Civilinė byla Nr. e2A-1998-555/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19947-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1; 2.3.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. A., I. A., L. A. A., I. S., E. K., J. R. ir J. D. apeliacinį skundą ir J. G. bei Z. Č. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2156-638/2015 pagal ieškovų R. N. ir D. N. ieškinį atsakovams I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J. D., J. G., L. A. A., tretieji asmenys G. M., S. K., V. G., G. L., AB „Lesto“, išvadą duodanti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl teisės pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra atskirame pastate, pažymėtame indeksu 2A2p, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovams priklausantis pastatas yra sujungtas su pastatu, pažymėtu indeksu lA2p, kuriame yra atsakovams I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J. D., J. G., L. A. A. bei tretiesiems asmenims priklausantys butai. Namas, kuriame yra ieškovams priklausančios patalpos, yra senas, todėl ieškovai norėjo atlikti administracinių patalpų bei palėpės kapitalinį remontą. Kapitalinio remonto metu planavo atlikti stogo, esančio virš administracinių ir pastogės patalpų remontą, ir lengvų konstrukcijų metalinių laiptų į antrą aukštą įrengimą. Kapitalinį remontą planavo atlikti pagal 2014 metais projektuotojo T. Ž. parengtą techninį projektą, kuriame yra numatyti visi esminiai remonto duomenys. Ieškovai kreipėsi į kitus namo (duomenys neskelbtini) butų savininkus, prašydami duoti sutikimą. 2014 m. liepos 21 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. įvyko visuotiniai gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo pateiktas susipažinti 2014 metais projektuotojo T. Ž. parengtas techninis kapitalinio remonto projektas. 2014 m. rugpjūčio 12 d. ieškovai atliko raštišką namo bendraturčių apklausą, kurio metu paaiškėjo, kad atsakovai nepritaria ieškovų planuojamam kapitaliniam remontui. 2014 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) Seniūnijoje buvo sušauktas visų gyvenamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susitikimas su Centro seniūnijos architekte E. B. bei kitais specialistais, tikslu išaiškinti su projekto vykdymu iškilusius klausimus, tačiau didžioji dalis atsakovų į susitikimą neatvyko, o dalyvavę susitikime asmenys nemotyvuodami savo sprendimo ir toliau nedavė sutikimo.

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti jiems teisę atlikti administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal 2014 metais projektuotojo T. Ž. parengtą techninį kapitalinio remonto projektą, be gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų – atsakovų I. S., E. K., R. P., E. A., I. A., M. B., J. R., Z. Č., J. D., J. G., L. A. A., sutikimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino ieškovams R. N. ir D. N. teisę atlikti administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal 2014 metais projektuotojo T. Ž. parengtą techninį kapitalinio remonto projektą be atsakovų sutikimų; priteisė ieškovams solidariai R. N. ir D. N. iš atsakovų po 110,07 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad esminis atsakovų prieštaravimas yra reiškiamas dėl ieškovų planuojamų įrengti metalinių evakuacinių laiptų į pastato 2A2p antrąjį aukštą. Taip pat nustatė, kad žemės sklypas prie ieškovų ir atsakovų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas, o atlikus kapitalinį remontą pagal ieškovų pateiktą techninį projektą, automobilių statymo vietų skaičius nepasikeis. Teismas taip pat įvertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. birželio 16 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.94)-3068 nurodė, jog neprieštarauja ieškovų ketinimui įrengti metalinius laiptus prie administracinio pastato. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei paaiškinimus, sprendė, kad projektuojami laiptai iš esmės automobilio statymo vietos neužims, todėl atmetė atsakovų argumentus dėl automobilio statymo vietų sumažėjimo įrengus metalinius laiptus. Teismas tai pat pažymėjo, kad net ir suformavus ginčo namų valdų žemės sklypą ir nustačius jo naudojimosi tvarką, ieškovai taip pat turėtų teisę į tam tikrą kiemo dalį, galimai prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato, dėl to ginčo dalyje galėtų įsirengti ginčo laiptus. Dėl atsakovų argumento, jog metaliniai laiptai kels triukšmą juos naudojant, teismas pažymėjo, kad tokie atsakovų teiginiai yra nieko nepagrįsti, kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, kad metaliniai laiptai juos naudojant pagal paskirtį gali sukelti 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-657 patvirtintose Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešose vietose taisyklių 6 punkte nustatytas normas viršijantį triukšmą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų teisės bus pažeistos pastačius laiptus pagal ieškovų parengtą projektą. Be to, atsakovai, pateikę architekto R. B. nuomonėje teikiamus alternatyvius pasiūlymus, kuriuose nurodyta, kad laiptai galėtų būti ir tokių pačių metalinių konstrukcijų, tik turėtų būti statomi kitose pastato vietose, prieštaravo patys savo argumentams, kad metalinės konstrukcijos yra neleistinos triukšmo požiūriu. Dėl atsakovų argumento, kad metaliniai laiptai sudarkys vaizdą pro langus, teismas laikė, kad šio argumento atsakovai tai pat nepagrindė ir nenurodė, kokiu norminiu aktu jie vadovaujasi, teikdami, kad metaliniai laiptai yra neleisti dėl estetinių priežasčių. Teismas nevertino atsakovų parengtus ir pateiktus įvairius architektūrinius variantus, kaip galėtų būti įrengiami laiptai į ieškovų pastatą, kadangi sprendė, kad nagrinėjamos bylos uždavinys nėra nustatyti geriausią, pigiausią ar kokius kitus reikalavimus atitinkantį ieškovų pastato kapitalinio remonto būdą, nes byloje sprendžiamas klausimas yra ar ieškovų norimo įvykdyti kapitalinio remonto būdas nepažeis atsakovų teisių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu E. A., I. A., L. A. A., I. S., E. K., J. R. ir J. D. apeliaciniu skundu ir J. G. bei Z. Č. prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas ir prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiami šiais argumentais:

1) Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nurodo, kad ieškovų atstovė advokatė S. Ž. bei bylą nagrinėjusi teisėja D. L. buvo bendradarbės, laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 20 d. iki 2003 m. liepos 1 d. kartu dirbo Kauno advokatų kontoroje, dėl to bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jautėsi teisėjos šališkumas ieškovams, buvo tenkinami visi ieškovų prašymai, tuo tarpu atsakovų prašymai prijungti prie bylos reikšmingus bylai dokumentus buvo atmesti. Teisėjos šališkumą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriame iš vis nėra įvertinti atsakovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Dėl šių aplinkybių byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

2) Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų argumentų, kad dėl norimų įrengti metalinių konstrukcijų sumažės atsakovų butų vertė. Tiek UAB „REES nekilnojamasis turtas“ 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma, tiek UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita patvirtina, kad ieškovų numatytų darbų atlikimas, konkrečiai metalinių konstrukcijų laiptų namo vidiniame kieme įrengimas, turės neigiamą įtaką ginčo nekilnojamo turto vertei, todėl yra akivaizdus atsakovų teisių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl jo manymu UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita  neįrodo atsakovų teisių pažeidimo.

3) Atsakovai nurodo, kad toje vietoje, kurioje ieškovai nori įrengti metalinius laiptus pagal projektuotojo T. Ž. parengtą 2014 metais techninį projektą, pagal nusistovėjusią tvarką yra parkuojami namo gyventojų automobiliai, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (foto nuotraukos). Faktą, kad po laiptų įrengimo sumažės parkavimosi aikštelės plotas kieme yra patvirtinęs ir architektas A. T. 2014 m. lapkričio 11 d. pažymoje dėl techninio projekto „Administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto“ sprendinių. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis techninį projektą parengusio projektuotojo T. Ž. išvada, kad automobilių statymo vietų skaičius, atlikus kapitalinį remontą, nepasikeis, kadangi ši išvada padaryta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, jog prie transformatorinių negalima statyti automobilių, tačiau šioje išvadoje nėra atsižvelgta į nusistovėjusią gyventojų automobilių parkavimosi tvarką namo vidiniame kieme. Dėl to pastačius ieškovų planuojamoje vietoje 1, 400 m pločio metalinius laiptus, bus prarandama parkavimosi vieta. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad žemės sklypas prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas, ir ši aplinkybė nepaneigia atsakovų teisės namo vidiniame kieme parkuoti automobilių. Atsakovai pažymi, kad yra pradėta žemės sklypo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo procedūra, todėl kol nėra aišku kurioje vietoje ir kokia žemės sklypo dalis priklauso ieškovams, o kokia atsakovams, dėl to nėra pagrindo leisti ieškovams užimti žemės sklypą statiniais.

