Civilinė byla Nr. e2A-31-343/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16448-2023-9

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.1.7.6

Kauno

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 18 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KV Baltic“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės  „Agentus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KV Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KV Baltic“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Agentus“ (toliau – ir atsakovė) 1 113 Eur skolą, 81,20 Eur delspinigius, 4 000 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė: 2022 m. liepos 4 d. akcinė bendrovė (toliau ir – AB) Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – ir užsakovas) paskelbė konkursą duomenų centrų DC3 ir DC4 statybos darbų pirkimui. Norėdamos kartu pateikti pasiūlymą, sudaryti ir įvykdyti rangos sutartį, ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį (toliau – ir Sutartis). Šalys konkursą laimėjo ir jungtinės veiklos pagrindu kartu veikdamos kaip rangovės su užsakove sudarė 2022 m. gruodžio 19 d. Duomenų centrų DC3 ir DC4 rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią įsipareigojo atlikti duomenų centrų statybos ir įrengimo darbus. Sutartyje šalys susitarė, kad konsorciumo lyderė bus atsakovė. 2023 m. rugpjūčio mėn. pagal Rangos sutartį atsakovė abiejų partnerių vardu užsakovei už atliktus darbus išrašė tris sąskaitas faktūras: Nr. AG04928, Nr. AG04929 ir Nr. AG04930, kurių bendra suma – 4 233 764,59 Eur. Atitinkamai ieškovė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 31 d. išrašė sąskaitą KVB0000116, pagal kurią, atskaičius užsakovės įskaitomą avansą, mokėtina suma yra 1 615 586,86 Eur. 2023 m. spalio 5 d. užsakovė atsakovės išrašytas sąskaitas apmokėjo (dalis apmokėta užsakovei įskaičius 1 989 805 Eur avansą). Atsakovei iš užsakovės gautą mokėjimą paskirsčius tarp šalių, 2023 m. spalio 6 d. ieškovė iš atsakovės gavo 1 614 186,86 Eur. Ieškovės skaičiavimu, ji turėjo gauti 1 615 586,86 Eur, t. y. 1400 Eur didesnę sumą. Dėl nesutapimų ieškovė 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į užsakovę. Paaiškėjo, kad, apmokėdama minėtas sąskaitas faktūras, užsakovė mokėtiną sumą sumažino 1 400 Eur, t. y. priskaičiuotomis palūkanomis už pinigų rezervavimą paankstintam mokėjimui, kaip neva buvo suderinta su atsakove. Manydama, kad atsakovė klaidingai šią sumą išskaičiavo iš ieškovės, ji 2023 m. spalio 9 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama ištaisyti klaidą. Tą pačią dieną atsakovė atsakė „jums išrašoma palūkanų sąskaita“ ir pateikė jau po mokėjimo išskaičiavimo išrašytą sąskaitą, ieškovė atrašė sąskaitos nepriimanti. Užsakovė nurodytų atsakovės sąskaitų faktūrų apmokėjimą paankstino atsakovės prašymu, nesuderintu su ieškove, todėl ji turi prisiimti visą dėl to priskaičiuotą mokėjimo sumažinimo sumą (1400 Eur). Ieškovė 2023 m. spalio 12 d. el. laišku atsakovei pateikė raštą Nr. K23-10, kuriame pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 20 d. sumokėti ieškovei trūkstamą 1400 Eur sumą su visais iki atitinkamos dienos pagal Sutarties 6.3 punkto 1 pastraipą priskaičiuotais delspinigiais ir pagal Sutarties 6.3 punkto 3 pastraipą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas pateikti banko patvirtintą informaciją apie visus užsakovės pagal Rangos sutartį atliktus mokėjimus. Ieškovė  2023 m. spalio 20 d. gavo atsakovės raštą Nr. A2023-70, kuriame nurodyta, kad ieškovės prašymas  sumokėti 1400 Eur sumą yra nepagrįstas, kartu su raštu pateikti banko sąskaitų išrašai apie iš užsakovės gautus mokėjimus. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. ieškovei sumokėjo 287 Eur, šiai sumai atsiuntė kreditinę sąskaitą faktūrą, taip imituodama savo veikimą pagal Sutartį, t. y. sumų paskirstymą proporcingai, gavus mažesnį mokėjimą iš užsakovės.

3.       Kadangi apmokėjimą iš užsakovės atsakovė gavo 2023 m. spalio 5 d., todėl ieškovei priklausančią sumą turėjo pervesti iki 2023 m. spalio 12 d. Už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 13 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 10 d.), t. y. 29 dienas, atsakovė ieškovei turėtų mokėti 81,2 Eur delspinigius. Prašytus banko sąskaitos išrašus ieškovė iš atsakovės gavo tik 2023 m. spalio 20 d., t. y., ji vėlavo juos pateikti 4 dienas, todėl mokėtina 4 000 Eur bauda.  Negavusi informacijos iš atsakovės, ieškovė apie mokėjimų atlikimą buvo priversta klausti užsakovės, tuo sukeldama jai nepatogumus. Ieškovė dar 2023 m. spalio 9 d. el. laišku buvo prašiusi atsiųsti „Telecentro pavedimo banko išrašą“, šį prašymą laiške netgi pabraukdama, tačiau atsakovė šio reikalavimo nevykdė. Negavusi banko sąskaitos išrašų ieškovė negalėjo galutinai įsitikinti savo skaičiavimų teisingumu ir kokybiškai ginti savo teisių (pvz., reikšti ieškinio). Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad pažeidimas yra formalus, itin mažareikšmis, dėl to ieškovė jokių nuostolių negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė. Ieškovės reikalaujamas netesybas laikyti draudžiamomis baudinėmis netesybomis būtų galima tik tuomet, jei ieškovė reikalautų ir baudos, ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškovė reikalauja tik baudos, su kuria pati atsakovė Sutartyje sutiko. Sulygto dydžio bauda juridiniam asmeniui, ypač atsižvelgiant į visą sutartinių santykių su užsakove sumą (apie 20 milijonų eurų), nėra neprotingai ar aiškiai per didelė. Pareigos pateikti savo jungtinės veiklos partneriui banko sąskaitos išrašus įvykdymas šiais laikais yra itin lengvai įvykdomas ir užtrunka ne daugiau nei 5 ar 10 minučių, tačiau atsakovė nepaaiškino, kodėl sąžiningą, teisėtą ir pagrįstą ieškovės prašymą delsė vykdyti.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė: ieškovė nepagrįstai prašo priteisti skolą, nes tai yra ne skola, o ieškovei tenkanti palūkanų dalis, apskaičiuota proporcingai nuo paankstintos mokėjimo sumos, tenkančios būtent ieškovei. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad mokėjimas paankstintas neva be jos žinios ir jai neva nebuvo toks paankstintas mokėjimas reikalingas, kadangi ieškovės direktorius prašė, kad būtų paankstintas mokėjimas su sąlyga, kad nebus jokių įskaitymų. Kalbant apie įskaitymus, ieškovės direktorius turėjo omenyje ne palūkanų nuskaitymą, o nuostolių nuskaitymą, kadangi jis bijojo, kad atsakovė iš ieškovei mokėtinų sumų gali išskaityti nuostolių sumas, kurias atsakovė patyrė dėl netinkamai ieškovės vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė prašė užsakovės paankstinti mokėjimą dėl to, kad jai reikėjo lėšų įrangai, kurios ji nėra visos įsigijusi dėl apyvartinių lėšų trūkumo, įsigyti. Nors ieškovė itin akcentuoja faktą, kurio iš partnerių prašymu buvo paankstintas mokėjimas, tai nėra teisiškai svarbu, nes svarbus pats faktas, jog mokėjimas buvo paankstintas ir už mokėjimo paankstinimą užsakovė nuskaičiavo 1400 Eur palūkanų sumą, kuri turi būti išskirstyta proporcingai partnerėms pagal jų gautinas sumas. Sutarties 6.3 punkte yra nustatyta, kad „jei klientas sumoka mažesnę, nei numatyta sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš šalių. Ieškovė prašo jai priteisti palūkanų sumą, paskaičiuotą nuo būtent jai paankstintos mokėjimo sumos. Iš ginčo 1400 Eur sumos atsakovė ieškovei pervedė 287 Eur sumą, t. y., tą palūkanų sumos dalį, kuri tenka atsakovei. Atsakovė jokia forma (nei žodžiu, nei raštu, nei elektroniniais laiškais) neprisiėmė pareigos mokėti palūkanas už ieškovei paankstintą mokėjimo dalį. Jeigu atsakovei būtų reikalingas paankstintas mokėjimas, ji būtų paprašiusi paankstini tik dalį mokėjimo ir būtų susimokėjusi palūkanas nuo jai paankstinto mokėjimo. Taip pat nepagrįstas ieškovės išvestinis reikalavimas priteisti 81,2 Eur delspinigius nuo 1400 Eur sumos. Ieškovė 2023 m. spalio 12 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė pateiktų banko sąskaitos išrašą apie užsakovo atliktus mokėjimus, nors tokią informaciją jau turėjo, tai patvirtina ieškovės pateiktas susirašinėjimas su užsakovės buhalterija. Atsakovė žinojo apie tai, kad ieškovė turi duomenis apie užsakovės atliktą mokėjimą, todėl jos reikalavimas pakartotinai pateikti žinomus duomenis buvo tik perteklinis prašymas, kuris buvo pateiktas formaliai, siekiant sukuri fiktyvų pagrindą (pretekstą) baudos iš atsakovės reikalavimui. Šioje situacijoje baudos priteisimas reikštų baudinių netesybų taikymą, nes pažeidimas yra formalus, itin mažareikšmis, faktiškai nepažeidė ieškovės teisių, dėl to ieškovė jokių nuostolių negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė. Jei teismas visgi manytų, kad ieškovė įgijo teisę į netesybas, prašomas priteisti baudos dydis turėtų būti peržiūrėtas ir sumažintas taikant abu netesybų mažinimo pagrindus, nes: 1) ieškovė faktiškai jokių nuostolių nepatyrė; 2) atsakovė įvykdė savo prievolę pateikti ieškovei banko sąskaitos išrašą; 3) prašomas priteisti baudos dydis yra neprotingai didelis. Ieškovė netinkamai skaičiuoja terminą. Ieškovė 2023 m. spalio 12 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė pateiktų banko sąskaitos išrašą, todėl formaliai pateikimo terminas skaičiuojasi nuo 2023 m. spalio 13 d. ir suėjo 2023 m. spalio 16 d. Atsakovė oficialiai banko išrašą dar kartą ieškovei pateikė 2023 m. spalio 20 d., todėl formaliai terminas praleistas tik 3 kalendorines dienas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 12 d. ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5,17 Eur delspinigius, 4000 Eur baudą ir 2107,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitų ieškinio reikalavimų netenkino. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 18,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė, kaip Partnerė 1 bei Konsorciumo lyderė, ir ieškovė, kaip Partnerė 2, sudarė 2022 m. rugpjūčio 9 d. Jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria be kita ko susitarė bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant kartu paruošti, suderinti ir pateikti pasiūlymą, o po to derantis ir siekiant sėkmingai sudaryti ir įvykdyti Rangos sutartį (Sutarties 2.1 punktas), Rangos sutartis reiškia pagal Sutarties sąlygas su Klientu sudarytą sutartį (Sutarties 1.1.5 punktas), Klientas reiškia <..>“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centrą (Sutarties preambulė, 1.1.2 punktas) ir kt. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, kaip užsakovė, ir atsakovė bei ieškovė, veikdamos pagal Sutartį, kartu vadinamos rangove, sudarė 2022 m. gruodžio 19 d. Duomenų centrų DC3 ir DC4 rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), kuria be kita ko rangovė įsipareigoja pastatyti ir įrengti du duomenų centrus, o užsakovė atsiskaityti su rangove už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus“ (Rangos sutarties 1 punktas), Sutarties kaina, kaip visas atlygis rangovui už rangovo iki galo užbaigtus visus Darbus pagal visas Sutarties sąlygas yra <..> (Rangos sutarties 8 punktas), atsiskaitymas vykdomas už faktiškai atliktus ir užsakovui priėmimo - perdavimo aktu <..> perduotus darbus (Rangos sutarties 15 punktas), PVM sąskaitos - faktūros yra apmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo faktiškai atliktų darbų akto pasirašymo dienos ir rangovės PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos (Rangos sutarties 20 punktas) ir kt.

