Administracinė byla Nr. AS-559-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00163-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1)panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 21RE2-14(AG2-6/17-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Klaipėdos rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2022 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. T17-304(5.1.28E) (toliau – ir Raštas); 3) pripažinti, kad pareiškėjo inžinerinių tinklų prijungimą prie akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ tinklų pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį savo lėšomis privalo vykdyti AB „Klaipėdos vanduo“; 4) pripažinti, kad atsakovo geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūra atitinka privalomuosius Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 258 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) tinkamumo 6.1 punkto ir reikalingumo 7.1 ir 7.2 punktų kriterijus; 5) įpareigoti atsakovą Klaipėdos rajono savivaldybę organizuoti dokumentų, prieštaraujančių 2022 m. vasario 10 d. rašto Nr. (5.1.27E)A5-881 3 punktui ir Tvarkos aprašo 6.1, 7.1 ir 7.2 punktams, pakeitimą, neteisingus įrašus pripažinti netekusiais galios, juos pakeisti teisingais, tame tarpe ir 2022 m. sausio 10 d. dokumentą Nr. T17-5 (5.1.27E), bei apie tai informuoti trečiuosius asmenis, kuriems šie dokumentai buvo pateikti; 6) įpareigoti atsakovą baigti Tvarkos aprašo 19 punkte nurodytas procedūras, įvertinus 2016 m. spalio 4 d. dokumente nurodytus teisnius faktus ir pereiti prie Tvarkos aprašo 20 punkto, įvertinant tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnį pareiškėjo tinklai yra komunaliniai inžineriniai tinklai.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą ir šią administracinę bylą sujungti su Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiama Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 13-1663-1114/2023, nes pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. skundas buvo perskirtas į dvi dalis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Nr. 13-6470-484/2022, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė tik pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, tačiau kitų pareiškėjo skundo reikalavimų nesprendė.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. birželio 10 d., kurį vėliau rezoliucija pratęsė iki 2024 m. liepos 3 d., pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, kad į pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus (prašymus) įpareigoti atlikti veiksmus pareiškėjui buvo atsakyta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. (5.1.27E)A5-881 ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. T17-5 (5.1.27E), todėl teismas išaiškino pareiškėjui, jog jis, nesutikdamas su minėtais raštais, turi teisę juos skųsti teismui nurodydamas tinkamus atsakovus ir formuluodamas prašymą panaikinti minėtus raštus ir įpareigoti institucijas, priėmusias raštus, pareiškėjo prašymus išnagrinėti iš naujo, o ne įpareigoti atsakovą Klaipėdos rajono savivaldybę atlikti konkrečius veiksmus, teismas taip pat išaiškino, kad, jei pareiškėjas nori ginčyti minėtus raštus, kurių terminas skundui pateikti yra praleistas, jis gali pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir jame nurodyti svarbias priežastis, pagrįstas įrodymais, sutrukdžiusias laiku kreiptis į Komisiją.

Pareiškėjas 2024 m. liepos 3 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Klaipėdos rajono savivaldybę ir suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti atsakovo 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. 5.1.27E) A5-3494 ir jame minima 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E); 2) panaikinti atsakovo 2022 m. gruodžio 21 d. dokumentą Nr. T17-304 (5.1.28E); 3) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. raštą Nr.(5.1.27E)A5-881 ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2022 m. sausio 10 d. raštą Nr.T17-5 (5.1.27E), panaikinti ir įpareigoti institucijas, priėmusias raštus, pareiškėjo prašymus išnagrinėti iš naujo; 4) atnaujinti terminą skundui paduoti; 5) pripažinti, kad pareiškėjo inžinerinių tinklų prijungimą prie licenciją išsiėmusio AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir Tvarkos aprašo 7.2 punktą privalo vykdyti savo ar skolintomis lėšomis viešasis tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“; 6) pripažinti, kad atsakovo geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūra atitinka privalomuosius Tvarkos aprašo 6.1. punkto 7.1. ir 7.2. punktų kriterijus ; 7) įpareigoti atsakovą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu, organizuoti atsakovo dokumentų, prieštaraujančių 2022 m. vasario 10 d. dokumento Nr. (5.1.27E) A5-881 3 punktui ir Tvarkos aprašo 6.1., 7.1. bei 7.2. punktų neteisingus įrašus pripažinti netekusiais galios ir pakeisti teisingais, tame tarpe ir 2022 m. sausio 10 d. dokumentą Nr. T17-5 (5.1.27E). Pakeitus įrašus teisingais, apie tai informuoti visus trečiuosius asmenis, kuriems buvo pateikti tie dokumentai; 8) įpareigoti atsakovą baigti Tvarkos aprašo 19 punkte nurodytas procedūras įvertinus priede Nr. 1 pateikto dokumento nurodytus teisinius faktus ir pereiti prie Tvarkos aprašo 20 punkto įvertinant, kad pareiškėjo tinklai pagal SĮ 2 straipsnį yra komunaliniai inžineriniai tinklai; 9) panaikinti atsakovo teiktą AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. dokumentą Nr. 2019/S.01-1187; 10) priteisti iš atsakovo turtinę žalą 48 130, 03 Eur; 11) priteisti iš atsakovo neturtinę žalą 25 000 Eur; 12) panaikinti Komisijos sprendimą.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus: 1) panaikinti atsakovo 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. 5.1.27E) A5-3494 ir jame minima 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E); 3) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. raštą Nr.
(5.1.27E)A5-881 ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2022 m. sausio 10 d. raštą Nr.T17-5 (5.1.27E), panaikinti ir įpareigoti institucijas, priėmusias raštus, pareiškėjo prašymus išnagrinėti iš naujo; 4) atnaujinti terminą skundui paduoti; 5) pripažinti, kad pareiškėjo inžinerinių tinklų prijungimą prie licenciją išsiėmusio AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir Tvarkos aprašo 7.2 punktą privalo vykdyti savo ar skolintomis lėšomis viešasis tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“; 6) pripažinti, kad atsakovo geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūra atitinka privalomuosius Tvarkos aprašo 6. 1. punkto ir 7.1. ir 7.2.punktų kriterijus; 7) įpareigoti atsakovą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu, organizuoti atsakovo dokumentų, prieštaraujančių 2022 m. vasario 10 d. dokumento Nr. (5.1.27E) A5-881 3 punktui ir Tvarkos aprašo 6.1., 7.1. bei 7.2. punktų neteisingus įrašus pripažinti netekusiais galios ir pakeisti teisingais, tame tarpe ir 2022 m. sausio 10 d. dokumentą Nr. T17-5 (5.1.27E). Pakeitus įrašus teisingais, apie tai informuoti visus trečiuosius asmenis, kuriems buvo pateikti tie dokumentai; 8) įpareigoti atsakovą baigti Tvarkos aprašo 19 punkte nurodytas procedūras įvertinus priede
Nr. 1 pateikto dokumento nurodytus teisinius faktus ir pereiti prie Tvarkos aprašo 20 punkto, įvertinant, kad pareiškėjo tinklai pagal SĮ 2 straipsnį yra komunaliniai inžineriniai tinklai; 9) panaikinti atsakovo teiktą AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. dokumentą Nr. 2019/S.01-1187; 10) priteisti iš atsakovo turtinę žalą (48 130,03 Eur); 11) priteisti iš atsakovo neturtinę žalą (25 000 Eur).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti, jog pareiškėjo inžinerinių tinklų prijungimą prie akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ tinklų pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį savo lėšomis privalo vykdyti AB „Klaipėdos vanduo“, pripažinti, kad atsakovo geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūra atitinka privalomuosius Tvarkos aprašo 6.1 punkto ir 7.1 ir 7.2 punktų kriterijus, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų, nes šis reikalavimas yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. raštą Nr.(5.1.27E)A5-881 ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2022 m. sausio 10 d. raštą Nr.T17-5 (5.1.27E). Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl į Komisiją dėl šių raštų kreipėsi tik 2023 m. sausio 23 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis į administracinių ginčų komisiją, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti termino skundui dėl šių reikalavimų paduoti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde suformulavo naujus reikalavimus (panaikinti atsakovo 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. 5.1.27E) A5-3494 ir jame minima 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E); panaikinti atsakovo teiktą AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. dokumentą Nr. 2019/S.01-1187; prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą). Apžvelgęs ABTĮ nuostatas (50 str. 3 d.), teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuos reikalavimus pateikė praleidęs ABTĮ nustatytą keturiolikos kalendorinių dienų terminą skundui tikslinti, todėl šiuos reikalavimus atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį, taip pat prašo atlikti redakcinį pareiškėjo 2024 m. liepos 7 d. patikslinto skundo 3 punkto reikalavimo pakeitimą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, turėjo priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus, nes tai būtinai bylai teisingai išspręsti.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės meras atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, ir prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo patikslinto skundo dalį atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, turėjo priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus, nes tai būtinai bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, turi patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.). Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, nustatyta, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti patikslintą skundą, todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys tik šiuo aspektu.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas teikti atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą nustatytas siekiant garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str.), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2023). Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tik nutartis atsisakyti priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą neskundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-624/2020; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-520/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-629/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-166-624/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-287-629/2024)

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dalį pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų (panaikinti atsakovo 2022 m. liepos 22 d. dokumentą Nr. 5.1.27E) A5-3494 ir jame minima 2021 m. gruodžio 10 d. dokumentą Nr. T17-305 (5.1.27E); panaikinti atsakovo teiktą AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. dokumentą Nr. 2019/S.01-1187; prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą) buvo atsisakyta priimti dėl to, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas patikslintą skundą su naujais reikalavimai teismui pateikė 2024 m. liepos 3 d., t. y. praleidęs ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas patikslintą skundą pateikė pavėluotai. Kaip minėta, ABTĮ nuostatos neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakoma priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą. Priešingai, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu yra neskundžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-815/2023).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsisakymas priimti patikslintą skundą teisme neužkerta kelio kreiptis į teismą bendra tvarka su nauju skundu, o, nesutikdamas su atsisakymu priimti patikslintą skundą, pareiškėjas šiuos argumentus galės išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo bylos nagrinėjimas iš esmės bus užbaigtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-815/2023).

Išnagrinėjusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad skundžiama nutarties dalis užkerta kelią tolimesnei administracinės bylos nagrinėjimo eigai. Priėmęs minėtą nutartį, pirmosios instancijos teismas pratęsė nuoseklų administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-624/2019).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą buvo pradėtas nepagrįstai. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu ir 152 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, nutraukti.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis