REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d. 

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant atsakovės atstovui Edvardui Kviatkauskui,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija, VDI arba viešojo administravimo subjektas)  Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. SD-137-23779 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 28 d. kreipimąsi (skundą dėl psichologinio smurto darbe, ištirti įstatymų pažeidimų ir šių reiškinių apraiškas) (toliau – ir Prašymas); 3) išspręsti žyminio mokesčio klausimą – grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Patikslintame skunde paaiškina, kad ginčijame viešojo administravimo subjekto Sprendime pripažįstamos įstatymuose nustatytos sąvokos, jų samprata, nagrinėtoje situacijoje rasti įstatymų nuostatų neatitikimai/pažeidimai, nurodoma, kad juos šalinti jis, neva, yra nekompetentingas, nes tai yra darbdavio diskrecija, tačiau ji nėra absoliuti.

        Pareiškėjas nurodo, kad diskrecija (lot. discretio, pranc. discretion) apibūdinama kaip veiksmų laisvė, nuožiūra, o tai reiškia, institucijos arba pareigūno diskrecija – tai teisė spręsti kokį nors klausimą, veikti savo nuožiūra, turinti palengvinti ir užtikrinti efektyvų priskirtų funkcijų įgyvendinimą ir kartu prisidėti prie žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo; dėl diskrecinės galios suteiktų įgaliojimų veikti savo nuožiūra gali susidaryti situacija, kai pareigūnas ar institucija nuklysta nuo valstybinėms institucijoms priskirtų bendrųjų tikslų ir susitelkus į specifinius konkrečios institucijos tikslus pažeidžiamos piliečių teisės, ir pateikia nuorodą į šį klausimą išaiškinusią interneto svetainę https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/download/11111/9536/12647.

Pareiškėjas nesutinka su viešojo administravimo subjekto Sprendimu (su jo atsakingo asmens (valstybės tarnautojo)) pozicija klausti bei surinkti informaciją apie kitų asmenų psichologinį poveikį ir pasakyti tik tai, kad tų asmenų atžvilgiu jis nieko nedarys, taip pat su atsisakymu vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 2 punkte nustatytą administracinę procedūrą pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 1–6, 8–11 punktuose nustatytus viešojo administravimo principus.

        Pareiškėjas cituoja atitinkamas viešojo administravimo subjekto darbo reglamento I skyriaus       2, 3, 4 punktų, 5.1 ir 5.2 papunkčių nuostatas ir daro išvadą, kad įstatymų normų pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Akcentuoja, kad pažeidimo (pareigų neatlikimo ir/ar netinkamo jų atlikimo) objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTĮ, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas); pažeidimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Teigia, jog tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012, bei pažymi, kad LVAT, viena vertus, nurodo, kad iš ginčo neįmanoma suprasti ginčo aplinkybių, tačiau po to po, tai paneigdamas, nurodo, jog jam yra suprantamos/aiškios ginčo aplinkybės ir reikalavimas: „<...> matyti, jog VDI, <...> priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo kreipimosi dėl jo darbe patiriamo mobingo, trukdymo daryti karjerą ir pan., t. y. iš esmės, pasak pareiškėjo, VDI neatliko savo pareigos ir nepagrįstai nenagrinėjo jo skundo“.

Apibendrindamas pareiškėjas prašo patikrinti, ar viešojo administravimo subjektas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, o, nustačius įstatymų pažeidimus, prašo jį panaikinti, taip pat prašo apginti jo pažeistas teises/interesus, į viešojo administravimo subjekto veikoje esančius įstatymų pažeidimus, žvelgiant per Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25, 178, 228, 294 straipsnių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.64, 6.230, 6.268 straipsnių nuostatų prizmę.

Pareiškėjas cituoja VTĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintą piktnaudžiavimo tarnyba apibrėžimą ir teigia, kad viešojo administravimo subjektas turi būti pripažintinas pažeidęs šias įstatymo normas, jomis įtvirtintus teisės principus, todėl įpareigotinas pareiškėjo 2024 m. spalio 28 d. prašyme nurodytus įstatymų pažeidimus ištirti iš naujo ir nustatyti jų atsiradimo priežastis bei apraiškas.

Pareiškėjas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcija nurodo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymi, kad VDI, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Valstybinės darbo inspekcijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentu (toliau – ir Reglamentas), kurie nustato VDI funkcijas bei kompetencijos ribas. Atsakovė cituoja Įstatymo 4 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias VDI priskiriamą kompetenciją – atitinkamų sričių prevenciją bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolę.

Paaiškina, kad pranešimai, prašymai ir skundai VDI yra nagrinėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu                                    Nr. EV-13 (2021 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. EV-313 redakcija) patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei cituoja jų 17 punkto nuostatas, susijusias su VDI registruoto pranešimo nagrinėjimu bei vertinimu, ar jis atitinka Taisyklių 20 punkte nurodytus požymius, kuriems esant skundas VDI nėra nagrinėjamas; galimo pažeidimo mastą, poveikį valstybės biudžeto pajamoms, siekiant nustatyti teisės aktų pažeidimus ir jų užkardymą pačiu efektyviausiu būdu (toliau – ir pažeidimo poveikio vertinimas). Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. EV-82 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. EV-72 redakcija) yra patvirtintas Skundų ir prašymų gaunamų valstybinėje darbo inspekcijoje atrankos tvarkos bei pažeidimų poveikio vertinimo kriterijų aprašas (toliau – ir Aprašas).

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)                       11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas (4 punktas); jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją (6 punktas).  Paaiškina, kokius duomenis ir  aplinkybes pagal Aprašo 2 punktą turi įvertinti atitinkami atsakingi valstybės tarnautojai, prieš priimdami sprendimą dėl VDI registruoto skundo nagrinėjimo, taip pat dėl Aprašo 3 punkto kriterijų, įtvirtinančių, kokiai zonai, atsižvelgiant į bendrą vertinimo kriterijų pagrindu surinktą balų sumą, skundas yra priskiriamas.

 Dėl ginčui aktualių faktinių aplinkybių paaiškina, Inspekcijoje 2024 m. spalio 28 d. buvo gautas pareiškėjo Prašymas, persiųstas Šiaulių apygardos prokuratūros 2024 m. spalio 25 d. raštu                                Nr. 5AS-1816 „Dėl kreipimosi persiuntimo“, kuriame jis nurodė, kad dirbant Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje (toliau – ir Įstaiga, Administracija arba darbdavys), jam dirbtinai kliudoma daryti karjerą valstybės tarnyboje, tęstinį laiką jo atžvilgiu vykdomas mobingas ir smurtas, pažeidžiamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, juo yra manipuliuojama ir pan. Su pareiškėju 2024 m. spalio 29 d. buvo susisiekta elektroniniu paštu ir jis paprašytas patikslinti: iš kokio konkretaus darbuotojo (darbuotojų) jis patiria psichologinį smurtą; kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškia psichologinis smurtas; ar dėl patiriamo psichologinio smurto jis kreipėsi į atsakingus asmenis. Pareiškėjas 2024 m. spalio 30 d. pateikė dokumentus ir paaiškinimą, iš kurio matyti, kad patiriamą smurtą ir mobingą jis sieja su, jo nuomone, netinkamu Įstaigos struktūros keitimu, jam pasiūlytomis pareigomis, po struktūros keitimo į jo pareigybės aprašymą įtrauktomis papildomomis funkcijomis, darbo užmokesčio dydžio nustatymu, nemokėjimu už papildomai atliekamas funkcijas, įtraukimu į sudaromų komisijų sudėtį ir pan.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl darbdavio jo atžvilgiu taikomų veiksmų ir priimtų sprendimų, susijusių su aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, sudaro tarnybinio ginčo dalyką bei pažymi, kad ji pagal priskirtą kompetenciją darbo ginčų nenagrinėja, nes juos, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – ir DK) 216 straipsniu, nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Inspekcija cituoja dėl darbo ginčo ir VDI kompetencijos ribų klausimu suformuotą teismų praktiką, išaiškinančią, kad VDI atliekami veiksmai dėl tokio ginčo nagrinėjimo, t. y. nustatymas faktinių aplinkybių, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas, neįeina į VDI kompetenciją ir suprantami kaip VDI nustatytos kompetencijos viršijimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-727/2003).  

Akcentuoja, kad pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, todėl tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, sprendžia administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymi, jog dalis pareiškėjo Prašyme nurodytų klausimų (dėl darbdavio veiksmų ir priimtų sprendimų, susijusių su pareigybės aprašymo pakeitimu, sudarytos komisijos panaikinimu, pripažinimo darbdavį veikiant nesąžiningai, vilkinant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nebendradarbiaujant, piktnaudžiaujant teise ir pan.) yra susiję su tarnybinio darbo ginčo dalyku, kurių VDI pagal suteiktą kompetenciją nenagrinėja. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 4 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, todėl, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 ir       6 punktais, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos (toliau – ir PSDP) skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė, priėmė sprendimą pareiškėjo Prašymo dalyje dėl darbdavio veiksmų ir priimtų sprendimų darbo organizavimo klausimais nenagrinėti.

Pažymi, kad pareiškėjas savo Prašyme, be aukščiau paminėtų aplinkybių, susijusių su tarnybinio ginčo dalyku, nurodė, kad jo atžvilgiu vykdomas mobingas ir psichologinis smurtas. Atsakydamas į VDI pareigūno klausimą, iš kokio konkretaus darbuotojo (darbuotojų) pareiškėjas patiria psichologinį smurtą ir kokias veiksmais jis pasireiškia, 2024 m. spalio 30 d. paaiškinime jis  nurodė, kad patiria tiek vertikalų smurtą (iš skyriaus vedėjo J. E., l. e. p. skyriaus vedėjo M. B., direktoriaus J. K., direktoriaus pavaduotojo A. P., mero R. M. ir pan.), tiek horizontalų smurtą (iš IT skyriaus vedėjo R. L., Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės J. B., Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojos         L. K. ir pan.), tačiau kokiais veiksmais smurtas pasireiškia, nedetalizavo.

Atkreipia dėmesį, kad VDI yra kontrolės institucija, kuri kontroliuoja DK ir kitų darbo teisės normų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų vykdymą, t. y. tikrina, kaip jų laikosi darbdaviai, tačiau nekontroliuoja, kaip ūkio subjektų darbuotojai laikosi įmonių lokaliniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant ir draudimą taikyti psichologinį smurtą. Tokią kontrolę vykdo ir drausminio poveikio priemones darbuotojų atžvilgiu taiko (pvz., įspėja apie galimą atleidimą iš darbo ar net atleidžia iš darbo) išskirtinai tik darbdaviai, todėl jeigu darbuotojas mano, kad jo atžvilgiu bendradarbiai elgiasi netinkamai ar taiko psichologinį smurtą, pirmiausiai apie tai turėtų informuoti savo darbdavį tokia tvarka, kokia reglamentuota įstaigoje. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad darbdavys nesiėmė būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai užtikrinti, nereagavo į gautą darbuotojo pranešimą apie patiriamą smurtą arba prieš įmonės darbuotojus smurtavo pats ūkio subjekto vadovas, šiam asmeniui galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Teigia, kad šiuo aspektu svarbu paminėti, kad VDI PSDP skyrius, reaguodamas į viešai spaudoje paskelbtą straipsnį www.tv3.lt (https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/pasipyle-skundai-del-mobingo-nori-padaryti-psichikos-ligoniais-kad-atsikratytu-n1352473), kuris taip pat buvo minimas pareiškėjo Prašyme, 2024 m. rugpjūčio mėn. Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje (toliau – ir Administracija) atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu vertino, kaip darbdavys vykdo teisės aktų nustatytus reikalavimus smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Jo metu buvo nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-2300 „Dėl smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje patvirtinimo“ buvo patvirtinta Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika (toliau – ir Politika), kurioje, be kita ko, reglamentuota, kaip įstaigoje dirbantis valstybės tarnautojas arba darbuotojas gali pranešti apie patiriamą smurtą ir priekabiavimą. Pažymi, jog nors pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. el. laiške VDI pareigūnui nurodė, kad apie minėtą Politiką jam nieko nebuvo žinoma iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. (kol negavo atsakingo asmens M. M. el. laiško), šią informaciją paneigė neplaninio patikrinimo metu gauti duomenys, patvirtinantys, kad su Politika jis buvo supažindintas elektroninėmis ryšio priemonėmis 2022 m. lapkričio 15 d. (teisės aktų registro Nr. A1-2300 informacija).

Pažymi, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 31 el. laiške informavo, kad Politikoje nustatyta tvarka į darbdavį nesikreipė, bei tuo pačiu pateikė savo 2024 m. rugpjūčio 30 d. el. laišką, adresuotą įstaigos atsakingam asmeniui M. M., tačiau, VDI nuomone, įvertinus minėto laiško turinį, jis nelaikytinas pranešimu ar skundu dėl psichologinio smurto, nes yra abstraktaus pobūdžio su deklaratyviais teiginiais, jame nenurodytas nei smurtaujantis asmuo, nei kita informacija, iš kurios būtų galima daryti prielaidą apie smurto buvimą bei kuri galėtų patvirtinti arba paneigti konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės galimo smurto atvejui teisingai išnagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į vertinimo kriterijų pagrindu surinktą balų sumą, vadovaujantis Aprašo 2 ir 7 punktais, buvo priimtas Sprendimas pareiškėjo Prašymo dėl galimai netinkamo vadovų ir bendradarbių elgesio nenagrinėti (skundas priskiriamas žaliai zonai). Pareiškėjui  skundžiamame Sprendime buvo paaiškinta, kad šiais klausimais jis pirmiausiai turėtų su pranešimu kreiptis į darbdavį Politikoje nustatyta tvarka, prašydamas ištirti psichologinio smurto ar kito nepriimtino elgesio darbe jo atžvilgiu taikymą bei pagal galimybę pateikiant visus psichologinį smurtą ir/ar priekabiavimą patvirtinančius įrodymus, o dėl mero galimai netinkamo elgesio pareiškėjo atžvilgiu jis turi teisę kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sudarytą Etikos komisiją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis jį grindžia, o tik deklaratyviai cituoja įstatymų nuostatas ir prašo teismo „patikrinti, ar institucija (Viešojo administravimo subjekto) teisėtai ir pagrįstai priėmė tokį sprendimą (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Nustačius įstatymų pažeidimus, panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą.“ Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skunde jokie motyvai, pagrindžiantys, jog skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, nenurodyti, nurodo, kad neturi galimybės į juos atsikirsti. Inspekcija laikosi pozicijos, kad VDI atsakingas asmuo, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai įvertino visas Prašyme nurodytas aplinkybes ir, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priėmė teisingą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 17 d. atsikirtime į atsakovės atsiliepimą pakartotinai nurodo, kad Inspekcija tik deklaratyviomis norminių aktų formuluotėmis, pažeidimo masto požymiais, pažeidimų poveikio vertinimo kriterijais, balais, zonomis vengia veikti pagal jai nustatytą kompetenciją - darbo santykius reglamentuojančių įstatymų laikymosi kontrolę, ir tai atlikti, vadovaudamasi VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1-4, 6-10 ir 12-14 punktuose nustatytais veikos ir etikos principais, kurie, jo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti.

Teigia, kad jis iki reorganizavimo atliko visą eilę papildomų darbų, už kuriuos jam žadėta  atlyginti, bet alga liko/buvo X dydžio, o po reorganizavimo  jis visos eilės ankstesnių papildomų darbų nebeatlieka, o alga yra to paties X dydžio. Nurodo, kad darbdavys savo valią išreiškė raštiškai: panaikino pareigybę (reorganizavimas); steigė pareigybę (reorganizavimas); patvirtino algą; pažeisdamas metodiką patvirtino pareigybės aprašymą; pateikė 2024 m. birželio 18 d. raštą Nr. R8-2171 „Dėl supažindinimo su pareigybės aprašymu“.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės pozicija, kad darbdavys veikė diskrecijos teise, nes ją įgyvendinant yra pažeidžiamos jo teisės. Teigia, kad darbdaviui vykdant reorganizaciją Inspekcija nesivadovavo įstatymo nuostatomis, nagrinėjo/pasisakė apie lygiavertes pareigas, jai žinoma ir suprantama darbinio ginčo objektas/esmė – įsakymo dalies, kuria patvirtintas pareigybės aprašymas, teisėtumas ir pagrįstumas. Nurodo, kad naikinamos pareigybės funkcijos ir paskirtis prieš ir po reorganizavimo buvo ir išliko toliau, jų realiai neatsisakyta, o tai pagrindžia, kad darbdavys, priėmęs sprendimą panaikinti pareigybę, iš esmės pažeidė reglamentuotą tvarką ir tyčia pasirinko neteisingą kelią, ką patvirtina VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos. Pareiškėjas cituoja VTĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintą piktnaudžiavimo tarnyba sąvoką ir kelia klausimą, kam reikalingi įstatymai, jų kontrolės institucijos, jei jų sąmoningai, netgi tyčia ir sistemingai nepaisoma, taip pat teigia, kad faktiniai atsakovės veiksmai prieštarauja esminiams teisės principams, įtvirtintiems DK 24-26, 30 straipsniuose, o Inspekcija, kaip institucija, vykdanti kontrolės funkcija, renkasi tyčinės įstatymų pažeidėjos – Mažeikių rajono savivaldybės (meras, administracija/vadovybė/tiesioginis vadovas), pusę, su ja bendrininkauja, kolaboruoja bei savo neteisėtais veiksmais/tyčiniu, sąmoningu neveikimu eina prieš įstatymą/teisingumą.