8.       Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad konkrečiame Rangos sutarties vykdymo etape užsakovė iš viso turėjo pervesti 2 032 271,36 Eur sumą, iš kurios ieškovei turėjo tekti 1 615 586,86 Eur (79,50 Eur proc.), o atsakovei 415 284,50 Eur (20,50 proc.). Teismas nustatė ir to šalys neginčijo, kad užsakovė pervedė 1400 Eur mažesnę sumą, t. y. 2 030 871,36 Eur. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ieškovė priskyrė atsakovei padengti 1113 Eur sumą, kurią užsakovė skaičiavo kaip kainą už paankstintą mokėjimą.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad užsakovės (kliento) atstovas 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:10 el. laiške ieškovės ir atsakovės vadovams, kitiems asmenims rašė: „noriu pasiteirauti, ar planuoti šį penktadienį mokėjimą? Ar jis vis dar reikalingas? Teoriškai galėtum sumokėti dienos pabaigoje. Kaina būtų tokia: sąskaitos pateiktos rugsėjo 8 d. Jeigu ankstinam į 29 d. tai būtų 7 x 200 = 1400 Eur. Duokite žinoti, kuo skubiau“; 2023 m. spalio 6 d. 13:33 val. el. laiške rašė: „Kaip buvome sutarę, pinigus mes ištraukėme jau pareitą penktadienį ir buvome pasiruošę pervesti, kai tik pateiksite grafiką <..> Už palūkanas deja vis tiek teks susimokėti <..>“. Teismai nurodė, kad byloje esantys įrodymai liudija, kad užsakovė pervesdama partnerėms skirtas lėšas, išskaičiavo savo nustatytą 1400 Eur užmokestį už lėšų ankstesnį „išėmimą“ iš banko ir pervedimą (pasirengimą pervesti).

10.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai sudarytas susitarimas pakeisti Sutarties 6.3 punkto nuostatą „Jei Klientas sumoka mažesnę, nei numatyta, sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp Šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš Šalių“ tokiu būdu, kad tik viena atsakovė turi prisiimti naštą mokėti aukščiau nurodytą užsakovės nustatytą 1400 Eur užmokestį. Ieškovės nurodomas jos vadovo 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiškas („Taip, ankstesnis apmokėjimas pageidautinas, su sąlyga, kad iš Agentus nebus jokių nuskaitymų, kitai pusei sąlygos tinkamos ir pavedimas bus tą pačią dieną“), kuriuo ji, kaip pagrindiniu įrodymu, grindžia savo poziciją, nėra aiškus. Pirma, nėra aišku, ar šiame laiške keliamos sąlygos užsakovei (pavyzdžiui dėl pervedimo tą pačią dieną), ar Partnerei 1. Antra, įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes, jog iki tol tarp parnerių buvo diskusija apie tai, kad atsakovė ketina išskaičiuoti iš ieškovės nuostolius (tai liudija ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. 11:01 val., 2023 m. rugsėjo 19 d. 15:06 val., 20:21 val. el. laiškai), nėra aišku, ar ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiške yra rašoma apie nuostolių neišskaičiavimą, ar apie 1400 Eur užmokesčio neišskaičiavimą, ar dar apie kitas sumas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos atstovas tuo metu, tariantis dėl paankstinto mokėjimo, būtų atsakovei referavęs į Sutarties 6.3 punkto sąlygą dėl proporcingo pasidalinimo ar kitaip leidęs suprasti, kad kalbama būtent apie 1400 Eur sumą, ar pan. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiško interpretacija tėra ieškovės samprotavimai, nuomonė, tačiau negali būti laikoma įrodymu, kuris pašalintų esmines abejones, kaip reikalaujama aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje. Teismas laikė, kad tarp šalių sudarytos Sutarties 6.3 punkto nuostata, jog „Jei Klientas sumoka mažesnę, nei numatyta, sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp Šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš Šalių“ nebuvo pakeista, buvo ir yra galiojanti, todėl užsakovės nustatytą užmokestį (1400 Eur) šalys turėjo pasidalinti proporcingai gautinoms sumoms: ieškovė – 1113 Eur (79,50 proc.), atsakovė – 287 Eur (20,50 proc.). Dėl to teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1113 Eur sumos priteisimo iš atsakovės kaip nepagrįstą.  

11.       Teismas nurodė, kad, konstatavus, jog atsakovė turėjo prisiimti 287 Eur dydžio užmokesčio už paankstintą mokėjimą dalį, nustačius, kad šios sumos iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė nebuvo ieškovei grąžinusi (šią sumą atsakovė ieškovei pervedė 2023 m. gruodžio 4 d.), reikalavimą dėl delspinigių tenkino iš dalies ir priteisė 5,17 Eur (287 x 0,2 / 100 x 29).

12.       Spręsdamas dėl baudos, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė: „Bet kuri Šalis turi teisę pateikusi prašymą iš Konsorciumo lyderio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas gauti banko patvirtintą informaciją apie Kliento pagal Rangos sutartį atliktus mokėjimus (banko sąskaitos išrašus, kt.). Konsorciumo lyderis pažeidęs šiame punkte nustatytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną moka kitam Partneriui 2 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų, 00 ct) baudą“. Teismas, įvertinęs Rangos sutartyje numatytų darbų apimtis ir kainą, sprendė, kad Sutarties 6.3 punkto sąlyga, numatanti 1000 Eur dydžio baudą už dieną, kuomet delsiama pateikti duomenis apie iš užsakovės gautas lėšas, laikytina proporcinga. Šalių sutarta 1000 Eur bauda, atsižvelgus į jos dydį, išskirtinumą visos sutarties nuostatų kontekste, darbų ir mokėjimų apimtis, teismo vertinimu, pirmiausia atlieka prevencinę funkciją. Sutartis nėra ypač didelės apimties, joje nėra daug sąlygų, nustatančių atsakomybės taikymą, taigi nuostata, kurioje numatyta santykinai didelė 1000 Eur dydžio bauda, šalims, tikėtina, turėjo būti gerai žinoma, individualiai ir tikslingai aptarta, todėl teismas sprendė, kad nėra priežasčių jos netaikyti. Atsakovės argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, ieškovės realių nuostolių nebuvimo šiuo atveju nėra aktualūs, nes sisteminė Sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad numatyta bauda atlieka ne tiek nubaudimo už pažeidimą ar nuostolių kompensavimo, kiek prevencinę (atgrasymo) funkciją. Dėl baudos dydžio teismas sutiko su ieškove, kad terminas pateikti informaciją buvo praleistas 4 dienas. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 4000 Eur dydžio baudos priteisimo iš atsakovės.

