti nebuvo būtinas atskiras savivaldybės tarybos sprendimas dėl pareiškėjo ir skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybių panaikinimo ir nuo 2017 m. sausio 1 d. skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės steigimo, nes skundžiamu 2016 m. spalio 26 d. įsakymu nebuvo pakeista Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūra, patvirtinta Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu. Atsakovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl pritarimo ketinimams atlikti dalinius Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų pakeitimus, informuojant, kad ketinama perskirstyti funkcijas tarp Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus specialistų bei panaikinti vyriausiojo specialisto pareigybę (A lygio 10 kategorija). Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. spalio 25 d. valdybos posėdyje pritarė šiems pertvarkymams. Pareiškėjo teiginiai dėl jo tariamo diskriminavimo darbe grindžiami subjektyvia nuomone. Darbdavio reikalavimais pasiaiškinti, galimų tarnybinių nusižengimų teisėti tyrimai bei drausminės atsakomybės taikymas negali būti vertinami kaip pareiškėjo diskriminavimas darbe.
Pareiškėjo skunde minimas A. Č. yra Teisės personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, pagal tenkančias funkcijas jis įpareigotas organizuoti ir planuoti skyriaus darbą, padėti įstaigos vadovui formuoti personalo valdymo politiką, pagal savo kompetenciją teikti administracijos direktoriui siūlymus dėl darbo organizavimo tobulinimo, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus uždavinius. Taigi skyriaus vedėjas, surašydamas 2016 m. spalio 24 d. tarnybinį pranešimą, veikė pagal kompetenciją, vykdė jam priskirtas funkcijas, susijusias su Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus darbo organizavimu, personalo valdymu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 146–157) pareiškėjo T. P. skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, teismas turi įvertinti, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas.
Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo pareigybės panaikinimas atliktas be kompetentingo organo, t. y. savivaldybės tarybos, sprendimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-37 buvo nuspręsta įvykdyti struktūrinius pertvarkymus Trakų rajono savivaldybės administracijoje. Šio sprendimo 1.4 punkte buvo nuspręsta įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimo skyrių. Sprendimo 3 punktu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti teisinius ir organizacinius veiksmus sprendimo 1 punkto nuostatoms įgyvendinti. Teismas sprendė, jog Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu suteikė administracijos direktoriui diskrecijos teisę organizuoti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus veiklą bei tvirtinti darbuotojų pareigybės aprašymus ir tai visiškai atitiko įstatymų numatytą reguliavimą. 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 buvo nuspręsta panaikinti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pareigybę. Teismas konstatavo, kad priimdamas ginčijamą įsakymą administracijos direktorius įgyvendino jam 2015 m. rugpjūčio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu suteiktą diskrecijos teisę organizuoti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus veiklą, atsižvelgiant į darbuotojų poreikį šiame skyriuje. Šis įsakymo priėmimas laikytinas 2015 m. struktūrinio pertvarkymo įgyvendinimo sudėtine dalimi, todėl papildomas savivaldybės tarybos sprendimas nebuvo reikalingas.
Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo pareigybės panaikinimas ir atleidimas iš pareigų būtų pateisinamas tik tuomet, jei darbovietėje apskritai nebeliktų jo atliktų funkcijų, jos taptų nebereikalingos, o šiuo atveju jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos išlieka, jos perduodamos dar neįsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, todėl jo pareigybė naikinama neteisėtai, nurodė, jog, palyginus Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintą Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 patvirtintą Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą, matyti, kad į Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą yra perkeltos kai kurios, tačiau ne visos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme taip pat yra ir tų funkcijų, kurių nebuvo vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, t. y., įgyvendindamas Korupcijos prevencijos įstatymo įstaigai keliamus reikalavimus, atlieka su korupcijos prevencija ir kontrolės priemonių įgyvendinimu susijusias funkcijas (7.5 p.); rengia kovos su korupcija programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektus (7.6 p.); padeda rengti skyriaus specialistams, atsakingiems už viešuosius pirkimus, planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais supaprastintų viešųjų pirkimų planą (7.7 p.); peržiūri viešųjų pirkimų planą kiekvieną einamųjų kalendorinių metų ketvirtį ir, esant poreikiui, jį tikslina (7.8 p.); rengia prekių, paslaugų ar paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių projektus ir derina juos nustatyta tvarka (7.9 p.); padeda skyriaus specialistams, atsakingiems už viešuosius pirkimus, susirašinėti su tiekėjais, rengti atsakymus į tiekėjų klausimus, prašymus, pretenzijas, skundus, užtikrina teikiamos informacijos teisingumą (7.10 p.); atstovauja administracijai visų instancijų teismuose bylose, susietose su viešaisiais pirkimais (7.11 p.); kaupia informaciją apie viešųjų pirkimų bylas, kuriose dalyvauja skyrius, analizuoja ir apibendrina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų klausimais (7.12 p.); rengia savivaldybės institucijų teisės aktų projektus (7.14 p.); pavaduoja skyriaus vedėją jo atostogų, komandiruočių, laikinojo nedarbingumo ir kitais jo nebuvimo darbe atvejais (7.19 p.). Taigi matyti, kad Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas yra platesnis nei šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Be to, vedėjo pavaduotojo pareigybės kategorija yra 11, o vyriausiojo specialisto – 10. Atitinkamai, teismas pabrėžė, jog nors išliko dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų, tačiau negalima išvada, kad išliko pareiškėjo pareigybė. Įvertinus šios naujos pareigybės funkcijų apimtį ir paskirtį matyti, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus pavaduotojo pareigybė. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo realus, teisėtas ir pagrįstas.
Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad, mažinant darbuotojų skaičių jam turėjo būti suteikta pirmenybės teisė likti darbe arba suteikta galimybė likti pareigose vykdant vidinį konkursą, nes jis atitinka vedėjo pavaduotojo pareigybei keliamus reikalavimus, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo panaikinta tik pareiškėjo pareigybė, todėl jam pirmenybės garantija negalėjo būti taikoma. Taip pat atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad jam privalėjo būti suteikta galimybė likti pareigose vykdant vidinį konkursą, nes jis atitinka vedėjo pavaduotojo pareigybei keliamus reikalavimus, be to, konkursas nebuvo vykdomas.
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog 2016 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu Nr. K8-43 atsakovas pareiškėją informavo apie esančias laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes. Įgyvendinant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantijas, abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – turi bendradarbiauti ir sąžiningai naudotis savo teisėmis bei vykdyti nustatytas pareigas. Tik nustačius aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti iš esmės pažeidžiančiomis atleidžiamo iš tarnybos darbuotojo teises pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantija pasirinkti pareigas ir būti paskirtam į tas pareigas, būtų pagrindas pripažinti atleidimą iš tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą neteisėtu. Šio ginčo atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo posėdyje pažymėjo, kad neketino rinktis bei eiti kitų pareigų, nes norėjo likti esamose pareigose arba eiti skyriaus pavaduotojo pareigas (A lygio 11 kategorija), nors pareiškėjo užimamos pareigos buvo A lygio 10 kategorija.
Teismas pabrėžė, jog nauji darbuotojai buvo priimami iki 2016 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinti pareiškėjo pareigybę ir atleisti jį iš darbo, todėl aplinkybė, kad iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo buvo priimami nauji darbuotojai nagrinėjamos bylos atveju neturi reikšmės.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad profesinė sąjunga davė sutikimą dėl jo pareigybės panaikinimo tik po to, kai jau buvo aišku, kad jis bus atleistas, pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnis nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pareiškėjas buvo Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos narys, jis nebuvo išrinktas nei į atstovaujamąjį, nei į valdymo organą, todėl, remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, išankstinio profesinės sąjungos sutikimo norint atleisti jį iš einamų pareigų nereikėjo. Teismas taip pat nenustatė Trakų rajono savivaldybės administracijos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į prokuratūrą netenkino. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė garso įrašą, kuriame galimai užfiksuota, kaip A. Č. elgiasi neteisėtai, tačiau toks garso įrašas nelaikytinas įrodymu byloje, be to, jis nesusijęs su ginčo dalyku.
Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti jam patirtą žalą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė Trakų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kurie šiuo atveju yra viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą atmetė.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ginčijami įsakymai yra teisėti bei pagrįsti ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas T. P. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 160-178) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismų suformuotoje praktikoje laikomasi esminės pozicijos, kad pareigybės naikinimas ir valstybės tarnautojo atleidimas atsakovo įvardintu pagrindu pateisinamas tik tuo, kai darbovietėje apskritai nebelieka funkcijų, kurias darbuotojas atliko, tos funkcijos tapo nebereikalingos, jų įgyvendinti darbovietėje ar jos struktūriniame padalinyje nebereikia, jos išnyksta iš darbovietės (ar darbovietės struktūrinio padalinio – skyriaus) įgyvendinamų uždavinių ir funkcijų apskritai. Tuo tarpu pareiškėjo atveju visos pareigybėje nustatytos funkcijos darbovietėje lieka, tačiau jos perduodamos dar neįsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei.
2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymi, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo (naikinant pareigybę), neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Pareiškėjas pabrėžia, jog darbovietėje jokio struktūrinio pertvarkymo nevyko.
3. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodo, jog jo einama pareigybė (A lygis, 10 kategorija) yra aukštesnė nei kitų darbuotojų: viena iš darbuotojų yra pakaitinė valstybės tarnautoja (A lygis, 9 kategorija), kita darbuotoja dirba pagal darbo sutartį galimai pagal iki šiol nepatvirtintą pareigybės aprašymą, be to, abi darbuotojos priimtos per paskutinius metus, taip pat yra tos pačios specialybės. Pareiškėjo nepertraukiamas darbo stažas įstaigoje sudaro 3,5 metų ir jam tektų pirmenybės teisė likti darbe pagal turimą aukštesnę kvalifikaciją.
4. Darbdavys naudodamasis teisės aktų jam suteikta diskrecija pažeidžia esminius VTĮ numatytus principus – teisėtumo, skaidrumo, karjeros. Šiuo atveju neteisėtai pareiškėjo pareigybė yra naikinama ir neteisėtai steigiama nauja pareigybė.
