Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-744/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35577-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.2.5.4.1; 2.4.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei, 

dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,

nuteistojo R. M. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

nuteistojo M. Š. gynėjui advokatui Modestui Švažui,

               viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

               R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų 7 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 28 d.; 

               M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 28 d.

               Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       R. M. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 9 d., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu                  (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) teisėjui V. S. adresuotą grasinantį laišką, gautą 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame tiesiogiai pats ar per kitus asmenis grasino nužudyti nukentėjusįjį V. S. ir jo šeimos narius, panaudoti prieš juos fizinį smurtą, padaryti kūno sužalojimus, išniekinti juos, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2.       M. Š. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 9 d., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu                   (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) teisėjui V. S. adresuotą grasinantį laišką, gautą 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) mieste, laiške išreikšdamas grasinimus nužudyti nukentėjusįjį V. S., panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, išniekinti jį, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., nes teismas paskyręs 17 metų 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmę į bausmės laiką neįskaitė bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., laiko. Nurodo, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus, paaiškino, kodėl jis rašė teisėjui grasinantį laišką. Teigia, kad jis teisėjui nieko blogo nesiruošė ir nesiruošia daryti, savo grasinimų nevykdė. Grasinantį laišką teisėjui rašė dėl to, kad norėjo apsaugoti savo gyvybę ir sveikatą. Jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose negali atlikti jam paskirtos bausmės, nes kiti nuteistieji nori su juo susidoroti. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jis jau 9 mėnesius yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus raštai, kuriuos jis pateikė kartu su apeliaciniu skundu. Pažymi, kad jis padarė šį nusikaltimą, nes norėjo, jog jam būtų pradėta nauja byla, jis būtų suimtas ir būtų perkeltas į kitus pataisos namus, kuriuose jis galėtų atlikti bausmę ir jam negrėstų joks pavojus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Taip pat nuteistasis R. M. mano, kad jam už padarytą nusikaltimą paskirta per griežta bausmė. Teigia, kad jis nėra padaręs nei vieno sunkaus nusikaltimo, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kiek kartų jis yra teistas, kad jis yra recidyvistas.

4.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, jis savo kaltę nuoširdžiai pripažino, gailisi padaręs nusikaltimą. Taip pat mano, kad jis nepagrįstai pripažintas recidyvistu.

5.       Atsiliepimų į nuteistųjų R. M. ir M. Š. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

6.       Teismo posėdžio metu nuteistojo R. M. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo R. M. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Aldona Jaugelienė prašė nuteistųjų R. M. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.

               Apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8.       Nuteistieji R. M. ir M. Š. apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis ir prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes. Taigi teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.

9.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

11.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

12.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistųjų R. M. ir M. Š. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems R. M. ir M. Š. bausmę už jų padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Dėl R. M. paskirtos bausmės

13.       Už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nubaudė jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam R. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad R. M. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas 42 kartus, ne kartą teistas už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. 

14.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo R. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, R. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. M. už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams) ir galutinė su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi subendrinta bausmė (17 metų 7 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

15.       Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus, nurodė priežastis, dėl ko jis teisėjui rašė grasinantį laišką, kad jis teisėjui nieko blogo nesiruošė ir nesiruošia daryti, savo grasinimų nevykdė, kad grasinantį laišką teisėjui rašė dėl to, jog norėjo būti perkeltas į kitus pataisos namus, – nesudaro pagrindo lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. R. M., būdamas ankščiau teistas už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

16.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., laiko, taip pat neteisingai nurodė, nuo kada skaičiuoti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžią, nes, apelianto nuomone, ji turėtų būti skaičiuojama nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas už nusikaltimą, padarytą ne vėliau kaip 2018 m. liepos 9 d. Tuo metu jau buvo įsiteisėjusi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartis (įsiteisėjo 2018 m. gegužės 10 d.), kuria buvo subendrintos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu R. M. paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Tokiu atveju skiriant subendrintą bausmę (bendrinant skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytą bausmę) yra taikomos BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio nuostatos. BK 63 straipsnis taikomas esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis – kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011).

18.       Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio priėmimo dieną R. M. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nustatytą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi. Subendrinus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu R. M. paskirtas bausmes, minėta nutartimi R. M. buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 metų 7 mėnesiams, ir į nustatytos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio priėmimo. Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo vėliausio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio priėmimo dienos. Taigi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio paskelbimo dieną R. M. buvo neatlikęs 17 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatytos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi.

19.       Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis; pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už bausmės dalį, neatliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie minėta nutartimi R. M. nustatytos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu R. M. paskirtos ir trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę R. M. nustatė laisvės atėmimą 17 metų 7 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytą bausmę, parinko tiek teisingą nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, tiek pridėtos bausmės dalies dydį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad, skiriant subendrintą bausmę R. M., BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys buvo taikytos netinkamai ir keisti šią skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

20.       BK 64 straipsnyje, skirtingai nei BK 63 straipsnio 9 dalyje, nėra nurodyta, kad į subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tas faktas, kad BK 64 straipsnyje nenurodyta tokia galimybė, paaiškinamas tuo, kad BK 63 ir 64 straipsniuose yra nurodyti skirtingi bausmių bendrinimo principai: pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bendrinamos nuosprendžiais paskirtos bausmės, o pagal BK 64 straipsnį – naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalimi. Vadinasi, iki naujo nuosprendžio paskelbimo dienos asmuo atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl ir nėra pagrindo į naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi R. M. apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., laiko, yra teisiškai nepagrįstas.

21.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta R. M. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 28 d. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kadangi naujo nuosprendžio paskelbimo momentu R. M. jau atlikinėjo ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia jam nustatyta tinkamai. Toks sprendimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2K-30-689/2019).

Dėl M. Š. paskirtos bausmės

22.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nubaudė jį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam M. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad M. Š. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl paskiriamos bausmės individualizavimo, pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog M. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nors nuteistasis apeliaciniame skunde su tuo ir nesutinka. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. Š. anksčiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu.

24.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo M. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, M. Š. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Š. už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 10 mėnesių) ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi subendrinta bausmė (2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems R. M. ir M. Š. paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu galutines bausmes, paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. 

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

               nuteistųjų R. M. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                          Boleslovas Kalainis

                                                                                 Nerijus Masiulis

                                                                                 Laisvydas Zederštremas