13.       Teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovei proporcingai teismo patenkintų ieškinio patikslintų reikalavimų daliai (77,11 proc.). Dėl to teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 3023,63 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 915,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atlikus tarpusavio užskaitą, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 2 107,97 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šias išlaidas tarp šalių teismas paskirstė taip: ieškovei 5,45 Eur, atsakovei  18,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), teismas sprendė, kad ieškovei priskirtina mokėtina suma į valstybės biudžetą neišieškoma.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 4000 Eur bauda ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 4000 Eur baudos priteisimo arba sumažinti baudos dydį iki 400 Eur; perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Skundžiamo sprendimo dalis dėl 4000 Eur baudos priteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta, yra itin formali. Teismas nevertino pažeidimo aplinkybių, pažeidimu sukeltų pasekmių (nuostolių) ir nepagrįstai nesprendė baudos mažinimo klausimo. Teismas nepagrįstai itin sureikšmino tai, kad Sutarties 6.3 punkte numatytos netesybos atlieka ir prevencinę funkciją, kadangi pagrindinė netesybų funkcija yra kompensuojamoji funkcija. Tai, kad netesybos papildomai atlieka ir prevencinę funkciją, nereiškia, kad gali būti taikomos baudinės netesybos, taip pat nereiškia, jog negali būti taikomi netesybų mažinimo pagrindai. Teismas nepagrįstai atsakovei taikė baudines netesybas.

1.2.                      Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė Sutarties 6.3 punktą, nes 4 kalendorinėmis dienomis praleido nustatytą informacijos pateikimo terminą ir pritaikė maksimalią galimą 4000 Eur baudą, tačiau nepagrįstai nevertino fakto, kad 2023 m. spalio 12 d., kai ieškovė paprašė atsakovės pateikti informaciją apie užsakovės atliktus mokėjimus, ji šią informaciją jau turėjo, nes buvo gavusi tiesiogiai iš užsakovės. Ieškovės reikalavimas pakartotinai pateikti jai žinomus duomenis buvo tik formalumas ir perteklinis prašymas, ji tokį prašymą pateikė formaliai siekdama sukurti fiktyvų pagrindą (pretekstą) baudos iš atsakovės reikalavimui. 

1.3.                      Sprendžiant netesybų dydžio protingumo klausimą, pirmiausia būtina įvertinti tai, kad atsakovės padarytas pažeidimas buvo formalus ir mažareikšmis, pavėluotas informacijos pateikimas objektyviai negalėjo pažeisti ir faktiškai nepažeidė ieškovės teisių. Atsakovė tik 4 dienas pavėlavo pateikti informaciją, ieškovė jokių nuostolių nepatyrė ir objektyviai net negalėjo patirti, be to, ji net neįrodinėjo nuostolių. Maksimalios baudos pagal Sutarties 6.3 punktą taikymas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Taip pat turi būti taikomas ir kitas netesybų mažinimo pagrindas, nes, nors ir pavėluotai,  tačiau atsakovė pateikė ieškovei informaciją, t. y. įvykdė savo prievolę, kas taip pat sudaro  pagrindą mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). 

1.4.                      Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą visiškai ar iš dalies, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, vertinant pagal ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, nepagrįstai vadovavosi ne pradinio ieškinio, o  patikslinto ieškinio reikalavimų suma. Ieškovė 2024 m. vasario 6 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio sumos sumažinimo iki 5194,20Eur, kuriuo atsisakė nuo reikalavimo priteisti dalį skolos – 287 Eur (dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė šią sumą sumokėjo), taip pat atsisakė nuo reikalavimo priteisti dalį baudos (1000 Eur), kadangi ji neteisingai apskaičiavo baudos dydį. Vertinant pagal pradinius ieškinio reikalavimus, ieškovės reikalavimai buvo tenkinti 4292,17 Eur sumos dydžiu, o atmesti 2189,03 Eur sumos dydžiu, tai reiškia, kad ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 66,22 proc. dyžiu. Jeigu liktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, perskirstant šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 2596,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės 1351,29 Eur bylinėjimosi išlaidos, atlikus tarpusavio užskaitą, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 1245,33 Eur suma, t. y., pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumažinta iki 1245,33 Eur.

15.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ginče taikyta bauda yra numatyta situacijoms, kai „Ieškovas neturi informacijos apie Kliento atliktus mokėjimus ir Atsakovas tyčia vengia pateikti Ieškovui tokią informaciją“, t.y., tik jos interpretacijos. Sutarties 6.3 punkte taip nėra numatyta ir nėra jokių priežasčių, kodėl šią nuostatą reikėtų aiškinti tokiu būdu. Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos vykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), todėl savo prievolę atsakovė turėjo vykdyti taip, kaip sutarta Sutartyje. Iki atsakovės banko išrašų pateikimo, ieškovė jų neturėjo, atsakovė jų neteikė tyčia. Byloje ieškovė paaiškino, kad iki išrašų iš atsakovės gavimo atitinkamą informaciją buvo surinkusi ir prieinamus skaičiavimus atlikusi, tačiau negalėjo būti tikra dėl jų teisingumo, išsamumo ir tikslumo, kadangi pirminis ir patikimas tokių duomenų šaltinis yra būtent banko sąskaitos išrašai. Atsakovė, žinodama, kad atitinkamą informaciją ieškovė yra susirinkusi iš kitų šaltinių, galiausiai vis tiek pateikė ieškovei būtent banko išrašus; tai tik patvirtina, kad ji puikiai suprato savo sutartinę pareigą ir jos vykdymo svarbą, tačiau sąmoningai (tyčia) delsė šią savo pareigą vykdyti. Nesutinka, kad ieškovės prašymas pateikti banko sąskaitos išrašus buvo „formalus“ ar „perteklinis“, ar pateiktas „siekiant sukurti fiktyvų pagrindą (pretekstą)“ reikalauti baudos. Taip galbūt būtų galima manyti, jei atsakovei kartą šį prašymą tenkinus, ieškovė tuos pačius išrašus už tą patį laikotarpį prašytų pateikti ir vėl, tačiau visu Sutarties laikotarpiu atsakovė ieškovės atžvilgiu elgėsi priešiškai ir kiek galėdama vengė vykdyti bet kokias savo pareigas. Nors ieškinyje baudos prašė už delsimą įvykdyti ieškovės 2023 m. spalio 12 d. rašte Nr. K23-10 išdėstytą prašymą, konkretų išrašą dėl užsakovės pavedimo, iš kurio išskaičiuota 1 400 Eur suma, ieškovė atsakovės buvo prašiusi atsiųsti dar 2023 m. spalio 9 d. el. laišku, tačiau atsakovė prašymo nevykdė, išrašo nepateikė. Atsakovė neteisingai teigia, kad jos pavėluotas informacijos pateikimas nepažeidė ieškovės teisių ir ji nuostolių nepatyrė, kadangi, jai neteikiant informacijos, ieškovė negalėjo atlikti ir įsitikinti savo skaičiavimų teisingumu bei ginti savo teisių; be to, ieškovei teko dėti papildomas pastangas informacijos rinkimui, lyginimui, sutikrinimui, susirašinėjimams, pakartotiniams skaičiavimams, ginčo administravimui ir pan.

2.2.                      Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė netesybų mažinimo klausimo, nes baudos dydžio pagrįstumą (proporcingumą) teismas įvertino sprendimo 24 punkte. Nors teismas pažodžiui ir nenurodė, kad pasisako būtent netesybų mažinimo klausimu, iš teismo argumentų ir vertintų aplinkybių akivaizdu, kad šis klausimas buvo įvertintas ir teismas pagrindo mažinti netesybas nenustatė, baudą laikė proporcinga. Atliekant pakartotinį vertinimą ir jį įvardijus būtent netesybų mažinimo klausimo analize, kaip pageidauja atsakovė, turėtų būti vertinamos iš esmės tos pačios aplinkybės, be kita ko, darbų ir mokėjimų apimtis, Sutarties kaina, Sutarties nuostatų kontekstas ir pan., kurias vertino teismas ir kurių atsakovė nenuginčijo, taigi, turėtų būti gaunamos ir analogiškos išvados.

2.3.                      Atsakovė nepagrįstai ieškovei priteistas netesybas laiko baudinėmis netesybomis. Baudinės šios netesybos būtų tuomet, jei ieškovė už tą patį pažeidimą prašytų ir nuostolių, ir netesybų, jų neįskaitydama, tačiau ieškovė prašė tik netesybų. Ieškovė reikalauja sutartinės atsakovės atsakomybės už tyčia ir sąmoningai padarytą pažeidimą, žinant Sutartyje numatytas pasekmes, kurias pati atsakovė, sudarydama Sutartį, numatė, įvertino, prisiėmė ir su jomis sutiko. Abi šalys yra komerciniai privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, veikiantys jiems įprastoje srityje, turintys tiek vykdomos verslo veiklos, tiek sutarčių sudarymo patirties, galimybę naudotis profesionalia teisine pagalba. Atsakovė veikia virš 17 metų, turi 106 darbuotojus, atsakovės 2023 m. pardavimo pajamos viršija 25,7 mln. Eur. Sutarties pagrindu kilusiuose santykiuose, iš kurių kilo ginčas, atsakovė yra pagrindinė jungtinės veiklos partnerė (Konsorciumo lyderė). Atsakovė mažiausiai paskutinius trejus metus dirbo pelningai, atsakovės apyvarta ir pardavimo pajamos didėjo, skolų VMI ir Sodrai ji neturi, atsakovės kreditavimo rizika vertinama kaip „žemiausia“. Sprendimu priteista bauda yra 4 000 Eur. Atsakovė net nenurodė, kodėl laiku nevykdė pagal Sutartį aiškiai galimo ir labai paprastai įvykdomo ieškovės prašymo.

2.4.                      Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad teismas pernelyg sureikšmino prevencinę Sutarties 6.3 punkte numatytų netesybų funkciją. Tai, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70-6.71 straipsniai), konstatuota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2023 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

2.5.                      Neteisinga atsakovės pozicija, kad taikytinas ir kitas netesybų mažinimo pagrindas – prievolė iš dalies įvykdyta, nes atsakovė, nors ir pavėluotai, informaciją ieškovei pateikė. Tai, kad atsakovė prievolę įvykdė, atsižvelgta skaičiuojant netesybas, t. y., netesybų prašyta ir jos priteistos tik už tas dienas, kai prievolė turėjo būti, bet nebuvo vykdoma; prievolei tapus įvykdytai, baudos skaičiavimas nutrauktas. Atsakovė net neginčija, kad savo prievolės tinkamai neįvykdė, o ją įvykdė pavėlavusi. Įvykdymo termino praleidimas laikomas prievolės neįvykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

2.6.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Ieškovės atsisakyta reikalavimų dalis neturi būti laikoma priimta atsakovės naudai, kadangi dalies reikalavimo priteisti skolą ieškovė atsisakė, nes, pateikus ieškinį, atsakovė dalį skolos sumokėjo. Dalies baudos ieškovė atsisakė siekdama išvengti tolesnių ginčų, nors mano, kad turėjo teisę reikalauti ir didesnės sumos, nei prašė priteisti pradiniu ieškiniu (savo prievolės įvykdymui atsakovė faktiškai turėjo ir pačią 2023 m. spalio 12 d., už kurią bauda neskaičiuota, be to, konkretų banko išrašą ieškovė buvo prašiusi atsiųsti anksčiau (2023 m. spalio 9 d.), o galiausiai baudos skaičiavimo terminas sutrumpintas dėl formalių priežasčių – tik todėl, kad baigėsi sekmadienį. Gindamasi nuo atsisakytos reikalavimų dalies, atsakovė nepatyrė papildomų išlaidų, be to, pradinio ieškovės reikalavimo pareiškimą lėmė pačios atsakovės elgesys (pirmiausia – nepagrįstas sumų iš ieškovės išskaičiavimas, ką savo veiksmais iškėlus bylą atsakovė bent iš dalies pripažino).

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12d. sprendimo dalį, kuria kiti ieškovės reikalavimai netenkinti, ir šiuos reikalavimus patenkinti, t. y., ieškovei iš atsakovės priteisti 1 113 Eur skolą, 76,03 Eur likusius delspinigius; o jei nebūtų tenkinamas reikalavimas priteisti 1 113 Eur skolą, patikslinti ieškovei priteistų delspinigių sumą (ištaisyti matematinę klaidą), 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (kadangi pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo neišsprendė), pakeisti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ieškovei iš atsakovės priteisiant visas bylinėjimosi išlaidas; patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę, ištaisant joje esantį apsirikimą; ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis grindžiamas šiais argumentais

3.1.                      Nei Sutartyje, nei Rangos sutartyje mokėjimo paankstinimo klausimai nereglamentuoti. Teismo posėdyje apklaustas užsakovės vadovas nurodė, kad klausimas dėl paankstinto mokėjimo abiem partneriams (bylos šalims) iškeltas susirinkime, 2023 m. vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Rangovą sudarantiems partneriams išreiškus pageidavimą gauti mokėjimą anksčiau, užsakovė susirinkime nurodė, kad už mokėjimo paankstinimą reikės sumokėti. Užsakovė atliko paankstintą mokėjimą atsakovei, ieškovė mokėjimo paankstinimo atveju laukė jai tenkančios dalies be nuskaitymų iš atsakovės, tačiau gavusi mokėjimą iš užsakovės, atsakovė iš ieškovei tenkančios dalies nuskaitymus atliko. Sutarčiai ir Rangos sutarčiai mokėjimo paankstinimo klausimų nereglamentuojant, šalims mokėjimo paankstinimo klausimą iškėlus žodžiu susirinkime ir dėl mokėjimo paankstinimo bei jo sąlygų galiausiai susitarus el. paštu, šalių susitarimas dėl mokėjimo paankstinimo nelaikytinas Sutarties pakeitimu ir šiam klausimui Sutarties pakeitimas nereikalingas – šalių susitarimas dėl mokėjimo paankstinimo yra tiesiog dar vienas šalių sutartinius santykius papildantis susitarimas. Atsakovė pažeidė šalių pasiektą susitarimą dėl paankstinto mokėjimo sąlygų - nuskaitymą iš ieškovei tenkančios sumos atliko. Vertimas ieškovę laikytis (veikti pagal ar prisiimti pasekmes) „susitarimo“, su kuriuo ieškovė nesutiko, prieštarautų pamatiniam sutarties laisvės principui (CK 6.156 straipsnis).

3.2.                      Ieškovė neginčija, kad Sutarties 6.3 punkto 2 pastraipos nuostatos yra nepakeistos ir galiojančios, tačiau jos taikytinos kitiems, joje reglamentuojamiems klausimams. Šiai bylai aktualiu ir Sutarties nereglamentuojamu klausimu – konkretaus mokėjimo paankstinimo klausimu – šalys sudarė kitą susitarimą, Sutarties nekeisdamos. Tačiau net ir laikant, kad Sutarties 6.3 punkto 2 pastraipoje numatyta sąlyga „Jei Klientas sumoka mažesnę, nei numatyta, sumą <...>“ bendrąja prasme galėtų apimti užsakovės taikomą mokestį (palūkanas) už paankstintą mokėjimą, vis tiek, remiantis bendraisiais teisės principais, bendrosios ir specialiosios normos konkurencijos atveju turėtų būti taikoma specialioji norma, taigi, šiuo atveju – minėtas šalių susitarimas.

3.3.                      Ieškovė neturėjo įrodinėti, kad šalys susitarė pakeisti Sutarties 6.3 punkto 2 pastraipos nuostatą, ir teismui nereikėjo vertinti, ar Sutarties 6.3 punkto 2 pastraipos nuostata buvo pakeista. Tik viena atsakovė mokėti užsakovo taikytą 1 400 Eur mokestį turi ne todėl, kad šalys būtų susitarusios pakeisti bendruosius užsakovo mokėjimo padalinimo klausimus, o todėl, kad dėl konkretaus mokesčio už konkretų mokėjimo paankstinimą, kuris Sutartimi nereglamentuojamas, šalys sudarė būtent tokį konkretų šalių sutartinius santykius papildantį susitarimą.

3.4.                      Teismas neteisingai aiškino ieškovės 2023 m. spalio 26 d. el. laišką. Šiai bylai aktuali tik viena ieškovės 2023 m. spalio 26 d. el. laiško sąlyga, t. y. „su sąlyga, kad iš Agentus nebus jokių nuskaitymų“. Ji akivaizdžiai taikoma būtent atsakovei, todėl teismo argumentas sprendimo išvadų nepagrindžia. Iš šalių el. laiškų chronologijos, turinio, loginės sekos ir vėlesnių veiksmų yra aišku, kad ieškovės 2023 m. spalio 26 d. el. laiške kalbama būtent apie 1 400 Eur užmokesčio neišskaičiavimą: užsakovė klausė, ar paankstinimas reikalingas, ir parašė, kad jo kaina būtų 1400 Eur, o ieškovė po kelių minučių atrašė, kad: „Taip, ankstesnis apmokėjimas pageidautinas, su sąlyga, kad iš Agentus nebus jokių nuskaitymų, kitai pusei sąlygos tinkamos ir pavedimas bus tą pačią dieną.“ Apie jokias kitas galimas nuskaityti sumas nėjo kalba, jos nebuvo nei minimos, nei kaip nors implikuojamos. Tai, kad „kalbama būtent apie 1400 Eur sumą“, ieškovė leido suprasti tuo, jog atsakė būtent į tai aptariantį užsakovo laišką ir nepaminėjo jokių kitų sumų. Būtent tokį bendrą šalių supratimą patvirtino ir vėlesni šalių veiksmai: užsakovė iš paankstinto mokėjimo išskaičiavo būtent nurodytus 1 400 Eur, atsakovė būtent šią 1 400 Eur sumą nepagrįstai nuskaitė iš ieškovės, o ieškovei, tuo tarpu tikintis sudaryto susitarimo laikymosi, toks el. laišku neleistas nuskaitymas buvo aiškiai siurprizinis, ieškovė tai laikė klaida/pažeidimu ir prašė jį ištaisyti, ką patvirtina tolimesni šalių susirašinėjimai.

