Baudžiamoji byla Nr. 2K-5-1073/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00014-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.18.10; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. gynėjo advokato Rolando Mištauto kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (5515,50 Eur) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė, t. y. laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, BK 682 straipsnio pagrindu trejiems metams atimta teisė dirbti buhalterio, vyr. buhalterio ir apskaitininko darbą ir darbą, susijusį su finansinių išteklių ir materialinių vertybių apskaita, jų valdymu ir disponavimu jais;

iš nuteistųjų R. G. ir A. G. solidariai priteista 3802,38 Eur ir iš R. G. priteista 47 496,02 Eur Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai (toliau – ir Progimnazija) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis, t. y. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos faktinės aplinkybės, kad R. G. pasisavino Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos turtą, Progimnazijos vardu įgydama prekes pagal 2014 m. vasario 26 d. R. Mikalkėno IĮ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097 (5 stendai), 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. kovo 14 d. UAB „Asiga“ PVM sąskaitas faktūras (mokyklinės spintelės, 101 vnt., ir mokykliniai suolai, 16 vnt.) ir 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „PL kompiuteriai“ sąskaitą faktūrą Nr. 6164 (dėl dalies dėl Progimnazijos vardu įsigyto skenerio, daugiafunkcio aparato ir kompiuterio); taip pat nustatyta, kad R. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pasisavino 49 305,51 Eur vertės Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos turtą.

Sumažinta iš R. G. Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai priteista suma: civilinei ieškovei Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai iš R. G. ir A. G. solidariai priteista 3802,38 Eur, iš R. G. priteista 41 380,73 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje taip pat nuteisti D. B. ir A. G., tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       R. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad padedama sutuoktinio A. G. pasisavino jai patikėtą didelės vertės turtą, būtent: dirbdama Progimnazijos vyriausiąja buhaltere, einamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai Progimnazijos atsiskaitomosiose sąskaitose patikėtas lėšas, padedama A. G., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Progimnazijos vardu organizavo prekių ir paslaugų pirkimus iš juridinių asmenų, žinodama, kad Progimnazija prekių ir paslaugų neperka, disponuodama jai suteikta prisijungimo įranga, būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini), Progimnazijoje, esančioje Kaune, Trakų g. 39, bei kitose tyrimo metu nustatytose vietose, turėdama tikslą prekes ir paslaugas pasisavinti, vykdė prisijungimus prie Progimnazijos banko sąskaitų, Progimnazijos vardu bei jos lėšomis už įgyjamas prekes ir paslaugas atliko banko pavedimus ir, siekdama paslėpti prekių ir paslaugų pasisavinimą, žinodama, kad direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. Z. atsakingas už Progimnazijoje vykdomus pirkimus, nurodė A. G. atsiimant prekes ir paslaugas tiekėjo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti melagingus duomenis, kad prekes ir paslaugas paėmė direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. Z.. Taip A. G. UAB „PL kompiuteriai“, UAB „Ekoliumenas“, UAB „Celsis“, UAB „Stiklita“, G. Bernatavičienės IĮ, UAB „Kauno šilas“, UAB „Kauno perdanga“ prekių ir paslaugų atsiėmimą patvirtinančiuose dokumentuose žinomai melagingai nurodžius, kad prekes ir paslaugas atsiėmė Progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 10 d. nurodytas prekes ir paslaugas, (duomenys neskelbtini), paėmus asmeniniams poreikiams, R. G., nusikalstamai veikai daryti pasitelkusi A. G., įgijo prekių ir paslaugų pagal PVM sąskaitas faktūras iš UAB „PL kompiuteriai“, UAB „Ekoliumenas“, UAB „Celsis“, UAB „Stiklita“, G. Bernatavičienės IĮ, UAB „Kauno šilas“, UAB „Kauno perdanga“, UAB „Asiga“, R. Mikalkėno IĮ, UAB „Lambert studio“, UAB „Senukų prekybos centras“.