5. Darbovietėje liko daug pareiškėjo vedamų bylų, jis priklauso šioms nuolatinėms komisijoms: savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijai (komisijos sekretorius); savivaldybės tarybos etikos komisijai (komisijos sekretorius), savivaldybės tarybos peticijų komisijai (komisijos sekretorius); savivaldybės vaiko gerovės komisijai (komisijos narys), kitoms nenuolatinio pobūdžio komisijoms. Šiai dienai pareiškėjų, kurie kreipėsi dėl pirminės teisinės pagalbos, bendras skaičius sudaro 176. Taigi nebuvo pagrindo naikinti pareiškėjo pareigybę ir atleisti jį iš darbo valstybės tarnyboje, be to, hipotetinės prielaidos tarnybiniame pranešime neįrodo, kad darbo krūvis dėl minėtų funkcijų ateityje nedidės.
6. Remiasi Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodo, jog pareiškėjas yra Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos narys, o pareiškėjo pareigybė naikinama galimai siekiant optimizuoti skyrių, taupyti biudžeto lėšas. Tačiau šiuo atveju darbdavys neįgyvendino Profesinės sąjungos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos – darbo, ekonominius ir socialinius klausimus spręsti su profesinės sąjungos organais. Klausimą dėl pareigybės naikinimo, kurio pagrindu įvyks atleidimas, darbdavys privalėjo suderinti su profesiniais organais. Pabrėžia, jog darbdavys profesinės sąjungos, kurios narys pareiškėjas yra, net neinformavo apie vykdomą pareigybės naikinimą, todėl profesinė sąjunga neturėjo net galimybės realizuoti savo teisių, sietinų su profesinės sąjungos nario gynyba. Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga sutiko sprendimą dėl pareiškėjo duoti jau po to, kai buvo aišku, kad pareiškėjas bus atleistas. Pareiškėjas nurodo, jog profesinė sąjunga visada elgdavosi ne pagal įstatymo nuostatas – ginti darbuotoją, bet pagal darbdavio valią, t. y. nors pareiškėjas yra gavęs tris nuobaudas, tačiau profesinė sąjunga jo niekada negynė, nepaisant to, kad pareiškėjas bylas laimėjo (viena iš bylų pralaimėta, dėl ko iki šiol pareiškėjas bylinėjasi). Pareiškėjas nurodo, jog profesinė sąjunga atliko neteisėtus ir fiktyvius veiksimus, dėl kurių jis nukentėjo, todėl jis prašys įtraukti profesinę sąjungą kaip atsakovą byloje ir prašys dėl jos fiktyvių veiksmų priteisti jo naudai 2 000 Eur neturtinę žalą.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–7) prašo atmesti pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiami įsakymai buvo priimti atsižvelgiant į susidariusią situaciją Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje, šiame skyriuje dirbančių teisės krypties specialistų užimtumą, atsižvelgiant į skyriaus vedėjo A. Č. 2016 m. spalio 24 d. tarnybinį pranešimą. Buvo atsižvelgta į susidariusią situaciją, jog minimo skyriaus teisininkai dirbo ne pilnu darbo krūviu, pasikeitus Statybos įstatymui ir Teritorijų planavimo įstatymui bei savivaldybei parengus bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo planus, sumažėjo civilinių ir administracinių bylų šių įstatymų taikymo klausimais, ženkliai sumažėjo bylų dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto bei dėl savivaldybės turto privatizavimo, taip pat mažėja gyventojų, besikreipiančių į savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo (per 2016 metus į savivaldybės administraciją kreipėsi 161 pareiškėjas dėl pirminės teisinės pagalbos, tuo tarpu 2011 metais kreipėsi 240 pareiškėjų, 2012 metais – 215 pareiškėjų, 2013 metais – 228 pareiškėjai, 2014 metais – 210 pareiškėjų, 2015 metais – 152 pareiškėjai). Esant nepilnam skyriuje dirbančių teisės krypties specialistų užimtumui bei esant poreikiui priimti į pareigas skyriaus vedėjo pavaduotoją (šios pareigybės funkcijos yra ženkliai platesnės nei vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybės funkcijos) buvo priimti skundžiami įsakymai.
2. Skyriaus vedėjo pareigybė pagal skyriaus funkcijas yra reikalingesnė nei vyriausiojo specialisto pareigybė; šios pareigybės skyriuje būtinumas taip pat siejamas su skyriaus ir administracijos darbo koordinavimu viešųjų pirkimų srityje, todėl kilo poreikis spręsti klausimą dėl skyriaus veiklos optimizavimo, efektyvumo didinimo, biudžeto lėšų taupymo, žmogiškųjų ir finansinių išteklių skyriuje tinkamo panaudojimo. Tokiu būdu buvo priimtas pagrįstas sprendimas naikinti pareiškėjo eitas pareigas, nes joms priskirtas funkcijas realiai įgyvendino (ar yra kompetentingi įgyvendinti) ir kiti skyriaus specialistai, o be to, dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų buvo priskirta ir įsteigtai kokybiškai naujai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei.