3.5.                      Ieškovė neginčija, kad bene visu sutartinių santykių metu atsakovė (pagrindinė Konsorciumo partnerė, skirstanti iš užsakovės gautus mokėjimus) grasindavo nepervesti ieškovei iš užsakovės gautų sumų, tokie grasinimai buvo nuolatiniai ir nekonkretizuoti, bendro pobūdžio, šalia visų kitų gausių atsakovės kaltinimų ir pretenzijų tiek ieškovei, tiek užsakovei. Atsakovė stipriai atsiliko nuo grafiko, darbus vykdė nekokybiškai, buvo nepasirengusi projektui, kas varė į neviltį ieškovę, vertinančią savo reputaciją, sutartinius santykius su užsakove.

3.6.                      Teismas nurodė, kad ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. el. laiškas („Taip, ankstesnis apmokėjimas pageidautinas, su sąlyga, kad iš Agentus nebus jokių nuskaitymų <...>“) nėra aiškus, taigi yra iškilęs sutarčių aiškinimo klausimas. Įsitikinimą dėl susitarimo turinio (ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. el. laiško teiginio) grindžiant įstatymą atitinkančiu įrodymų tyrimu ir įvertinimu, visapusišku ir objektyviu įrodinėtų aplinkybių išnagrinėjimu bei, sutinkamai su kasacinio teismo išaiškinimais, pašalinant tik esmines, reikšmingiausias abejones, siekiant ne objektyviosios, o materialiosios tiesos, ne absoliutaus, o pagrįsto teismo įsitikinimo, paremto Lietuvos civiliniame procese taikytina tikimybių pusiausvyra, ieškovės įrodinėtos aplinkybės turėjo būti laikomos įrodytomis pakankamai, įrodinėjama 2023 09 26 el. laiško reikšmė – įrodyta, o byloje natūraliai (ir visuomet) išliekančios abejonės – neužkertančiomis kelio pasiekti pagrįstą įsitikinimą, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti ir teisėti.

3.7.                      Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 1 113 Eur priteisimo, prašo tenkinti ir reikalavimą dėl delspinigių nuo šios sumos priteisimo; kuriuos sudaro 64,55 Eur (0,2?% / 100) × 29 d. × 1 113 Eur). Jei teismas netenkintų ieškovės reikalavimo dėl 1113 Eur priteisimo, turėtų perskaičiuoti priteistinus delspinigius, kadangi pirmosios instancijos teismas delspinigius apskaičiavo neteisingai (padarė matematinę klaidą) ir ieškovei turėjo būti priteisti tokie delspinigiai: (0,2?% / 100) × 29 d. × 287 Eur = 16,65 Eur.

3.8.                      Patenkinus visus ieškovės reikalavimus, jai priteistinos procesinės palūkanos nuo visų tenkintų materialinių reikalavimų.  Skundžiamu sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant dalį delspinigių ir baudą, todėl procesinės palūkanos ieškovei turėjo būti priteistos bent jau nuo šių priteistų sumų, tačiau procesinės palūkanos ieškovei nepriteistos, šis prašymas liko neišspręstas, tokiu būdu pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies norma, reikalaujanti priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų.

3.9.                      Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, ieškovei iš atsakovės priteisiant visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, jog ieškovei priteisiamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, padarytas rašymo apsirikimas, kadangi turėtų būti nurodyta, kad priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Prašo šį apsirikimą ištaisyti.

17.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė, kad pagal Rangos sutartį užsakovė paankstino mokėjimą ieškovei ir atsakovei (kaip partnerėms) už 2023 m. rugpjūčio mėnesį atliktus rangos darbus. Užsakovė pervesdama partnerėms skirtas lėšas už paankstintą mokėjimą išskaičiavo 1 400 Eur palūkanas. Teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi Sutarties 6.3 punktu, ir pagrįstai nustatė, kad, taikant proporcingumo principą, nurodyta 1 400 Eur palūkanų suma partneriams pasiskirstoma taip:  ieškovei tenka 1 113 Eur palūkanų, o atsakovei 287 Eur palūkanų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, kad buvo sudarytas susitarimas, kuriame partneriai susitarė iš užsakovės gautų mokėjimų paskirstymui netaikyti Sutarties 6.3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo ir kuriame atsakovė įsipareigojo sumokėti palūkanas už  ieškovei paankstintą mokėjimo dalį.

4.2.                      Ieškovės teiginiai, kad užsakovės apskaičiuotų palūkanų paskirstymui tarp partnerių (ieškovės ir atsakovės) netaikytinas Sutarties 6.3 punktas, nes jis nereglamentuoja paankstintų mokėjimų ir palūkanų mokėjimo už paankstintus mokėjimus, dėl už paankstintą mokėjimą užsakovės paskaičiuotų palūkanų paskirstymo partneriams buvo sudarytas atskiras susitarimas, kuriuo atsakovė prisiėmė prievolę sumokėti visas palūkanas už abiem partneriams paankstintą mokėjimą, yra nepagrįsti, neatitinka Sutarties 6.3 punkto, protingumo kriterijaus ir yra nelogiški. Nei bylą nagrinėjant teisme, nei savo apeliaciniame skunde ieškovė taip ir nesugebėjo paaiškinti bei logiškai pagrįsti, kodėl atsakovė turėtų mokėti palūkanas už ieškovei paankstintą mokėjimo dalį. Mokėjimo paankstinimas buvo atlygintinis, t. y. turėjo savo kainą – už paankstinimą reikėjo susimokėti palūkanas. Iš bylos įrodymų matyti, kad ieškovei trūko apyvartinių lėšų ir ji pageidavo mokėjimo paankstinimo, gavo paankstintą mokėjimą ir juo pasinaudojo. Atsakovė jokia forma (nei žodžiu, nei raštu, nei elektroniniais laiškais) neprisiėmė pareigos mokėti palūkanas už ieškovei paankstintą mokėjimo dalį. Vertinant susidariusią situaciją pagal vidutinio protingo apdairaus ir rūpestingo asmens (lot. bonus pater familias) standartus, yra daugiau nei akivaizdu, kad, ieškovei nesutikus mokėti palūkanų už ieškovei paankstintą mokėjimo dalį, atsakovė būtų prašusi paankstini tik jai tenkančią mokėjimo dalį ir tik už šią dalį būtų susimokėjusi palūkanas.

4.3.                      Ieškovė netinkamai aiškina Sutarties 6.3 punktą ir nepagrįstai teigia, kad šis punktas nereglamentuoja paankstintų mokėjimų ir palūkanų mokėjimo už paankstintus mokėjimus. Iš Sutarties 6.3 punkto matyti, kad jame yra įtvirtinta bendra taisyklė, kaip turi būti partnerėms paskirstomos lėšos, kai užsakovė sumoka mažesnę nei numatytą sumą -sumokėta suma turi būti padalinta tarp šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš šalių.

4.4.                      Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai nurodė, kad ieškovė, teigdama, kad šiuo atveju mokėjimo paankstinimui neturėjo būti taikomas Susitarimo 6.3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad buvo susitarta, kad Susitarimo 6.3 punktas nebus taikomas ir atsakovė prisiima prievolę sumokėti palūkanas už visą paankstintą mokėjimą, tame tarpe ir ieškovei paankstintą mokėjimo dalį, tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Kadangi minėta įrodinėjimo našta tenka būtent ieškovei, bet kokios galinčios kilti abejonės turi būti vertinamos jos nenaudai, nes CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta šalies pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus.

4.5.                      Ieškovė nepagrįstai siekia sudaryti regimybę, kad tariamai mokėjimo paankstinimas buvo atliktas be jos žinios ir jog tariamai ieškovei nebuvo reikalingas mokėjimo paankstinimas, tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad jai buvo reikalingas mokėjimo paankstinimas, nes jai reikėjo lėšų įrangai įsigyti. Nors užsakovė buvo aiškiai nurodžiusi, kad už paankstintą mokėjimą reikės mokėti palūkanas, nei viename iš savo elektroninių laiškų ieškovė neprieštaravo dėl palūkanų mokėjimo, todėl akivaizdu, kad ieškovė, patvirtindama užsakovės paankstintą mokėjimą, tuo pačiu patvirtino ir palūkanas, kaip būtiną paankstinto mokėjimo sąlygą. Jeigu ieškovė nebūtų sutikusi su palūkanų mokėjimu, ji būtų aiškiai nurodžiusi, kad nesutinka mokėti palūkanų už paankstintą mokėjimą bei nesutinka, kad šiuo konkrečiu atveju iš užsakovės gautų mokėjimų paskirstymui būtų taikomas Sutarties 6.3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas.