4) Dėl metalinės konstrukcijos laiptų keliamo triukšmo, atsakovai nurodo, jog ir be specialių tyrimu yra aišku, kad lipimas metaliniais skleidžia intensyvų triukšmą, tai yra visiems žinoma aplinkybė, kurios remiantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nereikia įrodinėti. Ieškovai nurodė, kad metaliniai laiptai jiems yra reikalingi patekti į palėpę, esančią virš administracinių patalpų, kurią jie ketina įsirengti kaip gyvenamąjį plotą, dėl to metalinių laiptų skleidžiamą triukšmą atsakovai būtų priversti klausyti kiekvieną dieną.

5) Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad norima įrengti metalinių laiptų konstrukcija nesiderins prie bendro namo vaizdo ir darkys namo gyventojų per butų langus matomą vaizdą. Tiek atsakovės J. R., tiek atsakovo E. A. bei kitų atsakovų langai yra į vidinę kiemo pusę, todėl jie turėtų būti priversti per savo būtų langus matyti ginčo laiptus, kurie darkys namo vidinio kiemo vaizdą. Atsakovai pažymėjo, kad kvalifikuoto architekto A. T. 2014 m. lapkričio 11 d. pažyma dėl techninio projekto „Administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ sprendinių patvirtina, jog numatyta laiptų konstrukcija gadins estetinį pastato vaizdą.

6) Į nagrinėjamą bylą pateikti architekto R. B. alternatyvūs evakavimosi laiptų įrengimo pasiūlymai patvirtina, kad šiuos laiptus galima įrengti ir pastato viduje, tai pat sutaupant parkavimosi plotą namo vidiniame kieme ir metalinėms konstrukcijoms nedarkant vidinio kiemo.

7) Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų ieškovų naudai nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai neįrodė ir nenurodė nei vieno iš CPK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisėjo nušalinimo pagrindo, priešingai teismas tenkino beveik visus apeliantų prašymus, dėl to ne vieną kartą buvo atidėtas teismo posėdis, o aplinkybė, kad teisėja kartu su advokate prieš 12 metų dirbo Kauno advokatų kontoroje, neįrodo teisėjos šališkumo, kadangi tuo metu didžioji dalis visų Kauno advokatų dirbo minėtoje kontoroje. Ieškovai taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „REES nekilnojamas turtas“ 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie galimas neigiamas įtakas nekilnojamo turto vertei bei UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita, kadangi jose nurodytos aplinkybės nėra objektyvios bei prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams. Ieškovai pažymi, kad apeliantams nuosavybės teise priklauso tik butai, esantys gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), jiems nepriklauso jokie garažai ar stovėjimo vietos garažuose, taip pat neginčitinai nustatyta, kad nei prie Pilies g. 4, nei prie kitų pastatų Pilies gatvėje nėra suformuoti žemės sklypai, nėra priskirtos ir nustatytos automobilių stovėjimo aikštelės ar vietos prie konkretaus žemės sklypo, todėl apeliantai nepagrįstai kalba apie jiems priklausančias automobilių stovėjimo vietas. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita neatitinka Turto vertinimo ir pagrindų įstatymo nuostatų, kurioje apeliantams priklausančių butų vertė sumažinta garažų ar stovėjimo vietų garaže verte, kurių apeliantai, kaip nustatyta, niekada neturėjo. Be to, ataskaitos rengėjai vadovavosi tik užsakovų (apeliantų) pateiktais duomenimis, tarp kurių yra ir UAB „REES nekilnojamas turtas“ pažyma, ir laikė, kad tie duomenys yra teisingi, tuo tarpu minėta pažyma yra tik vieno direktoriaus nuomonė, neparemta jokiais duomenimis ar faktais, kas negali turėti jokios reikšmės, kadangi iš bylos duomenų nėra aišku, koks šio asmens išsilavinimas, kvalifikacija ir pan. Ieškovai pažymi, kad metaliniai laiptai yra būtini pastatui, kaip evakuaciniai, o šią būtinybę numato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reiklų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtintos nuostatos, pagal kurias privalo būti du evakuaciniai keliai, o leidžiama įrengti vieną evakavimosi kelią tik tam tikrais atvejais ir sąlygomis, kurių byloje nėra. Apeliantų teiginiai, kad metalinių laiptų įrengimas sumažintų automobilių parkavimosi vietų skaičių, suprastintų bendrą namo vaizdą bei galimai girdėsis triukšmas lipant laiptais, yra nieko nepagrįsti. Ieškovai taip pat pažymi, kad laiptai būtų statomi ne parkavimosi, o transformatorinės zonoje, kurioje parkavimas yra apskritai draudžiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pastačius šiuos laiptus sumažėtų transporto priemonių parkavimosi zona. Tuo tarpu byloje pateikta AB „Lesto“ 2015 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 2015-04-29 „Dėl evakuacinių laiptų įrengimo“ patvirtina, kad bendrovė neprieštarauja evakuacinių laiptų įrengimui (kurie neužgriozdina įvažiavimų ir priėmimo) elektros įrenginių apsaugos zonoje. Apeliantai taip pat nepaiso aplinkybių, kad projekte ir minėtoje architekto T. Ž. pažymoje nurodyta, kad metalinės laiptų pakopos bus padengtos danga, kuri nekelia jokio triukšmo bei, kad laiptų įrengimas yra ir bus suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) statybos projektų skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės statybos skyriaus specialistais, kas užtikrins bendro vaizdo vientisumo išsaugojimą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dėl ketinamų įrengti metalinės konstrukcijos laiptų apeliantams nekils jų nurodyti neigiami veiksniai, todėl pagrįstai nepasisakė dėl neegzistuojančių neigiamų veiksnių žalos dydžio ir nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto teismo sprendimo reikalavimo. Ieškovai, vadovaudamiesi teismų praktika, nurodo, kad bendrame nekilnojamame turte vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Turi būti nustatyta reali jų teisių ar teisėtų interesų grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei pagrįstas, o jo pagrįstumą turi įrodyti atsisakantis duoti sutikimą bendraturtis. Ginčo atveju, apeliantai neįrodė savo atsisakymo pagrįstumo, byloje nėra pateikta duomenų, kad projektuojamų laiptų įrengimas iš esmės pažeistų apeliantų teisėtus interesus. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovai papildomai nurodo, kad apeliantai apeliaciniame skunde vadovaujasi sena Rekomendacijų redakcija, todėl nepagrįstai nurodo, kad buvo priteisti nepagrįstai dideli bylinėjimosi išlaidų dydžiai. Be to, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad buvo reikalingos specialios žinios, byla yra nemažos apimties, todėl 1 210,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir atitinkanti bylos sudėtingumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų teisės be bendraturčių, t. y. apeliantų (atsakovų), sutikimo atlikti administracinių patalpų kapitalinio remonto darbus, kadangi apeliantai (atsakovai) atsisakė duoti sutikimą planuojamiems atlikti kapitalinio remonto darbams.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012).

Teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl rekonstrukcijos. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra atskirame pastate, pažymėtame indeksu 2A2p, kuris yra sujungtas su pastatu, pažymėtu indeksu lA2p, kuriame yra atsakovams bei tretiesiems asmenis priklausantys butai. Namas, kuriame yra ieškovams priklausančios patalpos, yra senas, todėl ieškovai siekia atlikti administracinių patalpų bei palėpės kapitalinį remontą, t. y.  atlikti stogo, esančio virš administracinių ir pastogės patalpų remontą bei įrengti lengvų konstrukcijų metalinius laiptus į antrą aukštą. Ieškovės R. N. užsakymu projektuotojas T. Ž. 2014 metais parengė techninį kapitalinio remonto projektą, pagal kurį numatoma perplanuoti administracinio pastato 2A2p pastogę ir įrengti antresoles bei įrengti naujus lengvos konstrukcijos metalinius laiptus iš kiemo į pastato antrą aukštą ir sutvarkyti stogą, remontuojant stogą numatoma pakeisti gegnes, nusidėvėjusią esamą stogo dangą (keramines čerpes) pakeisti plienine skarda ir įrengti stoglangius. Šiuo tikslu ieškovai kreipėsi į kitus namo bendraturčius, tačiau paaiškėjo, kad atsakovai nepritaria ieškovų planuojamam kapitaliniam remontui. Ginčo atveju nustatyta, kad tarp ieškovų ir apeliantų (atsakovų) nėra ginčo dėl pastato stogo kapitalinio remonto, tačiau byloje kyla ginčas būtent tik dėl ieškovų planuojamų įrengti metalinių evakuacinių laiptų į pastato 2A2p antrąjį aukštą, dėl ko apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Apeliantai nesutinka dėl ieškovų planuojamų įrengti metalinės konstrukcijos evakuacinių laiptų motyvuodami tuo, kad įrengus minėtus laiptus sumažės automobilių parkavimo vietų vidiniame kieme skaičius, sumažės atsakovų butų vertė, įrengti metalinės konstrukcijos laiptai skleis intensyvų triukšmą bei suprastės kiemo ir namo vaizdas per langus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendraturtis, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susiję kito bendraturčio veiksmai rekonstruojant statinius, savo poziciją dėl ketinamų atlikti ar jau atliktų rekonstrukcijos darbų gali išreikšti duodamas sutikimą tokiems darbams atlikti arba atsisakydamas tokį sutikimą duoti. Minėta, kad bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Ginčo atveju nustatyta, kad apeliantai savo nesutikimą dėl ieškovų planuojamų įrengti metalinės konstrukcijos laiptų iš esmės grindžia šiais rašytiniais įrodymais, t. y. UAB „REES nekilnojamas turtas“ 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie galimas neigiamas įtakas nekilnojamo turto vertei, UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta rinkos vertės pokyčio tyrimo dėl planuojamos įrengti metalinių laiptų konstrukcijos ataskaita, antstolės N. B. 2014 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 176/14/13, architekto A. T. 2014 m. lapkričio 11 d. dėl techninio projekto „Administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektas“ sprendinių pažyma, architekto R. B. 2015 m. kovo 20 d. atsakymu kartu su pateiktais pasiūlymais. Šie paminėti rašytiniai įrodymai, apeliantų teigimu, pagrindžia jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmę, kylančią iš rekonstrukcijos darbų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie nepatvirtina apeliantų nurodytų aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų ketinamas atlikti kapitalinio remonto būdas nepažeis atsakovų teisių, todėl pagrįstai ieškinį tenkino ir pripažino atsakovų nesutikimą neteisėtu.

              Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovų ketinami įsirengti metalinės konstrukcijos laiptai yra būtini pastatui, kaip evakuaciniai, tai numato ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 1-338, kurio XIV skyriaus „Žmonių evakavimas(is)“ nuostatos nustato, kad iš antro ir aukštesnių pastato aukštų privalo būti numatyti du evakuaciniai keliai, tuo tarpu vienas evakuacinis išėjimas leidžiamas tik tam tikrais atvejais bei sąlygomis. Pažymėtina, kad ginčo atveju tarp ieškovų ir apeliantų nekyla ginčas dėl to, kad evakuaciniai laiptai yra būtini, šią aplinkybę patvirtina tiek apeliantų išdėstyti argumentai apeliaciniame skunde, tiek į bylą apeliantų pateiktas architekto R. B. atsakymas, kuriame yra pateikiami kiti pasiūlymai dėl evakuacinių laiptų įrengimo administracinio pastato viduje, tačiau byloje kyla ginčas būtent dėl ieškovų ketinimų įsirengti minėtus laiptus pastato išorėje, t. y. vidiniame kieme, prie ieškovams priklausančių administracinių patalpų sienos. Apeliantai, nesutikdami su metalinių laiptų įrengimu pastato išorėje, nurodo, kad įrengus numatytus metalinių konstrukcijų laiptus namo išorėje, sumažėtų bendras kiemo plotas, tuo pačiu ir automobilių parkavimosi vietų skaičius, tačiau teisėjų kolegijai su šiuo apeliantų argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad apeliantų nurodyta automobilio parkavimosi vieta yra greta saugomos elektros tinklų zonos (transformatorinės), todėl, sutinkant su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, apeliantai aplamai neturi teisės nurodytoje vietoje statyti automobilius, kadangi Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymo „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1-93 nuostatose nustatyta, kad aplink transformatorines ir skirstomuosius punktus 10 metrų atstumu yra draudžiama užgriozdinti privažiavimus ir priėjimus prie elektros tinklų objektų (6.7 p., 19.9 p.), todėl šiuo atveju nusistovėjusi gyventojų automobilių parkavimosi tvarka nurodytoje vietoje nėra aktuali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal byloje esančius duomenis, t. y. fotonuotraukas, net ir įrengus metalinės konstrukcijos laiptus nurodytoje vietoje, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad jie neužimtų automobilių statymo vietos ir nesumažintų vidinio kiemo ploto. Tuo tarpu ieškovų teisę įsirengti nurodytoje vietoje ginčo laiptus patvirtina UAB „Lesto“ 2015 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 2015 m. balandžio 29 d. „Dėl evakuacinių laiptų įrengimo“, kurioje nurodyta, kad bendrovė neprieštarauja evakuacinių laiptų įrengimui, kurie neužgriozdina įvažiavimų ir praėjimų elektros įrenginių apsaugos zonoje (2 t., b. l. 46). Be to, dėl planuojamų įrengti metalinės konstrukcijos laiptų neprieštarauja ir paties žemės sklypo savininkė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas minėtos institucijos 2014 m. birželio 16 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-3068 (1 t., b. l. 72). Akivaizdu, kad apeliantai savo nesutikimą dėl ketinamų įrengti metalinės konstrukcijos laiptų, nepagrįstai motyvuoja sumažėsiančiu vidinio kiemo plotu bei parkavimosi vietomis, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl nurodytos priežasties būtų pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai.