3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 9 kategorija) pareigybė buvo įsteigta dar 2013 m. liepos 3 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2-729 „Dėl Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“, modifikuojant 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. P2-816 patvirtintą vyriausiojo specialisto (A lygis, 9 kategorija) pareigybę. Į vyriausiojo specialisto (A lygis, 9 kategorija) pareigybę 2013 m. spalio 7 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. K3-286 buvo paskirta A. M. (J.), kuri administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. K-101 buvo išleista atostogų vaiko priežiūrai iki 2018 m. vasario 16 d. Iki kol A. M. (J.) yra vaiko priežiūros atostogose, laikinai administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. K3-165 jos pareigas vykdyti paskirta pakaitinė valstybės tarnautoja A. G.. Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (pagal darbo sutartį) įsteigta administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. P2-897. Minimas pareigas kelis mėnesius vykdė I. B., o jam išėjus iš darbo, administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. K3-281 į šias pareigas buvo priimta J. D., kuri dirba šiose pareigose iki šiol. Taigi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, minimos pareigybės buvo įsteigtos ir minimi darbuotojai priimti į darbą dar iki skundžiamų įsakymų priėmimo, o per paskutinius metus nebuvo įsteigtos naujos pareigybės, į kurias būtų priimti nauji darbuotojai, valstybės tarnautojai.
4. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Trakų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. S1-37 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kuriuo buvo priimtas sprendimas įsteigti bei pakeisti atitinkamus Trakų rajono savivaldybės administracijos skyrius ir patvirtinti Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros naują redakciją. Minimu sprendimu nebuvo priimamas sprendimas dėl konkrečių pareigybių steigimo ar naikinimo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą būtent savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirta įstatymų nustatyta tvarka priimti į pareigas ir iš jų atleisti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlikti kitas VTĮ ir savivaldybės tarnybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas. Be to, 2015 m. rugpjūčio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-37 buvo tiesiogiai pavesta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui atlikti teisinius ir organizacinius veiksmus, susijusius su savivaldybės administracijos struktūriniais pertvarkymas. Taigi būtent savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentingas spręsti klausimus dėl naujų pareigybių steigimo ir naujų darbuotojų priėmimo, jei tai neviršija patvirtintų sprendimų dėl maksimalaus darbuotojų skaičiaus; dėl pareigybių panaikinimo ir darbuotojų atleidimo, siekiant optimizuoti, efektyvinti įstaigos veiklą, tinkamai panaudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju skundžiamiems įsakymams priimti nebuvo būtinas atskiras savivaldybės tarybos sprendimas dėl pareiškėjo ir skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybių panaikinimo ir nuo 2017 m. sausio 1 d. skyriaus vedėjo pavaduotojo naujos pareigybės steigimo, nes skundžiamais įsakymais nebuvo pakeista Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūra, patvirtinta Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu.
5. Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei nustatytas veiklos pobūdis yra ženkliai platesnis nei vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigoms priskirtos funkcijos, dėl ko pagrįstai įstaigos vadovo įsakymu skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei buvo nustatyta 11 kategorija. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, naujos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės funkcijų apimtį ir paskirtį, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo realus, teisėtas ir pagrįstas, o įstaigoje buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė.
6. Nagrinėjamu atveju buvo panaikintos dvi pareigybės ir naujai įsteigta skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė (A lygis, 11 kategorija), kurios aprašymas bei funkcijos skirtingos nuo pareiškėjo vykdytos pareigybės, todėl DK 135 straipsnyje numatytos garantijos pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomos.
7. Byloje esantys įrodymai, pareigybių aprašymai patvirtina, kad faktiškai visas pareiškėjo pareigybei priskirtas funkcijas iš esmės galėjo vykdyti, vykdė ir toliau gali vykdyti kiti skyriaus teisės krypties specialistai – skyriaus vedėjas, vyriausiasis specialistas (A lygis, 9 kategorija), vyriausiasis specialistas (dirbantis pagal darbo sutartis) (t. y. ir atstovavimas teismuose, ikiteisminio tyrimo institucijose, kitose įstaigose, procesinių dokumentų rengimas; savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų atitikimo norminiams teisės aktams vertinimas; teisės aktų, teismų praktikos analizavimas; konsultavimas; dalyvavimas darbo grupių ir komisijų veikloje; prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas, pirminės teisinės pagalbos teikimas ir kt.). Šios funkcijos iš dalies priskirtos ir įsteigtai kokybiškai naujai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei. Dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į susidariusią situaciją skyriuje, jame dirbančių teisės krypties specialistų užimtumą, dėl ko neefektyviai panaudojami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 24 d. tarnybinį pranešimą, į tai, kad pareiškėjo vykdytos funkcijos iš esmės dubliuojasi ir yra vykdomos kitų skyriaus specialistų ar vedėjo, bei į skyriaus veikloje kylantį poreikį užtikrinti (įgyvendinti) skyriaus vedėjo pavaduotojui tenkančias funkcijas, kurios yra ženkliai platesnės ir reikalingesnės nei vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybės funkcijos, siekiant užtikrinti skyriaus veiklos optimizavimą, biudžeto lėšų sutaupymą, atsakovo direktorius priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais realiai panaikinta pareiškėjo pareigybė, siekiant optimizuoti skyriaus veiklą.
8. Po pareiškėjo atleidimo buvo likusios tik kelios jo nebaigtos bylos: viena nebaigta civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, bylos Nr. e2-401-262/2017, ir viena nebaigta administracinė byla pagal Vyriausybės atstovo skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai, nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, bylos Nr. eI-1609-473/2017. Iš pateiktų pareigybių aprašymų ir pareiginių nuostatų matyti, kad dalyvavimas darbo grupių ir komisijų veikloje buvo priskirtas ir kitų skyriaus teisės krypties specialistų kompetencijai, o ne išskirtinai tik pareiškėjo kompetencijai. Be to, įstaigos vadovo pavedimas dalyvauti darbo grupės ar komisijos veikloje būdavo laikino, terminuoto pobūdžio; įstaigos vadovo kompetencija bet kuriuo metu pavesti kitam skyriaus specialistui dalyvauti darbo grupės ar komisijos veikloje. Nors pareiškėjas 2014 m. lapkričio 6 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S12-334 buvo skirtas Trakų rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos sekretoriumi, tačiau komisijos veikla nutraukta, įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui; nors Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. P2-1054 pareiškėjas buvo paskirtas Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos atsakinguoju sekretoriumi, tačiau Etikos komisija 2016 metais neposėdžiavo; apie pareiškėjo skyrimą Trakų rajono savivaldybės Peticijų komisijos sekretoriumi duomenų nėra, be to, Peticijų komisija niekada nėra posėdžiavusi. Be to, asmenų, besikreipiančių pirminės teisinės pagalbos, skaičius tendencingai mažėja, todėl skyriuje pakanka vieno specialisto šiai funkcijai vykdyti.
9. Atsakovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinę sąjungą tiek dėl pritarimo ketinimams atlikti dalinius Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų pakeitimus, informuojant profesinę sąjungą, jog ketinama perskirstyti funkcijas tarp skyriaus specialistų bei panaikinti vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybę, tiek ir dėl pritarimo (sutikimo) atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų minėtu pagrindu ir Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga pritarė šiems prašymams. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nors ir buvo profesinės sąjungos narys, tačiau jis nebuvo išrinktas nei į atstovaujamąjį, nei į valdymo organą, todėl, remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, išankstinio profesinės sąjungos sutikimo norint atleisti pareiškėją iš einamų pareigų nereikėjo.
10. Asmuo, besikreipiantis į teismą teisinės gynybos ir prašydamas galimai patirtos žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Tokių sąlygų įrodinėjimo pareiga teko būtent pareiškėjui, tačiau pareiškėjas minėtų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. P2-1127 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P2-1469 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. K3-313 „Dėl T. P. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat su tuo susijusių pareiškėjo reikalavimų ir prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo pareigybę ir jį atleido iš užimamų pareigų.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs ginčijamų aktų neteisėtumo pagrindų.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka.
Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimus, susijusius ir su viešojo administravimo subjektų kompetencija, ir su valstybės tarnybos santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija šiais klausimais pasisako atskirai.
Byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos be kita ko Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2016 m. birželio 28 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo (2016 m. spalio 1 d. redakcija) ir Darbo kodekso (2016 m. liepos 1 d. redakcija) nuostatos.
Kiek tai susiję su savivaldybės administracijos direktoriaus teise priimti ginčijamus administracinius aktus teisėjų kolegija pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Šio Įstatymo 18 straipsnio dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi nuostatos, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011; 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). LVAT taip pat yra nurodęs, kad savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas (Valstybės tarnybos įstatymo 8 str. 8 d. 1 p., Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 6 p.), turi diskrecijos teisę, neviršydamas didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus, organizuoti administracijos darbą ir, tvirtinant pareigybes, atitinkamas funkcijas pavesti atlikti valstybės tarnautojams arba pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, tačiau kartu ir pažymėjęs, jog negalima teigti, kad, įgyvendindamas minėtą funkciją [skirti į pareigas ir iš jų atleisti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus], administracijos direktorius yra visiškai nepriklausomas ir nevaržomas teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., 2008 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1775/2008; 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).
Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 (t. I, b. l. 153 - 154) nusprendė atlikti Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymus, be kita ko, vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių (1.4 punktas), taip pat patvirtinti naują Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros redakciją (2 punktas) (t. I, b. l. 155). Minėto Savivaldybės tarybos sprendimo 3 punktu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti teisinius ir organizacinius veiksmus šio sprendimo 1 punkto nuostatoms įgyvendinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į faktinę aplinkybę, jog pirmiau minėto Sprendimo 2 punktu patvirtinta savivaldybės administracijos struktūra yra detalizuota skyriaus lygmeniu, t. y. joje nurodyti konkretūs struktūriniai ir teritoriniai padaliniai (konkretūs skyriai ir seniūnijos), tačiau konkrečios pareigybės, jų skaičius atitinkamuose padaliniuose nenurodyti.
Pirmiau minėto Savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 (t. I, b. l. 156 - 159) be kita ko patvirtino Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus nuostatus (1.9 punktas) ir patvirtino šio skyriaus tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus, pareiginius nuostatus ir pareigybių skaičių (2.9 punktas). Be to, 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-1469 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius be kita ko patvirtino savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą (1 punktas) (t. I, b. l. 160 - 163).
Iš pirmiau minėtų Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų matyti, kad administracijos Teisės, personalo adminstravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje buvo patvirtintos skyriaus vedėjo (A13); skyriaus vedėjo pavaduotojo (A11); vyriausiojo specialisto (A11); dvi vyriausiojo specialisto (A10) ir dvi vyriausiojo specialisto (A9) pareigybės.
Ginčijamu 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 (t. I, b. l. 15 - 16) Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius be kita ko nuo 2016 m. gruodžio 30 d. panaikino Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybę (1.1.2 punktas).
Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad panaikindamas minėtą vyriausiojo specialisto pareigybę savivaldybės administracijos direktorius veikė ultra vires, teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Kaip minėta Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigybes savivaldybės administracijoje tvirtina administracijos direktorius. Byloje vertinamu atveju vienos pareigybės panaikinimas nesukėlė poreikio keisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 patvirtintą Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūrą, kadangi, kaip minėta, joje konkretus pareigybių skaičius konkrečiame struktūriniame padalinyje nėra detalizuotas. Dėl šios priežasties prieš priimant ginčijamą 2016 m. spalio 26 d. įsakymą nebuvo būtinybės keisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. S1-37, o savivaldybės administracijos direktorius, neviršydamas savivaldybės tarybos nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, turėjo kompetenciją panaikinti ginčo pareigybę.
Kiek tai susiję su valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimu, valstybės tarnautojo atleidimu iš pareigų panaikinus pareigybę ir tokiais atvejais taikomų garantijų, teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
Atskleisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies turinį LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė. Tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Tai reiškia, kad šios normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (žr., pvz., 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010; 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-674/2011; 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013). Sprendžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012; 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).
LVAT savo praktikoje taip pat laikosi nuostatos, jog nagrinėjant bylas dėl valstybės tarnautojo atleidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko (žr., pvz., 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017). Be to teismų praktikoje dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus laikomasi nuostatos (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011; Nr. A492-1954/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-43/2013, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007), kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju.
Taigi atmestinas pareiškėjo argumentas, jog pareigybė Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu gali būti panaikinta tik tuomet, kai atitinkamoje institucijoje apskritai nebelieka funkcijų, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas, kai jos išnyksta.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintas Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (t. I, b. l. 25 - 26) ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 patvirtintas Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas (t. I, b. l. 22 - 23) nėra identiški. Į Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą yra įtraukta dalis, tačiau ne visos, minėtame vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme taip pat yra ir funkcijų, kurių nėra vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, t. y., įgyvendindamas Korupcijos prevencijos įstatymo įstaigai keliamus reikalavimus, atlieka su korupcijos prevencija ir kontrolės priemonių įgyvendinimu susijusias funkcijas (7.5 punktas); rengia kovos su korupcija programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektus (7.6 punktas); padeda rengti skyriaus specialistams, atsakingiems už viešuosius pirkimus, planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais supaprastintų viešųjų pirkimų planą (7.7 punktas); peržiūri viešųjų pirkimų planą kiekvieną einamųjų kalendorinių metų ketvirtį ir, esant poreikiui, jį tikslina (7.8 punktas); rengia prekių, paslaugų ar paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių projektus ir derina juos nustatyta tvarka (7.9 punktas); padeda skyriaus specialistams, atsakingiems už viešuosius pirkimus, susirašinėti su tiekėjais, rengti atsakymus į tiekėjų klausimus, prašymus, pretenzijas, skundus, užtikrina teikiamos informacijos teisingumą (7.10 punktas); atstovauja administracijai visų instancijų teismuose bylose, susietose su viešaisiais pirkimais (7.11 punktas); kaupia informaciją apie viešųjų pirkimų bylas, kuriose dalyvauja skyrius, analizuoja ir apibendrina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų klausimais (7.12 punktas); rengia savivaldybės institucijų teisės aktų projektus (7.14 punktas); pavaduoja skyriaus vedėją jo atostogų, komandiruočių, laikinojo nedarbingumo ir kitais jo nebuvimo darbe atvejais (7.19 punktas). Taigi matyti, kad Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas yra reikšmingai platesnis, nei šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis pirmiau minėtų funkcijų buvo įtrauktos ir į savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintą Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą (t. I, b. l. 199 - 200), kaip minėta, ši pareigybė buvo įsteigta įgyvendinant struktūros pertvarkymus, patvirtintus Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37.
Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė buvo įsteigta vien siekiant fiktyviai panaikinti pareiškėjo pareigybę, juo labiau, kad, kaip minėta, ji buvo įsteigta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 (t. I, b. l. 156 - 159), dalis joje nurodytų funkcijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tiesiogiai sietinos su faktine aplinkybe, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 vietoj Juridinio ir personalo administravimo skyriaus buvo nuspręsta įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu į šią pareigybę nebuvo priimtas valstybės tarnautojas (nepaskelbtas konkursas), savaime neleidžia teigti, jog ši pareigybė įsteigta fiktyviai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyta kita valstybės tarnautojo pareigybė (A lygis, 9 kategorija) buvo įsteigta iki 2015 m. vykdytų struktūrinių pertvarkymų, t. y. 2013 m. liepos 3 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2-729 (t. I, b. l. 176), o valstybės tarnautoja į šias pareigas buvo paskirta nuo 2013 m. spalio 8 d. (t. I, b. l. 179). Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (pagal darbo sutartį) buvo įsteigta 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. P2-897 (t. I, b. l. 184), taigi, taip pat iki minėtų struktūrinių pakeitimų.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo laikotarpiu atsakovas būtų įsteigęs kitą tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigybę, į kurią būtų priimtas asmuo, atliekantis funkcijas, kurios iš esmės būtų analogiškos pareiškėjo vykdytoms. Be to, pažymėtina ir tai, jog ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ir pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose iš esmės pripažįsta, kad dalį pareiškėjo funkcijų atlieka likę Teisės, personalo adminstravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai. Nors pareiškėjas teikia argumentus, susijusius su likusiomis neišnagrinėtomis bylomis, kuriose jis atstovavo atsakovui, ir kitais nuolatinio pobūdžio darbais, teisėjų kolegija pažymi, kad šių darbų tolesnio atlikimo organizavimas yra atsakovo kompetencija.
Atsižvelgdama į visas pirmiau minėtas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje tiriamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas nebuvo realus, jog jis yra fiktyvus. Įvertinus atliktus vidinius struktūrinius pertvarkymus nėra pagrindo teigti, kad skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės įsteigimas buvo fiktyvus, be to, nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu aptariamas funkcijas atlieka likę skyriaus darbuotojai, taigi, realiai atitinkamas funkcijas gali atlikti mažiau žmonių nei iki ginčo pareigybės panaikinimo, o ši faktinė aplinkybė, nevertinant priimto sprendimo tikslingumo ir pagrįstumo, taip pat patvirtina pertvarkos realumą.
Nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose teigia, kad jo pareigybės panaikinimas yra fiktyvus, nes sietinas vien tik su pareiškėjo konfliktu su mere ir administracijos direktoriumi, teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Viena vertus, apskritai neatmestina, kad tokio pobūdžio aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareigybės panaikinimo fiktyvumo. Vis dėlto pirmiau įvardytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje vertinamu atveju panaikindamas pareiškėjo pareigybę atsakovas iš esmės optimizavo skyriaus darbą. Įvertinus byloje pateiktą garso įrašą neatmestina tikimybė, kad tarp pareiškėjo ir jo nurodytų asmenų buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Tačiau pareiškėjas iš esmės teikia argumentus dėl konflikto su skyriaus vedėju, mere, o pareiškėjo ginčijamus teisės aktus priėmė administracijos direktorius. Todėl dėl pirmiau minėtų priežasčių vien šios konfliktinės situacijos buvimas byloje vertinamu atveju nesudaro pagrindo traktuoti pareiškėjo pareigybės panaikinimo kaip fiktyvios valstybės tarnybos santykių reguliavimo požiūriu.
Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiek tai susiję su pareiškėjui taikytinomis garantijomis pareigybės panaikinimo atveju teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, laikosi nuostatos, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr. 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013; 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017).
Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. K8-41 (t. I, b.l. 17) buvo įspėtas apie tai, kad 2016 m. gruodžio 30 d. bus panaikinta jo pareigybė, o jei jis ne bus paskirtas į kitas pareigas – 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas bus atleistas iš einamų pareigų. Taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovas 2016 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu Nr. K8-43 (t. II, b.l. 136) informavo pareiškėją apie tuo metu buvusias laisvas pareigybes Trakų rajono savivaldybės administracijoje. Iš šio pranešimo turinio matyti, pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neginčija, jog buvusios laisvos pareigybės buvo aukštesnės už pareiškėjo turėtąsias (A12 ir A11), o laisvai žemesnei kategorijai (Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto, A9) buvo nustatytas specialus išsilavimo reikalavimas – turėti aukštąjį biomedicinos mokslo studijų srities visuomenės sveikatos, veterinarinės medicinos srities išsilavinimą, kurio pareiškėjas neturėjo. Kaip minėta, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija siejama su kitomis to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigomis, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – su žemesnės kategorijos pareigomis. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis atitiko Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojui keliamus reikalavimus, todėl turėjo būti pirmenybę paskirtas į jas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši pareigybė buvo A11 kategorijos, taigi minėtos 43 straipsnio 1 dalies garantijos šiuo atveju netaikytinos.
