Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-133-44-2007].doc
Bylos nr.: 2A-133-44/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas E

Pranešėjas  P.Povilaitis                    

Teisėja  A.Monstavičienė                                         Civilinė byla Nr.2A-133-44/2007

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija  44.5.2.17.

(S)

                                                                              

 

                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

                                                            SPRENDIMAS

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                 Šiauliai, 2007 m. kovo 28 d.

 

              Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų  kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio   ir kolegijos  teisėjų   Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,

sekretoriaujant Ignei Urlakienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Koskui,

atsakovo AB “Lietuvos draudimas” atstovei  E. B.,

trečiojo asmens įstatyminei įpėdinei G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovo  V. N. apeliacinį  skundą dėl  Šiaulių  miesto  apylinkės teismo  2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3471-79/2006 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui  AB “Lietuvos draudimas” bei trečiajam asmeniui  S. B. įstatyminei įpėdinei G. B. dėl  žalos draudimo išmokos priteisimo.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

 

n u s t a t ė :

      

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 13 050 Lt draudimo išmoką ir 217 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė,  kad  2004-12-21 su atsakovu buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2004-12-22 iki 2005-12-21, atsakovas apdraudė  ieškovo transporto priemonę – BMW markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo draudiminių įvykių: transporto priemonės sunaikinimo ar sugadinimo dėl avarijos, stichinių nelaimių ir nelaimingų įvykių bei trečiųjų asmenų  neteisėtos veikos ir dėl vagystės 14 500 Lt  draudimo sumai. Ieškovui būnant užsienyje jam nuosavybės teise priklausantis  automobilis buvo naudojamas ir valdomas S. B..  2004-12-14, kada įvyko draudiminis įvykis – automobilio vagystė, draudimo objektas buvo valdomas ir naudojamas S. B.. Apie automobilio vagystę  buvo pranešta policijai bei draudimo bendrovei. 2005-11-29 Pranešimu apie nuostolių atlyginimą ieškovas buvo informuotas, jog atsakovas atsisako mokėti draudimo išmoką, nepagrįstai nurodydamas nemokėjimo pagrindą: įvykio dienai sutartis buvo nutrūkusi, pasikeitus apdrausto objekto savininkui (Taisyklių 5.6.3. p.).  Ieškovas nurodė, kad įvykio dienai apdrausto objekto savininkas nebuvo pasikeitęs, tą liudija 2006-05-17 VĮ “Regitra” Šiaulių filialo išduota pažyma. Atsakovas, skaičiuodamas draudiminę išmoką, nepateikė išsamaus ir motyvuoto paaiškinimo, kodėl transporto priemonės vertė jos praradimo momentu buvo mažesnė už draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą. Atsakovo nustatyta transporto priemonės rinkos vertė 11 900 Lt yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad   2005-12-14 buvo pavogtas automobilis  (duomenys neskelbtini), 1994 metų laidos, v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu  automobilis BMW 1994 m. laidos priklausė jam, jis buvo jo savininkas ir kaip patvirtinimą pateikė draudimo liudijimą ir VĮ “Regitra“ pažymą, kad 2006-05-17 dienai  automobilis (duomenys neskelbtini) buvo registruotas jo vardu.  2005-12-14  S. B. pranešė policijai, kad automobilis buvo pavogtas, nurodydamas, kad  automobilis priklauso jam, tačiau registruotas  V. N. vardu. Teismas, remdamasis liudytojo apklausos protokolu konstatavo, kad S. B. automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini),  nupirko iš ieškovo  su visais dokumentais, tačiau ar automobilis draustas nuo vagysčių - nežinojo. 2006-03-25  S. B. mirė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi S. B. pateiktais rašytiniais įrodymais  ir laikė, kad ieškovas V. N. perdavė automobilį S. B., kuris jį valdė, ir tai laikytina kaip daikto  pirkimu - pardavimu, todėl  automobilio savininku įvykio metu ieškovas jau negalėjo būti.  Teismas trečiojo asmens  G. B. parodymais nesirėmė, nurodydamas, kad ji pati sandoryje nedalyvavo, todėl jai tikrosios automobilio  valdymo aplinkybės buvo nežinomos. Atsakovas  ieškovui atsisakė mokėti  draudimo išmoką, nes  2005 gegužės mėnesį pasikeitė apdrausto objekto savininkas ir nurodė, kad tai numato Transporto priemonių  draudimo taisyklių Nr. 021  I dalies  5.6.3 p. Teismas laikė, kad atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką ieškovui yra pagrįstas, nes tai numatyta  ne tik specialiame įstatyme, bet ir civilinio kodekso normose (LR CK 6. 1011 str.).  Draudimo sutarties  esminėmis sąlygomis LR CK 6.987 straipsnis šalia kitų nurodo ir draudimo išmokos  nustatymo tvarką, nurodant, kad  draudimo išmoka  yra apskaičiuojama  įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta  įstatyme ar  draudimo sutartyje  nustatytas  draudiminis įvykis. Draudimo  kompanijų atsakomybė yra ribojama draudimo išmokos suma, todėl teismas laikė, kad atsakovo transporto priemonės įvertinimas 11 900 Lt yra pagrįstas ir teisingas.

