Civilinė byla Nr. e2A-1588-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25676-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2; 1.3.2.9; 1.3.7.5.4; 1.3.7.5.9; 1.3.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomas Venckus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. (J. P.) ieškinį atsakovei UAB „VEGESTA“ dėl darbo ginčo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas nesutiko su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. birželio 8 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta išieškoti darbdavei iš darbuotojo 4 350,74 Eur žalos atlyginimą, ir 2020 m. spalio 26 d. sprendimu, kuriuo darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą priteisti darbo užmokestį ir netesybas. Ieškovas prašė priteisti: 1) atsakovei iš ieškovo 1 436,40 Eur žalos atlyginimą; 2) ieškovui iš atsakovės 2 119,53 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, 4 332 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas paaiškino, kad pažeidė Čekijos Respublikos Kelių eismo taisykles, todėl jam paskirta 76,80 Eur bauda. Šio pažeidimo negalima sieti su eismo įvykiu Slovakijos Respublikoje, nes pastarasis įvykis įvyko po paros. Slovakijoje ieškovas, vairuodamas transporto priemonę sningant tamsiu paros metu, nepastebėjo apsnigto kelio ženklo, kuris draudžia eismą sunkiasvorėms transporto priemonėms, ir važiavo apie 100 m remontuojamu keliu. Tuo metu remonto darbai nevyko. Ieškovas važiavo pirmą kartą šiuo keliu, bandė apsisukti, bet transporto priemonės priekabos dešinės pusės ratai nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, įvažiavo į griovį ir pasviro. Tolesnis apsisukimas galėjo baigtis puspriekabės apvirtimu. Darbdavei sutikus, ieškovas iškvietė techninę pagalbą. Ieškovas paslaugos kainą suderino su atsakove, kuri pervedė jam 2 200 Eur. Iš šios sumos jis sumokėjo 2 000 Eur už techninę pagalbą kelyje (puspriekabės ištraukimą iš griovio), 200 Eur – už pažeidimą. Slovakijos Respublikos L. M. rajono kelių eismo inspekcijos patvirtinime nurodyta, kad nubrozdintas dešinysis puspriekabės šonas, kitų pažeidimų nebuvo. Puspriekabė po eismo įvykio buvo tinkama naudoti, apgadinimai kosmetiniai – tento įplyšimas, sulankstytas spoileris ir apgadinta priekinio rato apsauga, visos padangos sveikos, nebuvo stabdymo sistemos gedimų. Darbdavės nurodymu ieškovas nuvyko į Čekiją, iš kurios su kroviniu grįžo į Klaipėdą 2020 m. sausio 15 d. Tą pačią dieną ieškovas gabeno krovinį iš Klaipėdos į Čekiją; iš Prahos – į Slovakiją, į Lietuvą grįžo su kroviniu 2020 m. sausio 19 d., nes reikėjo atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą. Po įvykio Slovakijoje ieškovas nuvažiavo apie 4 500 km. Transporto priemonės detalės nekeistos. Ieškovas suklijavo tentą savo lėšomis. Ieškovas sutiko su atsakovės nustatytais transporto priemonės defektais, bet jie nesusiję su eismo įvykiu. Dėl eismo įvykio reikėjo keisti plastikinę sparno dalį (34,71 Eur (be PVM), remontuoti spoilerį (45,45 Eur (be PVM), tentą (103,31 Eur (be PVM), metalinį korpusą (127,69 Eur (be PVM), įsigyti plastikinį sparną (15,70 Eur (be PVM). Atsakovė patyrė 395,50 Eur transporto priemonės remonto išlaidų, susijusių su eismo įvykiu. Kitų detalių keitimas – būtinas einamasis puspriekabės remontas, kad, patikrinus automobilį techninėje apžiūroje, būtų galima eksploatuoti puspriekabę. Su eismo įvykiu nesusijęs padangos keitimas, nes, vežant krovinį, padangos sprogsta dėl sunkaus krovinio, ant kelio esančių aštrių daiktų. Padanga nenauja, pakankamai nusidėvėjusi. Atsakovė patyrė tokią žalą: 2 000 Eur už techninę pagalbą kelyje, 395,50 Eur už puspriekabės apgadinimą eismo įvykyje metu, iš viso – 2 395,50 Eur. Ieškovas nesutiko, kad žalą jis padarė tyčia, jo veiksmuose nėra didelio neatsargumo. Jis pažeidė kelių eismo taisykles, nes dėl sudėtingų eismo sąlygų nepastebėjo kelio ženklo. Atsakovė nenurodė ieškovui, kokiu keliu važiuoti. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis – 478,80 Eur, jo atsakomybė turėtų būti ribojama 3 vidutiniais darbo užmokesčių dydžiais (1 436,40 Eur). Atsakovė nebuvo pakankamai apdairi, neapdraudė transporto priemonės Kasko draudimu. Ji gavo naujas dalis vietoje senų, atsakovo sąskaita pagerino puspriekabės būklę. Atsakovė nenurodė, kad reikalaus atlyginti 2 000 Eur. Ieškovas būtų palaukęs ryto ir išsikvietęs neskubią techninę pagalbą. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2020 m. balandžio 30 d., juo neatsiskaityta iki šiol. Atsakovė teigia, kad ji sumokėjo ieškovui darbo užmokestį grynaisiais pinigais 2020 m. sausio 7 d. (474 Eur už gruodį) ir 2020 m. sausio 21 d. (959,82 Eur už sausį ir atostoginius), bet jis jų negavo. Atsakovė mokėjo ieškovui darbo užmokestį į jo sąskaitą banke. Atsakovė pateikė 2019 m. birželio 6 d. kasos išlaidų orderį 72 Eur sumai. Ieškovas gavo darbo užmokestį už birželio mėnesį. Darbo užmokestis sumokėtas į jo sąskaitą banke, bet ne grynaisiais pinigais. Sodros duomenimis, draudžiamosios pajamos 2020 m. vasario mėnesį buvo 171,90 Eur. Atsakovės pateiktų duomenimis, ieškovas dirbo 5 darbo dienas (kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad tai yra dar viena kompensacija už nepanaudotas atostogas), bet jis negavo šių pajamų. Ieškovui turėjo būti priskaičiuotas 6 048,77 Eur, išmokėtas – 4 428,12 Eur darbo užmokestis, bet sumokėti tik 3 167,79 Eur. Dėl to atsakovė skolinga ieškovui, 1 260,33 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, 4 332 Eur (722 Eur × 6 mėn.) netesybas už 6 mėnesius.

3.       Atsakovė nurodė, kad ieškovas dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Ieškovas pasirašė šiuos dokumentus: 2019 m. gegužės 7 d. materialinės atsakomybės sutartį, vairuotojo–ekspeditoriaus pareiginę instrukciją, 2020 m. sausio 6 d. darbuotojo sutikimą dėl žalos atlyginimo, 2019 m. gegužės 7 d. priėmimo–perdavimo aktą, materialinių vertybių priedą Nr. 001-01, Nr. 001-02, a/m (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 7 d. prašymą dėl atlyginimo mokėjimo. Nurodė, kad darbuotojas buvo komandiruotėje, gabeno krovinį maršrutu Lietuva – Lenkija – Slovakija – Lietuva. Čekijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje ieškovas nubaustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus: 1) 2020 m. sausio 9 d. Čekijos Respublikoje pažeidė kelių eismo taisykles – ignoravo kelio ženklą (nusižengimo forma – sąmoningai). Jam paskirta 2000 CZK (76,80 Eur) bauda; 2) 2020 m. sausio 10 d. Slovakijos Respublikoje ignoruodamas kelio ženklus, įvažiavo į vietovę, iš kurios negalėjo savarankiškai išvažiuoti, t. y. vieta neskirta krovininiam transportui. Už eismo įvykį, kai būtinas nuvirtusios transporto priemonės išlaisvinimas specialiąja įranga, ieškovui paskirta bauda – 2 000 Eur. Techninę pagalbą, kad būtų išlaisvinta transporto priemonė, iškvietė policija, nes transporto priemonė užtvėrė kelią, sutrikdė eismą. Atsakovė nederino ir neturėjo galimybės rinktis transporto priemonės išlaisvinimo paslaugų kainos. Ieškovas informavo įmonę apie įvykį tuomet, kai reikėjo mokėti pinigus, nes policija sulaikė transportą ir nepaleido, kol nebuvo sumokėtos baudos ir už techninę pagalbą kelyje. Ieškovas trumpąja žinute nurodė atsakovei, kad baudoms sumokėti reikia 2 200 Eur, todėl į jo sąskaitą pervesta bendra 2 200 Eur suma. Slovakijos Respublikoje 2020 m. sausio 10 d. eismo įvykyje ieškovo vairuojama transporto priemonė nuvirto ir buvo apgadinta. Įmonė patyrė išlaidų remontui ir detalėms. Transporto priemonės išoriškai matomi apgadinimai pažymėti policijos dokumente: 1) patvirtinimas eismo įvykio, kuriame dalyvavo užsienyje registruota motorinė transporto priemonė, automobilio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nukentėjusios transporto priemonės dalys: automobilio dešinė pusė, nubrozdintas automobilio dešinės pusės šonas; 2) patvirtinimas eismo įvykio, kuriame dalyvavo užsienyje registruota motorinė transporto priemonė, automobilio registracijos numeris DC 952, nukentėjusios transporto priemonės dalys: automobilio dešinė pusė, sulankstytas automobilio dešinės pusės šonas, atkreiptas dėmesys į tai, jog transporto priemonė pakrauta, krovinio svoris – apie 24 tonas. Ieškovui grįžus iš komandiruotės, apžiūrėta transporto priemonė, užfiksuoti apgadinimai. Ieškovas, palikęs transporto priemonę, darbe daugiau nepasirodė, paaiškinimų neteikė, į skambučius ir rašytinius raginimus pasiaiškinti nereagavo. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (kelių eismo taisyklių sąmoningų pažeidimų) apgadinta transporto priemonė, įmonė patyrė išlaidų remonto darbams ir detalėms. Ieškovui kyla pareiga atlyginti 2 150,74 Eur (1 683,75 Eur + 405,99 Eur + 61 Eur) išlaidas. Ieškovas supažindintas su vairuotojo–ekspeditoriaus pareigine instrukcija, kurioje nustatyta vairuotojo atsakomybė už teisės aktų pažeidimus (10.2 punktas), saugų autotransporto eksploatavimą (11.2 punktas), įmonei padarytus nuostolius (11.5 punktas), transporto priemonės saugumą (11.10 punktas). Ieškovas žinojo, kad, vykdydamas darbo pareigas, jis negali pažeisti įstatymų, kelių eismo taisyklių, turi pareigą saugoti jam patikėtą įmonės turtą – transporto priemonę. Ieškovo sukeltas eismo įvykis dėl kelio ženklų nepaisymo, vertintinas kaip žalos padarymas tyčia. Įrodymai patvirtina sąlygas ieškovo turtinei atsakomybei atsirasti. Darbuotojas padarė darbdavei 4 454,80 Eur žalą (2 200 Eur už baudas ir techninę pagalbą kelyje, 2 150,74 Eur už sugadintos transporto priemonės remonto darbus ir detales, 104,06 Eur už Čekijos ir Slovakijos baudų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą). Atsakovė paaiškino, kad paskutinė ieškovo komandiruotė buvo maršrutu Lietuva – Lenkija – Slovakija – Lietuva, iš kurios jis grįžo 2020 m. sausio 21 d., parašė prašymą suteikti kasmetines atostogas ir daugiau darbe nepasirodė. Ieškovas prašo priteisti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį nedirbo. Atsakovė teigė, kad su ieškovu atsiskaitė už dirbtą laiką (iki 2020 m. sausio 21 d.). 2020 m. sausio 21 d. – 2020 m. balandžio 30 d. (atleidimo diena) laikotarpiu ieškovas nedirbo, todėl nėra pagrindo mokėti darbo užmokestį. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas neatvykimo į darbą laikotarpiu dirbo kitoje įmonėje – (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. ieškovo darbo užmokestis – 722 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 478,80 Eur (atskaičius mokesčius), komandiruotpinigiai – 424 Eur, t. y. B klasės pajamos (deklaruojama (duomenys neskelbtini) dek.), 2020 m. sausio mėn. darbo užmokestis ir atostoginiai – 880,68 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 564,55 Eur (atskaičius mokesčius), komandiruotpinigiai – 306,50 Eur, t. y. B klasės pajamos (deklaruojama (duomenys neskelbtini) dek.), 2020 m. vasario mėn. atostoginiai – 171,90 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 134,77 Eur (atskaičius mokesčius), viso paskaičiuota – 1 908,62 Eur. Atsakovė pervedė ieškovui tokias sumas: 2020 m. sausio 3 d. – 400 Eur komandiruotpinigių, 2020 m. sausio 5 d. – 24 Eur komandiruotpinigių, 2020 m. sausio 23 d. – 50 Eur komandiruotpinigių; išmokėjo grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius šias sumas: 2020 m. sausio 7 d. – 474,80 Eur darbo užmokestis už gruodžio mėn., 2020 m. sausio 21 d. – 959,82 Eur darbo užmokestis, komandiruotpinigiai ir atostoginiai. Atsakovė sumokėjo darbuotojui iš viso 1 908,62 Eur. Atsakovė paaiškino, kad, mokėdama darbo užmokestį už gruodžio mėnesį, dėl apskaitos klaidos įmonė nesumokėjo 4 Eur, todėl jie pridėti prie sausio mėnesio atlyginimo. B klasės pajamos nepateikiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nuo jų nemokami mokesčiai, šios pajamos deklaruojamos metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje. Ieškovo į bylą pateikti UAB „Tavo finansininkas“ skaičiavimai klaidingi, neatitinka oficialių Valstybinio socialinio draudimo duomenų, neįtrauktos sumos, ieškovui išmokėtos grynaisiais pinigais – 1 507,19 Eur (kasos išlaidų orderiai 2019 m. birželio 6 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. sausio 21 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu atmetė ieškinį, pripažino, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu pagal šalis siejusius darbo santykius, priteisė atsakovei iš ieškovo 4 454,80 Eur žalos atlyginimą ir 330 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Per visą darbo santykių laikotarpį darbdavė turėjo sumokėti darbuotojui 6 598,85 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, atostoginių. Teismas pastebėjo, kad ieškovas, nurodydamas mokėtiną sumą, padarė klaidą, skaičiuodamas 2019 m. gegužės mėn. įmokas Sodrai, gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. gegužės mėn. ir 2020 m. sausio mėn. Teismas vadovavosi Sodros duomenimis, darbdavės skaičiavimais. Atsakovė pervedė ieškovui 3 167,79 Eur sumą. Ieškovas teigė, kad negavo 1 505,24 Eur, kuriuos atsakovė teigė sumokėjusi ieškovui grynaisiais pinigais.

6.       Teismas nustatė, kad į bylą pateikti trys kasos išlaidų orderiai bendrai 1 507,19 Eur sumai: Ieškovas pasirašė visus orderius, t. y. patvirtino, kad jis gavo juose nurodytas sumas. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog šių sumų negavo. Tai, kad įsidarbinimo įmonėje metu 2019 m. gegužės 7 d. darbuotojas pateikė darbdavei prašymą pervesti jam darbo užmokestį į jo banko sąskaitą, nepaneigia darbuotojo parašų ant trijų kasos išlaidų orderių, kurie patvirtina iš viso 1 507,19 Eur grynųjų pinigų darbuotojui išmokėjimą. Tai patvirtina darbuotojo sutikimą priimti pinigus ne tik bankiniu pavedimu, bet ir grynaisiais pinigais. Ieškovas teigė, kad jis pasirašė tuščius kasos išlaidų orderius, bet savo teiginių neįrodė. Įmonėje susiformavusi praktika atsiskaityti su darbuotojais ir grynaisiais pinigais, ne tik bankiniais pavedimais. Teismas akcentavo, kad kiekvienas asmuo atsakingas už savo veiksmus, o, elgdamasis neatsakingai, aplaidžiai, asmuo turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Teismas įvertino, kad, įmonei ėmus reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo, pastarasis nutarė neigti grynųjų pinigų gavimą, siekdamas išvengti atlyginti žalą ar jos dalį įmonei.

7.       Teismas konstatavo, kad per visą darbo santykių laikotarpį darbdavė darbuotojui turėjo išmokėti 4 416,53 Eur darbo užmokesčio su atostoginiais, bet sumokėjo 4 674,98 Eur (3 167,79 Eur bankiniais pavedimais + 1 507,19 Eur grynaisiais pinigais). Įmonė su darbuotoju atsiskaitė tinkamai, netgi permokėjo.

8.       Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2020 m. balandžio 30 d., paskutinis mokėjimas darbuotojui atliktas 2020 m. sausio 21 d., kai jis grįžo iš komandiruotės (vėliau darbuotojas atostogavo (nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 7 d.) ir į darbą daugiau neatvyko. Po atostogų jam žymėtos pravaikštos iki atleidimo iš darbo dienos – 2020 m. balandžio 30 d. Darbdavė atsiskaitė su darbuotoju iki jo atleidimo dienos, todėl atleidimo dieną neturėjo atlikti mokėjimų. Dėl to nėra pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimą priteisti 4 332 Eur netesybas.

9.       Teismas pažymėjo, kad nors darbuotojas sutiko su žalos dalimi, bet neatlygino jos darbdavei. Išvykdamas į komandiruotę darbuotojas priėmė transporto priemonę nenurodydamas jos defektų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad dalį remonto ir dalių pirkimo išlaidų sudarė einamasis remontas prieš techninę apžiūrą. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas transporto priemonės remonto, dalių pirkimo išlaidas po ieškovo sukelto autoįvykio, 2020 m. sausio 22 d. transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti apgadinimai, atsiradę po eismo, ir vėliau pašalinti. Ieškovas patvirtino gavęs iš darbdavės 2 200 Eur – sumokėti baudą ir už transporto priemonės gelbėjimą. Šios sumos ieškovas negrąžino atsakovei. Teismas sprendė, kad atsakovės patirtos 104,06 Eur vertimo išlaidos pagrįstos, nes ji darbdavė privalėjo išversti dokumentus, susijusius su atsakovui paskirtomis baudomis ir padarytais pažeidimais.

10.       Ieškovas dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi. Jis 2020 m. sausio 6 d. pasirašė įsipareigojimą atlyginti žalą darbdavei, jei jis ją padarys pažeisdamas kelių eismo taisykles. Darbuotojas pasirašytinai supažindintas su vairuotojo–ekspeditoriaus pareigine, kurios 10.2 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas–ekspeditorius atsako už tai, kad, vykdydamas savo veiklą, pažeidė įstatymus, 11.2, 11.5, 11.10 punktuose įtvirtinta, kad vairuotojas ekspeditorius atsakingas už saugų autotransporto eksploatavimą, už bendrovei padarytus nuostolius, už transporto priemonės saugumą.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovas 2020 m. sausio 10 d., komandiruotės Slovakijoje metu, ignoruodamas kelio ženklą įvažiavo į vietovę, iš kurios negalėjo savarankiškai išvažiuoti. Įvažiavo į griovį, transporto priemonė pavojingai pasviro, todėl padarė pažeidimus transporto priemonei, teko kviesti specialiąją techniką transporto priemonei išlaisvinti. Ieškovas pripažino, kad įvykis įvyko dėl jo kaltės. Policijos pareigūnai konstatavo, kad ieškovas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą (ignoravo kelio ženklą). Ieškovas nepagrindė teiginių, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, tuo metu snigo, jis nepastebėjo apsnigto kelio ženklo, draudžiančio vykti sunkiasvorėms transporto priemonėms, nes kelias remontuojamas. Ieškovas neįrodė, kad profesionalus vairuotojas negalėjo pastebėti apsnigto kelio ženklo.

12.       Vairuotojo–ekspeditoriaus pareiginėse instrukcijose nustatytas įpareigojimas ieškovui tinkamai vykdyti darbo pareigas, laikytis kelių eismo taisyklių, saugiai eksploatuoti transporto priemonę. Ieškovas šių įpareigojimų nepaisė, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad užtikrintų tinkamą ir saugų transporto priemonės valdymą, ignoravo kelio ženklą, važiavo keliu, kuriuo negalėjo važiuoti, įvažiavo į griovį, todėl transporto priemonė pavojingai pasviro, buvo apgadinta. Ieškovas savarankiškai iš griovio išvažiuoti negalėjo. Dėl šių ieškovo veiksmų atsakovė patyrė žalos. Ieškovas pripažino, kad padarė žalos įmonei savo kaltais veiksmais. Teismas nenustatė darbdavės kaltės. Teismas konstatavo, kad ieškovas vairavo transporto priemonę būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, jo veiksmus kvalifikavo kaip didelį neatsargumą, kuriais padaryta žalos.

13.       Teismas sprendė, kad atsakovės prašoma atlyginti 4 454,80 Eur žala neviršija 6 ieškovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 810,18 Eur) (DK 153 straipsnio 1 dalis). Ieškovas žinojo apie padarytą žalą ieškovei, dalį jos pripažino, bet neatlygino. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą atmesti atsakovė prašymą atlyginti žalą ar ją sumažinti. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 2 119,53 Eur darbo užmokestį ir 4 332 Eur netesybas, atsakovės reikalavimą dėl 4 454,80 Eur žalos atlyginimo atmesti, išskyrus 2 395,50 Eur dalį, su kuria sutinka ieškovas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Specialistė I. K.–C. pateikė 2021 m. vasario 9 d. išaiškinimą dėl priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kuriame paskaičiavo, koks darbo užmokestis turėjo būti paskaičiuotas ir išmokėtas atsakovui. Ieškovas pateikė specialistei VSDFV pažymą, tris prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, du darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir ieškovo banko sąskaitos išrašą. Specialistė paskaičiavo, kad ieškovui paskaičiuotas darbo užmokestis – 6 048,77 Eur, o išmokėtas – 4 428,12 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovui 3 167,79 Eur, t. y. nesumokėjo 1 260,33 Eur. Dėl to ieškovas prašo priteisti 2 119,53 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį.

14.2.                      Atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškovu 2020 m. balandžio 30 d., bet iki šiol neatsiskaitė. Dėl to atsakovė turi sumokėti ieškovui 4 332 Eur netesybas (722 Eur x 6 mėn.).

14.3.                      Ieškovas nesutinka, kad atsakovė sumokėjo jam 1 507,19 Eur grynaisiais pinigais pagal 2019 m. birželio 6 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. sausio 21 d. kasos išlaidų orderius. Ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. pateikė darbdavei prašymą pervesti jam darbo užmokestį į jo banko sąskaitą. V. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis dirbdamas pas atsakovę, pasirašinėdavo tuščius kasos išlaidų orderius. Ieškovas pasirašė tuščius kasos išlaidų orderius. Jei atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui darbo užmokestį grynaisiais pinigais, būtų 246,86 Eur permoka. Pervedant pinigus į banko sąskaitą jokių klaidų nebūdavo.

14.4.                      2019 m. birželio 6 d. kasos išlaidų orderis neįtrauktas į bendrą draudžiamų pajamų sumą, o draudžiamos pajamos yra lygios toms, kurias atsakovė sumokėjo ieškovui pavedimu. Kitais orderiais sumokėta didelė suma – 1 434,62 Eur, kai įprastai atsakovė mokėjo ieškovui 478,80 Eur darbo užmokestį.

14.5.                      Ieškovas neginčija savo kaltės dėl 2020 m. sausio 10 d. sukelto eismo įvykio, bet nesutinka su žalos dydžiu. Atsakovė išleido 395,50 Eur už plastikinę sparno dalį ir jos keitimą, už spoilerio, tento remontą, metalinį korpusą, 2 000 Eur už techninę pagalbą kelyje, iš viso – 2 395,50 Eur. Kita atsakovės sumokėta suma remontui ir detalėms – einamasis puspriekabės remontas prieš techninę apžiūrą. Ieškovas nesutinka su 2 059,30 Eur suma (4 454,80 – 2 395,50).

14.6.                      Ieškovas neinformuotas apie 2020 m. sausio 22 d. transporto priemonės apžiūrą, jos rezultatus, nedalyvavo surašant apžiūros aktą. Ieškovas, grįžęs iš eilinio tarptautinio pervežimo, parašė pareiškimą suteikti jam atostogas nuo 2020 m. sausio 22 d. Įmonė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad kartu su ieškovu nustatytų, kokie sužalojimai padaryti eismo įvykyje, nuo kurio praėjo 12 dienų ir per kurias ieškovas ne tik grįžo iš Slovakijos į Lietuvą, bet dar kartą išvyko į Čekiją ir grįžo atgal.

14.7.                      Teismas turėjo vadovautis ne apžiūros aktu, bet Slovakijos policijos užfiksuotais pažeidimais, nustatytais iš karto po įvykio. Slovakijos Respublikos L. M. rajono kelių eismo inspekcijos patvirtinime nurodyta, kad nubrozdintas dešinysis puspriekabės šonas, kitų pažeidimų nėra. Puspriekabė po eismo įvykio tinkama naudoti, apgadinimai daugiau kosmetinio pobūdžio (įplyšęs tentas, sulankstytas spoileris, apgadinta priekinio rato apsauga). Visos padangos sveikos, nebuvo stabdymo sistemos gedimų. Darbdavės nurodymu ieškovas tęsė kelionę, nuvyko į Čekiją, iš kurios su kroviniu 2020 m. sausio 15 d. grįžo į Klaipėdą. Važiuojant į Klaipėdą, Lenkijoje sprogo dar viena puspriekabės rato padanga, bet tai nesietina su eismo įvykiu Slovakijoje. Ieškovas, atvykęs į Klaipėdą, gabeno krovinį į Čekiją. Transporto priemonės detalės nebuvo keičiamos. Iš Prahos ieškovas važiavo į Slovakiją, iš kurios gabeno krovinį į Lietuvą.

14.8.                      Jeigu stabdžių sistema būtų pažeista (nepataisomai sugadinti du stabdžių diskai, stabdžių kamera ir stabdžių suportas), ieškovas nebūtų galėjęs nuvažiuoti 4 500 km. Be to, ieškovas gabeno krovinį. Atsakovė, pasinaudojusi proga, nepagrįstai praturtėdama, pakeitė nemažai potencialiai galioti baigiančių detalių. Transporto priemonės remontui panaudotos naujos detalės, nors sugadintos senos, kurios nekeistos nuo transporto priemonės pagaminimo datos – 2007 metų. Atsakovė neįvertino detalių amortizacijos, todėl reikalavimas atlyginti žalą negalėjo būti patenkintas visiškai. Atsakovė turėjo pagrįsti, kodėl reikėjo remontuoti transporto priemonę daugiau, negu nustatė policijos pareigūnai.

14.9.                      Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad transporto priemonė apvirto ant dešinės pusės, dėl įvykio užtvertas kelias, sutrikdytas eismas, eismo kliūtis privalėjo būti pašalinta nedelsiant policijos nurodymu. To nebuvo, nes transporto priemonė nuvažiavo nuo šalikelės, bet neapsivertė, nors pati ir negalėjo išvažiuoti.

14.10.                      Vertinant ieškovo didelį neatsargumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykis vyko tamsiu paros metu, smarkiai snigo, todėl ieškovas nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Atsakovė netiesiogiai kalta, nes neaprūpino ieškovo moderniais navigacijos prietaisais, kurie nurodytų, kad tuo keliu dėl remonto laikinai negalima važiuoti.

14.11.                      Atsakovė, reikalaudama atlyginti tokio dydžio žalą, turėjo užfiksuoti transporto priemonės apgadinimus iš karto, kai transporto priemonė grįžo į Lietuvą. Darbdavė neįrodė būtinų sąlygų darbuotojo atsakomybei kilti viseto, todėl darbuotojui netaikoma atsakomybė už žalą visa apimtimi.

14.12.                      Ieškovas nesutiko su teismo išvada, kad atlygintina iki 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žala. Ieškovo darbo užmokestis – 722 Eur (neskaitant kompensacijos už nepanaudotas atostogas), todėl maksimali suma – 4 332 Eur (722 x 6). Iš ieškovo priteista 4 454,80 Eur žala. Be to, žalos dydis neturėtų viršyti 3 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžių, nes dėl eismo įvykio nebuvo ieškovo tyčios, didelio neatsargumo. Įvykis įvyko dėl stichinės nelaimės – didelio snigio kalnuose.

15.       Atsiliepime atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priteisti 430 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      UAB „Tavo finansininkas“ 2021 m. vasario 9 d. išaiškinime paskaičiavimai klaidingi, neatitinka oficialių Valstybinio socialinio draudimo duomenų. Išaiškinimo 2 lape –stulpelyje „Išskaičiuota Sodra“ nurodyti duomenys nesutampa su Valstybinio socialinio draudimo pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenimis (stulpelis Nr.6 „Įmokų suma“). Pažymoje neįtrauktas ieškovo darbo užmokestis, išmokėtas grynaisiais pinigais – 1507,19 Eur.

15.2.                      Ieškovas neigia gavęs pinigus pagal kasos išlaidų orderius, kuriuos jis pasirašė. Protingas, atidus ir rūpestingas asmuo nepasirašo kasos išlaidos orderių, negavęs pinigų.

15.3.                      Ieškovas, išvykęs į komandiruotę maršrutu Lietuva – Lenkija – Slovakija – Lietuva, Čekijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje nubaustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo: 1) Čekijos Respublikoje 2020 m. sausio 9 d. pažeidė kelių eismo taisykles – ignoravo kelio ženklą (nusižengimo forma – sąmoningai), jam paskirta 76,80 Eur; 2) Slovakijos Respublikoje 2020 m. sausio 10 d., ignoruodamas kelio ženklus įvažiavo į vietovę, iš kurios negalėjo savarankiškai išvažiuoti. Už krovininės transporto priemonės eismo įvykį, kai būtinas nuvirtusios transporto priemonės išlaisvinimas specialiąja įranga, paskirta bauda – 2 000 Eur. Atsakovė į ieškovo sąskaitą pervedė 2 200 Eur, kad jis sumokėtų baudas ir tęstų kelionę. Atsakovė už dokumentų vertimą sumokėjo 104,06 Eur.

15.4.                      Ieškovo vairuojamai transporto priemonei 2020 m. sausio 10 d. eismo įvykio metu nuvirtus, transporto priemonė apgadinta. Dėl to atsakovė patyrė išlaidų remontui ir detalėms. Transporto priemonės išoriškai matomi apgadinimai pažymėti policijos dokumente: 1) patvirtinta, kad eismo įvykyje dalyvavo užsienyje registruota motorinė transporto priemonė (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjo transporto priemonės dalys: automobilio dešinė pusė, nubrozdintas automobilio dešinės pusės šonas; 2) patvirtinta, kad eismo įvykyje dalyvavo užsienyje registruota motorinė transporto priemonė (registracijos Nr. DC 952). Nukentėjo transporto priemonės dalys: automobilio dešinė pusė, sulankstytas automobilio dešinės pusės šonas. Be to, transporto priemone gabentas krovinys, kurio svoris apie 24 t. Transporto priemonei su tokiu svoriu apsivertus ant dešinės pusės, pažeidžiama ir sulankstoma transporto priemonė.

15.5.                      Ieškovui grįžus iš komandiruotės, atsakovės direktoriaus įsakymu pagrindu atlikta transporto priemonės apžiūra, užfiksuoti jos apgadinimai. Ieškovas, palikęs transporto priemonę, neatvyko į darbą, neteikė paaiškinimų, nereagavo į skambučius ir rašytinius raginimus pasiaiškinti.

15.6.                      Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (sąmoningo kelių eismo taisyklių pažeidimų) apgadinta atsakovės transporto priemonė. Atsakovė patyrė išlaidų remontui ir detalėms. Ieškovas turi pareigą jas atlyginti.

15.7.                      Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. išsiuntė ieškovui raštą, prašydama atvykti į darbą, pasiaiškinti dėl eismo įvykio, paaiškinti neatvykimo į darbą aplinkybes. Ieškovas nereagavo į atsakovės raštą, sms žinutes, neatsiliepė telefonu.

15.8.                      Ieškovas supažindintas su vairuotojo–ekspeditoriaus pareigine instrukcija, kuriose nustatyta vairuotojo atsakomybė už teisės aktų pažeidimus, bendrovei padarytus nuostolius, pareiga saugiai eksploatuoti transporto priemonę. Ieškovas žinojo, kad negali pažeisti įstatymų, Kelių eismo taisyklių, turi pareigą saugoti jam patikėtą įmonės turtą – transporto priemonę. Ieškovo sukeltas eismo įvykis dėl kelio ženklų pažeidimo, vertintinas kaip žalos padarymas tyčia. Žala atsirado dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Neteisėtą veiką ir žalą sieja priežastinis ryšys – ieškovas padarė administracinį teisės pažeidimą, jam paskirta bauda, kurios apmokėti atsakovė pervedė lėšas. Atsakovei padaryti tiesioginiai nuostoliai pagrįsti rašytiniais įrodymais (Čekijos baudos kvitas Nr. B 1265893; pašto kvitas A, Patvirtinimas dėl eismo įvykio, Slovakijos sąskaita Nr. 20200059, banko išklotinė patvirtinanti pinigų perlaidą, sms žinučių išklotinė, patvirtinantį ieškovo pateiktą prašymą dėl pinigų pervedimo). Žalos padarymo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Jos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

15.9.                      Ieškovo padarė atsakovei 4 454,80 Eur žalą (2 200 Eur už baudas ir apvirtusios transporto priemonės išlaisvinimą + 2 150,74 Eur už sugadintos transporto priemonės remontą ir detales). Žala padaryta darbuotojo tyčia. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis – vairuotojas profesionalas, tolimųjų reisų vairuotojo patirtį ir darbo stažą turi dešimt metų. Dėl to neatidumas ar nepastebėjimas kelio ženklų, neatleidžia apelianto nuo atsakomybės atlyginti padarytą žalą, kuri atsirado dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16.       Nagrinėjamoje byloje keliami atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojui ir žalos, padarytos darbdavei, dydžio pagrįstumo klausimai.

17.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18.       Ieškovas ir atsakovė 2019 m. gegužės 7 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo atsakovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovė įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą MMA plius 1 Eur darbo užmokestį. Šalys susitarė, kad užsienio šalių dienpinigiai, paskaičiuoti pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 523, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. gali būti mažinami iki 50 proc. Darbo užmokestis mokamas darbuotojui 15 mėnesio dieną ir ne vėliau kaip 20 dieną. Darbo sutartis nutraukta pagal DK 58 straipsnio 1 dalį.

19.       Atsakovė į ieškovo sąskaitą pervedė 3 167,79 Eur: 2019 m. birželio 21 d. – 303,56 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 478,80 Eur, 2019 m. rugpjūčio 14 d. – 470,14 Eur, 2019 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. gruodžio 18 d. – po 478,80 Eur.

20.       Ieškovas pasirašė tris kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovui 1 507,19 Eur: 2019 m. birželio 6 d. – 72,57 Eur, 2020 m. sausio 7 d. – 474,80 Eur, 2020 m. sausio 21 d. – 959,82 Eur.

21.       Į bylą pateikta UAB „Tavo finansininkas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovui nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. turėjo būti paskaičiuotas 6 598,85 Eur darbo užmokestis, išmokėtas – 4 428,12 Eur. Ieškovui pervesta 3 167,79 Eur suma, todėl turi būti išmokėta 1 260,33 Eur suma.

22.       Ieškovas gabeno krovinį maršrutu Lietuva – Lenkija – Slovakija – Lietuva. Ieškovas 2020 m. sausio 9 d. Čekijos Respublikoje pažeidė Kelių eismo taisykles – ignoravo kelio ženklą (nusižengimo forma – sąmoningai). Už šį pažeidimą ieškovui paskirta 2000 CZK (76,80 Eur) bauda. Ieškovas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz 1841 LS“ su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. sausio 10 d. Slovakijos Respublikoje, ignoruodamas kelio ženklus, įvažiavo į vietovę, iš kurios negalėjo savarankiškai išvažiuoti. Už eismo įvykį, kai būtinas transporto priemonės išlaisvinimas specialiąja įranga, ieškovas sumokėjo 2 000 Eur.

23.       Ieškovui paprašius pervesti 2 200 Eur baudoms sumokėti, kad ieškovas galėtų toliau vykti, atsakovė į ieškovo sąskaitą pervedė 2 200 Eur: 2020 m. sausio 10 d. – 400 Eur, 400 Eur, 400 Eur, 400 Eur, 200 Eur; 2020 m. sausio 12 d. – 200 Eur, 200 Eur.

24.       Atsakovės vadovas 2020 m. sausio 22 d. įsakymu nurodė patikrinti ir surašyti transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros aktą. UAB „Vegesta“ 2020 m. transporto priemonės apžiūros akte Nr. 2020/01 užfiksuota, kad po transporto priemonės „Mercedes Benz 1841 LS“ su puspriekabe apžiūros nustatyta: atvežtos dvi susprogdintos padangos, pažeisti dešinės pusės du puspriekabės diskai, stabdžių suportas, rato varžtai, puspriekabės karkasas, tentas, sulenktas šoninis spoileris, pažeita puspriekabės priekinio rato apsauga, stabdžio kamera. Atsakovė sumokėjo UAB „Europadangos“ ir SIA L Parts Baltics (LT) 2 150,74 Eur už transporto priemonės remontą ir detales.

25.       Atsakovė 2020 m. kovo 17 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama išieškoti iš darbuotojo žalą. Darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 8 d. sprendime nurodė išieškoti darbdavei iš darbuotojo 4 350,74 Eur žalą.

26.       Ieškovas 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš atsakovės galutinį atsiskaitymą. Darbo ginčų komisija 2020 m. spalio 26 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, nes jis praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Dėl galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju ir netesybų

27.       Darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitarta kitaip.

28.       Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

29.       Ieškovas pateikė į bylą UAB „Tavo finansininkas“ išaiškinimą, kuriame paskaičiuotas 6 048,77 Eur ieškovo darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) už visą darbo laikotarpį atsakovės įmonėje. Išaiškinime nurodyta, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 4 428,12 Eur darbo užmokestį, bet sumokėjo 3 167,79 Eur. Dėl to likęs nesumokėtas darbo užmokestis  – 1 260,33 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Tavo finansininkas“ išaiškinime nurodyti netikslūs duomenys. 2019 m. gegužės mėnesį nurodyta valstybinio socialinio draudimo įmokų suma (95,99 Eur) neatitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodytų duomenų (104,85 Eur).  Be to, nurodyti netikslūs 2019 m. gegužės mėn., 2020 m. sausio mėn. Gyventojų pajamų mokesčio duomenys. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovės į bylą pateiktais skaičiavimais. Atsakovė nurodė, kad paskaičiavo ieškovui 6 598,85 Eur darbo užmokestį (bruto), sumokėjo – 4 416,53 Eur.

30.       Ieškovas teigia, kad atsakovė nesumokėjo 1 260,33 Eur. Dėl to ieškovas prašo priteisti 2 119,53 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Ieškovas nesutinka, kad atsakovė sumokėjo jam 1 507,19 Eur grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius.

31.       Atsakovė darbo sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovui darbo užmokestį 15 mėnesio dieną, bet ne vėliau negu 20 mėnesio dieną. Ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. pateikė darbdavei prašymą pervesti jam darbo užmokestį į jo banko sąskaitą. Taigi darbo sutarties šalys susitarė, kaip bus mokamas darbo užmokestis. Nors ieškovas pateikė prašymą pervesti jo darbo užmokestį į jam priklausančią sąskaitą banke, įstatymas nedraudžia šalims vėliau raštu ar konkliudentiniais veiksmais susitarti dėl kitokio darbo užmokesčio gavimo būdo. Atsakovė teigia, kad sumokėjo ieškovui 1 507,19 Eur grynaisiais pinigais pagal 2019 m. birželio 6 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. sausio 21 d. kasos išlaidų orderius. Ieškovas pasirašė šiuos kasos išlaidų orderius. Ieškovas teigia, kad grynųjų pinigų negavo, pasirašė tuščius kasos išlaidų orderius.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nurodė, jog turi didesnę negu 10 metų vairuotojo profesionalo darbo patirtį. Taigi ieškovas – patyręs darbuotojas – pasirašydamas tuščius kasos išlaidų orderius turėjo suprasti, kad pasirašo mokėjimo dokumentus, ir įvertinti savo veiksmų tikėtinus padarinius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo priverstas juos pasirašyti ar dėl šių dokumentų neteisėto pasirašymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

33.       Ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovės įmonėje vyrauja praktika pasirašyti tuščius kasos išlaidų orderius. Į bylą pateikti V. B. rašytiniai paaiškinimai, kad jis, dirbdamas atsakovės įmonėje, pasirašė ant tuščių lapų ir kasos išlaidų orderių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės patvirtina neatsakingą darbuotojų elgesį, prieštaraujantį visuotinėms elgesio taisyklėms. Dėl to darbuotojai atsakingi už savo veiksmus ir iš jų kilusius padarinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad V. B. patvirtino, kad atsakovė kartą sumokėjo jam darbo užmokestį grynaisiais pinigais, t. y., įmonėje buvo praktika su darbuotojais atsiskaityti ne tik pervedant lėšas į sąskaitas, bet ir grynaisiais pinigais.

34.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui pagal jo pasirašytus 2019 m. birželio 6 d, 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. sausio 21 d. kasos išlaidų orderius atsakovė sumokėjo 1 507,19 Eur. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, ieškovas, pasirašydamas kasos pajamų orderius pritarė kitam darbdavės atsiskaitymo su darbuotoju būdui – atsiskaitymui grynaisiais pinigais.

35.       Ieškovas nurodo, kad dviem paskutiniais kasos išlaidų orderiais sumokėta nepagrįstai didelė – 1 434,62 Eur – suma, kai įprastai atsakovė mokėjo ieškovui 478,80 Eur darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderiu sumokėtas ieškovui 474,80 Eur darbo užmokestis už 2020 m. gruodžio mėnesį; 2020 m. sausio 21 d. kasos išlaidų orderiu sumokėti 952,82 Eur darbo užmokestis už 2020 m. sausio mėnesį ir atostoginiai. Įvertinus ieškovui sumokėtų lėšų paskirtį, sumokėta suma nelaikytina nepagrįstai didele.

36.       Pasibaigus darbo sutarčiai su darbuotoju turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, nebent šalys susitaria kitaip. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę susitarimą, jog darbdavė atsiskaitys vėliau su atkleidžiamu darbuotoju. Nesant tokio susitarimo, būtina nustatyti, ar atsakovė sumokėjo darbuotojui visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ieškovas teigė., kad atsakovė liko skolinga 1 260,33 Eur, neigė, kad atsakovė sumokėjo 1 507,19 Eur grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, sprendė, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 1 507,19 Eur pagal tris kasos išlaidų orderius (CPK 185 straipsnis). Dėl to pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad per visą darbo santykių laikotarpį darbdavė darbuotojui turėjo išmokėti 4 416,53 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir atostoginių, išmokėjo 4 674,98 Eur (3 167,79 Eur pavedimais, 1 507,19 Eur grynaisiais pinigais), todėl įmonė su darbuotoju atsiskaitė tinkamai, nėra pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimą priteisti 2 119,53 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio.

37.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad, grįžus darbuotojui iš komandiruotės ir parašius prašymą išleisti jį atostogų nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 7 d., atsakovė 2020 m. sausio 21 d. kasos išlaidų orderiu sumokėjo darbuotojui darbo užmokestį už 2020 m. sausio mėn. ir atostoginius. Šis mokėjimas buvo paskutinis. Pažymėtina tai, kad, nors ieškovo darbo sutartis nutraukta 2020 m. balandžio 30 d., ieškovas po atostogų į darbą negrįžo, todėl jam pažymėtos pravaikštos. Nustačius, kad darbdavė laiku atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju nėra pagrindo taikyti DK 147 straipsnyje nustatytų padarinių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino darbuotojo reikalavimo priteisti 4 332 Eur netesybas.

Dėl žalos dydžio

38.       Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

39.       DK 153 straipsnyje nustatytos darbuotojo atlygintinos turtinės žalos ribos. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, išskyrus DK ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

40.       DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

41.       Ieškovas neginčija savo kaltės dėl 2020 m. sausio 10 d. eismo įvykio, bet nesutinka su žalos dydžiu. Ieškovas sutinka, kad atsakovė patyrė  2 395,50 Eur žalą: 395,50 Eur už plastikinę sparno dalį ir jos keitimą, už spoilerio, tento remontą, metalinį korpusą, 2 000 Eur už techninę pagalbą kelyje. Atsakovas teigia, kad kita atsakovės sumokėta 2 059,30 Eur suma (4 454,80 – 2 395,50) suma remontui ir detalėms – einamasis puspriekabės remontas prieš techninę apžiūrą. Atsakovas teigė, kad transporto priemonės apgadinimai kosmetinio pobūdžio, po eismo įvykio transporto priemonė nuvažiavo apie 4 500 km.

42.       Slovakijos Respublikos L. M. rajono transporto inspekcijos 2020 m. sausio 10 d. patvirtinimuose užfiksuota, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 21.30 val. įvyko eismo įvykis pagrindiniame kelyje Vlachy – Potok, šalia sankryžos. Įvykio metu nukentėjo transporto priemonės „Mercedes Benz“ (nubrozdintas automobilio dešinės pusės šonas) ir „Schmitz“ (sulankstytas automobilio dešinės pusės šonas). Teisėjų kolegija vertina, kad transporto inspekcija užfiksavo vizualiai matomus transporto priemonės apgadinimus. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Transporto priemonės apgadinimai taip pat užfiksuoti tamsiu paros metu. Išsamūs transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti atsakovės transporto priemonės apžiūros akte (šios nutarties 24 punktas).

43.       Ieškovas teigia, kad jis neinformuotas apie 2020 m. sausio 22 d. transporto priemonės apžiūrą, jos rezultatus, nedalyvavo surašant apžiūros aktą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, 2020 m. sausio 21 d. grįžęs iš komandiruotės, parašė prašymą suteikti atostogas nuo 2020 m. sausio 22 d. ir daugiau į darbą neatvyko. Atsakovė ne kartą bandė susisiekti su ieškovu telefonu, bet jis neatsiliepė. Atsakovė rašė trumpąsias SMS žinutes, bet ieškovas į jas neatsakė. Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. registruotu paštu išsiuntė ieškovui prašymą atvykti į darbą, paaiškinti eismo įvykio priežastis ir pagrįsti dokumentais neatvykimą į darbą, bet ieškovas į darbą neatvyko. Nors atsakovė neinformavo ieškovo apie 2020 m. sausio 22 d. transporto priemonės apžiūrą, ji bandė susisiekti su ieškovu, kad pastarasis paaiškintų eismo įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog įmonė nesiėmė veiksmų, kad kartu su ieškovu nustatytų, kokie sužalojimai padaryti eismo įvykyje. Priešingai – ieškovas buvo pasyvus, vengė bendradarbiauti su atsakove, neatsiliepė į jos skambučius, neatvyko kviečiamas. Atsakovė siekė sudaryti galimybę ieškovui paaiškinti eismo įvykio aplinkybes, bet ieškovas neteikė paaiškinimo. 

44.       Sutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovė turėjo užfiksuoti transporto priemonės apgadinimus iš karto, kai ieškovas grįžo iš komandiruotės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė nurodė neteisingus duomenis transporto priemonės apžiūros akte. Pažymėtina tai, kad atsakovė nustatė transporto priemonių apgadinimus, kurie yra dešinėje pusėje. Jeigu atsakovė būtų siekusi ieškovo lėšomis susitvarkyti transporto priemonę su puspriekabe prieš jų techninę apžiūrą, ji būtų fiksavusi ir tvarkiusi ne tik transporto priemonių dešinės pusės apgadinimus. Dėl to šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė patirtos žalos dydį, pagrindė jį rašytiniais įrodymais.

45.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad turi didesnį negu 10 metų vairuotojo profesionalo darbo stažą. Ieškovas, būdamas patyręs vairuotojas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, turėjo vadovautis kelio ženklais. Dėl to aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, smarkiai snigo, ieškovas nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms, neatleidžia ieškovo nuo pareigos vairuoti saugiai transporto priemonę ir vadovautis kelio ženklais. Aplinkybė, kad atsakovė neaprūpino ieškovo modernia navigacine įranga, nereiškia, kad ieškovas galėjo nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir nesivadovauti kelio ženklais.

46.       Vairuotojo–ekspeditoriaus pareiginių instrukcijų 10.2 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas ekspeditorius atsako už tai, kad vykdydamas savo veiklą pažeidė įstatymus. Be to, vairuotojas–ekspeditorius atsakingas už saugų autotransporto eksploatavimą, už bendrovei padarytus nuostolius, už transporto priemonės saugumą (pareiginių instrukcijų 11.2, 11.5, 11.10 punktai). Ieškovas 2020 m. sausio 6 d. pasirašė sutikimą atlyginti žalą darbdavei iš savo darbo užmokesčio, jeigu pažeis kelių eismo taisykles su tarnybiniu automobiliu, už kurį atsako įmonė, sąmoningai padarys žalą įmonei.

47.       Ieškovas, išvykęs į komandiruotę, 2020 m. sausio 10 d. Slovakijoje nepaisė kelio ženklo, draudžiančio eismą sunkiasvorėms transporto priemonėms, įvažiavo į vietovę, iš kurios negalėjo savarankiškai išvažiuoti. Ieškovas įvažiavo į griovį, jo vairuojama transporto priemonė pavojingai pasviro. Dėl to buvo apgadinta transporto priemonė, teko kviesti specialiąją techniką kad ją išlaisvintų. Ieškovas apeliaciniame skunde sutiko, kad jis kaltas dėl eismo įvykio. Ieškovas neįrodė, kad eismo įvykis įvyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (tamsaus paros meto, stipraus snygio). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, pasirinkęs saugų greitį pirmiau nurodytomis eismo, atidžiai ir rūpestingai vairuodamas, galėjo matyti kelio ženklą ir turėjo juo vadovautis. Ieškovas, dirbdamas vairuotoju – ekspeditoriumi, privalo žinoti Kelių eismo taisykles, saugumo technikos taisyklių reikalavimus, saugius krovininio automobilio valdymo būdus esant sudėtingoms eismo sąlygoms. Ieškovas turėjo užtikrinti saugų transporto priemonės eksploatavimą, esant sudėtingoms eismo sąlygoms. Ieškovas sąmoningai pažeidė kelių eismo taisykles. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas vairavo transporto priemonę, būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, ignoravo kelio ženklą, važiavo keliu, kuriuo negalėjo važiuoti, įvažiavo į griovį, todėl transporto priemonė pavojingai pasviro, buvo apgadinta ir kvalifikavo ieškovo veiksmus kaip didelį neatsargumą, dėl kurio kilo žala. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos formalios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos.

48.       DK 154 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Konstatavus ieškovo didelį neatsargumą, atsakovei žala atlygintina vadovaujantis DK 153 straipsnio 1 dalimi, t. y. atsakovei priteistinas žalos dydis negali viršyti ieškovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.  

49.       Vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas, vadovaujantis DK 145 straipsnio 2 dalimi, Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3.1–3.5 papunkčius, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius; 2) didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 3) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 4) priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; 5) premijos (išskyrus mėnesines premijas, numatytas Aprašo 3.4 papunktyje) ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, išskyrus pinigines išmokas (premijas), mokamas Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją arba kompensacinę išmoką (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams) ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę.

50.       Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose (Aprašo 5.1 papunktis). Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį (Aprašo 5.2 papunktis).

51.       Apeliantas teisingai nurodo, kad atsakovė, paskaičiuodama ieškovo vidutinį darbo užmokestį nepagrįstai į skaičiuotiną sumą įtraukė ieškovui sumokėtus atostoginius. Ieškovas 2020 m. vasario mėnesį atostogavo, o po atostogų neatvyko į darbą, todėl šio mėnesio pajamos negali būti įtrauktos paskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Ieškovas 2020 m. sausio mėnesį dirbo ir atostogavo. Byloje nėra aiškiai išskirta, kiek dienų dirbo ieškovas, dėl to apeliacinės instancijos teismas, paskaičiuodamas ieškovo vidutinį darbo užmokestį vadovaujasi ieškovo 2019 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo užmokesčiu. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad kiekvieną nurodytą mėnesį ieškovas gavo 722 Eur darbo užmokestį. Dėl to 722 Eur darbo užmokestis laikytinas ieškovo vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dėl to sutiktina su apelianto argumentu, kad todėl maksimali priteistina iš ieškovo žalai atlyginti suma – 4 332 Eur (722 Eur x 6 mėn.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atlyginęs žalą ar jos dalį atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galėtų būti sumažintas priteistinos žalos dydis. Dėl to šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad iš ieškovo priteisimas 4 332 Eur žalos atlyginimas.

Dėl bylos baigties

52.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

53.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pakeičiama apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovo priteisiamas žalos atliginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, išskyrus dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir priteistinos darbdavei iš ieškovo žalos dydžio, dėl to jų nekartodamas mano, kad sprendimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas nurodė, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

56.       Apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinio skundo dalį, kuria sumažina atsakovei iš ieškovo priteistinos žalos dydį 122,80 Eur (4 454,80 – 4 332). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės – atsakovė laiku sumokėjo ieškovui su darbo santykiais susijusias išmokas, ieškovas padarė žalos ieškovei, pripažino jos dalį, bet jos neatlygino, dėl to atsakovė turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Be to atsakovas nesiekė išspręsti ginčo taikiai, nepateikė ieškovei paaiškinimų dėl eismo įvykio, dėl kurio atsakovė patyrė žalos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš naujo neperskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

57.       Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 430 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas. Atsakovei iš ieškovo priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Patenkinti iš dalies ieškovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo, nurodant, kad atsakovei UAB „VEGESTA“ (kodas 123639588) iš ieškovo J. P. (J. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamas 4 332 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų Eur) žalos atlyginimas.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo dalį.

Priteisti atsakovei UAB „VEGESTA“ (kodas 123639588) iš ieškovo J. P. (J. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.