2.       R. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y., dirbdama Progimnazijos vyriausiąja buhaltere ir laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. būdama atsakinga pagal nusikalstamos veikos metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 20 punktą, taip pat būdama atsakinga pagal Vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymo 15 punktą, 12.1 punktą, pažeidė BAĮ 4 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, nes, turėdama tikslą nuslėpti ūkinių operacijų neteisėtumą, apskaitos registruose – Pirkimo dokumentų žiniaraštyje, Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštyje ir pajamavimo aktuose – registruodama ūkines operacijas iš 12 PVM sąskaitų faktūrų su UAB „PL kompiuteriai“ 5 PVM sąskaitose faktūrose bei iš 21 PVM sąskaitos faktūros su UAB „Electronic Trade“ 15 PVM sąskaitų faktūrų sąmoningai nurodė melagingus prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius UAB „PL kompiuteriai“ bei UAB „Electronic Trade“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio. R. G. taip pat pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 16 straipsnio 3 dalį, nes, sudariusi Pirkimo dokumentų žiniaraštį, Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštį bei pajamavimo aktus, nurodydama juose duomenis apie įvykusias ūkines operacijas, jų nepasirašė ir nepateikė pajamavimo aktų pasirašyti atskaitingam asmeniui, pažeidė BAĮ 16 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 20 punktą, nes, pasitelkdama sutuoktinį A. G., šiam atsiimant prekes ir paslaugas iš UAB „PL kompiuteriai“, UAB „Ekoliumenas“, UAB „Celsis“, UAB „Stiklita“, G. Bernatavičienės IĮ, UAB „Kauno šilas“, UAB „Kauno perdanga“, ir į PVM sąskaitas faktūras melagingai įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prekes ir paslaugas paėmė Progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. Z., ji Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje fiksavo ūkines operacijas, kurių Progimnazija realiai nevykdė. Dėl šių teisės aktų pažeidimų R. G. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinęs D. B., A. Z., M. J. parodymus, inventorizacijos aprašuose esančius duomenis, nustatė, jog pagal 2014 m. vasario 26 d. R. Mikalkėno IĮ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097 Progimnazijos vardu įsigyti 5 stendai, pagal UAB „Asiga“ 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaitas faktūras įsigytos mokyklinės spintelės (101 vnt.) ir mokykliniai suolai (16 vnt.), pagal UAB „PL kompiuteriai“ 2014 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6164 – skeneris, daugiafunkcis aparatas ir kompiuteris buvo rasti Progimnazijos patalpose. Nustačius šias aplinkybes, turto pasisavinimas dėl šių daiktų iš R. G. pareikšto kaltinimo buvo pašalintas. Atitinkamai mažintinas ir Progimnazijos naudai priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis – R. G. veiksmais pasisavinto turto vertė mažinama 21 114,90 Lt (6115,29 Eur) iki 170 242,04 Lt (49 305,51 Eur).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Kasaciniu skundu nuteistosios R. G. gynėjas advokatas R. Mištautas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, neatsakė. Teismas nors ir paskyrė ekspertizę, tačiau ja nesivadovavo, jos neištyrė ir neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas išėjo iš kaltinimo ribų, konstatuodamas, kad R. G. pati suklastojo dokumentus ir organizavo jų klastojimą, nors jai tokie kaltinimai nebuvo pareikšti, taip pat perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam, nurodydamas, kad ginamoji tik deklaratyviai nurodė ir neįrodė, jog ji nepasisavino jai inkriminuoto turto. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neįsigilino į visas bylos aplinkybes, interpretavo faktines aplinkybes, nesilaikė įrodymų vertinimo išsamumo ir nešališkumo bei visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo vadovaujantis įstatymu reikalavimų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, kurios turi būti vertinamos išimtinai kaltinamojo naudai, rėmėsi prielaidomis ir spėlionėmis, dėl to kartu netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas BK 2 straipsnio 4 dalį. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 7 straipsnio, 10 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies ir 7 dalies, 255 straipsnio, 256 straipsnio reikalavimų pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

4.2.                      Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamos nutarties 26–30 punktuose išeidamas iš kaltinimo ribų, padarė išvadas, kad R. G. pati keitė PVM sąskaitų faktūrų turinį, t. y. iš esmės pakeitė kaltinimą, kad pati klastojo PVM sąskaitas faktūras, keitė jų turinį ir organizavo jų klastojimą. Teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo metu R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinamajame akte.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas R. G. už Progimnazijos apgaulingą apskaitos tvarkymą, šios nuosprendžio dalies visiškai nemotyvavo, tik konstatavo tariamus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus, todėl dėl šios dalies buvo teikiamas apeliacinis skundas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl šios skundo dalies. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. G. neva pažeidė BAĮ 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pažymėtina, jog už PVM sąskaitų faktūrų turinio teisingumą vyr. buhalteris neatsako, kadangi ne jis yra šio buhalterinio dokumento autorius, todėl už jo turinio teisingumą atsakyti negali. Įstaigos buhalterio pareiga yra tinkamai suvesti šiuos finansinius apskaitos duomenis į įstaigos apskaitos registrą. Iš skunde aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad PVM sąskaitų faktūrų turinį kontroliavo ir jas tvirtino parašu išskirtinai įstaigos direktorė D. B.. R. G. BAĮ 4 ir 12 straipsnių pažeidimo nepadarė. Įstaigos apskaita buvo tvarkoma tinkamai, objektyviai ir ją buvo galima palyginti, pateikiama laiku, ji buvo išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tokias išvadas patvirtino ekspertizės aktas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nepadarė motyvuotų išvadų apie tai, kad R. G. iš 12 PVM sąskaitų faktūrų su UAB „PL kompiuteriai“ 5 PVM sąskaitose faktūrose neva sąmoningai nurodė melagingus duomenis (prekių pavadinimus ir kiekius), neatitinkančius UAB „PL kompiuteriai“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio. R. G. neturėjo tikslo nuslėpti jokių ūkinių operacijų neteisėtumo, nes buvo įsitikinusi, kad visos operacijos yra teisėtos, nes jos buvo suderintos su Progimnazijos direktore D. B., tai patvirtina jos parašai. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimo, kuris pirmosios instancijos teismo buvo tik konstatuotas.

4.4.                      Abiejų instancijų teismai tik konstatavo, tačiau nemotyvavo apie neva kilusius padarinius dėl tariamo apgaulingos apskaitos tvarkymo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. R. G. neva apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti Progimnazijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ekspertizės aktas iš esmės paneigė kilusius padarinius. Būtini nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padariniai nebuvo konstatuoti konsultacinėje išvadoje, o už ekspertizės akte nurodytus padarinius atsakinga yra Progimnazijos direktorė, dėl R. G. nurodyta tik sąlyginė išvada.

4.5.                      Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo priimtos specialisto išvados: 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvada dėl Progimnazijos ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/102; 2017 m. liepos 19 d. papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/100; 2017 m. lapkričio 8 d. papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/155, šios išvados yra neišsamios, paremtos ne visais buhalterinės apskaitos dokumentais, prieštaringos, todėl laikomos nepagrįstomis, neteisėtomis ir nepatikimomis, nors jomis besąlygiškai vadovavosi apeliacinės instancijos teismas (81–83 punktai). Šias iš esmės paneigė ne tik bylai pateikta konsultacinė išvada, bet ir ją patvirtinanti paties apeliacinės instancijos teismo paskirta ekspertizė ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1087 (21) 11-2369 (21), kurio apeliacinės instancijos teismas iš esmės neištyrė ir kuriuo nepagrįstai nesivadovavo. Pažymėtina, kad specialistė V. Alkimavičiūtė vertino tik tuos Progimnazijos dokumentus, kurie buvo parengti Progimnazijoje ir atitiko jiems keliamus reikalavimus – buvo pasirašyti atsakingų asmenų, turėjo būtinus rekvizitus, t. y. vertino ne visus Progimnazijos buhalterinės apskaitos dokumentus, o tai patvirtina faktą, kad specialisto išvada negali būti išsami, objektyvi ir patikima.

4.6.                      Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas pateiktos konsultacinės išvados, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas deklaratyviai nurodė, kad konsultacinė išvada priimta remiantis ne visais dokumentais. Ši išvada buvo parengta remiantis išskirtinai visais bylos duomenimis, kurie buvo byloje ar buvo pridėti prie bylos. Kaltinimas negali būti grindžiamas jokiais kitais duomenimis, kurių nėra byloje ir su kuriais negali susipažinti kaltinamasis, taip pat visais kitais dokumentais, kurie nebuvo pateikti specialisto išvadas priėmusiai specialistei ir kurių galimai tyčia ikiteisminiam tyrimui nepateikė Progimnazijos vadovė D. B., arba jie buvo pateikti parengti iš naujo, o ne paimti iš aktualaus bylos tyrimui 2013–2014 m. laikotarpio. Teismas nesirėmė konsultacine išvada formaliai vien dėl to, kad įstaigos oficialūs buhalteriniai duomenys, atspausdinti iš Progimnazijos buhalterinės programos, neturi privalomų rekvizitų, jie nebuvo pasirašyti oficialių asmenų, nors specialistė, parengusi specialisto išvadas, kuriomis vadovavosi teismai, taip pat rėmėsi nepasirašytais dokumentais.

