Civilinė byla Nr.II-9-547/2012
Teisminio proceso Nr.4-51-3-00167-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
39.1.; 45.4.; 73.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 20 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant pareiškėjai R. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. Č. skundą dėl Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VPP prevencijos poskyrio viršininko Laimio Gaurio 2012-03-20 nutarimo Nr.55N-1516972-12 ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. Č. pateiktu skundu prašo panaikinti Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VPP prevencijos poskyrio viršininko Laimio Gaurio 2012-03-20 nutarimą Nr.55N-1516972-12 administracinėje byloje , kuriuo buvo pripažinta, jog padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 2 str. 1d., paskirta 400 Lt bauda ir specialios teisės atėmimas 3 mėnesiams ir prašo jos veiksmus tinkamai kvalifikuoti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2012-03-12 apie 23.24 val., važiuodama iš Laisvės prospekto į centrą , pasuko į Narbuto gatvę. Kadangi buvo vėlyvus metas, pati ne vietinė ir gerai nežino Vilniaus miesto gatvių, tik po kelių minučių suvokė, jog įvažiavo į vienos krypties eismo gatvę ir važiuoja prieš eismą. R. Č. nurodė, kad ji iš karto pradėjo ieškoti vietos, kur galėtų apsisukti ir išvažiuoti. R. Č. skunde nurodo, kad pareigūnai jos veiksmus traktavo kaip chuliganišką vairavimą ir kvalifikavo pagal ATPK 1242 str. 1d., nurodo, kad pareigūnai netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir netinkamai vertino susidariusią situaciją. Nurodo, kad tuo metu eismas nebuvo intensyvus, važiuodama ji sutiko tik vieną transporto priemonę, važiavo labai lėtai ir stengėsi nesudaryti niekam trukdžių. Surašant protokolą dalyvavo tik ji viena ir tai rodo, kad jos neapdairumas nesukėlė didelių padarinių kitiems eismo dalyviams. Nusižengimas negali būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, kadangi jokių chuliganiškų paskatų nebuvo nustatyta. Nurodo, kad surašant protokolą ir nagrinėjant administracinę bylą nebuvo visapusiškai įvertintos aplinkybės ir pažeidimas nebuvo tinkamai kvalifikuotas. R. Č. mano, kad jos padarytas pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 1241 str. kaip kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas. Skundą pateikęs asmuo nurodo, kad baudą jau yra sumokėjusi, nagrinėjant bylą bendradarbiavo ir teikė informaciją apie pažeidimą, pripažino kaltę. Nurodo, kad jai yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, nes kiekvieną dieną turi darbo reikalais važinėti po rajoną ir respubliką. Išdėstė, kad praradus vairuotojo pažymėjimą ji neturėtų sąlygų toliau vystyti profesinę veiklą.
Teismo posėdžio metu R. Č. nurodė, kad važiuodama iš Laisvės prospekto į Narbuto gatvę (kurios pavadinimo nežinojo), sukdama į kairę ir važiuodama po tiltu, žymėjimo ant kelio ir kelio ženklų ji nepastebėjo. Ji patvirtino, kad važiavo prieš eismą, tačiau negali nurodyti kokį atstumą. Paaiškino, kad tyčios padaryti pažeidimą neturėjo, supratusi, kad važiuoja prieš eismą, labai išsigando, pasimetė ir ieškojo išvažiavimo. Ji paaiškino, kad važiuodama prieš eismą ji transporto nesutiko ir šviesomis kitiems vairuotojams nemirksėjo. Nurodo, kad tokiais veiksmais ji tik pažeidė krypties ženklo reikalavimus ir už tai neturėtų būti atimama teisė vairuoti. Jokių chuliganiškų paskatų tyčia pažeisti KET neturėjo. Ji paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1978 metų ir iš esmės jokių didelių teisės pažeidimų nebuvo padariusi. Pripažįsta, kad keletą kartų yra bausta už greičio viršijimą. Nurodė, kad jai dažnai tenka darbo reikalais važinėti į Dotnuvą, tad pasitaiko, kad kartais greitį viršija.
Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į R. Č. skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, nes priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Skirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
Posėdžio metu liudytojas Vytautas Petkevičius, Lietuvos viešosios policijos rinktinės Vytis vyresnysis patrulis paaiškino, kad tą vakarą jis su kolega patruliavo ties Narbuto gatve. OSV budėtojas pranešė per raciją, kad prieš eismą Narbuto gatve leidžiasi automobilis, buvo įtariama , kad vairuotojas yra girtas, nurodė, kad gauta labai daug telefoninių pranešimų. Liudytojas nurodė, kad jie laukė atvažiuojančio automobilio. Automobilis VW Golf leidosi Narbuto gatve žemyn prieš eismą ir pasuko į kairę prieš šviesoforą. Automobilį vairavusi moteris teigė, kad ji nepastebėjo kelio ženklų ir įvažiavo į priešpriešinį eismą, automobiliu leidosi žemyn, sutiktiems automobiliams mirksėjo šviesomis, atkreipdama dėmesį, kad jie trauktųsi. Liudytojas paaiškino, kad R. Č. prieš eismą važiavo ne mažiau kaip pusę kilometro. Jis nurodė, kad galima situacija, jog įvažiuoji į ne tą važiavimo juostą, bet tokiu atveju vairuotojas turi sustoti, įjungti avarinius žibintus ir esant galimybei apsisukti, o ne važiuoti prieš eismą. Policijos pareigūnas paaiškino, kad Narbuto gatve judėjimas visada yra, net naktį. Nežiūrint, kad tuo metu jau buvo vėlus metas, automobiliai važiavo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka neįvyko sunkesnis eismo įvykis. Kad buvo nemažas judėjimas ir vairuotojai skambino į policiją dėl šios vairuotojos patvirtina skambučiai policijoje, kurių buvo ne vienas. Liudytojas nurodė, kad pažeidėja pasirinko netinkamą problemos sprendimo būdą ir ji neturėjo galimybės išvažiuoti iš šito kelio anksčiau, nes keliukas į kurį ji išsuko buvo pirmasis.
Liudytojas Erikas Gulinas , policijos pareigūnas vyresnysis patrulis, analogiškai paaiškino aplinkybes kaip ir jo kolega Vytautas Petkevičius. Jis patvirtino, kad jo tarnyboje toks atvejis pirmas ir anksčiau nesitaikė. Jis taip pat nurodė , kad Narbuto gatvė yra viena judriausių gatvių Vilniuje ir net naktį judėjimas ta gatve nenutrūksta. Liudytojas paaiškino, kad atsitikus tokiai situacijai, vairuotoja turėjo nedelsiant apsisukti. Jis taip pat patvirtino, kad nors tuo metu buvo 23.30 val. , tačiau transporto judėjimas buvo ir mašinos važiavo. Liudytojas taip pat nurodė ,kad aiškindama apie pažeidimo padarymą R. Č. nurodė, kad ji pasiklydo, o važiuodama prieš eismą, ji mirksėjo atvažiuojantiems automobiliams šviesomis.
Skundas atmestinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad R. Č. 2012-03-12 apie 23.24 val. Vilniuje, Narbuto gatvėje įsuko į priešingą eismo juostą (vienpusis eismas) ir sukėlė pavojingą situaciją, privertusi keisti kitus eismo dalyvius staigiai judėjimo greitį ir kryptį ir imtis kitų veiksmų, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą, nurodoma, kad tuo buvo pažeistas KET 9 punkto reikalavimas (b.l.15). Administracinio teisės pažeidimo protokole R. Č. paaiškino, kad važiuodama į centrą iš Laisvės prospekto pasuko į Narbuto gatvę prieš eismą. Blogai žino Vilnių, todėl įsuko ne į tą gatvę, nes buvo vėlus metas. Kai pastebėjo, kad važiuoja prieš eismą, ieškojo kur pasukti. Gailisi dėl pažeidimo.
Išnagrinėjus administracinę bylą 2012-03-20 buvo priimtas nutarimas administracinėje byloje ir R. Č. buvo pripažinta pažeidusi ATPK 124 2 str.1 d. ir jai buvo paskirta 400 Lt bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b.l.16). Nutarime nurodoma, kad priimant sprendimą buvo vertinamas padarytas pažeidimas, pripažinta, kad kvalifikuotas jis teisingai , o taip pat atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, kad kaltininkė nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, o sunkinančių aplinkybių nebuvo ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes ,buvo paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda ir minimalus specialios teisės atėmimo terminas.
Tarnybiniame pranešime policijos vyresnysis patrulis Vytautas Petkevičius nurodė įvykio aplinkybes, kad gavo budėtojo pranešimą, jog Narbuto gatve nuo Laisvės prospekto, prieš eismą leidžiasi VW Golf tamsios spalvos, sudarinėdamas pavojingas situacijas kitiems automobiliams, kurie važiavo pagal savo eismo kryptį (vienpusis eismas), kildami į kalną. Ši eismo kryptis Narbuto – Laisvės prospektas viena iš judriausių ir intensyviausių Vilniaus mieste. Automobilį vairavusi R. Č. nurodė mačiusi, kad važiuoja prieš kitas transporto priemones, suprato, kad važiuoja ne ta kryptimi, kuria leidžiama. Nurodo, kad dėl KET 9 punkto pažeidimo bei pavojingos situacijos sukėlimo vairuotojai buvo surašytas ATP protokolas , sulaikytas vairuotojo pažymėjimas (b.l.21).
R. Č. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.20). Ji buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus : 2002-01-29 pagal ATPK 124 str. 2d. – 50 Lt bauda; 2003-02-20 pagal ATPK 1241 str. 2d. – 125 Lt bauda (pažeidė kelio ženklo reikalavimą); 2003-03-13 pagal ATPK124 str. 2d. – 50 Lt bauda; 2005-08-29 pagal ATPK 124 str. 2d. – 50 Lt bauda; 2005-10-27 pagal ATPK 124 str. – 20 Lt bauda; 2006-04-20 pagal ATPK 124 str. 3d. – 200 Lt bauda (b.l.11-14). Dauguma nuobaudų už greičio viršijimą.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Įvažiuodama į priešpriešinio važiavimo kryptį R. Č. sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų turto saugumui. Kartu reikia pažymėti, kad ji ėmėsi priemonių ir mirksėjo pravažiuojantiems vairuotojams šviesos žibintais, taip atkreipdama į save dėmesį ir tuo pačiu siekdama išvengti nuostolingų padarinių.
Skundą padavusi R. Č. nurodė, kad ji į šią situaciją pateko dėl žioplumo, miesto nežinojimo, buvo pavargusi, tačiau nebuvo jokios tyčios padaryti pažeidimą ir nebuvo chuliganiškų paskatų taip pasielgti.
Teismas laiko, kad tokio teisės pažeidimo padarymui chuliganiškos paskatos nebūtinos, nes R. Č. veika buvo kvalifikuota teisingai pagal ATPK 1242 str. 1d. Šio straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už galimas dvi veikas : 1) transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir 2)KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Teismas laiko, kad padarytu teisės pažeidimu R. Č. privertė kitus eismo dalyvius staiga keisti važiavimo greitį ir kryptį, nes ji įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje eismas vyko tik viena kryptimi. Vairuotojai, važiavę Narbuto gatve link Laisvės prospekto, negalėjo tikėtis šioje važiavimo juostoje sutikti kita kryptimi judantį automobilį ir tokia situacija, žinoma, vertė vairuotojus staiga keisti važiavimo greitį ir kryptį, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas vertina tai, kad pažeidimas buvo padarytas vėlyvu metu ir tuo metu eismas nebuvo intensyvus, tačiau transporto priemonės važiavo, ką patvirtino ir policijos pareigūnai. Nors R. Č. nepripažįsta, kad važiuodama prieš eismą ji sutiko transporto priemonių ir joms mirksėjo šviesomis, tačiau teismas laiko, kad policijos pareigūnų toks tvirtinimas yra teisingas. Jie šias aplinkybes nurodo iš R. Č. paaiškinimo žodžiu, kai ji buvo policijos pareigūnų automobilyje, rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas tokius R. Č. veiksmus vertina kaip siekį atkreipti į save dėmesį, siekiant įspėti kitus vairuotojus, jog atsirado kliūtis kelyje. Teismas policijos pareigūnų liudijimą vertina kaip objektyvų ir nesuinteresuotų asmenų, kadangi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu jie nepažįstami.
R. Č. įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, judėjo ja apie pusę kilometro, tai yra pakankamai ilga kelio atkarpa. Vairuotoja pasirinko neteisingą problemos sprendimo variantą. Ji nurodė, kad supratusi, jog važiuoja priešinga kryptimi, ieškojo išvažiavimo iš kelio. Vairuotoja, pastebėjusi, jog atsidūrė priešingoje eismo juostoje, privalėjo nedelsiant sustoti ir, įjungus avarinius žibintus, esant galimybei apsisukti. Tokiais veiksmais nebūtų keliamas pavojus eismo dalyviams, arba jis būtų žymiai mažesnis, nei ilgą laiką važiuojant prieš eismą.
Todėl dėl nurodytų aplinkybių , teismas vertina, kad R. Č. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 1242 str. 1d. teisingai. Jos veiksmai negali būti perkvalifikuojami į ATPK 1241 str. kaip kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, nes šioje teisės normoje nėra kvalifikuojančių aplinkybių - jog tokie ženklo reikalavimo pažeidimai sukėlė pavojingą situaciją.
Teismo nuomone nėra pagrindo taikyti ir ATPK 301 straipsnio nuostatų. ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pareiškėjai skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK30, 302 straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pareiškėjos asmenybę ir jos materialinę bei socialinę padėtį, jai buvo skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nelaikytinas ypatingu, išimtinu atveju, sudarančiu pagrindą minimalios nuobaudos švelninimui. Skunde nurodoma ir R. Č. posėdžio metu paaiškino, kad dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ji negalės tinkamai atlikti darbo funkcijų, nes jos darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu po rajoną ir Lietuvą. Tačiau tai nėra pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę ar sutrumpinti terminą, nes ši aplinkybė teismų praktikoje nėra pripažįstama išskirtine, galinčia sudaryti pagrindą taikyti LR ATPK301 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-3213/2009, N261-1753/2010, N444-2396/2010).
Administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Gailėjimaisi, kaltės pripažinimas ir vairuotojo pažymėjimo reikalingumas darbo funkcijoms atlikti – nepripažintinos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima netaikyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr.N3-34/2007, Nr.N1-413/2007).
Nustatant švelnesnę administracinę nuobaudą paprastai būtina konstatuoti ne vieną traukiam administracinėn atsakomybėn asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios turėtų būti nesusijusios su kitomis įstatymų nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Tokių išskirtinių aplinkybių visumos šioje byloje, sprendžiant pagal pateiktus faktinius duomenis, nėra.
Todėl ištirtų įrodymų pagrindu teismas lako, kad nutarimas paliktinas nepakeistas , o skundas atmestinas.
Vadovaudamasis LR ATPK 300 str., 302 str. 1d.1 p., 302 2 str., 302 4 str.
n u t a r ė :
Alytaus AVPK Varėnos rajono PK viešosios policijos poskyrio prevencijos poskyrio viršininko Laimio Gaurio 2012 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, o R. Č. skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos , skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme arba tiesiogiai Kauno apygardos teismui.
Teisėja Silvana Girdenienė