              Dėl nurodytų apeliantų argumentų, kad metalinės konstrukcijos laiptai kels triukšmą, suprastins bendrą gyvenamojo namo bei apeliantų per butų langus matomą vaizdą ir sumažins butų rinkos vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta, jog ieškovų pasirinktas metalinės konstrukcijos laiptų įrengimo būdas, apeliantų nurodytais motyvais, pažeis apeliantų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovai planuojamus metalinės konstrukcijos laiptus nori įsirengti prie jiems priklausančių administracinių patalpų sienos, tuo tarpu minėtas administracinis pastatas yra visiškai atskira dalis nuo apeliantams priklausančių butų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors apeliantai savo nesutikimą motyvuoja sumažėsiančia jiems priklausančia butų verte, tačiau toks jų argumentas grindžiamas iš esmės tik dėl vidiniame kieme esančių parkavimosi vietų galimo sumažėjimo, kurios, kaip byloje nustatyta, yra bendro naudojimo, t. y. nėra priskirtos ar nustatytos konkrečios automobilių stovėjimo vietos. Akivaizdu, kad apeliantai patys tvirtina, jog ir šiuo metu vidinis kiemas nėra didelis ir jame iškyla problemų dėl automobilių parkavimo, todėl apeliantų argumentai, kad ieškovams įrengus metalinės konstrukcijos laiptus, sumažės jiems priklausančių butų vertė yra nepagrįsti ir nepatvirtina jų teisių pažeidimo. Tuo tarpu apeliantų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai būtent ir patvirtina aplinkybę, kad vidiniame kieme esanti parkavimosi zona jau ir dabar yra maža bei nepatogi, todėl ginčo laiptų įrengimas niekaip negali įtakoti apeliantams priklausančių butų vertės, juolab, kad ginčo atveju yra nustatyta, jog įrengus minėtus laiptus, vidiniame aikštelės kieme esančių parkavimosi vietų nesumažės, todėl darytina išvada, kad vidiniame ginčo pastato kieme automobilių parkavimosi situacija nepasikeis.

Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliantų argumentai dėl metalinės konstrukcijos laiptų įrengimo įtakoje suprastėjančio pastato vaizdo bei galimo triukšmo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog įrengti metaliniai laiptai kels triukšmą juos naudojant, yra niekuo nepagrįsta. Pažymėtina, kad ginčo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), randasi (duomenys neskelbtini) centre – senamiesčio dalyje, kurioje yra pakankamai intensyvus eismas, vyksta nuolatiniai renginiai, todėl teigti, kad naudojimasis metalinės konstrukcijos laiptais gali kelti didesnį triukšmą, nesant byloje tokios konstrukcijos laiptų keliamo triukšmo patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo. Apeliantai taip pat nurodo, kad įrengus metalinės konstrukcijos laiptus ieškovų pageidaujamoje vietoje, per būtų langus bus priversti juos matyti, kas darkys bendrą namo vidinio kiemo vaizdą. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, gyvenamojo pastato tam tikra dalis langų yra išsidėsčiusi į vidinę kiemo pusę, tačiau nėra pagrindo teigti, kad įrengus metalinės konstrukcijos laiptus, pastatų ir kiemo vaizdas suprastės, ir dėl to bus pažeidžiamos apeliantų teisės. Priešingai, ieškovams atlikus kapitalinį pastato remontą, pagerės ne tik pastato būklė, bet ir jo vaizdas, todėl nėra pagrindo nepripažinti ieškovų teisės atlikti planuojamą kapitalinį remontą.

              Nors apeliantai nurodo, kad evakuacinius laiptus galima įrengti ir administracinio pastato viduje, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo šių aplinkybių nevertino, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog ieškovų pasirinktas evakuacinių (metalinės konstrukcijos) laiptų įrengimo būdas ir vieta nepažeidžia apeliantų teisių ir teisėtų interesų, kylančių iš rekonstrukcijos darbų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovų planuojamam kapitaliniam remontui atlikti vien dėl tos aplinkybės, kad yra ir kitokių konflikto sprendimo būdų.

Su apeliantų skundo argumentais, kad bylą pirmąja instancija išnagrinėjo šališkas ar neteisėtos sudėties teismas ir dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl teisėjos šališkumo yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais, be to, šios aplinkybės, keliančios abejonių teisėjos nešališkumu, buvo žinomos dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantai CPK nustatyta tvarka nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nepareiškė, todėl vien ta aplinkybė, kad yra priimtas apeliantams nepalankus teismo sprendimas, negali būti laikoma pakankama pripažinti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą ar palankumą priešingai bylos šaliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apeliantų ieškovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad teismas nepagrįstai ieškovams priteisė 1 210,77 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, ieškovams iš apeliantų (atsakovų) priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas – 31,57 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantai nesutinka su ieškovams priteista suma, nurodo, kad ji nepagrįstai didelė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą sumokėjo 31,57 Eur žyminio mokesčio bei 1 179,24 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 117-121). CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio dydis yra nustatytas įstatymo ir kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, tuo tarpu jo sumokėjimas yra viena iš sudėtinių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo dalių.

Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė 2015 m. vasario 23 d. prašymą priteisti jų naudai 1 179,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė į bylą tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovai nurodo, kad šias bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškinio parengimas bei atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 str. 2 d.). Apeliantai, nesutikdami su priteistu bylinėjimosi išlaidu dydžiu kaip nepagrįstai dideliu, vadovaujasi 2004 m. balandžio 2 d. Rekomendacijų redakcija Nr. 1R-85, tuo tarpu ieškovai atskirsdami nurodo, kad turėtų būti vadovaujamasi nauja 2015 m. kovo 19 d. Rekomendacijų redakcija Nr. 1R-77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepaisant pasikeitusios Rekomendacijų redakcijos, svarbūs yra veiksmų atlikimo metu galioję bylinėjimosi išlaidų dydžius nustatantys teisės aktai. Taigi, pagal ieškinio parengimo ir atstovavimo dvejose teismo posėdžiuose (2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. vasario 23 d.) metu galiojusią Rekomendacijų redakciją Nr. 1R-85, už ieškinio parengimą numatyta 3 minimalios mėnesinės algos (8.2 p.), tuo tarpu už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 minimalios mėnesinės algos (8.18 p.). Nauja Rekomendacijų redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 20 d., todėl už dalyvavimą teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2015 m. balandžio 8 d. bei 2015 m. gegužės 4 d., išlaidų dydis įvertinamas pagal naujai galiojančią Rekomendacijų redakciją Nr. 1R-77, kurių 7 ir 8.19 punktai numato, kad už vieną atstovavimo teisme valandą numatyta 0,1 Lietuvos statistikos departamento užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija nustatytų teisės aktuose maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantų (atsakovų) ieškovų naudai priteisė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.), jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams iš apeliantų priteistinos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovai prašo iš apeliantų jų naudai priteisti 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.), todėl iš apeliantų ieškovų naudai lygiomis dalimis priteistina po 54,55 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų (atsakovų) nepriteistina 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto) apeliacinės instancijos teisme, kadangi šią sumą priteisus lygiomis dalimis iš apeliantų (atsakovų), iš kiekvieno jų išieškoma suma būtų mažesnė nei 3 Eur (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams solidariai R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš apeliantų (atsakovų) I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Liudviko A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 54,55 Eur (penkiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjai                                                                                                                              Aušra Baubienė

                                                                                                                                            Žibutė Budžienė

Egidijus Tamašauskas