4.7.                      Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad duomenys yra gauti iš oficialios Progimnazijos buhalterinės apskaitos programos, dėl to ginčo byloje nėra, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių išsiaiškinti, kodėl tie duomenys nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadas priėmusiai specialistei, kodėl duomenys, kuriuos papildomai pateikinėjo direktorė D. B. (pvz., turto nurašymo aktai), buvo pateikti bylai ne visi, o tik dalis jų, kodėl duomenys buvo slepiami, perrašomi ir kuriami iš naujo, kodėl dalis tyrimui reikšmingų R. G. pasirašytų dokumentų buvo rasta pas direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams A. Z. namuose, o šie nebuvo pateikiami bylai. Visų oficialių ir pasirašytų duomenų iš buhalterinės programos, kuri yra saugoma prie bylos ar ikiteisminį tyrimą atlikusioje institucijoje, pateikimas ir jų ištyrimas pašalintų visas abejones dėl R. G. pareikštų kaltinimų. Tai, beje, ir padarė ne teismas, o ekspertas, priėmęs ekspertizės aktą, kuriuo apeliacinės instancijos teismas nusprendė nesivadovauti. Oficialūs duomenys iš buhalterinės programos, kurie buvo įvertinti konsultacinėje išvadoje, taip pat ir ekspertizės akte, nebuvo įvertinti nei specialistės, parengusios išvadą, nei bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų.

4.8.                      Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, inkriminavimo pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas grindė savo nutartį prielaidomis, o ne konkrečiai byloje surinktais įrodymais. Prielaidomis apie pasisavinimą grįstos išvados dėl žaislų, prekių, susijusių su remonto darbais, santechnikos ir apšvietimo įrengimu, dėl baldų, stendų, medienos, kompiuterinės įrangos. Nutartyje nurodoma, kad kratos metu rasti žaislai tik atitiko įsigytų pobūdį, panašiu laikotarpiu buvo statomas ir įrengiamas R. G. šeimos individualus namas, šiltinimo ir apdailos medžiagų buvo skirta gerokai mažesnės kvadratūros pastatui nei Progimnazijos patalpoms. Kasaciniame skunde pažymima, kad R. G. šeimos namas buvo pastatytas ir baigtas dar 2011 metais. Teismas ėmėsi santechnikos prekių, pirktų 2014 m., kainų vertinimo, nepagrįstai motyvuodamas, kad šios prekės neva buvo skirtos R. G., tačiau jokių santechnikos prekių, kurios buvo įsigytos už Progimnazijos lėšas, pas R. G. nebuvo rasta. Nepagrįstos išvados, jog jeigu stendai, mediena nebuvo rasti Progimnazijoje, juos pasisavino R. G.. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, net interpretuodamas faktines aplinkybes ir ignoruodamas byloje surinktus duomenis, nurodo, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių iš UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ Progimnazijos vardu įsigytų prekių, be kita ko, ir baldų, buvimą Progimnazijos patalpose, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, tačiau byloje yra gauti turto nurašymo aktai su komisijos parašais. Analogiškomis prielaidomis grįstos išvados ir dėl kito turto pasisavinimo.

4.9.                      Be to, nuteistoji dar kartą už minėtus daiktus sumokėjo jau tyrimo metu ir už juos pinigus pervedė Progimnazijai, todėl apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma jai inkriminuotą nusikaltimą iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 183 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinis teismas dėl šio prašymo taip pat nepasisakė ir šios apeliacinio skundo dalies neišnagrinėjo.

4.10.                      Progimnazijai joks žalos padarymas ir įstaigoje pinigų ar kito turto trūkumas po 2013 m. ir 2014 m. inventorizacijos nustatyti nebuvo, nes visos operacijos, prekių pirkimai buvo atlikti su direktorės D. B. žinia, visos prekių įsigijimo sąskaitos faktūros buvo vizuotos direktorės. Kad tai ne direktorės parašai sąskaitose, byloje nustatyta nebuvo. Nebuvo nustatyta R. G. tiesioginė tyčia pasisavinti tokios apimties, koks nurodytas kaltinime, svetimą turtą. Tai, kad neva ji pasisavino 55 420,67 Eur ar po apeliacinio teismo patikslinimo 49 305,51 Eur vertės svetimą turtą, o ne 4122,27 Eur turtą, nėra įrodyta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

5.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1.                      Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/102 „Dėl Progimnazijos ūkinės finansinės veiklos“ nustatytus duomenis, pagal kuriuos Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose prekių pavadinimai ir kiekiai neatitinka iš įmonių gautų PVM sąskaitų faktūrų duomenų, bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-1087 (21) 112369 (21) tiriamojoje dalyje nustatytus duomenis, kad kai kurios R. G. pareikštuose kaltinimuose aprašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje užpajamuotos visai kitais pavadinimais ir kiti jų kiekiai, nei nurodyta originaliose PVM sąskaitose faktūrose, konstatavo, kad PVM sąskaitų faktūrų turinys buvo keičiamas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino apklausti liudytojai A. B. ir L. G.. A. B. teigimu, Progimnazijos darbuotoja (nustatyta, kad tai buvo R. G.) jo prašė pakeisti kelių PVM sąskaitų faktūrų turinį. Liudytoja L. G., UAB „Electronic Trade“ atsakinga už sąskaitų išrašymą, pajamavimą ir siuntimą klientams, parodė, kad būtent R. G. jos prašydavo PVM sąskaitas faktūras jai siųsti elektroniniu paštu „Microsoft Excel“ formatu, kad ši jas galėtų pasipildyti.

5.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sąskaitų turinį analizuojamu atveju galėjo keisti ne tik asmuo, tiesiogiai bendravęs su PVM sąskaitas faktūras išrašiusių įmonių atstovais, bet ir asmuo, puikiai suprantantis Progimnazijos buhalterinės apskaitos ypatumus bei išmanantis buhalterinės apskaitos vedimo taisykles. Tai šiuo atveju buvo būtent R. G.. Teismas kaltinimo R. G. nepakeitė, neišėjo iš kaltinimo ribų, nes kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad „turėdama tikslą nuslėpti ūkinių operacijų neteisėtumą, apskaitos registruose „Pirkimo dokumentų žiniaraštyje“, „Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštyje“ ir „Pajamavimo aktuose“, registruodama ūkines operacijas iš 12 PVM sąskaitų faktūrų su UAB „PL kompiuteriai“, 5 PVM sąskaitose faktūrose sąmoningai nurodė melagingus prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius UAB „PL kompiuteriai“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio“ ir „turėdama tikslą nuslėpti ūkinių operacijų neteisėtumą, apskaitos registruose „Pirkimo dokumentų žiniaraštyje“, „Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštyje“ ir „Pajamavimo aktuose“, registruodama ūkines operacijas iš 21 PVM sąskaitos faktūros su UAB „Electronic trade“, 15 PVM sąskaitų faktūrų sąmoningai nurodė melagingus prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius UAB „Electronic trade“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio“, – taigi jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar nagrinėjamos teisme, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta. R. G. pateikta gynybinė versija, kad sąskaitų faktūrų turinį galėjo keisti Progimnazijos darbuotojas A. Z. arba D. B. (kuri nuteista toje pačioje byloje), neatitinka tikrovės ir teismų nustatytų aplinkybių.

5.3.                      Į visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek dėl dokumentų, kuriais atlikdami tyrimą vadovavosi specialistė V. Alkimavičiūtė, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas M. Burokas, autentiškumo, tiek dėl konsultacinės išvados, kurią pateikė E. Trainienė, išsamiai ir motyvuotai atsakyta apeliacinio teismo nutartyje.

5.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, išanalizavo tiek turto pasisavinimui būdingas apraiškas, tiek ir nusikalstamai veikai būdingų kriterijų egzistavimo klausimą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs surinktus įrodymus, nustatė, kad dalis kaltinime inkriminuotų daiktų buvo rasta R. G. ir jos sutuoktinio A. G. (kuris šioje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) namuose. Dėl kitų daiktų, už kurių pasisavinimą pripažinta kalta ir nuteista R. G., apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, vertino jų visumą, o ne atsietai kiekvieno nuteistojo apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes ir padarė teisingą bei teisėtą sprendimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Nuteistosios R. G. gynėjo advokato R. Mištauto kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK reikalavimų pažeidimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis)

7.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymą reglamentuojančių BPK taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kadangi paskyrė ekspertizę, tačiau gautu ekspertizės aktu nesivadovavo, jo neištyrė ir neįvertino, teismas neįvertino ir konsultacinės išvados, teismo padarytos išvados paremtos suinteresuotų bylos baigtimi liudytojo bei kitos nuteistosios parodymais, byloje nebuvo išsamiai ir nuosekliai ištirtos visos bylos aplinkybės, vadovautasi hipotetiškai iškeltomis prielaidomis. Šie kasatoriaus argumentai deklaratyvūs ir nepagrįsti.

8.       BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017).

9.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdamas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines bylos aplinkybes teismas pažeidė pirmiau nurodytus BPK reikalavimus.

10.       Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavo ir įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Teismas, priešingai nei teigia kasatorius, išsamiai analizavo specialių žinių pagrindu atsiradusius duomenis, juos vertindamas tiek atsietai, tiek lygindamas tarpusavyje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad byloje buvo imtasi visų būtinų proceso veiksmų, siekiant pašalinti esančius prieštaravimus – dėl gynybos pateiktoje konsultacinėje išvadoje nustatytų aplinkybių, specialistės V. Alkimavičiūtės buvo atlikti du papildomi Progimnazijos finansinės veiklos tyrimai, t. y. 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d., inter alia (be kita ko), po kurių pirminė specialistės išvada nepakito; apeliacinės instancijos teisme paskirta Progimnazijos apskaitos ir finansų ekspertizė. Skundžiamoje nutartyje išsamiai ir plačiai yra pasisakyta tiek dėl konsultacinės išvados, tiek dėl kasaciniame skunde akcentuojamo ekspertizės akto įrodomosios vertės. Antai konsultacinės išvados išsami analizė yra pateikta apeliacinės instancijos teismo sprendimo 84–88 punktuose, ekspertizės akto 72, 74, 89, 90, 91 ir kituose punktuose. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atskiro ekspertizės tyrimo proceso dalyviai neprašė, 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokole yra nurodyta, kad kolegijos pirmininkas perskaitė ekspertizės išvadas, o į klausimą, ar proceso dalyviai yra susipažinę su ekspertizės aktu, ar turi dėl jo pastabų, klausimų, nurodė, kad papildymų neturi (24 t., b. l. 144).

11.       Teismas išsamiai pasisakė liudytojų ir bendrakalčių parodymų patikimumo klausimais, atsižvelgė į šių tarpusavio ryšius, vertino tikimybę dėl suinteresuotumo duoti palankius ar nepalankius parodymus, analizavo šiuos nuoseklumo prasme dėl esančių prieštaravimų, lygino kitų asmenų parodymų bei bylos rašytinių įrodymų kontekste. 

12.       Deklaratyviai nurodoma ir tai, kad teismas prielaidomis grindė išvadas dėl R. G. inkriminuoto pasisavinto turto (BK 183 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertino PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių pobūdį (būdingos asmeniniam vartojimui), šių kiekį (nebūdingas Progimnazijos naudojamai imčiai, prekės būdavo realizuojamos R. G. artimoje aplinkoje), kainą (finansiškai nenaudingos, brangios prekės), prekių užsakymo, atsiėmimo ir pristatymo aplinkybes (kai kurias prekes atsiimdavo su Progimnazijos veikla nesusijęs A. G., prekės užsakomos ne įprastine tvarka), įsigijimo laikotarpį (dauguma prekių, susijusių su remonto darbais, santechnikos ir apšvietimo sistemų įrengimu, įsigyta jau po mokykloje atliktos renovacijos), pirkimų fiksavimo aplinkybes (nebuvo fiksuojami supaprastintų pirkimų žurnaluose), pritaikymo galimybes (prekės gali būti pritaikomos ne tik mokyklos, bet ir kitos paskirties patalpose, medžiagos naudojamos remonto darbams), tai, jog dalis prekių rasta R. G. gyvenamojoje vietoje kratos metu. Šių objektyviai reikšmingų aplinkybių visuma neatsiejamai lyginta su asmenų parodymais, inventorizacijos aprašuose esančiais duomenimis.

13.       Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamoje teismo nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tuos bylos įrodymus ar jų dalis, kurie patvirtino R. G. keltas versijas bei teiginius, t. y. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-1087 (21) 11-2369 (21) nustatytos aplinkybės, R. M., L. J., A. Z. bei D. B. parodymai ir kt. Teismo nutartyje nuosekliai aptarta, kuriais įrodymais vadovautasi arba kodėl šie yra atmetami. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino R. G. inkriminuotų aplinkybių tik formaliai, patvirtina ir tai, jog, įvertinus teisinančių įrodymų pusę, dalis prekių, kurios buvo inkriminuotos kaip pasisavintas turtas, iš R. G. pareikšto kaltinimo buvo pašalinta. Taigi, visos teismo išvados yra paremtos išsamia parodymų analize, neteikiant prioriteto kaltinamiesiems įrodymams.

14.       Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėjamos bylos nepatikrino tinkamai, skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvuotų išvadų ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

15.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Atitinkamai šios pareigos apimtis priklauso tiek nuo teismo priimamo sprendimo rūšies, tiek nuo konkrečių nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybių (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-697/2020).

16.       Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išsamiai atmesti šie gynybos apeliaciniame skunde pateikti argumentai, gynybinės versijos bei teiginiai: A. Z., Š. M. bei D. B. suinteresuoti, todėl jų parodymai vertintini kritiškai; minėti asmenys yra atsakingi už Progimnazijos buhalterinių dokumentų slėpimą; R. G. nėra keitusi PVM sąskaitų faktūrų turinio; visos prekės ir paslaugos pagal nuteistajai kaltinimuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras buvo pristatytos Progimnazijai; visi R. G. veiksmai šiai įgyjant prekes Progimnazijos vardu savo asmeninėms reikmėms buvo žinomi Progimnazijos direktorei; visos prekės ir paslaugos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nurašymo aktais nurašytos įstatymų nustatyta tvarka; tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nesant visų būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų, privalo vadovautis skaitmeninėje Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje esančiais duomenimis. Pagrįstai atmesti ir R. G. apeliacinio skundo motyvai dėl neva tyčinių Progimnazijos veiksmų klastojant buhalterinius dokumentus, pateikiamus tyrimui. Atitinkamai patikrinti teiginiai dėl A. Z. gyvenamojoje vietoje supaprastintų prekių žurnaluose rastos informacijos, nagrinėtos ekspertizės akte aptariamos aplinkybės, susijusios su nacionalinės valiutos pasikeitimu. Šių paminėtų ir kitų apeliacinių skundų argumentų bei teiginių išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo nutartyje nuosekliai išdėstytas, darant vienareikšmiškas išvadas dėl nuteistosios pagrįsto nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismo nuosekliai sudėliotas argumentavimas rodo kasacinio skundo teiginių, tokių kaip kad teismas nepasisakė dėl BAĮ pažeidimų ar nenagrinėjo apeliacinio skundo dalies dėl gynybos prašymo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį, nepagrįstumą.

17.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į visus esminius nuteistosios R. G. apeliaciniame skunde keltus argumentus. Tad nuteistosios gynėjo kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, ja neatsakyta į apeliacinio skundo argumentus, yra nepagrįsti, nes neatitinka kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio.

18.       Teisės taikymo aspektu įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas visus įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje – ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o šio teismo priimto sprendimo turinys atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio reikalavimus.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo ir kaltinimo keitimo

19.       Kasatorius, dėstydamas argumentus dėl BK 222 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo ir aiškinimo, nurodo, kad teismai, spręsdami, kad pati R. G. keitė PVM sąskaitų faktūrų turinį, iš esmės pakeitė kaltinimą, nes toks kaltinimas, kad ji pati klastojo PVM sąskaitas faktūras, keitė jų turinį ir organizavo jų klastojimą, anot kasatorių, nebuvo suformuluotas. Tačiau šie argumentai prieštarauja tiek sprendimų turiniui, tiek suformuotai teismų praktikai.

20.       BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 2 straipsnio 4 dalis, galiojančio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis ir kt.). Tai esminiai reikalavimai, keliami asmenims, organizuojantiems ir tvarkantiems buhalterinę apskaitą. Kitaip tariant, buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, laikantis įstatymų, poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, apskaitoje privalo būti fiksuojama tik objektyvi informacija, kurią būtų galima palyginti su kitų asmenų turima informacija buhalterinėje apskaitoje arba būtų galima lyginti skirtingų laikotarpių to paties asmens finansinius rodiklius. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir melagingos informacijos fiksavimu buhalterinėje apskaitoje. Apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas gali būti būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis) ir kt., o asmens veiksmai kvalifikuotini esant sutapčiai kartu su kita nusikalstama veika. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

21.       R. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad, turėdama tikslą nuslėpti ūkinių operacijų neteisėtumą, apskaitos registruose – Pirkimo dokumentų žiniaraštyje, Nurašytų materialinių vertybių žiniaraštyje ir pajamavimo aktuose, registruodama ūkines operacijas iš 12 PVM sąskaitų faktūrų su UAB „PL kompiuteriai“, 5 PVM sąskaitose faktūrose sąmoningai nurodė melagingus prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius UAB „PL kompiuteriai“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio, iš 21 PVM sąskaitos faktūros su UAB „Electronic Trade“ 15 PVM sąskaitų faktūrų sąmoningai nurodė melagingus prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius UAB „Electronic Trade“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio; taip pat ji Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras fiksavo ūkines operacijas, kurių Progimnazija realiai nevykdė. Taigi kaltinime nurodytais laikotarpiais ji įtraukė į buhalterinę apskaitą dokumentus, kuriuose įtvirtinta akivaizdžiai neteisinga informacija (pvz., įgyjamos prekės ir paslaugos, kurios realiai nebuvo įgytos; realiai įgytos prekės įvardijamos kitomis, labiau atliepiančiomis švietimo įstaigos veiklą ir pan.). Akivaizdu, kad, apskaitos dokumentuose įtvirtindamas žinomai neteisingą informaciją, asmuo suvokia tiek tai, kad atlieka neteisėtus veiksmus, kurie pagal savo turinį atitinka dokumentų klastojimą, tiek ir tai, kad nuo šio momento išnyksta galimybė nustatyti įmonės veiklos rezultatus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Taigi, vietoj kaltinime vartoto „melagingos informacijos įtraukimo“ termino apeliacinės instancijos teismui pavartojus „klastojimo“ terminą, kaltinimo turinys nebuvo pakeistas.

22.       Primintina ir tai, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį.

23.       Kasaciniame skunde yra nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti būtini nusikalstamos veikos padariniai. Kasatorių teigimu, būtini nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padariniai nebuvo konstatuoti konsultacinėje išvadoje, o už ekspertizės akte nurodytus padarinius atsakinga yra Progimnazijos direktorė, dėl R. G. nurodyta tik sąlyginė išvada. Tačiau šiuos teiginius paneigia bylos medžiaga bei teismų išvados.

24.       Visų pirma konstatuotina, kad negalėjimo nustatyti Progimnazijos turto, nuosavo kapitalo ir padarinių klausimą sprendė ne tik konsultacinė išvada bei ekspertizė, bet ir atlikti objektų tyrimai, kuriuose nustatyti trūkumai buvo nulemti būtent R. G. veiksmų. Nors kasatoriai teisūs, kad ekspertizės akte dėl R. G. suformuluota išvada yra sąlyginė ir ji skamba taip: jei pagal nurodytas užduotyje PVM sąskaitas faktūras Progimnazija prekių nepirko, tai, įtraukiant jas į buhalterinę apskaitą bei inventorizacijos aktuose ir sutikrinimo žiniaraščiuose jas nurodant kaip trūkstamas, buvo padaryti atitinkami Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimai, – tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog sąlyginių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl teismas aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi patikimai ir nekeldamas jokių abejonių patvirtinti arba paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017), tai nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo buvo išsamiai atlikta analizuojant perkamų prekių pobūdį, pritaikomumą ir pan.

25.       Nagrinėjamoje byloje R. G. buvo nuteista už veikas, kurios tarpusavyje buvo neatsiejamos, nes darant vieną buvo siekiama užmaskuoti kitą nusikalstamą veiką, t. y. R. G., dirbdama Progimnazijoje vyr. buhaltere, turėdama teisę valdyti jai Progimnazijos atsiskaitomosiose sąskaitose patikėtas lėšas, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Progimnazijos vardu organizavo prekių ir paslaugų pirkimus iš juridinių asmenų: žinodama, kad Progimnazija prekių ir paslaugų neperka, įgijo prekių ir paslaugų turėdama tikslą jas pasisavinti ir, siekdama paslėpti prekių ir paslaugų pasisavinimą, apgaulingai tvarkė apskaitą, nes buvo už ją atsakinga. Šie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius. Teismai savo priimtuose sprendimuose juos analizavo ir aprašė sistemiškai, taip išvengdami nereikalingų pasikartojimų ir dviprasmybių. Atsižvelgiant į tai, kad kasaciniame skunde BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika ginčijama tik kvestionuojant teismų atliktą įrodymų vertinimą, kuris, kaip nustatyta, atliktas laikantis BPK reikalavimų, atskirai dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje aptartos veikos požymių buvimo R. G. veikoje nebus pasisakoma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios R. G. gynėjo advokato Rolando Mištauto kasacinį skundą.

Teisėjai                                                        Rima Ažubalytė

                                                                Eligijus Gladutis

                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė