Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-885/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19236-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.5.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,

nuteistojo J. Š. gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6–ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, areštu 90 parų, vadovaujantis BK 641 straipsniu, areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. Š. į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. birželio 13 d., 18.28 val., iki 2021 m. birželio 14 d., 15.33 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirta galutinė 59 parų arešto bausmė.  

        Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, J. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį draudimą taikant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. birželio 14 d.; konfiskuotas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

        Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6–ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 22 d. nutarimu J. Š. nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

        J. Š. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

        Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       J. Š. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2021 m. birželio 13 d., apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2.       J. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, taip pat 2020 m. sausio 8 d. būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2021 m. birželio 13 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,92 promilių girtumas), vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu ir veiksmais vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo J. Š. išteisintas nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį J. Š. atžvilgiu: J. Š. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir skirti 30 parų arešto bausmę. Už veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikyti BK 641 straipsnį ir skirti galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikyti BK 75 straipsnį ir paskirti jam bausmės vykdymo atidėjimą 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas per šį laikotarpį: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

3.1.        Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. Š. pagal BK 243 straipsnį, nepagrįstai konstatavo, kad J. Š. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, požymių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokurorė nesutinka su teismo išvadomis, jog J. Š. padaryta veika nebuvo pavojinga ir piktybiška, ir J. Š. veikoje nėra sistemingumo vengiant vykdyti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be kita ko, ne visais atvejais būtina nustatyti sistemingumą. Prokurorė skunde pažymi, kad šiuo atveju veikos sistemingumas ir piktybiškumas yra kriterijai, nusakantys šios veikos pavojingumą. Remdamasi teismų praktika, prokurorė pabrėžia, jog asmens, kuris vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, veiksmai, net ir nesant sistemiškumo, pripažintini pavojingais (piktybiškais) ir kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino objektyviuosius šios veikos požymius bei nukrypo nuo BK 243 straipsnio taikymo praktikos, tinkamai neįvertino veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių ir kriterijų, lemiančių šios veikos pavojingumą, neatsižvelgė į konkrečios veikos padarymo priežastis, kaltininko tyčios turinį, požiūrį į taisyklių, reglamentuojančių kelių eismo taisyklių saugumą, laikymąsi.

3.2.        Prokurorės teigimu, J. Š. teiginiai, kad jis manęs, jog baudžiamojo poveikio priemonės terminas jau praėjęs, yra niekiniai, kadangi jis niekada neturėjo vairuotojo teisių. Tokie parodymai rodo aiškią nepagarbą visuomenės normoms, cinišką požiūrį į įstatymų laikymąsi. Be to, J. Š. yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su automobilio vairavimu būnant neblaiviam, taip pat dabar jau yra teistas už dviejų analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis veiką sustabdė ne savo noru, o dėl to, kad įvažiuojant į gyvenvietę kliudė ir apgadino kelio ženklą bei įvažiavo į griovį. J. Š. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,92 promilių neblaivumas, 18.46 val. – 4,09 promilių neblaivumas, taigi, nustatytas neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Prokurorės vertinimu, toks J. Š. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas yra piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant J. Š. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, jis pats lengvabūdiškai tikino norėjęs tiesiog pasivažinėti. Visos šios aplinkybės patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą – BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektą.

3.3.       Kaip teigiama skunde, teismas nepagrįstai J. Š. paskyrė arešto bausmę. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad analogiškos bausmės J. Š. jau buvo taikytos ir jokio poveikio nepadarė, todėl nelogiška laikyti, jog būtent šis konkretus atvejis pakoreguos jo elgesį. Šiuo atveju, transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės ir būnant neblaiviam yra ne atsitiktinis veiksmas, o piktavališkas, itin šiurkštus ir pavojingas J. Š. elgesys, todėl prokurorės manymu, J. Š. tikslinga skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, nors jam skirtos arešto bausmės tikslų nepasiekė, jis toliau darė nusikalstamas veikas, tačiau visgi atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju gali būti taikomas BK 75 straipsnis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, kad J. Š. yra jaunas ir darbingas, posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi, todėl prokurorės nuomone, išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau ir efektyviau, J. Š. neizoliavus nuo visuomenės, parodžius pasitikėjimą juo.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė jos pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė nesutinka su J. Š. išteisinimu dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme pagal BK BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir prašo skirti jam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę

6.       Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

7.       Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). 

8.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. Š. veiksmai nelaikytini sistemingais ir tiek pavojingais, kad jam kiltų atsakomybė pagal BK 243 straipsnį, nes jis tik vieną kartą pažeidė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Šiai išvadai teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, jog apylinkės teismas pernelyg sureikšmino skaitinę padarytų pažeidimų išraišką ir tinkamai neįvertino tiek nuteistojo asmenybės, tiek jo atliktų veiksmų pavojingumo.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, be arešto bausmės, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 3 d. (b. l. 15-17). 2019 m. spalio 9 d. J. Š. įrašytas į Probacijos tarnybos registrą, 2020 m. sausio 8 d. jis pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 19-20). J. Š. kaltę pripažino ir patvirtino, kad apie teismo baudžiamąjį įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo ir suprato jos turinį, t. y. kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau, nepaisydamas to, būdamas neblaivus – nustatytas 3,92 promilės neblaivumas, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo sau priklausantį automobilį. Pritartina prokurorės išvadai, kad tokie J. Š. parodymai rodo aiškią nepagarbą visuomenės normoms, cinišką požiūrį į įstatymų laikymąsi. J. Š. nustatytas 3,92 promilės neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. J. Š. veiksmų pavojingumą nesilaikant teismo nustatytų draudimų, be kita ko, rodo tai, kad jo veiksmuose yra kitos sunkesnės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu J. Š. nurodė, jog pagalvojęs, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas jau yra praėjęs, būdamas neblaivus, norėjo pasivažinėti, nors prieš tai buvo išgėręs 5 butelius alaus ir 2 butelius degtinės. Jis nurodė, kad niekada neturėjo vairavimo teisės bei jo teigimu, daug kas važinėja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šie J. Š. parodymai tik patvirtina, kad jis net neturėjo reikiamų žinių bei įgūdžių transporto priemonės vairavimui, tačiau jis neblaivus vairavo automobilį, įvažiuojant į gyvenvietę kliudė ir apgadino kelio ženklą bei įvažiavo į griovį. Toks J. Š. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant J. Š. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats patvirtino, tiesiog norėjo pasivažinėti. Pažymėtina, kad J. Š. teismo baudžiamuoju įsakymus pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už analogišką veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas (nustatytas 2,95 promilės girtumas). Praeityje jis taip pat baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (veika 2008 m. balandžio 10 d. – nustatytas 4,06 promilių girtumas, buvo sužalotas žmogus; veika 2013 m. gegužės 25 d. – nustatytas 2,86 promilės girtumas) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), už vairavimą, neturint teisių (veika 2019 m. rugpjūčio 14 d.). Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, priešingai, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos veikos, vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pavojingumo nepaneigia tai, kad J. Š. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Toks J. Š. elgesys negali būti ignoruojamas, o jo padarytos veikos pavojingumas pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį atsirasti.

10.       Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl išteisinamo pagal BK 243 straipsnį naikinamas, t. y. J. Š. pripažįstamas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam skiriama prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta ar neproporcinga atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžiui bei J. Š. asmenybei. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu turi būti subendrinta su bausme, apylinkės teismo paskirta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Dėl paskirtos bausmės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį

11.       Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su paskirta bausmės rūšimi – areštu. Prokurorės nuomone, analogiškos bausmės J. Š. jau buvo taikytos ir jokio poveikio nepadarė, todėl nelogiška laikyti, jog būtent šis konkretus atvejis pakoreguos jo elgesį, ir prašo jam skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

12.       Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232-942/2018, 2K-27-697/2019).

13.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę J. Š., pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinanti, tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybės, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta esant sunkiam neblaivumui, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, veikė tiesiogine tyčia. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, kad J. Š. teistas penkis kartus, iš jų vieną kartą – už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, bedarbis, bei į tai, dėl ko prokurorė prašo griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės (bausmės ir administracinės nuobaudos) nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir nepaskatino rinktis socialiai priimtiną elgesio modelį, jo nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir parinko BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – areštą, nustatęs jos maksimalų dydį. Kaip matyti iš ankščiau aptartų argumentų, skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo yra išsamūs bei pagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijama nei viena aptarta bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė, išskyrus vienintelį aptartą argumentą dėl ko prokurorės manymu reikia griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, kuris ir buvo įvertintas skundžiamame nuosprendyje skiriant J. Š. bausmę.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nėra laikomasi nuoseklios bausmės griežtinimo pozicijos. Nors akcentuojama, kad J. Š. skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė, nes analogiškos bausmės jam jau buvo taikytos ir jokio poveikio nepadarė (pastebėtina, kad buvo skirtas ir laisvės atėmimas, ir jo vykdymas atidėtas), tačiau tuo pačiu siūloma jos vykdymą atidėti. Tokie prieštaringi argumentai iš esmės tik patvirtina, kad J. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė laikytina pagrįsta ir teisėta.

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nustatyta J. Š. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam paskirta 90 parų arešto bausmė nėra aiškiai per švelni, todėl ją griežtinti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

16.       Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam J. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 135,75 Eur.

17.       BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad BPK nuostatomis reglamentuojama, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą, būtų užkirstas kelias nuteistam asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo.

19.       Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Aptariamu atveju, VGTPT pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesams atstovaujanti institucija, šią jai nustatytą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021). Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. Š., apeliacinės instancijos teismui priimant šią nutartį, nespręstinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 bei 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r i a n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6–ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, apylinkės teismo paskirta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. Š. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 13 d., 18.28 val., iki 2021 m. birželio 14 d., 15.33 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir skirti galutinę 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Kitą 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas Bartkus

                                                                                                                              Aiva Survilienė

                                                                                                                              Nijolė Žimkienė