Administracinė byla Nr. eA-2826-789/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03047-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 17.3.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2D-11123 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSI-ANR_P-327-2019 dėl savavališkos statybos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191025-00038 ir 2019 m. spalio 25 d. privalomąjį nurodymą PNSSP-00-191025-00039 (toliau – ir privalomasis nurodymas), savavališkos statybos padariniai iki 2020 m. balandžio 25 d. turėjo būti pašalinti arba gautas statybą įteisinantis dokumentas. Vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 25 d. Po šių dokumentų surašymo buvo sumokėta 150 Eur administracinė nuobauda bei gautas statybos leidimas Nr. LSNS-01-200611-00703 (toliau – ir Statybos leidimas). Statybos leidimas buvo išduotas 2020 m. birželio 11 d. pastato – daržinės – rekonstrukcijai adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal Jurevičiaus tapybos ir projektavimo įmonės parengtą projektą Nr. 17-10 (toliau – ir Projektas). Pareiškėjo teigimu, Projekte yra suprojektuota ir atraminė sienelė, kuri yra neatskiriama statinio dalis. Gavęs Statybos leidimą, pareiškėjas 2020 m. liepos 4 d. kreipėsi į Inspekciją dėl savavališkos statybos pagal savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191025-00038 proceso užbaigimo, pateikdamas gautą Statybos leidimą bei Projektą.
3. Inspekcijos Rytų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. liepos 22 d. informavo, jog savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-191025-00038 ir privalomasis nurodymas PNSSP-00-191025-00039 pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašyti dėl naujo nesudėtingo statinio – atraminės sienutės – statybos kultūros paveldo vietovėje, dėl to reikėjo atlikti savavališkos statybos darbų ekspertizę, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atraminės sienelės statybai. Pareiškėjas kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Tyrimai ir projektai“. Buvo atlikta savavališkos statybos darbų ekspertizė ir surašytas 2020 m. liepos 22 d. ekspertizės aktas Nr. 20-153-S. Jo pagrindu buvo sumokėtas ir savavališkos statybos mokestis – 86 Eur.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvykdė visus reikalavimus, tačiau Sprendime nurodyta, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-191025-00039 pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – Statybos leidimas išduotas pastato–daržinės naujai statybai, o atraminės sienelės statybai statybą leidžiančio dokumento nėra. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, kad iš Projekto matyti, jog atraminė sienelė yra neatskiriama Projekto dalis, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama Statybos leidimą, įvertino ir atraminės sienelės statybos teisėtumą ir pagrįstumą ir laikė, kad šio statinio statyba yra neatskiriama Projekto dalis ir atitinka tiek įstatymų, tiek techninius reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Projektas apjungia pastato–daržinės ir atraminės sienelės statybą, todėl privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-191025-00039 pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas.
5. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija veikė laikydamasi viešosios teisės principo. Inspekcija, laikydamasi jos kompetenciją, pareigas ir teises reglamentuojančių teisės aktų, nustačiusi savavališkos statybos faktą, privalėjo pradėti savavališkos statybos padarinių procedūrą. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, pagrįstai nustatė, jog Statybos leidimas išduotas pastato–daržinės statybai, o atraminės sienelės statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas, todėl privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcija nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis, priimtas visapusiškai išnagrinėjus aplinkybes ir ne kartą informavus pareiškėją apie galiojantį reglamentavimą.
7. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcija Sprendime nepagrįstai nurodė, jog Statybos leidimu nėra įteisinta atraminė sienelė, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 37 punktu, pažymėjo, jog parengtame Projekte, kuriam yra išduotas Statybos leidimas, nėra numatyta atraminės sienelės statyba, nes nei Projekto techninėse specifikacijose, nei aiškinamajame rašte nėra įvardinta atraminės sienelės statyba. Atsakovas darė išvadą, kad nurodytas statybą leidžiantis dokumentas išduotas tik pastato – daržinės – statybai, todėl Inspekcija Sprendime pagrįstai nurodė, kad privalomasis nurodymas vis dar nėra įvykdytas.
8. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentu, jog savavališkai pastatyta atraminė sienelė yra neatskiriama Projekto, kuriam išduotas Statybos leidimas, dalis, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 4.5 punktu, pažymėjo, kad atraminės sienutės paskirtis – laikyti gruntą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog, pagal formuojamą teismų praktiką, aplinkybė, jog atraminė sienutė yra prisišliejusi prie pastato, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra pastato konstruktyvo dalis. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-406-661/2020).
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 6 dalimi ir konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas, jog Inspekcija konstatuotų, kad yra pašalinti savavališkos statybos padariniai, privalėjo Inspekcijai pateikti statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo būtų įteisinta atraminės sienelės statyba.
11. Teismas vadovavosi statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 3 priedo nesudėtingų statinių sąrašo 3 lentelėje nurodytų kitų inžinerinių statinių techniniais parametrais (aukštis > 1 iki ? 2 m) ir nustatė, kad pareiškėjo pastatyta atraminė sienelė priskirtina II nesudėtingų statinių grupei. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.2 papunkčiu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 46 punktu ir darė išvadą, kad pareiškėjas atraminės sienelės statybai privalėjo turėti statybos leidimą, suteikiantį teisę atlikti minėto inžinerinio statinio statybos darbus.
12. Teismas pažymėjo, kad Sprendime pagrįstai nurodyta, jog, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą, nes Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjui surašytas privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Teismas vadovavosi STR 1.04.04:2017 37 punktu, pažymėjo, kad statybos leidimas išduotas I grupės nesudėtingo statinio statybai. Pareiškėjo pastatyta atraminė sienelė priskirtina II nesudėtingų statinių grupei. Pagal STR 1.05.01:2017, tokiam inžinieriniam statiniui yra reikalingas leidimas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog savavališkai pastatyta atraminė sienelė yra neatskiriama pastato – daržinės, kuriam išduotas Statybos leidimas – dalis. Teismas nurodė, kad, pagal STR 1.01.03:2017 4.5 punktą, atraminė sienelė – inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atraminė sienelė yra prisišliejusi prie pastato, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra pastato konstruktyvo dalis. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi ir darė išvadą, kad atraminė sienutė yra savarankiškas statinys, kurio statybai privalomas statybos projektas bei leidimas statyti naują statinį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra gavęs statybą leidžiančio dokumento savavališkai pastatytai atraminei sienelei.
14. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad, priimdama Sprendimą, Inspekcija netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą Statybos projektą, kurio pagrindu išduotas leidimas, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Teismas nurodė, kad Inspekcija išsamiai ir aiškiai, motyvuotai pasisakė, dėl ko negali būti pripažįstama, kad pareiškėjas tinkamai pašalino savavališkos statybos padarinius. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, jame detaliai išnagrinėtos visos aplinkybės, pateikti motyvai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismas nustatė, kad Inspekcija, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, atliko visas procedūras, būtinas tinkamai išsiaiškinti ginčo situaciją, ją įvertinti ir priimti motyvuotą sprendimą. Teismas darė išvadą, kad Inspekcijos Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis, nėra teisinio pagrindo jį naikinti, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundą.
III.
15. Pareiškėjas A. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad atraminės sienelės statyba nebuvo numatyta Projekte, ir atkreipia dėmesį, kad Statybos leidimas buvo išduotas pastato – daržinės – rekonstrukcijai pagal Projektą, kuriame yra suprojektuota ir atraminė sienelė, kuri yra neatskiriama statinio dalis, šio statinio konstrukcinis elementas. Pareiškėjo teigimu, tai matyti iš Projekto brėžinio, kuris yra neatsiejama Projekto dalis.
17. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kokioje Projekto dalyje turi būti nurodyti pastato konstrukciniai elementai. Pareiškėjo teigimu, tokių elementų (šiuo atveju atraminės sienelės) fiksavimas Projekto brėžinyje rodo, kad toks statinio elementas yra jam būtinas ir kad Leidimas išduotas būtent tokiam statiniui su visomis jo konstrukcijomis (taip pat ir atramine sienele). Pagal Projektą buvo pradėti vykdyti pirminiai statybos darbai – nuo atraminės sienelės, kaip ūkinio pastato konstrukcinio elemento, statybos, nesulaukus statybos leidimo. Tokiu būdu buvo pažeisti įstatymai, tačiau jų pažeidimas buvo atitinkamai ištaisytas – buvo gautas Statybos leidimas pastatui – daržinei – su jo konstrukciniu elementu – atramine sienele. Gavus Statybos leidimą, 2020 m. liepos 4 d. buvo kreiptasi į Inspekciją dėl savavališkos statybos pagal savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191025-00038 proceso užbaigimo pateikiant Statybos leidimą bei Projektą. Inspekcijos Rytų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamentas informavo, jog savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-191025-00038 ir privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-191025-00039 pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašyti dėl naujo nesudėtingo statinio – atraminės sienelės – statybos kultūros paveldo vietovėje, dėl to reikėjo atlikti savavališkos statybos darbų ekspertizę, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atraminės sienelės statybai. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į mažąją bendriją „Tyrimai ir projektai“, buvo atlikta savavališkos statybos darbų ekspertizė ir surašytas 2020 m. liepos 22 d. ekspertizės aktas Nr. 20-153-S, kurio pagrindu buvo sumokėtas ir savavališkos statybos mokestis. Pareiškėjas daro išvadą, kad yra įvykdęs visus reikalavimus.
18. Pareiškėjas nurodo, kad sienelė yra neatskiriamas statinio konstrukcinis elementas, ji yra kaip atrama, jos pagrindinis tikslas – apsaugoti statinį nuo galimo grunto nuslinkimo. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, statybų vieta yra šlaito apačioje, todėl tokia sienelė yra būtina. Pareiškėjas daro išvadą, kad atraminė sienelė atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalies apibrėžimą, jog tai yra pastato laikančioji konstrukcija, nes tai yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas. Pareiškėjas daro išvadą, kad atraminė sienelė yra laikytina bendru statinio konstrukciniu elementu, o ne atskiru statiniu.
19. Pareiškėjo teigimu, teismo nurodyta teismo praktika negali būti taikoma. Nors atraminė sienelė gali būti laikoma atskiru statiniu, tačiau tokio statinio paskirtis yra konkreti – kad negriūtų ir nešliaužtų gruntas. Jis neatlieka apsaugomosios pastato funkcijos. Pareiškėjas pažymi, kad teismo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-406-661/2020 faktinės aplinkybės nėra tapačios šios administracinės bylos faktinėms aplinkybėms, nes minimoje civilinėje byloje atraminė sienelė buvo susijusi su daugiabučiu gyvenamuoju namu, joje buvo konstatuota, kad atraminė sienelė nėra namo konstruktyvą saugantis elementas, ji tokio statinio tipo nepadėtų, todėl teismas tokią sienelę pripažino atskiru statiniu, kuriam yra reikalingas statybos leidimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju yra priešinga situacija, nes atraminė sienelė su statiniu sudaro visumą, ji tiesiogiai apsaugo patį statinį nuo neigiamo grunto poveikio, t. y. skirta, kad statinys nesugriūtų, o tai atitinka statinio konstrukcinio elemento sąvoką pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų.
20. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Statybos leidimas suteikė teisę pareiškėjui statyti ir atraminę sienelę. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 3 priedo nesudėtingų statinių sąrašo 3 lentelėje nurodytais kitų inžinerinių statinių techninius parametrais (aukštis > 1 iki ? 2 m) – pareiškėjo pastatyta atraminė sienelė (akmens ir betono mūro atraminė 9, 10 m ilgio ir nuo 1,4 iki 2,0 m aukščio sienelė) priskirtina II nesudėtingų statinių grupei, o statybos leidimas išduotas pastato – daržinės – statybai pagal Projektą, kuriame ji nurodoma kaip I grupės nesudėtingas statinys.
22. Atsakovas vadovaujasi STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunkčiu ir teigia, kad pareiškėjo statomai atraminei sienelei, priskirtinai II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas vadovaujasi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir daro išvadą, kad teismas pagrįstai patvirtino aplinkybę, jog Inspekcija teisingai savo rašte nurodė, kad Statybos leidimu nėra pašalinti savavališkos statybos padariniai, nes nėra suteikta teisė statyti atraminę sienelę. Atsakovas pažymi, kad ir Sprendime pareiškėjui buvo paaiškinta, jog, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas turėjo atlikti savavališkos statybos darbų ekspertizę, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingo statinio – atraminės sienelės – statybai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog atliko visus būtinus savavališkos statybos įteisinimo veiksmus, nes tiek savavališkos statybos įmoka, tiek savavališkos statybos darbų ekspertizė atlikti jau po statybos leidimo išdavimo, kuriame nėra įvardinta teisė statyti atraminę sienelę.
23. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad atraminė sienelė nėra savarankiškas statinys, o tik pastato – daržinės – konstrukcinis elementas, vadovaujasi STR 1.01.03:2017 4.5 punktu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi ir atkreipia dėmesį, jog ir nesant kito statinio (nagrinėjamu atveju pastato – daržinės) atraminė sienutė atliktų jai priskirtą funkciją – saugotų nuo grunto nuslinkimo. Atsakovo teigimu, tokia aplinkybė tik patvirtina teismo išdėstytą poziciją, jog atraminė sienelė yra savarankiškas statinys, kurio statybai pareiškėjas nebuvo gavęs statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo dėstoma aplinkybė, jog pastatui – daržinei – būtina apsauga nuo grunto nuslinkimo, neatleidžia statytojo nuo pareigos statyti statinius, laikantis teisės aktų reikalavimų.
24. Atsakovas nurodo, kad, Inspekcijai nustačius, jog atraminė sienelė statoma, neturint statybą leidžiančio dokumento, pareiškėjui buvo surašytas 2019 m. spalio 25 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-191025-00038 bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191025-00039. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šių aktų pareiškėjas neskundė, todėl sutiko su juose užfiksuotais faktais, jo nesudėtingo inžinerinio statinio – atraminės sienelės – statyba vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo užsakymu buvo parengtas 2020 m. liepos 22 d. Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 20-153-S, kuriame nurodyta, kad ekspertizės objektas – nesudėtingas, kitos paskirties inžinerinis statinys – atraminė sienelė, objektui statybą leidžiantis dokumentas neišduotas, statinys atitinka nesudėtingam kitos paskirties inžineriniam statiniui keliamus reikalavimus, 2 ekspertizės akto lape pateikta ekspertizės išvada – „Nesudėtingo kitos paskirties inžinerinio statinio – atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus m. sav., žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti darbai neatitinka statinio projekto ir teisės aktų reikalavimų: statiniui neišduotas statybą leidžiantis dokumentas, kaip numatyta STR 1.05:01:2017.“.
25. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog atraminė sienelė galbūt būtų prisišliejusi prie pastato, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra neatsiejama pastato konstrukcinė dalis. Atsakovo teigimu, nėra aišku, kas yra pažymėta Projekto 71 lape, nes, nesant nurodyto atraminės sienelės medžiagiškumo, aukščio bei ilgio parametrų, neįmanoma identifikuoti ir sulyginti viename iš Projekto planų pažymėto žymens su pareiškėjo statoma atramine sienele. Atsakovas vadovaujasi STR 1.04.04:2017 13 punktu ir pažymi, kad nei Projekto aiškinamajame rašte, nei techninėse specifikacijose nėra numatyta atraminės sienelės statyba, todėl teismas priėjo prie teisingos išvados, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas pastato – daržinės – statybai, o atraminės sienelės statybai statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Atsakovas nurodo, kad net ir vertinant Projektą ir atraminės sienelės fiksavimą Projekto brėžinyje, būtina vadovautis STR 1.04.04:2017 37 punktu. Atsakovo vertinimu, Projekte, kuriam yra išduotas Statybos leidimas, nėra numatyta atraminės sienelės statyba (atraminės sienelės statyba nėra nurodyta / numatyta nei Projekto techninėse specifikacijose, nei aiškinamajame rašte). Atsakovo teigimu, teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, kurių visuma leido teismui pagrįstai konstatuoti faktą, kad Inspekcija atsakė pareiškėjui išsamiai bei neperžengdama kompetencijos ribų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2D-11123 „Dėl atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspekcija išsamiai, aiškiai ir motyvuotai nurodė, kodėl negali būti pripažįstama, kad pareiškėjas tinkamai pašalino savavališkos statybos pasekmes, todėl darė išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, ir atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad atraminės sienelės statyba buvo numatyta Projekte, pagal kurį buvo išduotas Statybos leidimas, atraminė sienelė yra neatskiriamas statinio konstrukcinis elementas, o ne atskiras statinys, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra ne kartą nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/201 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
30. Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija 2019 m. spalio 24 d. statybos patikrinimo aktu Nr. BIPA-00-191024-00015 nustatė, jog savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento statomas nesudėtingas, kitos paskirties inžinerinis statinys – atraminė sienelė. Inspekcija 2019 m. spalio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191025-00038 dėl vykdomos statybos neturint statybą leidžiančio dokumento ir pateikė pareiškėjui privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191025-00039. Pareiškėjas 2020 m. liepos 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Inspekciją, informuodamas, jog gavo 2020 m. birželio 11 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-200611-00703 pastato – daržinės – statybai pagal Projektą, kuris apjungia ir savavališkai pastatytą atraminę sienelę. Inspekcija 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 2D-9887 informavo pareiškėją, kad surašytas privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, kadangi pareiškėjo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas išduotas naujai pastato – daržinės – statybai, o atraminės sienelės statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas. Rašte pažymėta, kad Projekte nėra nurodyta, jog pareiškėjas siekia įteisinti atliktą savavališką statybą, taip pat nėra nurodyta, kad projektuojamas naujas kitos paskirties inžinerinis statinys – atraminė sienelė. Rašte taip pat pažymėta, kad nepridėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą bei nepridėti savavališkos statybos darbų ekspertizės aktai. Pareiškėjas 2020 m. liepos 23 d. elektroniniame laiške Inspekcijai nurodė, kad mažoji bendrija „Tyrimai ir projektai“ 2020 m. liepos 22 d. priėmė savavališkos statybos darbų ekspertizės aktą Nr. 20-153-S, kurio pagrindu buvo sumokėtas savavališkos statybos mokestis.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad tai yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentas. Šiame dokumente nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), jais nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys. Toks administracinis aktas pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl Sprendimo, kaip konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio akto, iš esmės yra tik ginčas dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl Sprendimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o argumentai dėl šio dokumento gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų ginčijant kitus veiksmus, kurie gali būti inicijuoti, pareiškėjui neįvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimų.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 4 d.), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo, visų pirma, turi būti konstatuotas pats privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Šis faktas yra įrodinėjamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis. Tačiau, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto, teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-581-520/2021).
33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-662/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).
34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, šiuo dokumentu buvo pateikta informacija pareiškėjui, atsakant į jo kreipimąsi. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus apeliacinės instancijos teismo motyvus, kuriais patikslinami pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Dalia Višinskienė