4.6.                      Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės vadovas 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 elektroniniame laiške keldamas sąlygą, kad atsakovė nenuskaitytų jokių sumų, turėjo omenyje ne užsakovės paskaičiuotas palūkanas, o nuostolius, kuriuos atsakovė buvo nurodžiusi, kad išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų. Ieškovė bijojo, kad, paankstinus mokėjimą, ji negaus viso ar dalies paankstinto mokėjimo, jeigu atsakovė išskaičiuos nuostolius, tokiu atveju mokėjimo paankstinimas ieškovei būtų praradęs prasmę, nes ji nebūtų gavusi mokėjimo. Tai patvirtina 2023 m. liepos 3 d. atsakovės raštas Nr. A2023-42, kuriame buvo prašoma, kad ieškovė kompensuotų nuostolius, ieškovės 2023 m. rugsėjo 18d. 11:01 elektroninis laiškas, 2023 m. rugsėjo 19 d. 15:06 elektroninis laiškas, 2023 m. rugsėjo 21 d. 20:21 elektroninis laiškas.

4.7.                      Ieškovė nepagrįstai įrodinėja, kad partneriai elektroniniais laiškais susitarė dėl Sutarties 6.3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo pakeitimo tarp partnerių pasidalijant užsakovės nuskaičiuotas palūkanas už paankstintą mokėjimą. Sutarties 19.2 punkte buvo nustatyta, kad bet kokie šios sutarties pakeitimai bus galiojantys ir šalis įpareigojantys tik tuomet, jei bus sudaryti raštu ir pasirašyti kiekvienos šalies įgaliotų atstovų; ši sąlyga gali būti keičiama, panaikinama ir taisoma tik raštu. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu, todėl Sutarties 6.3 punkto pakeitimai yra galimi tik raštu. Jokia kita forma Sutarties 6.3 punkto pakeitimai nėra galimi, tuo labiau, kad ieškovė net neįrodė, kad elektroniniais laiškais buvo susitarta dėl Sutarties 6.3 punkto pakeitimo.

4.8.                      Atmetus ieškinio reikalavimą dėl 1 113 Eur skolos priteisimo, turi būti atmestas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 76,03 Eur delspinigių priteisimo. Ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių pagal Sutarties 6.3 punktą. Sutarties 6.3 punkte nustatyta formuluotė reiškia, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu atsakovė, iš užsakovės faktiškai gautą sumą vėluoja paskirstyti partneriams, t. y. neperveda ieškovei per nustatytą 5 darbo dienų terminą. Sutarties 6.3 punkte yra nustatyta, kad jei klientas sumoka mažesnę, nei numatyta sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš šalių ir nėra nustatytos atsakovės pareigos mokėti ieškovei palūkanas nuo užsakovės nuskaičiuotos mokėjimo dalies, pvz., nuo nuskaičiuotų palūkanų. Nesant rašytinio susitarimo, kuris reglamentuotų delspinigių skaičiavimą ieškovė negali reikalauti delspinigių, nes susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteistos sutartinės netesybos (bauda) už Sutartyje nustatytais terminais informacijos nepateikimą bei netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad

4.1.                      atsakovė, kaip Partnerė 1 bei Konsorciumo lyderė, ir ieškovė, kaip Partnerė 2, atsižvelgdamos į tai, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Klientas) paskelbė konkursą Duomenų centrų DC3 ir DC4 statybos darbų pirkimui, 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria be kita ko susitarė bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant kartu paruošti, suderinti ir pateikti pasiūlymą, o po to derantis ir siekiant sėkmingai sudaryti ir įvykdyti Rangos sutartį, laikantis šios Sutarties sąlygų (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 6.3 punkte (1 pastraipa) šalys susitarė, kad apmokėjimo sąlygos turi būti nurodytos Rangos sutartyje. Konsorciumo lyderė už darbus gavusi pinigus iš kliento privalo nedelsiant, t. y. per 5 darbo dienas, juos paskirstyti ir pervesti šalims. Mokėtinos sumos nustatomos pagal tai, už kiek šalies atliktų Darbų Klientas tuo mokėjimu atsiskaito. Jeigu Konsorciumo lyderė pažeidžia šiame punkte nustatytą mokėjimo terminą, Konsorciumo lyderė Partnerei 2 turi mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos iki ši suma bus pilnai bus sumokėta. Jeigu Konsorciumo lyderė pažeidžia šiame punkte nustatytą mokėjimo terminą daugiau kaip 20 kalendorinių dienų, Partnerė 2 turi teisę stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o tokiu atveju Konsorciumo lyderei tenka visa rizika ir neigiamos pasekmės dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo, įskaitant, bet neapsiribojant, Konsorciumo lyderė privalo klientui ir Partnerei 2 atlyginti visus dėl sutartinių įsipareigojimų stabdymo patirtus nuostolius. Sutarties 6.3 punkte (2 pastraipa) šalys taip pat susitarė, kad jei klientas sumoka mažesnę, nei numatyta, sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš šalių. Sutarties 6.3 punkte (3 pastraipa) šalys susitarė, kad bet kuri šalis turi teisę pateikusi prašymą iš Konsorciumo lyderės nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas gauti banko patvirtintą informaciją apie kliento pagal Rangos sutartį atliktus mokėjimus (banko sąskaitos išrašus, kt.). Konsorciumo lyderė, pažeidusi šiame punkte nustatytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną moka Partnerei 2  1000 Eur baudą.

4.2.                      AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, kaip užsakovė, bei atsakovė ir ieškovė, kartu veikdamos kaip rangovė, 2022 m. gruodžio 19 d. sudarė Duomenų centrų DC3 ir DC4 rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), kuria be kita ko rangovės sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais įsipareigojo pastatyti ir įrengti du duomenų centrus DC3 ir DC4), o  užsakovė atsiskaityti su rangove už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus (Rangos sutarties 1 punktas). Rangos sutarties 15 punkte šalys susitarė, kad atsiskaitymas vykdomas už faktiškai atliktus ir užsakovei priėmimo - perdavimo aktu perduotus darbus, o 20 punkte, kad PVM sąskaitos - faktūros yra apmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo faktiškai atliktų darbų akto pasirašymo dienos ir rangovės PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos.

4.3.                      Šalys neginčija aplinkybės, kad už 2023 m. rugpjūčio mėn. atliktus darbus užsakovė rangovėms iš viso turėjo pervesti 2 032 271,36 Eur sumą, iš kurios ieškovei turėjo tekti 1 615 586,86 Eur (79,50 Eur proc.), o atsakovei 415 284,50 Eur (20,50 proc.).

4.4.                      Mokėjimo nurodymu Nr. O232791489239464 atsakovė 2023 m. spalio 6 d. ieškovei pervedė 1 614 186,86 Eur.

4.5.                      Atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. pervedė ieškovei 287 Eur, nurodydama „grąžinimas pagal kreditinę sąskaitą. Debetavome jūsų sąskaitos NR. EUR LT54 7290 0000 0646 7302 Įskaitymo data 04.12.23“. Atsakovė ieškovei 2023 m. gruodžio 4 d. išrašė Kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AG00108 287 Eur sumai.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

22.       Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje tarp šalių be kita ko kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė priskyrė ieškovei padengti 1113 Eur sumą, kurią užsakovė skaičiavo kaip kainą už paankstintą mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovės 1 113 Eur skolą.

23.       Nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo dalimi, ieškovė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad: 1) nei Sutartyje, nei Rangos sutartyje mokėjimo paankstinimo klausimai nereglamentuoti; 2) atsakovė pažeidė šalių susitarimą dėl paankstinto mokėjimo sąlygų ir atliko nuskaitymą iš ieškovei tenkančios sumos; 3) pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir vertino ieškovės 2023 m. spalio 26 d. elektroninį laišką.

24.       Teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus (2024 m. vasario 12 d., 2024 m. balandžio 16 d. ir 2024 m. birželio 4 d.) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai sudarytas susitarimas pakeisti Sutarties 6.3 punkto nuostatą tokiu būdu, jog nagrinėjamu atveju tik viena atsakovė turi prisiimti naštą mokėti užsakovės nustatytą 1400 Eur užmokestį, yra nepagrįsta, kadangi teismas atsietai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino Sutarties ir Rangos sutarties nuostatas.

25.       Sutarties 6.3 punkte (1 pastraipa) šalys susitarė, kad apmokėjimo sąlygos turi būti nurodytos Rangos sutartyje. Sutarties 6.3 punkte (2 pastraipa) šalys taip pat susitarė, kad jei klientas sumoka mažesnę nei numatyta, sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš šalių, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nuostata netaikytina ginčo klausimu, kadangi nei Sutartyje, nei Rangos sutartyje rangovėms už atliktus darbus sumų mokėjimo paankstinimo klausimai nebuvo reglamentuoti. Kaip nurodė teismo posėdyje liudytoju apklaustas užsakovės vadovas, klausimas dėl paankstinto mokėjimo rangovę sudarantiems partneriams (bylos šalims) iškeltas jau pradėjus vykdyti sutartį „susirinkime, 2023 m. vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, pastariesiems išreiškus pageidavimą gauti mokėjimą anksčiau.“

26.       Sutarties 6.3 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, kaip turi būti partnerėms paskirstomos lėšos, kai užsakovė sumoka mažesnę nei numatyta sumą. Pažymėtina, kad tokios sąlygos buvo šalių aptartos kituose Rangos sutarties punktuose: pvz., pagal Rangos sutartį, rangovėms buvo išmokėtas 10 proc. avansas nuo bendros Rangos sutarties kainos, kuris turėjo būti įskaitomas atsiskaitant už rangovių atliktus darbus pagal pirmiausiai pateikiamas techninės įrangos PVM sąskaitas-faktūras (Rangos sutarties 16 punktas), be to pagal Rangos sutarties 21.2 punktą užsakovė įsipareigojo 5 proc. PVM sąskaitų faktūrų sumos sumokėti rangovėms per 30 dienų po to, kai abu objektai yra pastatyti, visiškai įrengti ir šalys pasirašė baigiamuosius darbų priėmimo-perdavimo aktus, jeigu pateiktas garantinio termino įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas, be kita ko, užsakovė taip pat pagal Rangos sutarties 22 punktą turi teisę sulaikyti mokėjimus rangovėms, jei jos per nustatytą terminą neištaiso atliktų darbų defektų ir nepašalina trūkumų, atsilieka nuo darbų vykdymo grafiko daugiau kaip 30 dienų ir pan.

27.       Byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad užsakovės atstovas 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:10 val. el. laiške ieškovės ir atsakovės vadovams, kitiems asmenims rašė: „noriu pasiteirauti, ar planuoti šį penktadienį mokėjimą? Ar jis vis dar reikalingas? Teoriškai galėtum sumokėti dienos pabaigoje. Kaina būtų tokia: sąskaitos pateiktos rugsėjo 8 d. Jeigu ankstinam į 29 d. tai būtų 7 x 200 = 1400 Eur. Duokite žinoti, kuo skubiau“. Ieškovės vadovas 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiške nurodė kad „Taip, ankstesnis apmokėjimas pageidautinas, su sąlyga, kad iš Agentus nebus jokių nuskaitymų, kitai pusei sąlygos tinkamos ir pavedimas bus tą pačią dieną“. Užsakovės atstovas 2023 m. rugsėjo 28 d. 9:36 val. elektroniniame laiške rašė: „Sveiki, ilgiau laukti jūsų sprendimo negalime. Supratau, kad sutarimo nėra, o ir aiškaus poreikio taip pat. Dėl to mokėjimo terminą išlaikome, kaip yra numatyta sutartyje. T. y. jo neankstinam.“ Atsakovės vadovas 2023 m. rugsėjo 28 d. 9:37:14 val. elektroniniu paštu užsakovės ir ieškovės atstovams rašė: „Ankstinam. Išrašykit sąskaitą“. Užsakovės atstovas 2023 m. spalio 6 d. 13:33 val. el. laiške rašė: „Sveiki, kaip buvome sutarę, pinigus mes išėmėme jau praeitą penktadienį ir buvome pasiruošę pervesti, kai tik pateiksite grafiką. Deja nei praeitą penktadienį, nors buvo žadėta, ir net nei šį penktadienį mes vis dar grafiko neturime. Už palūkanas deja vis tiek teks susimokėti. Pinigus ištraukėme, savo įsipareigojimą vykdėme, tačiau jūs savo dalies iki galo nepadarėte.“ Minėta, Sutartimi Konsorciumo lydere buvo paskirta atsakovė, ji 4.2.1.a.iii papunkčiu įsipareigojo gauti ir pateikti visą informaciją ir koordinuoti visą bendravimą tarp kliento ir Konsorciumo lyderės, susijusį su Konsorciumo lyderės darbų apimtimi, 4.2.2.b papunkčiu įsipareigojo koordinuoti Rangos sutarties ir Sutarties sutartinių ir komercinių aspektų vykdymą (i papunktis); koordinuoti bet kokių pakeitimų ar bet kokių Rangos sutarties ar Sutarties sutartinio ar komercinio pobūdžio pakeitimų ar papildymų paruošimą, pateikimą ir derybas dėl jų, siekiant susitarimo tarp šalių (ii papunktis); gauti ir pateikti visą informaciją ir koordinuoti visą bendravimą tarp kliento ir šalių, susijusį su Rangos sutartimi bei jos vykdymu (iii papunktis). Paankstintas mokėjimas, kuris, užsakovės teigimu, buvo parengtas 2023 m. rugsėjo 29 d., atsakovei buvo pervestas tik 2023 m. spalio 5 d. (atitinkamai ieškovei 2023m. spalio 6 d.).

28.       Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad ieškovės vadovo 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiškas („Taip, ankstesnis apmokėjimas pageidautinas, su sąlyga, kad iš Agentus nebus jokių nuskaitymų, kitai pusei sąlygos tinkamos ir pavedimas bus tą pačią dieną“) nėra aiškus: 1) nėra aišku, ar šiame laiške keliamos sąlygos užsakovei (pavyzdžiui dėl pervedimo tą pačią dieną), ar atsakovei; 2) įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes, jog iki tol tarp parnerių buvo diskusija apie tai, kad atsakovė ketina išskaičiuoti iš ieškovės nuostolius, nėra aišku, ar ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiške yra rašoma apie nuostolių neišskaičiavimą, ar apie 1400 Eur užmokesčio neišskaičiavimą, ar dar apie kitas sumas, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš šalių el. laiškų chronologijos, turinio ir vėlesnių veiksmų matyti, kad ieškovės vadovas 2023 m. spalio 26 d. el. laišku sutiko su išankstiniu apmokėjimu su sąlyga, jei iš jai priklausančių sumų nebus vykdomi nuskaitymai. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad bet kokie išankstiniai mokėjimai verslo subjektams yra pageidautini, tačiau jie nesutiko mokėti už tokį paankstinimą. Vėlesnis ieškovės elgesys taip pat patvirtina, kad atsakovei iš ieškovei priklausančios sumos už rangos darbus išskaičiavus 1 400 Eur sumą (ypač reikšminga aplinkybe šio ginčo kontekste laikytina tai, kad atsakovė visą lėšų paankstinimo kainą (1400 Eur) nuskaičiavo nuo ieškovei tenkančios sumos, tik vėliau ieškovei pateikus ieškinį, atsakovė dalį sumos – 287 Eur pervedė ieškovei), ieškovė tai laikė klaida/pažeidimu ir prašė jį ištaisyti (2023 m. spalio 9 d. ieškovės raštas atsakovei). Be to, nors atsakovė ir teigė, kad ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. el. laiške, kalbėdamas apie įskaitymus, ieškovės direktorius turi omenyje ne palūkanų nuskaitymą, o atsakovės nuostolių nuskaitymą, tačiau, kaip paaiškino atsakovės vadovas 2024 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, nuskaitymai nebuvo atlikti, nes „<...> teisiškai, kaip supratau, mes nelabai negalėjom nuskaityti nuostolių, todėl ir nenuskaitėm“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 9 min. 28 sek. iki 1 val. 9 min. 47 sek.). Pažymėtina, kad  Sutarties 6.6 punkte šalys taip pat susitarė, kad nei viena iš šalių neturi teisės dėl bet kokios priežasties sulaikyti ar įskaitymams panaudoti kitai šaliai pagal šią Sutartį mokėtiną sumą, išskyrus 10 straipsnyje („Pažeidimas ar įsipareigojimų nevykdymas, nemokumas“) nurodytus atvejus.

29.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 113 Eur skolą, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis pakeistina ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1113 Eur skola.

30.       Pažymėtina, kad atsakovė tik atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių pagal Sutarties 6.3 punktą, kadangi ši nuostata reiškia, kad  delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu atsakovė iš užsakovės faktiškai gautą sumą vėluoja paskirstyti partneriams, t. y. neperveda ieškovei per nustatytą 5 darbo dienų terminą, tačiau nei apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovės naudai priteistų 5,17 Eur delspinigių (apie pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėliau), tokių aplinkybių neginčijo ir pirmosios instancijos teisme (iš esmės prašydama jį atmesti kaip išvestinį reikalavimą, netenkinus pagrindinio (skolos priteisimo reikalavimo).

31.       Minėta, šalys Sutarties 6.3 punkte susitarė, kad jei Konsorciumo lyderis pažeidžia šiame punkte nustatytą mokėjimo terminą daugiau kaip 20 kalendorinių dienų, Konsorciumo lyderis partneriui 2 turi sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos iki ši suma bus pilnai sumokėta. Dėl to pakeitus skundžiamo sprendimo dalį ir priteisus iš atsakovės ieškovės naudai 1113 Eur skolą, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 64,55 Eur delspinigių priteisimo (1113 x 0,2 /100 x 29).

32.       Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 5,17 Eur delspinigius, padarė aiškią aritmetinę klaidą, kadangi 0,2 proc. delspinigiai nuo 287 Eur skolos už 29 dienas būtų ne 5,17 Eur, o 16,65 Eur. Dėl to, bendra iš atsakovės priteistina delspinigių suma sudaro 81,2 Eur (64,55 + 16,65).

33.       Teisėjų kolegija dėl ieškovės argumentų dėl procesinių palūkanų priteisimo pasisakys įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

34.       Atsakovė, apeliaciniame skunde prašydama atmesti ieškinio reikalavimą dėl 4000 Eur baudos priteisimo arba sumažinti baudos dydį iki 400 Eur, teigia, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas nepagrįstai atsakovei taikė baudines netesybas, nevertino pažeidimo aplinkybių, pažeidimu sukeltų pasekmių (nuostolių) ir nepagrįstai nesprendė baudos mažinimo klausimo, pažeidė protingumo ir proporcingumo principus. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35.       Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas). 

36.       Minėta, Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, kad ieškovė – Konsorciumo narė - turi teisę, pateikusi prašymą, iš Konsorciumo lyderės – atsakovės - nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas gauti banko patvirtintą informaciją apie kliento pagal Rangos sutartį atliktus mokėjimus (banko sąskaitos išrašus, kt.), kad Konsorciumo lyderis, pažeidęs šiame punkte nustatytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną moka Partneriui 2 1000 Eur baudą.

37.       Akcentuotina, kad abi Sutarties šalys yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, turintys statybos projektų valdymo patirties, galinčios ir turinčios numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančios sutarties sąlygas. Remiantis viešais duomenimis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/agentus/), atsakovė veikia virš 17 metų, turi daugiau kaip 100 darbuotojų, jos 2023 m. pardavimo pajamos buvo 25 725 486 Eur. Sutarties pagrindu kilusiuose santykiuose, iš kurių kilo ginčas, atsakovė yra pagrindinis jungtinės veiklos partneris (konsorciumo lyderis), bendra Rangos sutarties vertė yra 19 898 052,52 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartis nėra ypač didelės apimties, joje nėra daug sąlygų, nustatančių atsakomybės taikymą, taigi nuostata, kurioje numatyta santykinai didelė 1000 Eur dydžio bauda, šalims, tikėtina, turėjo būti gerai žinoma, individualiai ir tikslingai aptarta.

38.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas). Tačiau pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė ir teigia, kad ieškovė faktiškai jokių nuostolių nepatyrė, prašomas priteisti baudos dydis yra neprotingai didelis ir jos laikytinos baudinėmis, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, taigi, šiuo atveju netesybas mažinti prašanti atsakovė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista bauda yra aiškiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus Rangos sutartyje numatytų darbų apimtis ir kainą (partnerės įsipareigojo atlikti darbų už 19 898 052,52 Eur) šalių sutartos baudos dydis nelaikytinas nei per dideliu ir akivaizdžiai neprotingu, nei baudinėmis netesybomis, jis nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, nes abi šalys, veikdamos kaip profesionalūs verslo subjektai, laisva valia susitarė dėl baudos atsakovei Sutartyje nustatytu terminu nepateikus informacijos apie kliento pagal Rangos sutartį atliktus mokėjimus (banko sąskaitos išrašus, kt.). Kadangi šalys susitarė dėl baudos skaičiavimo už kiekvieną dieną, dėl to neturi reikšmės atsakovės teiginiai dėl jos prievolės įvykdymo (atsakovė pripažįsta, kad Sutartimi sulygtą pareigą pateikti ieškovei informaciją ji pateikė pavėluotai 4 dienas). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutarties 6.3 punkto sąlyga, numatanti 1000 Eur dydžio baudą už dieną, kuomet delsiama pateikti duomenis apie iš Užsakovės gautas lėšas, laikytina proporcinga atsakovės padarytam Sutarties pažeidimui.

40.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sumažinti baudos dydį, nes jos dydis nėra akivaizdžiai neprotingas ir (arba) nepagrįstai per didelis.

41.       Nors atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos iškelto klausimo dėl baudų sumažinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Kaip matyti, šiuo atveju pagrindo sumažinti ieškovės prašomą priteisti baudą (netesybas) nebuvo, todėl ir pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteistos baudos dydžiu (netesybomis) nėra.

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

42.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškinio reikalavimus, nesprendė ieškovės prašymo dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią reikalavimą priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų. 

43.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). 

44.       Pagal kasacinio teismo praktiką, kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertinimu skundžiamas sprendimas keistinas tenkinant ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (5194,2 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 21d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

46.       Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, bylai aktualias materialinės bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 4000 Eur baudą, tinkamai aiškino ir taikė Sutarties nuostatas bei materialinės teisės nuostatas dėl baudos priteisimo, pagrindo mažinti sutartines netesybas nebuvimo, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau atsisakydamas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 1113 Eur skolos priteisimo, neteisingai aiškino ir taikė Sutarties 6.3 punktą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl ieškovės (ne)sutikimo dėl išskaitymo iš  užsakovės anksčiau sumokėtų lėšų už atliktus rangos darbus, ko pasėkoje neteisingai šioje dalyje išsprendė bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl to ši skundžiamo sprendimo dalis pakeistina, ieškinys dėl skolos priteisimo tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat yra tenkinamas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas, nes patenkintas reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, nors šis reikalavimas nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teisme. Siekiant procesinio sprendimo aiškumo, taip pat siekiant ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą (rezoliucinės dalies 2 pastraipoje nurodyta, kad ieškovei iš atsakovės priteista 2107,97 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nors ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, CPK 276 straipsnis), skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstytina nauja redakcija.

48.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

50.       Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023, 75 punktas).

51.       Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 146 Eur žyminį mokestį, taip pat 3 775,20 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, šias išlaidas pagrindė 2023 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra AGP Nr. 2023.11_23 su suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, 2023 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu; 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra AGP Nr. 2023.12_26 su suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, 2024 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu, AB; 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra  AGP Nr. 2024.02_4 su suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, 2024 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu, taigi iš viso ieškovė nurodė patyrusi 3 921,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

52.       Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, nepagrįstai vadovavosi ne pradinio ieškinio, o patikslinto ieškinio reikalavimų suma. Teisėjų kolegija šį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

53.       Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

54.       Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. teismui pateiktame ir teisėjos 2023 m. lapkričio 21 d. priimtu pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 1400 Eur skolą, 81,2 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1400 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5000 Eur dydžio baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas  Atsakovei teismo proceso metu padengus dalį skolos (247 Eur), ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir 2024 m. vasario 6 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 1 113 Eur skolą, 81,20 Eur delspinigius, 4 000 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kuris leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020 24 punktą). CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 1 dalyje išskirtos savarankiškos ieškovo procesinės teisės ir nurodyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio ir kt.; 5 dalyje pažymėta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Taigi, ieškinio reikalavimų sumažinimas ar padidinimas yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. CPK 93 straipsnyje įtvirtintose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėse nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar pakeistą reikalavimą, kuriuo ieškinio reikalavimas yra sumažinamas.

56.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformulavo pradinį ieškinio reikalavimą, vėliau, naudodamasi jai CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama teismo priteisti jai iš atsakovės mažesnę skolos bei baudos sumą, kadangi dalį skolos atsakovė padengė, taip pat atsakovė pasirinko baudą skaičiuoti ne už 5 dienas, o už 4. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti byloje reikšmingo ieškovės nesąžiningo elgesio, be to, dėl ieškinio sumos sumažinimo atsakovė nenurodė patyrusi papildomas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės materialusis teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi bei pozicija ginantis nuo pareikšto ieškinio viso bylos nagrinėjimo metu išliko tokia pat – įrodyti ieškovės prašomos priteisti skolos bei baudos nepagrįstumą, o tai bet kuriuo atveju nulėmė atsakovės poreikį ginti savo teises pasitelkiant kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiantį atstovą. Dėl to byloje nėra pagrindo spręsti, kad, teismui tenkinus visus ieškovės sumažintus ieškinio reikalavimus, atsakovė galėjo tikėtis savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos išnagrinėjimo rezultatą siejo su sumažinto ieškinio reikalavimo suma ir nuo jos skaičiuotina patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcija.

57.       Dėl to, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos 3 921,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra realios, būtinos ir pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nurodytų maksimalių dydžių.

58.       Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą ir patenkinus ieškovės reikalavimus visiškai, šios išlaidos (23,79 Eur) priteistinos iš atsakovės.

59.       Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, o atsakovės atmestas, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

60.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma (27 Eur) priteistina iš atsakovės. Nors apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ir prašė priteisti jai teisinės pagalbos išlaidas, nurodžiusi, kad jas patvirtinantys dokumentai bus pateikti artimiausiu metu, tačiau tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikti, todėl nespręstinas klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo.

Kauno

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti skolą, delspinigius ir procesines palūkanas ir ieškinį šioje dalyje patenkinti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KV Baltic“, juridinio asmens kodas 304846043, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“, juridinio asmens kodas 300668910, 1 113 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trylikos eurų) skolą, 81,2 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 20 ct) delspinigius, 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą, 3 921,20 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt vieno euro 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5194,20 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 20 ct) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“, juridinio asmens kodas 300668910, 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Išaiškinti atsakovei, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KV Baltic“, juridinio asmens kodas  304846043, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“, juridinio asmens kodas 300668910, 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Algimantas Kukalis

Gintautas Koriaginas                                

Rūta Palubinskaitė