Civilinė byla Nr. e2A-1409-1041/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01994-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024  m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itina“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pigus konteineris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Itina“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti 2 117,50 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) atsakovė įsigijo naudotą 20‘DC jūrinį konteinerį (duomenys neskelbtini) (toliau – prekė arba konteineris), kurio kaina 2 299,00 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atsakovė už prekę turėjo atsiskaityti per šešis mėnesius barteriniais mainais – suteiktomis konteinerių pervežimo paslaugomis. Atsakovė paslaugas suteikė tik vieną kartą, toliau paslaugų nebeteikė, todėl šalys elektroniniais (toliau – el.) laiškais ir telefoniniais pokalbiais susitarė, kad atsakovė likutį padengs pinigais, tačiau atsakovė to nepadarė ir liko skolinga prašomą priteisti sumą.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad įvykdė tiek užsakymų, kiek ieškovė pateikė, daugiau užsakymų negavo. Atsakovė siūlė ieškovei toliau teikti paslaugas, tačiau ji atsisakė. Ieškiniu prašoma priteisti pinigus, tačiau šalys sutartimi sutarė dėl barterinių mainų. Šalių susirašinėjimas sutarties pakeisti negali.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 2 117,50 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48,00 Eur žyminį mokestį ir 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė 2023 m. balandžio mėn. dar negalėjo teikti paslaugų, nes nėra gautas leidimas ir ji neturi vairuotojo, nors iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų iš kito vežėjo nustatyta, kad ji užsakymų turėjo. Taigi, atsakovė pareigos atsiskaityti už prekę paslaugomis nevykdė, dėl to ieškovė turėjo samdytis kitus vežėjus.

6.       Šalių susirašinėjimas ir tarpusavio skolų derinimo–užskaitymo aktas patvirtina, kad šalys el. paštu pakeitė sutarties sąlygas, susitardamos, kad atsakovė už prekės įsigijimą atsiskaitys pinigais, o ne paslaugomis. Laikytina, kad ieškovė pateikė atsakovei ofertą dėl atsiskaitymo už prekę pinigais, o atsakovė šią ieškovės ofertą akceptavo, todėl šalių sutarties 2.2. punktas nuo 2023 m. gegužės 30 d. laikomas pakeistu bendru abiejų šalių susitarimu.

7.       Atsakovės atstovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė neteikė užsakymų atsakovei, todėl daroma išvada, kad atsakovė 2023 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu paslaugų ieškovei nesuteikė.

8.       Atsakovė neteikė priešpriešinių reikalavimų dėl to, kad ieškovė, atsakovės teigimu, neduodama užsakymų padarė nuostolius.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Šalys nekeitė sutarties sąlygų, o susirašinėjimas el. paštu svarstant ieškovės reikalavimą mokėti pinigus nebuvo priimtas. Todėl teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutarties.

1.2.       Sutartį rengė ieškovė ir ji pasiūlė barterinius mainus. Sutartis yra aiški ir galiojanti, o jos keitimas sprendimu nėra teisingas.

10.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Šalys bendru sutarimu pakeitė sutarties sąlygą dėl barterinių mainų. Sutarties pakeitimo faktą patvirtina ieškovės vadovo paaiškinimai ir šalių susirašinėjimas. Atsakovės (apeliantės) vadovas 2023 m. gegužės 30 d. el. laišku aiškiai įsipareigojo per kelias savaites padengti skolą.

2.2.       Ieškovė atsakovei (apeliantei) užsakymus teikė telefonu ir atsakovė (apeliantė) pati jų nevykdė. Atsakovės (apeliantės) teiginiai, kad ieškovė jai neteikė užsakymų ir dėl to konteineris turi jai atitekti neatlygintinai prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams ir logikai.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas priėmė papildomus ieškovės įrodymus, o apeliantė (atsakovė) negalėjo su jais susipažinti.

12.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantės (atsakovės) nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra būtinas, juo labiau, kad apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nenurodo atskirų argumentų ir paaiškinimų, susijusių su ieškovės pateiktais papildomais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, o kokios kitos svarbios aplinkybės galėtų būti nustatytos apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, apeliantė (atsakovė) nenurodo.

13.       Apeliantės (atsakovės) argumentas, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes ji negalėjo susipažinti su ieškovės pateiktais įrodymais, yra vertinamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų nustatė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė prieš 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdį pateikė papildomus dokumentus (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 96–97 ir 103–124). Šie papildomi įrodymai buvo priimti teismo posėdžio metu. Apeliantės (atsakovės) atstovas šiame teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie jį buvo pranešta tinkamai 2024 m. balandžio 16 d. teismo pranešimu, kuris tą pačią dieną apeliantei (atsakovei) buvo išsiųstas per EPP sistemą. Apeliantė (atsakovė) yra EPP sistemos naudotoja, pati procesinius dokumentus teikė teismui per šią sistemą ir atsiliepime į ieškinį išreiškė pageidavimą teismo siunčiamus dokumentus gauti tuo pačiu būdu, todėl pranešimas laikomas įteiktu tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 9, 10 dalys), ypač atsižvelgiant į tai, kad Liteko sistemoje yra fiksuota, kad teismo pranešimas apie 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdį apeliantei (atsakovei) pristatytas buvo pristatytas 2024 m. balandžio 17 d. 13.50 val. Apeliantė (atsakovė) (jos atstovas) teismo posėdyje, kaip minėta, nedalyvavo, jo atidėti neprašė ir apie rimtas neatvykimo priežastis nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nagrinėti bylą iš esmės apeliantės (atsakovės) atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis) ir, tuo pačiu, priimti ieškovės pateiktus papildomus įrodymus bei į juos atsižvelgti priimant skundžiamą sprendimą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas visiškai gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde pareikštą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl faktinių aplinkybių

16.       Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, apeliantė (atsakovė) pagal 2023 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) iš ieškovės įsigijo naudotą 20‘DC jūrinį konteinerį (duomenys neskelbtini) (toliau – prekė arba konteineris) (e. b. l. 27–29). Konteinerio kaina buvo 2 299,00 Eur su PVM (sutarties 2.1 punktas) ir už prekę apeliantė (atsakovė) įsipareigojo atsiskaityti barteriniais mainais – konteinerių pervežimo paslaugomis (toliau – paslaugos) (sutarties 2.2 punktas), atsiskaitymo terminas – šeši mėnesiai po sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. (sutarties 2.4 punktas). Sutarties pagrindu už konteinerį ieškovė išrašė 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (e. b. l. 3, 24).

17.       Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad apeliantė (atsakovė) 2023 m. vasario 27 d. suteikė ieškovei paslaugas už 181,50 Eur su PVM ir šiai dienai apeliantės (atsakovės) įsiskolinimas ieškovei už prekę buvo 2 117,50 Eur (e. b. l. 45). 2023 m. balandžio 26 d. el. laišku ieškovės komercijos direktorius kreipėsi į apeliantę (atsakovę) jos el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad apeliantė (atsakovė) per du mėnesius įvykdė tik vieną pristatymą ir teiraujamasi, ar ji ruošiasi bendradarbiauti, kitu atveju ieškovė bus priversta paprašyti, kad būtų apmokėta sąskaita už konteinerį. Į šį paklausimą apeliantė (atsakovė) atsakė 2023 m. gegužės 4 d., nurodydama, kad neranda vairuotojo, matyt skirtumą padengs ir kvietė susiderinti likutį. Ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. el. paštu išsiuntė suderinimo aktą (e. b. l. 97), nurodydama, kad laukia pasirašyto akto ir pavedimo artimiausiomis dienomis. Ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. el. laišku teiravosi apeliantės (atsakovės), kada bus pavedimas, į ką apeliantė (atsakovė) atsakė 2024 m. gegužės 30 d., nurodydama, kad per porą savaičių padengs (e. b. l. 55–62). Apeliantė (atsakovė) išrašė ieškovei 2023 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą už neatsiskaitytos sumos už konteinerį sumą – 2 117,50 Eur (e. b. l. 50). Ieškovė neigia, kad pagal šią sąskaitą buvo teiktos kokios nors paslaugos.

Dėl skolos (ne)pagrįstumo

18.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar šalių susirašinėjimu el. laiškais buvo / galėjo būti pakeistas sutarties 2.2 punktas, sutariant, kad likusi konteinerio kaina bus apeliantės (atsakovės) sumokama pinigais, taip pat ar apeliantė (atsakovė) turi atsiskaityti už prekę su ieškove, jeigu pastaroji, apeliantės (atsakovės) teigimu, neteikė jai užsakymų paslaugoms.

19.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį , jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).

20.       Šalys sutarties 7.2 punkte numatė būtent CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutarties pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. kad visi pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad rašytinės sutarties pakeitimo išlyga nėra imperatyvi – CK 6.183 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo yra nurodyta, kad sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016).

22.       Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad apeliantė (atsakovė) nepripažįsta, jog šalys atliko sutarties 2.2 punkto, numatančio atsiskaitymo už konteinerį būdą barteriniais mainais, pakeitimą, susitariant, kad likusi prekės kaina, t. y. 2 117,50 Eur, bus sumokėta pinigais.

23.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės (atsakovės) pozicija nesutinka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad sudarius sutartį apeliantė (atsakovė) konteinerių pervežimo paslaugas ieškovei suteikė tik vieną kartą – 2023 m. vasario 27 d., paslaugų vertė 181,50 Eur (e. b. l. 45). Iš šalių (jų atstovų) susirašinėjimo el. laiškais ir sms žinutėmis (e. b. l. 54–62, 106) nustatyta, kad toliau apeliantės (atsakovės) paslaugų teikimas buvo sutrikęs dėl leidimo neturėjimo ir vairuotojo paieškų. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apeliantės (atsakovės) argumentą, kad paslaugos buvo neteikiamos todėl, kad ieškovė jų neužsakė. Iš minėto susirašinėjimo akivaizdu, kad būtent ieškovės atstovas teiravosi apeliantės (atsakovės) atstovo, kokia yra situacija su paslaugų teikimu, ir ar apeliantė (atsakovė) ketina toliau bendradarbiauti, tuo tarpu įrodymų apie tai, kad būtų priešingai, t. y. kad pati apeliantė (atsakovė) kreipėsi į ieškovę dėl užsakymų, bet ieškovė jų nepateikė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Būtent dėl susidariusios situacijos, ieškovės atstovui paklausus, ar apeliantė (atsakovė) vis dar ketina bendradarbiauti (e. b. l. 57), pačios apeliantės (atsakovės) atstovas nurodė, kad, matyt, skirtumą padengs, ir pasiūlė susiderinti likutį, su kuo ieškovės atstovas sutiko, atsiųsdamas suderinimo aktą (e. b. l. 56). Apeliantei (atsakovei) pinigų nesumokėjus ir ieškovės atstovui pasiteiravus, kada bus pavedimas, apeliantės (atsakovės) atstovas patikino, jog tai bus padaryta per porą savaičių (e. b. l. 57). Atkreipiamas dėmesys, kad susirašinėjimas su apeliantės (atsakovės) atstovu vyko el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris sutartyje nurodytas kaip kontaktinis.

24.       Apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės (atsakovės) byloje pateiktos jos ieškovei išrašytos 2023 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūros (e. b. l. 46) kaip įrodančios, jog apeliantė (atsakovė) yra atsiskaičiusi su ieškove. Kaip minėta 23 punkte, šalys jau buvo pakeitusios sutarties nuostatą dėl atsiskaitymo už prekę formos (iš barterinių mainų į atsiskaitymą pinigais), taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė (atsakovė) būtų realiai suteikusi kokias papildomas vežimo paslaugas ieškovei. Be to, pati apeliantė (atsakovė) savo apeliacinio skundo šia aplinkybe negrindžia, tuo tarpu apeliacinis teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose ir nenustatė pagrindo jas peržengti (CPK 320 straipsnis).

25.       Taigi, iš nutarties 17 ir 23 punktuose nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad šalys susitarė dėl sutarties 2.2 punkto pakeitimo, t. y., kad už konteinerį bus atsiskaityta jau nebe barteriniais mainai, bet pinigais. Šis pakeitimas buvo atliktas apeliantės (atsakovės) pasiūlymu ir abiejų šalių susitarimu, jis laikomas atitinkančiu jų valią ir turėjo būti apeliantės (atsakovės) vykdomas. Apeliantei (atsakovei) likusios už prekę mokėtinos sumos nesumokėjus, ieškovė turėjo teisę dėl jos priteisimo kreiptis į teismą, o teismas – skolą priteisti, kas ir buvo padaryta skundžiamu sprendimu.

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

27.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias pareigą atsiskaityti už įsigytą prekę. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 363,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2024 m. liepos 1 d., maksimali suma sudarytų 2 809,30 Eur (2 161,00 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės (atsakovės) ieškovei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Pigus konteineris“ (juridinio asmens kodas 306008163) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itina“ (juridinio asmens kodas 303028890) 363,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Simona Dementavičienė