Civilinė byla Nr. 2A-355-943/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00570-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                        116.10.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

P A P I L D O M A S   s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. B. ir Z. B. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-355-943/2015, pradėtoje pagal apeliantų skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-479-567/2014 pagal ieškovų A. B. ir Z. B. ieškinį atsakovui M. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovo M. J. priešieškinį ieškovams Z. B. ir A. B. dėl pinigų pagal vekselį priteisimo, tretieji asmenys A. N., R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Ekožidinys“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovai A. B. ir Z. B. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 28 d. vekselį ir priteisti iš atsakovo visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas M. J. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovų solidariai 2012 m. kovo 28 d. vekselio pagrindu mokėtiną 154 000 Lt dydžio pinigų sumą, 8 775,89 Lt dydžio palūkanas, skaičiuotinas už praleistą apmokėti vekselį terminą iki kreipimosi pateikimo teismui dienos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-355-943/2015 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinio reikalavimai tenkinti ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą, kuriuo atsakovo M. J. priešieškinio reikalavimų netenkino.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu taip pat pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų: iš ieškovų A. B. ir Z. B. bei iš atsakovo M. J. valstybės naudai priteisė lygiomis dalimis 56,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 28,20 Eur iš ieškovų ir atsakovo.

Iš ieškovų A. B. ir Z. B. bei iš atsakovo M. J. valstybės naudai priteisė lygiomis dalimis 443,12 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, kurio mokėjimas ieškovams buvo atidėtas, t. y. po 221,56 Eur iš ieškovų ir atsakovo.

Atsakovui M. J. iš ieškovų A. B. ir Z. B. lygiomis dalimis priteisė apeliacinės instancijos teisme patirtas 236,56 Eur atstovavimo išlaidas, t. y. po 118,28 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. birželio 19 d. buvo gautas ieškovų prašymas priimti papildomą procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-355-943/2015, išsprendžiant juo ir ieškovų patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą.

Ieškovų prašymas tenkintinas.

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba/ir teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba/ir teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu tuomet, kai teismas, esant šalies pareikštam prašymui, neišsprendė tam tikro prašymo. Susipažinus su ieškovų prašymu ir civilinės bylos Nr. 2A-355-943/2015 medžiaga nustatyta, kad priimant galutinį procesinį dokumentą nurodytoje byloje teismas vertino ir ieškovų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą, tačiau jo netenkino, nusprendęs, jog šios išlaidos patvirtina ieškovų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu patirtas atstovavimo išlaidas (kadangi taip buvo nurodyta ieškovų pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas).

Tačiau, kaip nurodyta 2015 m. birželio 19 d. prašyme bei matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, nors 2015 m. balandžio 29 d. teismui pateiktame ieškovų prašyme priteisti iš atsakovo jų atstovavimo išlaidas ir buvo nurodyta, kad jos buvo patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (prašymo 5 punktas) – iš pateiktos atliktų darbų išklotinės bei PVM sąskaitos faktūros (išrašyta 2015-04-28) matyti, jog prašoma atlyginti atstovavimo išlaidas, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

Kadangi sprendimu sukurta faktinė situacija neatitinka realiai susiklosčiusios situacijos, ir ji negali likti neištaisyta, todėl taikant teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kurios turi būti taikomos ne formaliai, o vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, teisėjų kolegija sprendžia ieškovų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimą priimant papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-355-943/2015.

Ieškovai prašo priteisti atstovavimo išlaidas, kurios, jų teigimu, sudaro 1 612,06 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, jos mažintinos iki protingo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas atitinkančio dydžio. Pažymėtina, kad ieškovai prašo priteisti išlaidas, kurios buvo patirtos advokatui apmokant už apeliacinio skundo surašymą, rengiant kitus dokumentus, vertinant šalių paaiškinimus byloje. Teisėjų kolegijos manymu, pagrįstas šiuo atveju būtų tik išlaidų, patirtų dėl apeliacinio skundo surašymo atlyginimas, kadangi ieškovus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas, dalyvavęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, todėl papildomos laiko ir darbo sąnaudos, jam susipažįstant su byla ar šalių pateiktais procesiniais dokumentais nebuvo būtinos. Remiantis Rekomendacijų (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 31 d., t. y. apeliacinio skundo rengimo metu 2014 m. lapkričio 12 d.) 8.10 punkto nuostatomis, už apeliacinio skundo parengimą maksimalus advokatui mokėtinas užmokestis sudarytų 600 Eur, tačiau įvertinus ieškovų patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių (2015 m. birželio 4 d. sprendimu konstatuota, kad patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų) ieškovams iš atsakovo priteisiama atlyginti 300 Eur atstovavimo, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išlaidų (CPK 98 str.).

Pažymėtina, kad ieškovai taip pat prašė teismo atidėti 2015 m. birželio 4 d. teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovų priteista atsakovui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, vykdymą, iki bus išspręstas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. CPK 284 straipsnis numato sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galimybę. Remiantis šia teisės norma, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (išskyrus skubiai vykdytino sprendimo atveju). CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Ieškovai pateikdami prašymą dėl teismo sprendimo dalies vykdymo atidėjimo jokių įrodymų nei apie savo, nei atsakovo turtinę padėtį nepateikė, byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie sudarytų galimybę spręsti dėl poreikio taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo institutą. Argumentas, kad teismui išsprendus ieškovų prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo jie turės galimybę atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą vykdymo procese (CPK 687 straipsnis) savaime nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą.

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovų (apeliantų) prašymas ištaisyti byloje esantį neatitikimą faktinei situacijai yra tenkinamas, o prašymas atidėti teismo sprendimo dalies vykdymą atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 277 straipsniu ir 284 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti, t. y. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam ieškovui.

Ieškovų prašymą atidėti 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-355-943/2015 vykdymą atmesti.

Teisėjai                                                                                            Rasa Gudžiūnienė

           Egidija Tamošiūnienė

                         Egidijus Žironas