Apibendrindamas nurodo, kad viešojo administravimo subjektas pripažintinas pažeidęs įstatymų normas, jose įtvirtintus teisės principus, todėl įpareigotinas pareiškėjo Prašyme nurodytus įstatymų pažeidimus ištirti iš naujo bei nustatyti jų atsiradimo priežastis ir apraiškas.

        Teisėjų kolegija

konstatuoja:

        Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2024 m. lapkričio 5 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Atsakovės atstovo žodiniais paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas.

Pareiškėjas 2024 m. spalio mėn. Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė kreipimąsi dėl darbdavio, t. y. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, jo atžvilgiu galimai vykdomo mobingo ir kliudymo daryti karjerą.

Šiaulių apygardos prokuratūra 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 5AS-1816 „Dėl kreipimosi persiuntimo“ persiuntė pareiškėjo Prašymą Inspekcijai, kurioje jis buvo gautas ir užregistruotas 2024 m. spalio 28 d.

Inspekcija, įvertinusi Prašymą, nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog jam, kaip valstybės tarnautojui, dirbant Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje, dirbtinai kliudoma daryti karjerą valstybės tarnyboje, tęstinį laiką jo atžvilgiu vykdomas mobingas, psichologinis smurtas, pažeidžiamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, juo yra manipuliuojama ir pan. Teigė, kad nuo 2024 m. kovo 13 d. jo teisės ir laisvės priklauso nuo Mažeikių savivaldos valdžios grandžių (administracijos, mero ir tarybos) sąmoningo, beribio ir tęstinio neveikimo (savavaldžiavimo).

Atsakovė 2024 m. spalio 29 d. susisiekė su pareiškėju elektroniniu paštu ir paprašė patikslinti: iš kokio konkretaus darbuotojo (darbuotojų) jis patiria psichologinį smurtą; kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškia psichologinis smurtas; ar dėl patiriamo psichologinio smurto jis kreipėsi į atsakingus asmenis.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. pateikė dokumentus ir paaiškinimą, iš kurio matyti, kad patiriamą smurtą ir mobingą jis sieja su netinkamu Įstaigos struktūros keitimu, jam pasiūlytomis pareigomis, po struktūros keitimo į jo pareigybės aprašymą įtrauktomis papildomomis funkcijomis, darbo užmokesčio dydžio nustatymu, nemokėjimu už papildomai atliekamas funkcijas, įtraukimu į sudaromų komisijų sudėtį ir pan.

Inspekcija, įvertinusi visas aplinkybes, 2024 m. lapkričio 5 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. SD-137-23779, kuriame nurodė, kad nei Darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose ar jų taikymo praktikoje nėra apibrėžta mobingo sąvoka. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo paaiškino, kad 2024 m. spalio 29 d. su juo buvo susisiekta elektroniniu paštu ir paprašyta patikslinti, iš kokio konkretaus darbuotojo (darbuotojų) jis patiria psichologinį smurtą, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškia naudojamas psichologinis smurtas ir ar dėl patiriamo psichologinio smurto nustatyta tvarka pareiškėjas kreipėsi į atsakingus darbuotojus. 2024 m. spalio 31 d. elektroniniu paštu pareiškėjas pateikė paaiškinimą, iš kurio matyti, kad patiriamą smurtą ir mobingą sieja su netinkamu įstaigos struktūros keitimu, jam pasiūlytomis pareigomis, po struktūros keitimo į jo pareigybės aprašymą įtrauktomis papildomomis funkcijomis, darbo užmokesčio dydžio nustatymu, nemokėjimu už papildomai atliekamas funkcijas, įtraukimu į sudaromų komisijų sudėtį ir pan. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl darbdavio jo atžvilgiu taikomų veiksmų / priimtų sprendimų, susijusių su aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, sudaro tarnybinio ginčo dalyką, o tokius ginčus sprendžia administraciniai teismai, todėl pareiškėjui išaiškinta, jog nesutinkant su darbdavio veiksmais ar priimtais sprendimais jo atžvilgiu darbo organizavimo klausimais jis turi teisę kreiptis į administracinį teismą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl dalies darbdavio veiksmų / priimtų sprendimų 2024 m. liepos 4 d. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus, buvo preziumuojama, kad kreipimosi tvarka jam žinoma ir plačiau Sprendime nepasisakoma.

Sprendime taip pat pažymėta, kad 2024 m. spalio 31 d. elektroniniu paštu į klausimą, iš kokio konkretaus darbuotojo (darbuotojų) pareiškėjas patiria psichologinį smurtą, jis nurodė kelis darbuotojus (vertikalų (skyriaus vedėjas J. E., l. e. p. skyriaus vedėjas M. B., direktoriaus pavaduotojas A. P., meras R. M. ir pan.) ir horizontalų (IT skyriaus vedėjas R. L., Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė J. B., Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja L. K. ir pan.). Sprendime VDI paaiškino, kad ji yra kontrolės institucija, kuri kontroliuoja, kaip darbdaviai vykdo imperatyvias DK ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, o VDI pareigūnai pagal priskirtą kompetenciją negali priimti sprendimų, kurie priklauso išimtinai darbdavio diskrecijai, todėl, net ir tuo atveju, jeigu VDI nustatytų, kad tam tikras darbuotojas elgėsi nepriimtinai ar pažeidė darbo drausmę, negalėtų taikyti jam jokių drausminio poveikio priemonių, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė. Pareiškėjui išaiškinta, kad, jeigu jis mano, jog jo atžvilgiu bendradarbiai elgiasi netinkamai ar taiko psichologinį smurtą, pirmiausia apie tai turėtų informuoti savo darbdavį tokia tvarka, kokia reglamentuota Įstaigoje. Tik darbdaviui nesiėmus priemonių smurto ar priekabiavimo problemai įmonės viduje išspręsti, galima kreiptis su skundu į VDI.

Sprendime atsakovė pažymėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje buvo patvirtinta Politika, kurioje nurodyta, kad Įstaigos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, pagrįstai manantis, kad prie jo ar kito asmens yra priekabiaujama ir (ar) naudojamas smurtas, Administracijos direktoriaus įsakymu paskirtam atsakingam asmeniui elektroniniu paštu ar kitu jam būdu pateikia patvirtintos formos pranešimą. Pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. el. laišku informavo, kad Politikoje nustatyta tvarka į darbdavį nesikreipė, o apie tokią tvarką jam nebuvo žinoma iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., tačiau Inspekcija akcentavo, jog su Politika pareiškėjas buvo supažindintas elektroninėmis ryšio priemonėmis dar 2022 m. lapkričio 15 d. Dėl šios priežasties jam paaiškinta, kad dėl galimai netinkamo vadovų ir bendradarbių elgesio pirmiausia pareiškėjas turėtų su pranešimu kreiptis Politikoje nustatyta tvarka, prašant ištirti psichologinio smurto ar kito nepriimtino elgesio darbe jo atžvilgiu taikymą bei pagal galimybę pateikiant visus psichologinį smurtą ir / ar priekabiavimą patvirtinančius įrodymus. VDI pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. el. laiško M. M (jo pateikto priedo Nr. 10) nelaikė pranešimu ar skundu dėl psichologinio smurto, nes jis yra abstraktaus pobūdžio su deklaratyviais teiginiais, jame nenurodytas smurtaujantis asmuo ar kita informacija, iš kurios būtų galima daryti prielaidą apie smurto buvimą bei kuri galėtų patvirtinti arba paneigti konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės galimo smurto atvejui teisingai išnagrinėti.

VDI, įvertinusi visą medžiagą, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, Aprašo 2 ir 7 punktais, VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktais, priėmė Sprendimą nenagrinėti pareiškėjo kreipimosi. Pažymėjo, kad dalis klausimų susiję su tarnybinio darbo ginčo dalyku, kurio VDI pagal suteiktą kompetenciją nenagrinėja, o dėl dalies jų yra jau kreiptasi į teismą. Dėl bendradarbių elgesio pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į darbdavį Politikoje nurodyta tvarka, taip pat atkreiptas dėmesys, kad meras nėra savivaldybės administracijos darbuotojas, todėl dėl mero galimai netinkamo elgesio pareiškėjo atžvilgiu buvo išaiškinta jo teisė kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sudarytą Etikos komisiją.

Pareiškėjas su Sprendimu nenagrinėti jo kreipimosi nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Pagal Nuostatų 1 punktą (redakcija, galiojusi pareiškėjo kreipimosi Inspekcijoje gavimo dieną) VDI yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendinanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos formuojamą darbo politiką. Valstybinė darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais (Nuostatų 3 punktas). Pagal Nuostatų 7 punktą pagrindiniai VDI veiklos tikslai yra: vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją (Nuostatų 7.1 papunktis); vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją (Nuostatų 7.2 papunktis).

Pagal Taisyklių 17 punktą VDI skyriaus vadovas ar įgaliotas asmuo, prieš priimdamas sprendimą dėl VDI registruoto skundo nagrinėjimo, įvertina: 17.1. ar skundas atitinka Taisyklių 20 punkte nurodytus požymius, kuriems esant skundas VDI nėra nagrinėjamas; 17.2. galimo pažeidimo mastą, siekiant nustatyti teisės aktų pažeidimus ir jų užkardymą pačiu efektyviausiu būdu. Taisyklių 20 punkte įtvirtinta, kad VDI užregistruotas prašymas ar skundas nėra nagrinėjamas šiais atvejais: 20.1. VAĮ                11 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais; 20.2. jeigu jis yra surašytas ne valstybine kalba, nesilaikant Taisyklių 7.1 punkte nustatytos tvarkos vertimui; 20.3. jeigu jis yra pateiktas asmens atstovo nesilaikant Taisyklių 14 punkte nustatytos tvarkos.

Aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, VDI kancleris, skyrių vedėjai ir patarėjai, prieš priimdami sprendimą dėl VDI registruoto skundo nagrinėjimo: 2.1. įvertina, kokiai teisės aktų pažeidimo grupei priklauso gautas skundas (darbuotojų sauga ir sveikata, nelegalus darbas, darbo teisė) arba smurtas ir priekabiavimas darbe. Jeigu skunde keliami kelių grupių pažeidimai, tai pasirenkama ta grupė, kurios pažeidimų daugiausia; 2.2. įvertina, kokius kriterijus atitinka gautas skundas pagal pažeidimų poveikio vertinimo kriterijų lentelę; 2.3. skundo dėl nelegalaus darbo atveju – patikrina Nelegalaus darbo apraiškų paieškos viešojoje erdvėje platformoje (nelegalaus darbo paieškos platforma) įmonės, įstaigos ar organizacijos rizikingumą – jai priskirtus rizikos balus prideda prie bendrų balų sumos, tais atvejais, kai skunde yra nurodytas konkretus juridinis asmuo; 2.4. kriterijų, kuriuos atitinka skundas, pagrindu apskaičiuoja bendrą surinktų balų sumą; 2.5. atsižvelgdamas į Aprašo           2.4 papunktyje nustatytą bendrą surinktų balų sumą priima sprendimą, kuriai iš Aprašo 3 punkte nurodytų zonų priskirtinas skundas.

Pagal Aprašo 7 punktą skundų dėl smurto ir priekabiavimo atrankos kriterijai ir jų balai:                    7.1. skundą pateikęs asmuo: 7.1.1. asmuo, kurio teisės galimai buvo pažeistos ar su minėtu asmeniu giminystės ryšiais susijęs asmuo (10 balų); 7.1.2. anonimas arba asmuo, nesusijęs darbo santykiais su skundžiamu juridiniu asmeniu (0 balų); 7.2. iš kokio asmens patiriamas smurtas ar priekabiavimas: 7.2.1. iš juridinio asmens vadovo (10 balų); 7.2.2. iš bendradarbių, tiesioginių vadovų (3 balai);                     7.2.3. iš trečiųjų asmenų (pvz., klientų) (0 balų); 7.2.4. informacija nekonkreti ir nėra galimybės šios informacijos patikslinti (0 balų); 7.3. jeigu smurtas ar priekabiavimas patiriamas ne iš juridinio asmens vadovo, ar buvo kreiptasi į darbdavį: 7.3.1. taip, tačiau darbdavys nesiėmė jokių veiksmų arba rezultatas nežinomas/atsakymas negautas (10 balų); 7.3.2. nežinoma ir nėra galimybės šios informacijos patikslinti (1 balas); 7.3.3. taip, tačiau su priimtu sprendimu skundą pateikęs asmuo nesutinka (0 balų);                  7.3.4. nebuvo kreiptasi (0 balų); 7.4. skundo turinys: 7.4.1. pažeidimai, susiję su psichologinio smurto/priekabiavimo taikymu ar prevencija (3 balai); 7.4.2 kiti darbo teisės pažeidimai (1 balas);             7.4.3. požymiai būdingi darbo ginčui (0 balų); 7.5. galimos žalos dydis: 7.5.1. galimai buvo taikytas/taikomas smurtas 2 arba daugiau darbuotojų atžvilgiu (8 balai); 7.5.2. galimai buvo taikytas/taikomas smurtas 1 darbuotojo atžvilgiu (5 balai); 7.6. įvertinus, kokius kriterijus atitinka skundas, ir susumavus gautus balus, skundas priskiriamas vienai iš toliau nuodytų zonų: 7.6.1. 28 balai ir daugiau – raudona zona; 7.6.2. 23 – 27 balai – geltona zona; 7.6.3. iki 22 balų – žalia zona.

Kaip matyti iš Sprendimo, Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo kreipimąsi, remdamasi tuo, jog dalis klausimų susiję su tarnybinio darbo ginčo dalyku, kurio VDI pagal suteiktą kompetenciją nenagrinėja, o dėl dalies jų yra jau kreiptasi į teismą. Taip pat dėl bendradarbių elgesio pareiškėjui pasiūlė kreiptis į darbdavį Politikoje nurodyta tvarka o dėl mero veiksmų – į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sudarytą Etikos komisiją.

Pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalį prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: <...> 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; <...> 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.

Visų pirma, pažymėtina, kad Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas: 1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; 2) pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis; 3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; 4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; 5) darbdavio suteiktame būste; 6) pakeliui į darbą ar iš darbo.

Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalį darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, suteikti: 1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių; 2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus; 3) organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atnaujina smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, atsižvelgdamas į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.

Pažymėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija yra pateikusi Darbo kodekso 30 straipsnio taikymo rekomendacijas, kuriose nurodyti dažniausiai pasitaikantys atvejai, kurie patys savaime nėra laikomi psichologiniu smurtu ar priekabiavimu, nors dažnai darbuotojų vertinami būtent taip. Tai yra: konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas; reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo; įspėjimas pagal DK 58 straipsnio 4 dalį; įspėjimas apie numatomą atleidimą iš darbo kitais DK numatytais pagrindais (jeigu darbdavys, vykdydamas darbuotojo atleidimo procedūrą, nenaudoja priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais būtų kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais būtų siekiama darbuotoją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį; nėra pagrindo tokius darbdavio veiksmus laikyti psichologiniu smurtu, kitaip tariant, darbdavio priimtas sprendimas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo bei atleidimo procedūros vykdymas (pavyzdžiui, įspėjimo apie numatomą atleidimą įteikimas, kito darbo siūlymas ir pan.) pats savaime nėra laikomas psichologiniu smurtu, jeigu nenaudojamas DK 30 straipsnyje nurodytas netinkamas elgesys); pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-2300 „Dėl smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje patvirtinimo“ buvo patvirtinta Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje. Politikos tikslas – atpažinti smurto ar priekabiavimo atvejus ir sudaryti galimybę kreiptis pagalbos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojui, kuris galimai patyrė smurtą ar priekabiavimą darbo aplinkoje, padėti Administracijos bendruomenei kurti ir užtikrinti sveiką, saugią, nepalankią smurtui ir priekabiavimui aplinką, ugdyti pozityvų Administracijos darbuotojų elgesį bei sukurti draugišką, saugią darbo atmosferą (Politikos 2 punktas). Politika taikoma visiems Administracija valstybės tarnautojams ir darbuotojams, siekiant užtikrinti, kad smurto ir priekabiavimo formų įsisąmoninimas, atpažinimas, netoleravimas, draudimas bei laiku atliktas pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą tyrimas ir atsakomybės taikymas smurtautojui leistų ne tik atgrasyti smurtautoją, bet ir prisidėtų kuriant darbuotojams emociškai palankią darbo aplinką (Politikos 3 punktas).

Politikos 6.6 papunktyje įtvirtinta, kad smurtas ir priekabiavimas – vieno ar kelių asmenų nepriimtinas elgesys, galintis pasireikšti įvairiomis formomis, kurių vienos nustatomos lengviau negu kitos, tai elgesys, kai vienas ar daugiau darbuotojų siekia įžeisti arba įžeidžia kito darbuotojo ar darbuotojų orumą, siekia daryti arba daro neigiamą įtaką jo emocinei sveikatai ir (ar) siekia sukurti arba sukuria priešišką darbo aplinką. Priekabiavimas yra tęstinis procesas, t. y. – pasikartojantis nepriimtinas elgesys, o smurtas dažniausiai būna vienkartinis, staigus (ūmus) netinkamo elgesio proveržis. Smurtas ir priekabiavimas – tai darbuotojo teisių pažeidimas, darantis žalą tiek asmens, tiek visos Administracijai. Politikos 6.10 papunktyje nurodyta, kad psichologinė prievarta – tai bet koks nepageidautinas veiksmas, įskaitant įkalinimą, izoliavimą, žodinį įžeidimą, pažeminimą, gąsdinimą, psichologinę agresiją, grasinimą panaudoti fizinę jėgą, arba kitą elgesį, kuris gali menkinti tapatumo, orumo ir savivertės jausmą, taip pat gali pakenkti fizinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei Administracijos valstybės tarnautojo arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį ar kito suinteresuoto asmens sveikatai, saugai ir gerovei.

Pagal Politikos 17 punktą, Administracijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, pagrįstai manantis, kad prie jo ar kito asmens yra priekabiaujama ir (ar) naudojamas smurtas, Administracijos direktoriaus įsakymu paskirtam atsakingam asmeniui elektroniniu paštu ar kitu jam būdu, pateikia patvirtintos formos pranešimą. Politikos 18 punkte įtvirtinta, kad pranešimas pateikiamas per kiek įmanoma trumpiausią laiką nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo dienos. Jame turi būti nurodyti išsamūs paaiškinimai apie patirto smurto ir (ar) priekabiavimo situaciją, smurto apraiškas ir aplinkybes, nurodyti galimi liudytojai, pridėti turimi įrodymai. Siekiant taikiai išspręsti kilusius nesutarimus ir esant nukentėjusio darbuotojo prašymui, Administracijos direktorius gali taikyti neformalų pokalbį su skundžiamuoju darbuotoju, dalyvaujant ar nedalyvaujant besiskundžiančiam asmeniui ir, atsižvelgdamas į pranešimo turinį, paveda jį tirti atsakingam asmeniui arba sudaro komisiją iš ne mažiau kaip 3 narių. Į komisiją gali būti įtraukiami nukentėjusiojo atstovas, teisininkas, kiti Administracijos darbuotojai. Pranešimo tyrimas atliekamas per 15 darbo dienų nuo pavedimo atlikti tyrimą. Pranešimo nagrinėjimo metu privaloma prašyti galimai smurtaujančio ar priekabiaujančio darbuotojo paaiškinimo. Atlikus tyrimą per 2 darbo dienas surašoma tyrimo išvada ir pateikiama Administracijos direktoriui. Jei pranešimas pripažįstamas pagrįstu, komisija motyvuotoje išvadoje nurodo siūlomą pagalbą ir konkrečias apsaugos priemones smurtą ar priekabiavimą patyrusiam darbuotojui, priemones, taikytinas pažeidėjui, tai pat prevencijos priemones, kad tokie atvejai nepasikartotų (Politikos 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašyme teigia, kad jam dirbant Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje dirbtinai kliudoma daryti karjerą valstybės tarnyboje, tęstinį laiką jo atžvilgiu vykdomas mobingas ir psichologinis smurtas. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, siekė išsiaiškinti, kokius tiksliai veiksmus pareiškėjas laiko mobingu ir iš kokio asmens tai patiria. Pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d., Inspekcijai paprašius patikslinti aplinkybes, papildomai nurodė, kad patiriamu psichologiniu smurtu ir mobingu jis laiko netinkamą Įstaigos struktūros keitimą, jam pasiūlytas pareigas, po struktūros keitimo į jo pareigybės aprašymą įtrauktas papildomas funkcijas, darbo užmokesčio dydžio nustatymą, nemokėjimą už papildomai atliekamas funkcijas, įtraukimą į sudaromų komisijų sudėtį ir pan. Įvertinusi tai, Inspekcija darė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės sudaro tarnybinio ginčo dalyką, o, nesutinkant su darbdavio veiksmais ar priimtais sprendimais pareiškėjo atžvilgiu darbo organizavimo klausimais, jis turi teisę kreiptis į administracinį teismą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sutinka su tokiu Inspekcijos vertinimu, kadangi pareiškėjas neįvardijo aukščiau paminėto teisinio reguliavimo reikalavimus atitinkančio Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojo / darbuotojų ar kitų asmenų elgesio, kurį būtų galima priskirti prie psichologinio smurto atvejų. Be to, pareiškėjas nenurodė, o teismas savarankiškai nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Administracijos atsakingus asmenis su pranešimais apie patiriamą smurtą, mobingą ir pan.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 2 straipsnio 3 dalį tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant tarnybinius ginčus, (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A662-3380/2011) ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Teismai, nagrinėdami bylas dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos dėl to, kad buvo panaikinta pareigybė, sprendžia, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė valstybės tarnautojui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti valstybės tarnautojui, jį atleido iš valstybės tarnybos. Darbdavys turi pareigą valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, teikti informaciją apie visas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, šis karjeros valstybės tarnautojas galėtų užimti. Valstybės tarnautojo garantijos tęsti tarnybą užtikrinimas siejamas su šių aplinkybių visuma: iki valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo valstybės institucijoje (įstaigoje) yra laisvos (atsiranda laisvos) pareigos; valstybės tarnautojas yra tinkamas šias pareigas užimti (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus); šios pareigos tinkamai pasiūlomos valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama; valstybės tarnautojui sutikus, jis paskiriamas eiti šias pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti valstybės įstaigos atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali, tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018; kt.).

Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sutiktina su Inspekcijos Sprendime išdėstyta pozicija, jog pareiškėjo keliamos aplinkybės priskirtinos prie tarnybinių ginčų, kuriuos nagrinėja teismas. Pareiškėjui Sprendime išaiškinta galimybė kreiptis į teismą ir siekti apginti, jo nuomone, pažeistas teises, susijusias su Įstaigos struktūros keitimu, jam pasiūlytomis pareigomis, po struktūros keitimo į jo pareigybės aprašymą įtrauktomis papildomomis funkcijomis, darbo užmokesčio dydžio nustatymu ir pan. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad šioje dalyje Sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Sprendime Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas dėl dalies darbdavio veiksmų / priimtų sprendimų (pareigybės aprašymo pakeitimo ir sudarytos komisijos panaikinimo, pripažinimo darbdavį veikiant nesąžiningai, vilkinant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nebendradarbiaujant, piktnaudžiaujant teise ir pan.) 2024 m. liepos 4 d. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus, todėl buvo preziumuojama, kad kreipimosi tvarka pareiškėjui žinoma.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-12569-362/2024 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00993-2024-5), kurioje pareiškėjas 2024 m. birželio 28 d. pateikė skundą, o 2024 m. liepos 4 d. jį patikslino, prašydamas: panaikinti Administracijos 2024 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A1-751 vieną iš šešių punktų, kuriuo patvirtintas pareiškėjo pareigybės aprašymas; pripažinti darbdavį veikiant nesąžiningai, vilkinant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nebendradarbiaujant, piktnaudžiaujant teise, nesiekiant bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį; panaikinti Administracijos 2024 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. A1-983 dalį, kuriuo į komisijos sudėtį komisijos sekretoriumi įtrauktas pareiškėjas, ir įpareigoti darbdavį šiuo įsakymu sudaryti komisiją, kur pareiškėjo pozicija joje tik kaip komisijos nario arba jis pakeistas kitu asmeniu; pripažinti darbdavio pateiktą pareigybės aprašymą parengtą pažeidžiant Metodikoje nustatytus jų rengimo pagrindinius principus ir įpareigoti darbdavį parengti pareigybės aprašymą, susijusį su sutarta ir nepertraukiamai vykdyta / vykdoma veikla. Pažymėtina, kad teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje                      Nr. eA-1452-520/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis ir išnagrinėtos administracinės bylos                  Nr. eI3-12569-362/2024 aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas dėl savo pareigybės funkcijų, įtraukimo į komisiją ir pan., jau kreipėsi teismine tvarka, jam žinoma tokio kreipimosi tvarka, todėl Inspekcija Sprendime pagrįstai išaiškino pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ir dėl kitų, jo nuomone, su darbo organizavimu susijusių klausimų. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje Sprendimas taip pat yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Taip pat Sprendime VDI nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. paaiškinimuose nurodė kelis darbuotojus (vertikalų (skyriaus vedėjas J. E., l. e. p. skyriaus vedėjas M. B., direktoriaus pavaduotojas A. P., meras R. M. ir pan.) ir horizontalų (IT skyriaus vedėjas R. L., Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė J. B., Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja L. K. ir pan.), dėl kurių veiksmų skundžiasi, tačiau Inspekcija paaiškino, kad pagal kompetenciją ji tik kontroliuoja, kaip darbdaviai vykdo imperatyvias DK ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad darbdavys vertina, ar darbuotojai tinkamai atlieka savo pareigas, esant pagrindui, inicijuoja tarnybinius patikrinimus bei darbo pareigas pažeidusių darbuotojų atžvilgiu taiko tam tikras drausminio poveikio priemones (pavyzdžiui, praveda pokalbį, įspėja apie galimą atleidimą iš darbo ar net atleidžia iš darbo). Taip pat pareiškėjui nurodyta, kad tuo atveju, jei jis mano, kad jo atžvilgiu bendradarbiai elgiasi netinkamai ar taiko psichologinį smurtą, pirmiausia turėtų kreiptis pagal Politikoje nustatytą tvarką, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas to nepadarė. Inspekcijai nustačius, kad su Politika pareiškėjas buvo supažindintas elektroninėmis ryšio priemonėmis 2022 m. lapkričio 15 d., jam buvo išaiškinta, kad dėl galimai netinkamo vadovų ir bendradarbių elgesio pirmiausia jis turėtų su pranešimu kreiptis Politikoje nustatyta tvarka, prašant ištirti psichologinio smurto ar kito nepriimtino elgesio darbe jo atžvilgiu taikymą bei pagal galimybę pateikiant visus psichologinį smurtą ir / ar priekabiavimą patvirtinančius įrodymus. Dėl šių priežasčių Inspekcija laikė, kad pareiškėjo Prašymas nėra priskirtinas jai pagal kompetenciją, todėl atsisakė jį nagrinėti.

Pažymėtina, kad valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, ir tais atvejais, kai savarankišką veiklą vykdo savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jiems taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnis).

Taigi, Inspekcijai nėra priskirta kompetencija spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus ar tarnybinius ginčus, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Inspekcija Sprendime išsamiai aptarusi aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Prašyme nurodytais argumentais, pagrįstai jo nenagrinėjo ir išaiškino pareiškėjui pažeistų teisių gynimo būdus. Šiuo atveju visuma byloje pateiktų duomenų rodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog VDI nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą, kadangi, kaip minėta, jis neįvardijo tikslių aplinkybių, nustatytų teisiniame reguliavime, kurios leistų manyti, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas ar juolab mobingas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtais įsakymais dėl darbo organizavimo, papildomų funkcijų, už jas nemokamo papildomo darbo užmokesčio, sudaro pagrindą manyti, jog toks ginčas priskirtinas tarnybiniams ginčams ir pareiškėjas turėjo pats savarankiškai kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, o ne kreiptis dėl kitų institucijų veiksmų su prašymais tirti, ar jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir teismui nepaaiškino, kuo konkrečiai pasireiškė jo atžvilgiu naudojamas smurtas ar mobingas, kadangi skunde nenurodė jokių išsamių su tuo susijusių faktinių aplinkybių, tik abstrakčiai išdėstė teisinio reguliavimo nuostatas, teismo posėdyje nedalyvavo, nors skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl laikytina, kad byloje esantys duomenys nepaneigia atsakovės Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija tinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, atlikdama pareiškėjo Prašyme jos kompetencijai priskirtų aplinkybių patikrinimą, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas. Šioje byloje ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Apibendrinant Inspekcija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, todėl patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju patikslintas skundas atmestas visa apimtimi, todėl pareiškėjas neturi teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo išspręsti žyminio mokesčio klausimą ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, tačiau žyminio mokesčio grąžinimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 38 straipsnis, o šiuo atveju, atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo grąžinti jo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Todėl šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                Arūnas Kaminskas                  

                                                                                                   Jolita Rasiukevičienė

                                                                                                                                   Vita Valeckaitė