Be to, nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jis turėjo 3,5 metų darbo stažą, todėl turėjo pirmenybę būti paliktas tuo metu dirbusių Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirbusių pakaitinio valstybės tarnautojo pagal darbo sutartį dirbusio darbuotojo atžvilgiu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog LVAT šiuo klausimu formuoja praktiką, jog pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymo normomis nėra reglamentuota, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytos (iš esmės procedūrinio pobūdžio) garantijos yra siejamos tik su pačiu pareigybės panaikinimo faktu ir nėra diferencijuojamos atsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių tarnautojo einama pareigybė yra naikinama. Darbo kodekso 135 straipsnyje nurodytos garantijos yra siejamos su priežastimis, dėl kurių darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai darbuotojai turi pirmenybės teisę likti darbe. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta tam tikros apimties išlyga, numatanti pirmenybę likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (žr., pvz., 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–255/2013). Darbo kodekso 135 straipsnyje nurodyta, jog kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis) (1 dalis); Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad atleidžiant asmenį pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl pareigybės panaikinimo, darbdavys nėra saistomas pareiga tokiam asmeniui siūlyti užimti laisvų ar steigiamų pagal darbo sutartis pareigų (žr., pvz., 2014 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1453/2014; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012). Atsižvelgdama į pakaitinio darbuotojo specifinį teisinį statusą (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis; 14 straipsnio 2 dalis; 44 straipsnio 1 dalies 6 punktas) teisėjų kolegija analogiškai vertina ir pareiškėjo argumentus dėl jo pirmenybės likti darbe pakaitinio darbuotojo atžvilgiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma pareigybė ginčui aktualiu metu buvo užimta: į ją paskirta valstybės tarnautoja, kuriai 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2018 m. vasario 16 d. (t. I, b. l. 182). Be to, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalį valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, apskritai negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nebent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną asmenų, nurodytų Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, kategoriją. Dėl pirmiau minėtų priežasčių pareiškėjo argumentai dėl netinkamai taikytų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog priimdamas ginčijamus sprendimus atsakovas pažeidė teisės normas, reguliuojančias tokio pobūdžio sprendimų derinimą su profesinėmis sąjungomis.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (2013 m. birželio 28 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas ginčui aktualiu metu nebuvo profsąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokio profesinės sąjungos sutikimo nereikėjo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais), teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra bendro pobūdžio nuostata, kuri nustato imperatyvą derinti normoje nurodytus klausimus „įstatymų nustatytais atvejais“. Šiuo atveju įstatymo 21 straipsnio 1 dalis traktuotina kaip specialioji teisės norma, nes ji skirta sureguliuoti būtent su darbdavio pareiga gauti profsąjungos sutikimą atleidžiant darbuotoją susijusius santykius. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovo pareiga byloje vertinamu atveju kilo iš Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies. Galiausiai pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. spalio 25 d. valdybos posėdyje byloje vertinamam pareigybės panaikinimui pritarė (t. II, b. l. 9 - 10).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teikia argumentus, susijusius su Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos įtraukimu atsakovu šioje byloje, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui 2017 m. kovo 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikus patikslintą skundą, teismas 2017 m. kovo 28 d. posėdžio metu protokoline nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl šios profsąjungos įtraukimo atsakovu atsisakė priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnyje numatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą gautas 2017 m. sausio 23 d. (t. I, b. l. 142), pareiškėjas 2017 m. vasario 28 d. raštu (t. I, b. l. 85) patvirtino, kad apie visus byloje atliktus procesinius veiksmus, įskaitant paskirtą bylos nagrinėjimo datą, jam yra žinoma. Patikslintas skundas, kaip minėta, buvo pateiktas 2017 m. kovo 27 d., taigi, praleidus ABTĮ 50 straipsnyje nurodytą terminą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas šio skundo dalies priėmimui nepritarė, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai šios skundo dalies nepriėmė. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas byloje taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Šią neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, neteisėto jo atleidimo iš valstybės tarnybos.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, faktinėms bylos aplinkybėms taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, o 6.250 straipsnio normos (analogiškai žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2401/2013).
Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Nagrinėjamu atveju taikomas DK 250 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Darbo kodekso 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo sprendimo bei veiksmų, turėjo šioje byloje įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą (CK 6.246 straipsnis), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo sprendimo (veiksmų) ir patirtos žalos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).
Vis dėlto vertindamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog šioje byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo panaikinant ginčo pareigybę ir atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo laikotarpiu atsakovas jį diskriminavo – nebuvo tenkinami jo prašymai komisijai, nebuvo rengiami komisijos posėdžiai, nebuvo tiriami jo pranešimai apie A. Č. veiksmus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (2014 m. spalio 1 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžta kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Iš pirmiau minėtų normų turinio matyti, kad diskriminacijos apibrėžimas siejamas su tam tikrų mažiau palankių sąlygų taikymu asmeniui, nei jos būtų taikomos kitam asmeniui ar jo grupei. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokio asmens ar asmenų grupės atžvilgiu jis buvo traktuojamas mažiau palankiai, nėra pagrindo spręsti buvus diskriminaciją.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neturtinės žalos atlyginimą sieja su A. Č. veiksmais ir neveikimu, tačiau, kap minėta, ginčijamus aktus yra priėmęs administracijos direktorius, taigi A. Č. šioje byloje nėra patrauktas atsakovu. Be to, nors pareiškėjas teikia argumentus ir dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad dalyje pareiškėjo pradėtų administracinių bylų dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo (konkrečiai, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2016-4; Nr. 3-61-3-02008-2016-2 ) pareiškėjas taip pat kėlė neturtinės žalos, kurią kildino iš tarnybinių nuobaudų paskyrimo, atlyginimo klausimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė