Teisėja Gražina Kazilionienė Bylos Nr. 1S-986-185/2013 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimto įtariamojo K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro II kurso moksleivio, pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto, įtariamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant jo terminą trims mėnesiams, ir susipažinęs su teismui pateikta medžiaga,
n u s t a t ė:
K. E. įtariamas tuo, kad 2013 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisėtai įgijo svetimą AB „SEB bankas“ priklausančią internetinės bankininkystės kodų kortelę bei slaptažodžius, išduotus L. E., bei panaudodamas šiuos duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-05-25, neteisėtai naudodamasis šiais duomenimis, pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra L. E., neteisėtai paėmė bei kėsinosi paimti kreditus iš įvairių kredito bendrovių, taip savo naudai įgydamas 2800 Lt, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. 1 d.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. P. 2013-10-23 nutarimu įtariamajam K. E. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Skundžiama 2013 m. lapkričio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam K. E. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu trims mėnesiams.
Įtariamasis K. E. nesutinka su šia teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti, paskiriant jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su motina. Šiuo metu mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre, anksčiau neteistas. Jam pakeitus kardomąją priemonę į namų areštą, pažada atvykti pas tyrėją ar į teismą, vykdyti visus nurodymus ir nepažeidinėti kardomosios priemonės. Nurodo, kad neturi jokio tikslo bėgti ar slėptis. Mano, kad kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai nėra pagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas niekam neturi būti atimta laisvė, kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 7 d. nuostatas, reglamentuojančias, jog suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas tęsiamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Įtariamojo prašymas vietoj suėmimo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą negali būti tenkinamas. Atkreiptinas suimtojo dėmesys į tai, jog aukštesnysis teismas, BPK 130 str. nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 str. tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą, tačiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone iniciatyvą ir teisę ikiteisminio tyrimo metu turi tik prokuroras (BPK 139 str.).
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 str. numatytiems tikslams pasiekti. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių K. E. įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys - tai L. E., N. Š., paties įtariamojo parodymai, bankų sąskaitų išrašai bei kita bylos medžiaga. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šie duomenys yra pakankami, kad įtariamajam būtų galima taikyti kardomąją priemonę.
BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
Viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių yra numatyta BPK 135 str., tai – įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad pažeidusiam įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje įtariamajam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.
Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos 2013-10-23 nutarimu įtariamajam K. E. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Su šiuo nutarimu įtariamasis yra supažindintas, ir savo parašu patvirtino, jog suprato jam paskirtos kardomosios priemonės nevykdymo pasekmes.
Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos yra numatyti BPK 122 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų bei tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 ir 8 d.).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas įtariamajam K. E. paskirtos kardomosios priemonės pakeitimą griežtesne motyvavo tuo, kad egzistuoja BPK 122 str. 1 ir 3 d. numatyti suėmimo pagrindai, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei padaręs išvadą, kad įtariamajam paskirta švelnesne kardomąja priemone nebuvo užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str. Su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
Nors įtariamasis K. E. anksčiau neteistas, tačiau jis įtariamas padaręs tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, už kurią įstatyme numatyta griežtesnė kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu K. E. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, jis šios kardomosios priemonės sąlygų nesilaikė ir ją pažeidinėjo (2013-10-28, 2013-11-01, 2013-11-04, 2013-11-08, 2013-11-11 neatvyko registruotis į policijos įstaigą). Kad pažeidinėjo šią kardomąją priemonę apylinkės teismo posėdžio metu pripažino ir pats įtariamasis K. E., kuris paaiškino, kad buvo išvykęs į Jonavą dirbti. Nors įtariamasis savo skunde tvirtina turintis nuolatinę gyvenamąją vietą bei tvirtus socialinius ryšius - gyvena kartu su motina, mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre, tačiau iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų, priešingai nei nurodo įtariamasis, matyti, kad jis turi gana silpnus socialinius ryšius, kurie neužtikrina ir jo gyvenamosios vietos pastovumo. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato tyrėjos I. P. 2013-10-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. E. Panevėžio profesinio rengimo centre paskaitų beveik nebelanko. Iš 2013-11-21 VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro pateiktos K. E. charakteristikos matyti, kad mokslo metų pradžioje po pokalbio su motina ir pačiu K. E. jis pamokas lankė, tačiau spalio mėnesį pradėjo nebelankyti pamokų. Pokalbiai su mama nieko neduoda, K. E. jos neklauso. Šiuo metu K. E. mokyklos visai nelanko. Iš įtariamojo motinos N. Š. parodymų matyti, kad dėl sūnaus K. E. elgesio ji jau seniai turi problemų, jis susidėjo su netinkamos reputacijos ir elgesio draugais, pradėjo valkatauti, vagiliauti, beveik nebūna namuose, neša iš namų daiktus ir dėl tokio elgesio pradėjo vengti šeimos narių. Pasak N. Š., K. E. šiuo metu niekur nedirba, žadėjo kažkur miške įsidarbinti, bet kiek žino, neįsidarbino. Nežino, ar jis lanko mokyklą. Ir kiti byloje kaip liudytojai apklausti asmenys parodė, kad jie su K. E. nebendrauja, nes jis iš jų vagia. Kad nelanko paskaitų, nes dirba ir kad nebūna namuose, o būna pas savo draugus, nes susipyko su motina apylinkės teismo posėdžio metu pripažino ir pats įtariamasis K. E., kuris be to, dar parodė, kad darė nusikalstamas veikas, nes ne su tuo draugu buvo susidėjęs. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad K. E. 2013-11-13 buvo laikinai sulaikytas kitoje byloje, kurioje jam yra pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. Tiek aptariama BK 215 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, tiek ir BK 178 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika, kuriomis K. E. įtariamas, yra savanaudiško pobūdžio, nes susijusios su neteisėtu lėšų gavimu, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad įtariamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, darytina išvada, kad suimtasis galimai nusikalstamu būdu gaudavo lėšų pragyvenimui. Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad įtariamajam pakirta švelnesne kardomąja priemone nebuvo pasiekti BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai, bei duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad įtariamasis būdamas nesuimtas gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei neturėdamas lėšų pragyvenimui gali toliau daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas, todėl skundžiama nutartimi įtariamajam K. E. pagrįstai paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu.
Įtariamajam K. E. paskirtas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Byloje esančios ir pirmiau aptartos aplinkybės šiuo atveju neduoda pagrindo manyti, kad be šios asmens teisės suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, būtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytus kardomųjų priemonių tikslus. Kita vertus, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Be to, suimtojo siekiui būti laisvėje negalima teikti prioriteto, nes privalu pirmumą teikti visuomenės interesui būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Taigi atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria įtariamajam K. E. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str.,
n u t a r i a:
Suimto įtariamojo K. E. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus