Civilinė byla Nr. e2-2097-1067/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00396-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.16.8; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1;
3.2.6.6.2
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui R. G. (R. G.) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 19,97 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2014 - 2018 metus, 0,91 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, lygios – 0,0022 ha, naudotojas – atsakovui šiame žemės sklype nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa - garažas. Atsakovas nevykdo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės naudojimą, dėl to ieškovei yra skolingas 19,97 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2014 - 2018 metus, nuo šios skolos paskaičiuota 0,91 Eur delspinigių. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs nuomos mokestį ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos paskaičiavimo, nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
Taigi teisės aktų pagrindu atsakovas įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (CK 6.545 straipsnis). Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsakovas ieškovei nesumokėjo 19,97 Eur už žemės sklypo nuomą už 2014-2018 metus, tokiais veiksmais pažeisdamas jam atsiradusią prievolę. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovės reikalavimas priteisti 19,97 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2014 – 2018 metus, 0,91 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo R. G. (R. G.) 19,97 Eur (devyniolika eurų devyniasdešimt septynis euro centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 0,91 Eur (devyniasdešimt vieną euro centą) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20,88 Eur (dvidešimties eurų aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Priteisti iš atsakovo R. G. (R. G.) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Justė Visakavičienė