              Ieškovas V. N. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto  apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27d.  sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.  Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais :

1. Teismo sprendimo neteisėtumą sąlygojo neteisingas materialinės teisės normų taikymas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad  S. B. iš ieškovo nupirko automobilį BMW su visais dokumentais. S. B. jokių dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į pavogtą automobilį, o taip pat dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimą už automobilį  ieškovui, nepateikė.

2.   Ta aplinkybė, kad ieškovas perdavė automobilį S. B., kuris jį valdė, negali būti laikoma pirkimu-pardavimu. Nuosavybės teisės institutą sudaro trys elementai: teisė valdyti daiktą, teisė naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. S. B. buvo teisėtas automobilio, kuris nuosavybės teise priklausė ieškovui, valdytojas. Taip pat S. B. turėjo teisę naudoti šį automobilį. Kadangi S. B. neturėjo teisės šiuo automobiliu disponuoti, todėl laikytina, kad jis negalėjo būti automobilio savininku.

3. Teismas nepagrįstai  sprendime pasisakė dėl draudimo išmokos dydžio. Pagal draudimo teisės  doktrinoje galiojančią prezumpciją apdrausto daikto praradimo  atveju draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra lygi  apdrausto daikto vertei. Draudimo kompanija, skaičiuodama draudiminę išmoką, nepateikė išsamaus ir motyvuoto paaiškinimo, kodėl transporto priemonių vertė jų praradimo momentu buvo mažesnė už draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą.

         Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

       1. Ieškovas remtis Aukščiausiojo Teismo 2002-06-24 d. nutartimi negali, nes  nurodytoje byloje iš viso nebuvo nuostatų, reglamentuojančių draudimo išmokos apskaičiavimą transporto priemonės vagystės atveju. Tuo tarpu AB “Lietuvos draudimas” pabrėžia, kad Draudimo taisyklėse yra aiškiai įtvirtintos nuostatos,  kas yra laikoma nuostoliu ir kaip yra skaičiuojama draudimo išmoka transporto priemonės vagystės atveju (Draudimo taisyklių IId. 10.2.1.2p., 11.1p.).

       2. S. B. automobilį nusipirko iš V. N. pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo pinigus ir gavo automobilį. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Kai sandoriui įstatymai nenustato konkrečios formos, jis laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį, t.y. konkliudentiniais veiksmais.

    Apeliacinis skundas tenkintinas.

