Civilinė byla Nr. e2A-331-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00389-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 2.6.29.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-490-459/2020 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams R. G., bankrutavusiai kredito unijai Pajūrio kredito unijai, atstovaujamai nemokumo administratorės S. V., Lietuvos centrinei kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė Virgilija J. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti negaliojančiais ieškovės vardu atsakovės R. G. sudarytas su atsakove bankrutavusia Pajūrio kredito unija 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštą.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimo, kuris buvo patvirtintas trečiojo asmens Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P., pagrindu atsakovė (ieškovės motina) R. G., ieškovės vardu nupirkusi žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), sudarė su atsakove bankrutavusia kredito unija Pajūrio kredito unija (toliau – Pajūrio kredito unija) 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058 (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu atsakovei G. G. grynaisiais buvo išmokėti 216 000 Lt (62 557,92 Eur), paskolos tikslas – būsto remontas. Atsakovė R. G. 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštu (toliau – hipotekos lakštas) įkeitė ieškovės vardu įsigytą žemės sklypą, nurodydama melagingą žemės sklypo vertę – 310 000 Lt (89 782,21 Eur).
3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 atsakovė R. G. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – ieškovės vardu 216 000 Lt (62 557,92 Eur) paskolą iš Pajūrio kredito unijos ir kurios nenumatė grąžinti. Nuosprendžio dalis dėl atsakovei paskirtos bausmės įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-518/2018. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai, t. y., kad atsakovė R. G. paskolos nepaėmė sodybos remontui ir jos neketino grąžinti, taip pat, jog daug mažesnės rinkos vertės žemės sklypas buvo įkeistas neketinant užtikrinti paskolos grąžinimo, o paskolos pinigų ieškovei atsakovė R. G. neperdavė, bet panaudojo juos išimtinai savo poreikiams.
4. Atsakovė G. G. nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palūkanų, o palūkanų mokėjimą ir paskolos dengimą imitavo mokėdama nedidelėmis sumomis, todėl sudaryti ginčo sandoriai yra tariamieji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnis), nes atsakovė R. G. neketino sukurti teisinių paskolos santykių ieškovės vardu su atsakove Pajūrio kredito unija.
5. Atsakovė R. G. apgaulės būdu ieškovės vardu sudarė paskolos sutartį bei fiktyviai įkeitė ieškovei priklausantį žemės sklypą paskolos grąžinimui užtikrinti. Nesant apgaulės paskola nebūtų buvusi suteikta, tačiau atsakovė R. G. elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, gautą paskolą panaudojusi savo poreikiams tenkinti veikė priešingai atstovaujamosios interesams. Dėl šių priežasčių ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, nes sudaryti dėl atsakovės R. G., kaip ieškovės J. G. atstovės, apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
6. Atsakovė R. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
7. Atsakovė Pajūrio kredito unija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad reikalavimo teisės į ieškovę pagal ginčo sandorius 2019 m. kovo 29 d. sutartimi yra perleistos Lietuvos centrinei kredito unijai.
8. Atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti tariamai (CK 1.86 straipsnis) ar dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Ieškovei (paskolos gavėjai) 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo išmokėta 216 000 Lt (62 557,92 Eur). Paskolos sutartis buvo ir yra realiai vykdoma, nes paskolos gavėja, vykdydama įsipareigojimus pagal paskolos minėtą sutartį, nuo 2011 metų spalio mėnesio mokėjo pinigines sumas, taip pat atsakovė R. G. pagal ieškovės išduotą įgaliojimą galėjo ieškovės vardu sudaryti ginčo sandorius.
9. Byloje esantys ieškovės raštai atsakovei Pajūrio kredito unijai patvirtina aplinkybes, kad ieškovė patvirtino savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymo suvokimą ir sutikimą su jos vykdymu.
10. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos prejudiciniais faktais šioje byloje, nes baudžiamojoje byloje atsakovės R. G. veiksmai buvo tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir įstatymų taikymo aspektu, šiuo atveju skiriasi įrodinėjimo dalykai.
11. Trečiasis asmuo notarė V. J. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė R. G. ieškovės ginčijamus sandorius sudarė veikdama pagal išduotą notarinį įgaliojimą, tačiau ieškovė atsakovei R. G. išduoto įgaliojimo neginčija, todėl atsakovė R. G. galėjo ieškovės vardu sudaryti ginčijamus sandorius, nes suteiktų įgaliojimų neviršijo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2019 m. lapkričio 18 d. į ieškovės paskolinę sąskaitą buvo įnešamos pinginės lėšos, ieškovė taip pat raštais kreipdavosi į atsakovę dėl sutarties vykdymo tvarkos, todėl padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės Pajūrio kredito unijos buvo sukurti paskolos teisiniai santykiai.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 konstatuota, jog sutartinės hipotekos lakštą pasirašė atsakovė R. G. ir N. P., sandorio sudarymo metu buvusi Pajūrio kredito unijos administracijos vadovė, kuri minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje.
15. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančius CK 1.86 straipsnio pagrindu, nes apie įkeičiamo žemės sklypo mažesnę vertę žinojo ne tik atsakovė R. G., bet ir Pajūrio kredito unijos atstovė N. P., todėl ieškovės nurodyta aplinkybė dėl apsimestinės įkeisto žemės sklypo vertės neturi reikšmės pripažįstant ginčo sutartis negaliojančiomis, nes baudžiamojoje byloje buvo tiriami nusikalstami atsakovės Pajūrio kredito unijos buvusių vadovų veiksmai, kurie sukėlė žalą Pajūrio kredito unijai.
16. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendyje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais šioje byloje, nes baudžiamojoje byloje atsakovė Pajūrio kredito unija buvo nukentėjusioji šalis, kuriai atsakovės R. G. ir kitų nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala kredito unijai, o teismas, vadovaudamasis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės sudarytą sandorį gali pripažinti negaliojančiu tik pagal nukentėjusios šalies ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendyje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais šioje byloje. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas ginčo sutarčių sudarymo teisėtumo aplinkybės. Atsakovė R. G. baudžiamojoje byloje savo kaltę neigė teigdama, kad sudarydama ginčo sandorius ji veikė išimtinai civilinių teisinių santykių ribose ir nenaudojo apgaulės bei siekė sukurti paskolos santykius ieškovei, tačiau teismai konstatavo priešingas aplinkybes, jog paskola nebuvo paimta sodybos remontui, paskolos nebuvo ketinama grąžinti, žymiai mažesnės rinkos vertės žemės sklypas buvo įkeistas neketinant užtikrinti didelės paskolos grąžinimo, kad paskolos pinigų ieškovei atsakovė R. G. neperdavė ir panaudojo išimtinai savo poreikiams, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palūkanų, o palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimą imitavo mokėdama nedidelėmis sumomis. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 nustatyti faktai šioje byloje turėjo būti laikytini prejudiciniais.
17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė pagal paskolos sutartį įgijo civilines teises ir pareigas. Paskola faktiškai buvo paimta atsakovės R. G. interesais, šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje nustatytos ir prejudicinę galią turinčios aplinkybės. Taip pat atsakovė R. G. žinojo, kad hipotekos lakštu įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertė nepadengs net vieno procento imamos paskolos sumos, t. y. atsakovė R. G. neketino sukurti ir įkeitimo teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės Pajūrio kredito unijos, todėl hipotekos lakštas teismo nepagrįstai nebuvo pripažintinas negaliojančiu kaip tariamas sandoris.
17.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią bylose, kuriose reikalaujama pripažinti per atstovą dėl apgaulės sudarytą sandorį, būtina analizuoti ne tik sandorio šalių valią, bet ir atstovo valią, o nustatinėdami atstovo valią, teismai turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo panaudota ne tik atsakovės Pajūrio kredito unijos atžvilgiu, bet ir ieškovės.
2. Atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
18.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami atsakovės R. G. veiksmai, t. y. tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, taip pat baudžiamojoje byloje buvo vertinami buvusių Pajūrio kredito unijos vadovų ir atsakovės R. G. nusikalstami veiksmai, nukreipti į atsakovę Pajūrio kredito uniją.
18.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskolos sutartis yra tariamas sandoris. Paskolos sutartis tiek iš atsakovės Pajūrio kredito unijos, tiek iš ieškovės pusės buvo vykdoma, t. y. atsakovė paskolino ieškovei 216 000 Lt (62 557,92 Eur), o ieškovė vykdė paskolos sutartį ir nuo 2011 metų spalio mėnesio mokėjo pinigines sumas atsakovei.
18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti atsakovei R. G. panaudojus apgaulę prieš ieškovę ir dėl to ieškovė patyrė žalą (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Atsakovė R. G. ginčo sandorius sudarė veikdama pagal ieškovės įgaliojimą, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, yra galiojantis ir turi įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
1. Atsakovė bankrutavusi Pajūrio kredito unija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus ir išanalizavus visus byloje pateiktus įrodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. apeliantė notariniu įgaliojimu, be kita ko įgaliojo, atsakovę (savo motiną) R. G. jos vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iš bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kredito įstaigos savo nuožiūra aptartomis sąlygomis, bet ne daugiau kaip 300 000 Lt (86 886 Eur) (ar ekvivalentu JAV doleriais, eurais ar kita pasirinkta valiuta) ne ilgesniam kaip 40 metų laikotarpiui, mokant fiksuotas ar kintamas palūkanas, savo nuožiūra papildomai pasiskolinti pinigų uždelstoms palūkanoms, daliniams dengimams ir delspinigiams padengti, įgaliotinės vardu sudaryti ir pasirašyti kredito ir paskolos sutartis, paimti suteiktą kreditą (paskolą), pateikti ir pasirašyti mokėjimo nurodymus, prašymus bei kitus dokumentus dėl paskolos (kredito) lėšų išmokėjimo, valdyti naudotis ir disponuoti suteikiamu kreditu, jį panaudoti kredito sutartyje numatytai paskirčiai, rūpintis savalaikiu kredito grąžinimu bei atlikti visus kitus veiksmus, būtinus tinkamai vykdyti kredito ar paskolos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, savo nuožiūra keisti, pildyti, panaikinti sudarytų kredito ir paskolos sutarčių sąlygas ar jas nutraukti, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl minėtų kredito ir paskolos sutarčių sąlygų pakeitimo, papildymo, panaikinimo ar jų nutraukimo, įgaliojime taip pat buvo nustatyta, jog ieškovė suteikia teisę jos vardu atsakovei R. G. įkeisti bet kuriam fiziniam asmeniui arba bankui už įgaliotinio ar ieškovės vardu gaunamą bet kokio dydžio paskolą ar kreditą.
2. 2011 m. rugsėjo 5 d. Jūreivių kredito unija (vėliau pavadinta Pajūrio kredito unija), atstovaujama paskolų vadybininkės D. Š., ir J. G., atstovaujama R. G., sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00058, kuria apeliantei buvo suteikta 216 000 Lt (62 557,92 Eur) paskola, mokant 7 proc. metines palūkanas, būsto remontui. Paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2031 m. rugsėjo 15 d. Paskolos išmokėjimo būdas – grynieji pinigai. Paskolos grąžinimas užtikrinamas 0,5000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), įkeitimu.
3. 2011 m. rugsėjo 6 d. sutartinės hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0006637, Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure buvo sudaryta apeliantei priklausančio žemės sklypo įkeitimo sutartis. Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 310 000 Lt (89 782,21 Eur). Sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis Nr. 11-00058, prievolės dydis – 216 000 Lt (62 557,92 Eur). Sutartinės hipotekos lakštą pasirašė atsakovė R. G. ir atsakovės Pajūrio kredito unijos atstovė N. P..
4. Po 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties sudarymo 216 000 Lt (62 557,92 Eur) paskolos suma grynaisiais buvo išmokėta atsakovei R. G., tačiau į apeliantės atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) grynaisiais buvo įneštos piniginės lėšos: 2011 m. rugsėjo 7 d. – 16 000 Lt (4 633,92 Eur), 2012 m. birželio 25 d. – 1 250 Lt (362,03 Eur). 2011 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimu į apeliantės sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 5 000 Lt (1 459,51 Eur). Taip pat į apeliantės paskolinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo įneštos šios piniginės lėšos grynaisiais: 2012 m. birželio 13 d. – 1 699,91 Lt (492,33 Eur), 2012 m. birželio 25 d. – 83 Lt (24,04 Eur), 2012 m. liepos 23 d. – 332 Lt (96,15 Eur), 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 1 285 Lt (372,16 Eur), 2012 m. rugsėjo 30 d. – 1 243 Lt (360 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 1 660 Lt (480,77 Eur), 2012 m. lapkričio 21 d. – 911 Lt (63,84 Eur).
5. Apeliantė 2011 m. gruodžio 26 d. raštu atsakovei Pajūrio kredito unijai prašė leisti įkeisto žemės sklypo paskirtį pakeisti į komercinę – gyvenamąją. Atsakovė Pajūrio kredito unija 2012 m. sausio 12 d. raštu informavo, kad neprieštarauja, jog apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis būtų keičiama iš žemės ūkio į komercinę – gyvenamąją.
6. Apeliantė 2013 m. birželio 7 d. raštu atsakovei Pajūrio kredito unijai pranešė, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui ir kad teiks teismui prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
7. 2014 m. birželio 19 d. raštu apeliantė pripažino Pajūrio kredito unijai apie savo finansinius įsipareigojimus jai.
8. 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės Pajūrio kredito unijos valdybos posėdyje priimtu nutarimu Nr. 4 paskolos sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo. Po paskolos sutarties nutraukimo, grąžintinos paskolos mokėjimo įmokos už apeliantę po 200 Eur (57,92 Eur) buvo mokamos iki 2019 m. lapkričio 18 d.
9. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017, atsakovė R. G. buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, nes apeliantės vardu paėmė 216 000 Lt (62 557,92 Eur) paskolą iš atsakovės Pajūrio kredito unijos, neturėdama tikslo jos grąžinti.
Dėl prejudicinių faktų
10. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendyje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais šioje byloje. Apeliantės nuomone, teismas baudžiamojoje byloje nustatė prejudicinius faktus, nes dalis baudžiamosios bylos medžiagos yra susijusi su teisiniais santykiais, nagrinėtais šioje byloje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė remiasi bendrąja kasacinio teismo praktika, aiškinančia CPK 182 straipsnio 3 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiam klausimui CPK 182 straipsnio 3 punktas yra neaktualus, nes ši proceso norma dėl prejudicinių faktų taikoma tik baudžiamosioms ar administracinėms byloms.
12. Prejudicinių faktų nustatymas baudžiamojoje byloje apibrėžtas CPK 182 straipsnio 3 punkte, t. y. nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad tokią prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veikų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai taip pat turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas atsakovę R. G. pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisė už tai, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, nes apeliantės vardu paėmė 216 000 Lt (62 557,92 Eur) paskolą iš atsakovės Pajūrio kredito unijos, neturėdama tikslo jos grąžinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės R. G. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti išimtinai į atsakovę Pajūrio kredito uniją ir susiję su unijos vadovų veiksmais dėl kredito išdavimo pažeidžiant išdavimo tvarką. Ginčo sutarčių sudarymo teisinis pagrindas, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą, civilinės teisės prasme nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas (ieškovė baudžiamojoje byloje buvo liudytoja). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog nuosprendžiu nebuvo nustatyta šiai bylai aktualių prejudicinių faktų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis šioje byloje vertintinas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimų taisykles (CPK 197 straipsnis).
Dėl ginčo sandorių tariamumo (CK 1.86 straipsnis)
14. Apeliantės teigimu, paskolos sutartis buvo sudaryta faktiškai ne tarp jos ir atsakovės Pajūrio kredito unijos, bet tarp atsakovės R. G. ir atsakovės Pajūrio kredito unijos, nes atsakovė R. G. gautą paskolos sumą naudojo išimtinai savo interesams, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ginčo sandorių tariamumą (CK 1.86 straipsnis). Atsakovės Lietuvos centrinė kredito unijos vertinimu, apeliantė paskolos sutartį po jos sudarymo vykdė, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti paskolos sutartį tariamuoju sandoriu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.86 straipsnio nuostatą faktinių aplinkybių kontekste.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).
18. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas.
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. G., apeliantės vardu, veikdama 2011 m. rugsėjo 2 d. notarinio įgaliojimo pagrindu (nutarties 22 punktas), ir atsakovė Pajūrio kredito unija 2011 m. rugsėjo 5 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovei R. G. buvo išmokėti 216 000 Lt (62 557,92 Eur). Duomenų, kad apeliantės vardu išduotas notarinis įgaliojimas teismine tvarka buvo nuginčytas, byloje nėra. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui atsakovė R. G. 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštu atsakovės Pajūrio kredito unijos naudai įkeitė žemės sklypą. Po paskolos sutarties sudarymo apeliantė vykdė sutartinius įsipareigojimus (nutarties 25 punktas), taip pat apeliantė 2011 m. gruodžio 26 d. raštu prašė leisti įkeisto žemės sklypo paskirtį pakeisti į komercinę – gyvenamąją (nutarties 26 punktas), o susidūrusi su finansiniais sunkumais apeliantė 2013 m. birželio 7 d. raštu atsakovei Pajūrio kredito unijai pranešė, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui (nutarties 27 punktas), taip pat 2014 m. birželio 19 d. raštu apeliantė pripažino atsakovei Pajūrio kredito unijai savo finansinius įsipareigojimus (nutarties 28 punktas), tačiau net ir atsakovei Pajūrio kredito unijai 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutraukus paskolos sutartį, apeliantė, nors ir netiesiogiai, toliau vykdė sutartinius įsipareigojimus kylančius iš paskolos sutarties (nutarties 29 punktas).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad tarp apeliantės ir atsakovės Pajūrio kredito unijos buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Nurodytos aplinkybės (nutarties 40 punktas) nepatvirtina ginčo sandorių tariamumo. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovės R. G. interesais, nes byloje esantys duomenys, leidžia daryti išvadą, jog apeliantė pripažino paskolos sutartį (vykdė jos įsipareigojimus), tačiau vėliau susidūrusi su finansiniais sunkumais ir negalėdama įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, siekia nuginčyti jos vardu sudarytus ginčo sandorius.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimai dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiais iš esmės suponuoja savarankišką teisinį ginčą dėl atsakovės R. G. tinkamo atstovavimo apeliantei. Teigdama, kad atsakovė R. G. savo interesais iš atsakovės Pajūrio kredito unijos gavo paskolą ir jų negrąžino, apeliantė šioje byloje turėjo įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų, išskyrus atskirus deklaratyvius teiginius, apeliantė byloje nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog po paskolos sudarymo į apeliantės atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta iš viso 22 250 Lt (6 444,05 Eur) (nutarties 25 punktas) t. y. apie 10 procentų paskolos, šiuo atveju nurodytos aplinkybės apeliaciniame skunde apskritai nėra argumentuojamos ar kvestionuojamos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje pripažįsta formaliais ir nepagrindžiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su įkeisto žemės sklypo verte. Apeliantė teigdama, kad atsakovė R. G. žinojo, kad hipotekos lakštu įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertė nepadengs net vieno procento imamos paskolos sumos, iš esmės įrodinėja Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes, kurios patvirtina padarytą žalą atsakovei Pajūrio kredito unijai, o šioje byloje, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčas yra kilęs dėl atstovavimo teisiniais santykiais sudarytų sandorių pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė iš esmės nenurodė jokių argumentų, susijusių su netinkamu atsakovės R. G. pareigų, kylančių iš apeliantės išduoto notarinio įgaliojimo, vykdymu, sudarant ginčijamą žemės sklypo įkeitimo sandorį.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu
23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti dėl apgaulės.
24. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaule gali būti sudarytas ir vienašalis sandoris. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, t. y. teigiant, ko nėra, taip pat apgaule gali būti kitos sandorio šalies tylėjimas (CK 1.91 straipsnio 5 dalis), kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės, kurias žinodama antroji šalis sandorio nebūtų sudariusi. Apgaulė yra taip pat ir tada, kai pats asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę ar aplinkybes, o kitas asmuo, tą žinodamas, pasinaudoja tokiu suklydimu.
25. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).
26. Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovės R. G., bet ir ieškovės (apeliantės) veiksmai, tiriamas bei vertinamas jos elgesys tiek prieš sandorių sudarymą, tiek ir sudarant sandorius bei po sandorių sudarymo, siekiant išsiaiškinti jos valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų.
27. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir (ar) įrodymus CK 1.91 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovė R. G., sudarydama ginčo sandorius, netinkamai atstovavo jos interesams, apeliantė 2011 m. rugsėjo 2 d. notarinio įgaliojimo neginčijo, taip pat nepateikė duomenų, ar ji pasinaudojo teise reikalauti, kad atsakovė R. G. pateiktų ataskaitą apie savo veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad atsakovė R. G. apeliantės vardu sudarydama ginčo sandorius, veikė nesąžiningai ir pažeidė apeliantės interesus, nes apeliantė įgaliojusi atsakovę R. G. sudaryti ginčo sandorius, šio savo įgaliojimo neginčijo, atsakovės R. G. veiksmų neskundė, ir tik susidūrusi su finansiniais sunkumais inicijavo šią bylą, todėl darytina išvada, kad atsakovė R. G., turėdama apeliantės sutikimą sudaryti ginčo sandorius, apgaulės apeliantės atžvilgiu nepanaudojo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių sandorių negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.91 straipsnio 1 dalyje. Apeliantei apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigus, spręstina, kad reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės pagrįstai buvo atmestas.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir padarė išvadą, kad CK 1.86 straipsnyje ir 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
31. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio (1 178 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas, iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, 1 178 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš apeliantės valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
33. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 398,50 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3).
34. Atsakovė Pajūrio kredito unija pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė duomenis, įrodančius, kad patyrė 181,50 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas, kurias prašė priteisti iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, jos yra priteisiamos atsakovei Pajūrio kredito unijai iš apeliantės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 178 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai kredito unijai Pajūrio kredito unija, juridinio asmens kodas 300129941, iš ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Vigintas Višinskis