    2000m. spalio 12 d. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad Lietuvos   Respublikoje   leidžiama   eksploatuoti  tik Vyriausybės  arba  jos  įgaliotos  institucijos  nustatyta tvarka įregistruotas   motorines   transporto  priemones,  priekabas  ir puspriekabes ( 19 str.).  Privalomą  automobilių teisinę registraciją  numato Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės, patvirtintos LR VRM ministro 2001m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 1994 m. gamybos, yra įregistruotas Valstybės įmonėje “Regitra” Šiaulių filiale V. N. vardu (b.l. 5). Tai patvirtina registracijos liudijimas A 182112. Duomenų, kad šis automobilis buvo registuotas S. B. vardu ir nuosavybės  teise priklausė S. B. byloje nėra.  S. B. parodymai, kad jis automobilį nusipirko iš V. N., nelaikytinas pagrindu, kad jis yra automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas, nes nuosavybės teisės konstatavimui yra  būtina teisinė registracija.   Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai  laikė automobilio (duomenys neskelbtini) perdavimą S. B. pirkimu-pardavimu, todėl neteisingai konstatavo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas draudiminio įvykio metu buvo S. B.. Automobilio perdavimas juo naudotis ir pažadas jį ateityje pirkti, negali būti laikomas jo įgijimu nuosavybės teisėmis. Konstatavus, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininku draudiminio įvykio metu buvo V. N., jam turi būti sumokėta draudimo išmoka remiantis transporto priemonių draudimo liudijimu Nr. 0145145 (b.l. 4).

Draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Taigi draudimo tikslas yra kompensuoti draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui, o draudimo išmoka turi grąžinti draudėją į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę draudiminio įvykio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės kasko draudimas apėmė tiek automobilio sugadinimo, tiek ir visiško jo praradimo, taip pat ir vagystės, riziką. Draudimo suma draudimo liudijime buvo numatyta 14 500 Lt.

Draudimo suma reiškia draudžiamo turtinio intereso piniginę vertę. Daikto praradimo atveju (sudegus, pavogus ir pan.) draudėjo turtinį praradimą sudaro  prarasto daikto piniginė vertė, kuri yra ne kas kita, kaip  draudimo suma. Išvadą, jog draudėjui, netekusiam apdrausto daikto, yra išmokama visa draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, patvirtina ir draudimo teisės doktrina (J. Č., D. R., R. S., A. Č.. Draudimas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Kaunas. 1999, p. 347). Tiek draudimo teisinės prigimties  analizė, tiek ir draudimo teisės doktrina bei teismų praktika patvirtina, kad pagal bendrą taisyklę pripažįstama, jog praradus apdraustą transporto priemonę, draudimo išmoka yra lygi draudimo sumai. Tačiau kai kuriais atvejais iš šios taisyklės galimos išimtys. Viena iš jų - kai po draudimo  sutarties sudarymo praeina ilgas laiko tarpas ir daikto vertė sumažėja dėl jo naudojimo ar natūralaus nusidėvėjimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo automobilis buvo apdraustas 2004-12-21, o pavogtas - 2005 m. gruodžio 14d, t.y. beveik po metų, visiškai baigiantis draudimo sutarčiai. Todėl natūralu, kad visus metus naudotas automobilis, prarado dalį savo vertės.  Draudimo liudijime  Nr. 0145145 (b.l. 4) numatyta, kad procentinė išskaita sudaro  10 % automobilio vertės, su tokia procentine  išskaita sutinka ir ieškovas, prašydamas  jo naudai priteisti 13 050 Lt (14 500 Lt minus 10  %  (besąlyginė procentinė  išskaita vagystės atveju)).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinamas pirmosios instancijos sprendimas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas.

Absoliučių  apylinkės teismo  sprendimo  negaliojimo pagrindų  byloje nenustatyta (LR CPK 329 str.2d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a  :

 

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006m.  gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovui V. N. iš Akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas”  13 050 Lt draudimo išmoką, 217 Lt  palūkanų, 398, 01 Lt žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme,  398,01 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš AB “Lietuvos draudimas”  5,48 Lt  pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 7,08 Lt  pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

 

Kolegijos pirmininkas                                                            Petras Povilaitis

 

Teisėjai                                                                                                   Rasa Bartašienė

 

                                                                                                                  Birutė Simonaitienė