Civilinė byla Nr. 2-709/2014

Procesinio sprendimo kategorija 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV“ investicijos, uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ ir akcinės bendrovės DNB banko atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria akcinės bendrovės SEB banko skundas patenkintas, o akcinės bendrovės DNB banko skundas patenkintas iš dalies ir panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimai pirmu ir antru darbotvarkės klausimais, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1095-343/2014 pagal kreditorių suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės DNB banko, akcinės bendrovės SEB banko skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

            Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas kreipėsi Kauno apygardos teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, prašydamas:

panaikinti BUAB „GK projektai“ kreditorių 2013 m. spalio 10 d. susirinkimo nutarimus, priimtus 1-uoju darbotvarkės klausimu - „Dėl pradinių turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ ir 2-uoju darbotvarkės klausimu - „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo“;

patvirtinti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą: nuo 2013 m. sausio 18 d. iki   2013 m. spalio 10 d. nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10 000 Lt + PVM atlyginimą administratoriui, nuo 2013 m. spalio 10 d. iki įmonės išregistravimo nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 15 000 Lt + PVM atlyginimą administratoriui;

skirti UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ po baudą iki 20 000 Lt už piktnaudžiavimą savo, kaip kreditorių, procesinėmis teisėmis BUAB „GK projektai“ bankroto procese.

Skunde nurodė, kad 2013 m. spalio 10 d. vykusiame BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ buvo priimtas nutarimas: „BUAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių 2013-04-17 LRV nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 11 472 902,74 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 13 661 264,64 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti varžytynėse 1 % turto kainos didinimo intervalą. Varžytynių žiūrovui nustatyti 100 Lt varžytynių žiūrovo mokestį. Turto nepardavus pirmose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl tolesnio turto pardavimo“. Šiame kreditorių susirinkime taip pat buvo priimtas nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“: „Nustatyti administratoriui 4500 Lt be PVM mėnesinį atlyginimą už BUAB „GK projektai“ administravimą bankroto proceso metu nuo 2013-01-18 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos. Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK projektai“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 5500 Lt be PVM sumai, tame tarpe atlyginimas administratoriui, nuo 2013-01-18 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų pakeitimo priėmimo dienos. BUAB „GK projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų poreikį, bet ne daugiau kaip 350 Lt be PVM už vieną darbo valandą“.

AB DNB banko nuomone, skundžiami nutarimai nepagrįsti, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pažeidžia kreditorių interesus, pažeidžia bankroto procedūroms taikomus ekonomiškumo ir operatyvumo principus. Dėl nutarimo pirmu darbotvarkės klausimu bankas nurodė, kad kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelę parduodamo turto kainą. Nutarimu nustatyta kaina yra kelis kartus didesnė, negu rinkos kaina. Skundžiamu nutarimu nuomos teisių į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatyta pradinė pardavimo kaina su PVM 13 882 212,31 Lt. Tuo tarpu turto vertintoja UAB „Ober Haus“ šio turto rinkos vertę 2012 m. balandžio 2 d. nustatė – 2 000 000 Lt. Taip pat ši turto vertintoja nustatė turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę – 1 900 000 Lt, o skundžiamu nutarimu šio turto pradinė kaina su PVM nustatyta – 16 530 130,24 Lt. Banko nuomone, net 5-7 kartus didesnės nei turto rinkos vertė pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir sudaro sąlygas BUAB „GK projektai“ bankroto procedūrų vilkinimui bei administravimo išlaidų sąnaudų didinimui. Pažymėjo, kad šio turto potencialių pirkėjų ratas ir taip yra ribotas dėl didelės šio turto vertės ir turto specifikos (neišvystyti žemės sklypai, turtinės teisės į žemės sklypų nuomos teisę). Be to, nenustatyta parduodamo turto pradinė pardavimo kaina antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse, nurodant, kad šiam klausimui svarstyti turi būti šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas. Tokiu būdu bus vilkinamos bankroto procedūros ir didinami administravimo kaštai, pažeidžiami hipotekos kreditorių interesai.

Dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu bankas nurodė, kad nustatant atlyginimą administratoriui 2011 m. liepos 29 d. buvo tikimasi, kad bankroto procedūros bus vykdomos operatyviai, bankroto byla bus užbaigta ĮBĮ nustatytais terminais. Bankroto procedūros užsitęsė dėl neoperatyvių administratoriaus veiksmų ir dėl susijusių kreditorių UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ balsais priimtų nepagrįstų nutarimų. Atlyginimas administratoriui jau sudarytų 119 790 + PVM. Ši suma akivaizdžiai neproporcinga administratoriaus atliktam darbui. Vien tik faktas dėl užsitęsusios bankroto proceso trukmės neapsprendžia administratoriaus darbo krūvio. Prasidėjusios BUAB „GK projektai“ likvidavimo stadijos metu administratoriaus vykdoma veikla yra minimali, teismuose ginčų nėra ir nebuvo, liko tik įvykdyti turto pardavimo procedūrą. Laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2013 m. sausio 14 d. administratoriui mokėtina atlyginimo suma sudaro 103 630,65 Lt. Ignoruojant Lietuvos Apeliacinio teismo išaiškinimus 2013 07 11 nutartyje civ. byloje Nr. 2-1780/2013, buvo patvirtintas tokio paties dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas – 4500 Lt be PVM / mėn. Administratorius nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų 1000 Lt + PVM per mėnesį kitų administravimo išlaidų poreikį. Įvertinus tai, kad vilkinamos bankroto procedūros, administravimo išlaidų sąmata turėtų būti tvirtinama ne mėnesiui, bet bendra suma visam likusiam bankroto laikotarpiui. Bankas siūlė savo nutarimą administravimo išlaidų klausimu, už banko pasiūlytą nutarimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 41,24 % visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Šiam nutarimui pritarė visi hipotekos kreditoriai. Kadangi visas įmonės turtas yra įkeistas, tai iš jo pardavimo lėšų ir bus apmokamos bankroto administravimo lėšos. Banko nuomone, teismas, spręsdamas ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos, turi teisę nustatyti pagrįstą ir sąžiningą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir atlyginimą administratoriui. Pažymėjo, kad šioje byloje, nors teismas ir buvo panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą dėl patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, tačiau skundžiamu nutarimu buvo vėl patvirtintas tokio paties dydžio atlyginimas administratoriui, kokį teismas buvo pripažinęs nepagrįstu. Priimamus nutarimus lėmė du tarpusavyje susiję kreditoriai: UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“. UAB „Gabijos investicijos“ priklauso visos bankrutuojančios įmonės akcijos, UAB „Ranga IV investicijos“ yra susijusi su UAB „Gabijos investicijos“ per UAB „Ranga group“, kuriai priklauso visos UAB „Ranga IV investicijos“ ir 50% UAB „Gabijos investicijos“ akcijų. Šie duomenys, anot banko, suponuoja išvadą, kad šios įmonės gali piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi šioje bankroto byloje. Šių įmonių piktnaudžiavimą patvirtina ir faktinės aplinkybės: 1) dėl jų balsais priimtų nutarimų nepagrįstai užsitęsė turto vertinimo procedūros, nes atskiruose kreditorių susirinkimuose nepagrįstai buvo sprendžiami turto vertinimo tikslingumo ir turto vertintojo kandidatūros parinkimo klausimai; 2) 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo, šiems kreditoriams išreiškus pageidavimą pateikti savo nutarimo projektą šiuo klausimu. Toks nutarimas administratoriui buvo pateiktas tik 2012 m. spalio mėn. pabaigoje; 3) 2012 m. lapkričio 23 d. šių kreditorių balsais buvo priimtas nepagrįstas nutarimas atlikti žemės sklypų detaliojo planavimo procedūras ir jas užbaigus parduoti šį turtą komplekse su minėtais žemės sklypais niekaip nesusijusiomis turtinėmis teisėmis, kuris buvo panaikintas; 4) 2013 m. spalio 10 d. šių kreditorių balsais buvo priimtas nutarimas paskirti administratoriui tokio paties dydžio atlyginimą administratoriui, kuris buvo pripažintas nepagrįstu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11  d. nutartimi. Įvertinus šiuos veiksmus, kuriais vilkinamos bankroto procedūros ir pažeidžiami kitų kreditorių interesai, banko nuomone, yra pagrindas skirti šioms įmonėms baudą už piktnaudžiavimą savo, kaip kreditorių, procesinėmis teisėmis.

           AB SEB bankas skundu taip pat prašė panaikinti BUAB „GK projektai“ kreditorių 2013 m. spalio 10 d. susirinkimo nutarimus  1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais.

Teigė, kad nustatyta turto kaina yra žymiai per didelė. Iš 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. vasario 3 d. turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad likvidacinė turto vertė mažėja. Potencialūs pirkėjai suvokia, kad įmonė yra priversta pardavinėti turtą dėl nemokumo būsenos, kas neigiamai atsiliepia parduodamo turto vertei. Pati varžytynių organizavimo tvarka nulemia, kad ir nustačius žemesnę pardavimo kainą, varžytynėse užtikrinama, kad potencialių pirkėjų suinteresuotumas įsigyti konkretų turtą nulemia konkuravimą tarpusavyje bei kainos didinimą, dėl ko žemesnės kainos nustatymas nepažeidžia kreditorių interesų, o priešingai, sudaromos sąlygos efektyviai ir operatyviai realizuoti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Bankas, atsižvelgęs į visas aktualias aplinkybes, siūlė nustatyti turto, esančio (duomenys neskelbtini), pradinę kainą 1 000 000 Lt PVM, jeigu PVM taikytinas, o nepardavus pirmose varžytynėse, mažinti iki 800 000 Lt. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo kainos nustatymo, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi.

Analogiškais motyvais bankas argumentavo ir nutarimą dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo. Pažymėjo, kad skundžiamais nutarimais siekiama realizuoti specifinį turtą, kurio išvystymui yra reikalingos nemažos finansinės investicijos, o tai turi neigiamos įtakos turto pardavimui. Anot banko, nutarimas naikintinas ir dėl to, kad kaina buvo nustatyta tik pirmosioms varžytynėms, numatant pareigą, joms neįvykus, šaukti kreditorių surinkimą. Vienu nutarimu nustačius turto pardavimo kainą tiek pirmose, tiek antrose varžytynėse, tokių sprendimų įgyvendinimas pareikalautų mažesnių laiko ir administravimo kaštų, kas atitinka bankroto tikslus ir paskirtį bei įgyvendina operatyvumo principą.

Dėl nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu bankas nurodė, kad tiek administratoriaus, tiek susijusių kreditorių UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ veiksmais ir/ar neveikimu yra vilkinamos bankroto procedūros, nes bankroto byla iškelta 2011 m. kovo 31 d., o tik 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas klausimas dėl įmonės turto pardavimo. Teigė, kad bankroto procedūrų vilkinimui papildomas prielaidas sudaro ir skundžiamas nutarimas. Pačiam administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis yra reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Dėl šių motyvų AB SEB bankas sutiko su AB DNB banko pasiūlymu šiuo darbotvarkės klausimu. Pažymėjo, kad administratorius savo pasiūlymo dėl administravimo išlaidų nepagrindė bei neįrodė jų būtinumo. Anot jo, šiuo atveju fiksuotų administravimo išlaidų įtraukimas užtikrins operatyvesnį procedūrų įgyvendinimą. Pažymėjo, kad turto vertinimo procedūra yra baigta, įmonė veiklos nevykdo, teisminių procesų, išskyrus dėl nepagrįstų kreditorių nutarimų priėmimo, nevyksta.

Suinteresuoti asmenys UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ taip pat pareiškė teismui prašymą nutraukti civilinės bylos dalį dėl kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi. Prašyme teigė, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Jų nuomone, neįvykus varžytynėms, neliko prasmės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta kaip turtą pardavinėti, nes tokio ginčo sprendimas nesukels jokių teisinių ar materialinių pasekmių. Galimas palankus pareiškėjams teismo sprendimas nesukels jokių teisnių pasekmių, kaip jų nesukėlė ir neįvykusios varžytynės. Nenutraukus bylos, susidarytų neapibrėžta teisinė situacija, nes, sušaukus naują kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo antrosiose varžytynėse, bei esant palankiam pareiškėjams teismo sprendimui, kiltų klausimas ar pagrįstai buvo priimti kreditorių nutarimai dėl antrųjų varžytynių, būtų inicijuojami nauji teisiniai ginčai. Bylą nutraukus šioje dalyje, būtų tęsiami turto pardavimo veiksmai ir būtų galima organizuoti antrąsias varžytynes, nebūtų pažeisti kreditorių interesai, nedidėtų bylinėjimosi išlaidos.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi AB SEB banko skundą patenkino, AB DNB banko skundą patenkino iš dalies ir panaikino BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių surinkimo nutarimus I darbotvarkės klausimu - „Dėl pradinių turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ ir II darbotvarkės klausimu - „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo“. Likusią AB DNB banko skundo dalį atmetė.

            Teismas, vertindamas suinteresuotų asmenų UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ prašymą nutraukti bylą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, nurodė, kad nors pirmosios varžytynės ir neįvyko, tačiau atsižvelgus į skundus, kuriais ginčijamas pernelyg didelės parduodamo bankrutavusios įmonės turto kainos nustatymas, į viešąjį interesą, į tai, kad klausimui dėl turto pardavimo kainų antrosiose varžytynėse nustatymo išsprendimui turi būti kviečiamas kreditorių susirinkimas, yra pagrindas pasisakyti dėl to, ar turto pardavimo kainos buvo tinkamai nustatytos, nes tai turės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo kainų nustatymo antrosioms varžytynėms. Dėl šių priežasčių teismas sprendė nesant pagrindo nutraukti bylos dalį dėl turto pardavimo kainų nustatymo pagrįstumo.

Teismas, atsižvelgęs į turto vertintojo UAB „Ober Haus“ nustatytą ginčo turto rinkos vertę, nustatė, kad skundžiamu nutarimu nustatyta parduodamo turto kaina yra 6-8 kartus didesnė, nei turto vertintojo nustatyta turto rinkos kaina. Nurodė, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas vadovaujantis turto balansine verte yra ydingas, nes turtas yra perkamas už rinkos kainą, kurią preliminariai ir nustato turto vertintojas. Pažymėjo, kad nei UAB „Gabijos investicijos“, nei UAB „Ranga IV investicijos“ nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų turto vertintojo UAB „Ober Haus“ nustatytą bankrutavusios įmonės turto rinkos kainą. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamais nutarimais siekiama realizuoti turtą, kurio išvystymui yra reikalingos nemažos finansinės investicijos, o tai turi neigiamos įtakos turto pardavimui, nes susiaurinamas pirkėjų ratas. Aplinkybė, kad į pirmas varžytynes neatvyko nei vienas pirkėjas, anot teismo, taip pat patvirtina, jog buvo nustatyta pernelyg didelė parduodamo turto kaina, nes nesudomino nei vieno pirkėjo. Todėl teismas sprendė, kad nustatytos pradinės turto pardavimo kainos yra niekuo nepagrįstos, lyginant su atliktu įvertinimu žymiai padidintos, nustatytos neprotingai, nesąžiningai, neteisingai.

Tačiau teismas nesutiko su suinteresuotų asmenų UAB „Gabijos investicijos“ ir                  UAB „Ranga IV investicijos“ argumentais, jog turtas operatyviau bus parduodamas, kainą nustačius tik vienoms varžytynėms, nes kreditoriai galės įvertinti pirmųjų varžytynių rezultatus ir, tinkamai apsvarstę, nuspręsti, kokia kaina turtą pardavinėti antrose varžytynėse. Nurodė, kad kreditorių susirinkimų sušaukimas reikalauja tiek finansinių, tiek laiko sąnaudų. Kreditorių susirinkimų nutarimai yra skundžiami, o tai taip pat reikalauja laiko sąnaudų. Tuo tarpu vienu nutarimu nustačius turto pardavimo kainą tiek pirmose, tiek antrose varžytynėse, tokių sprendimų įgyvendinimas pareikalautų mažesnių laiko ir administravimo kaštų. Tai, teismo vertinimu, atitinka bankroto tikslus ir paskirtį bei sudaro prielaidas įgyvendinti bankroto procedūrų operatyvumo principą. Todėl, teismo vertinimu, nustačius pradinę turto pardavimo kainą dvejoms varžytynėms viename susirinkime, būtų operatyviau vykdomos bankroto procedūros. Todėl teismas padarė išvadą, kad nutarimas pirmu darbotvarkės klausimu yra neteisingas, neprotingas, nesąžiningas, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

Teismas, vertindamas kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumą, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013, padarytas išvadas, kad nustatytas atlyginimas administratoriui ir administravimo lėšų suma (skundžiamo nutarimo atveju atlyginimas administratoriui nėra sumažintas, sumažinta tik administravimo išlaidų suma 100 Lt suma) neatitinka ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nustatęs, kad faktinė situacija iš esmės nepasikeitė, o nutarimu atlyginimas administratoriui patvirtintas toks pat, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, yra neproporcingas atliekamam darbui, todėl sprendė esant pagrindui jį panaikinti ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Teismas netenkino prašymo patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą, pažymėjęs, kad teisė spręsti administravimo išlaidų sąmatos dydžio klausimą suteikta įmonės kreditoriams ir tai yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Teismas taip pat pažymėjo, kad teikdamas tokį pasiūlymą, AB DNB bankas nenurodė motyvų, kodėl prašoma patvirtinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma yra būtent tokia ir pakankama sklandžiai atlikti likusias bankroto procedūras, atitinka pusiausvyrą tarp kreditorių ir administratoriaus interesų.

              Teismas taip pat sprendė nesant pagrindo tenkinti AB DNB banko prašymą skirti kreditoriams UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ ir bylą dėl šios dalies nutraukti; teismui netenkinus šio reikalavimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl šios dalies atmesti; panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir tenkinti RUAB „Ranga IV investicijos“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei proporcingai jas priteisti atmestų bankų reikalavimų daliai. Taip pat prašo priteisti visas apeliacinės instancijos teisme partirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimas už balanse nurodytą kainą yra ydingas. Teismas turėjo atsižvelgti į esminį bankroto bylos tikslą – parduoti turtą už įmanomai didžiausią kainą.
2. Teismas nepagrįstai remiasi tik bankų nurodomais turto vertinimais, o kreditorių pateikto įrodymo, t. y. turto balanso nevertino ir nenagrinėjo. Be to, teiginys, jog turtas yra perkamas už rinkos kainą, yra nepagrįstas.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditoriai nepateikė turto vertinimą paneigiančių įrodymų, nes kreditoriai pateikė turto balanso išrašą.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad į parduodamą turtą reikalingos investicijos yra neigiamas ir pirkėjų ratą siaurinantis dalykas. Apeliantų teigimu, parduodamo turto kainos nustatymas turi būti susietas su prognozuojamu pelnu. Anot apeliantų, kreditoriai pagrįstai rėmėsi turto, esančio (duomenys neskelbtini), balansine verte, nes buvo atsižvelgta į pelną, kuris būtų gautas išvysčius projektą iki galo, kuris turėtų būti didesnis nei nurodytas UAB „Ober Haus“ atliktuose paskaičiavimuose.
5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtame nutarime iš karto nenustačius turto pardavimo tvarkos ir kainos antrosiose varžytynėse, yra pažeidžiamas operatyvumo principas ir tokios tvarkos nenustatymas neatitinka bankroto tikslų ir paskirties. Pažymi, kad įstatymuose nėra nurodyta, jog kreditoriai, spręsdami turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimą, privalo iš karto nustatyti, kad turtas bus parduodamas dvejose varžytynėse už atitinkamas kainas. Tokio imperatyvo nėra ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje. Anot apeliantų, kaip tik operatyviau vykdomos bankroto procedūros, kai nustatoma tokia tvarka, kai nepavykus turto parduoti pirmose varžytynėse, kreditoriai susirinkime gali nuspręsti sumažinti turto kainą pagal pirmųjų varžytynių rezultatus.
6. Už nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu balsavo 58.7536 procento visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ reikalavimų ir ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos, todėl yra teisėtas.
7. 2014 m. sausio 8 d. neįvykus 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu organizuotoms varžytynėms, bylos dalis dėl nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, turėjo būti nutraukta, nes: 1) neįvykus minėtoms varžytynėms, nebebuvo prasmės ginčyti kreditorių nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta turtą pardavinėti neįvykusiose varžytynėse, nes tokio ginčo sprendimas nebūtų sukėlęs jokių teisinių ar materialinių pasekmių, o tai reiškia, kad bankai prarado teisinį suinteresuotumą jį ginčyti bylos nagrinėjimo eigoje;               2) teismas, netenkindamas kreditorių prašymo nutraukti bylą, sukūrė tokią situaciją, kuri tik užvilkins visos BUAB „GK projektai“ bankroto bylos nagrinėjimą: neįvykus pirmosioms varžytynėms, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl antrųjų varžytynių organizavimo ir turto pardavimo jose kainos nustatymo, tačiau, dabar yra nagrinėjama ši byla ir bankroto administratorius neturi galimybės šaukti kreditorių susirinkimo dėl antrųjų varžytynių ir jame priimti atitinkamus nutarimus dėl turto pardavimo.
8. Teismas nepagrįstai nepriteisė kreditoriaus RUAB „Ranga IV investicijos“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes buvo patenkinti tik 2 iš 4 skundo reikalavimų, t. y. buvo panaikinti nutarimai 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais, tačiau teismas atsisakė tenkinti bankų reikalavimus dėl naujos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir baudos suinteresuotiems asmenims RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ skyrimo.

              Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas AB DNB banko skundas, ir dėl šios dalies priimti naują nutartį: skundą patenkinti visa apimtimi ir patvirtinti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą: nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 10 d. nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) + PVM atlyginimą administratoriui; nuo 2013 m. spalio 10 d. iki įmonės išregistravimo nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų) + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 15 000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) + PVM atlyginimą administratoriui. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teismas neturi teisės pavirtinti administravimo išlaidų sąmatos, yra nepagrįstas, nes pagal teismų suformuotą praktiką, išimtinis „įsikišimas“ į kreditorių susirinkimo kompetenciją gali būti pagrįstas, jei nustatomas tam būtinos sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1607/2013).
2. Net ir esant įsiteisėjusiai ir galiojančiai Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos      11 d. nutarčiai administravimo išlaidų BUAB „GK projektai“ bankroto byloje klausimu, balsų daugumą turintys kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ toliau priima nutarimus, prieštaraujančius bankroto byloje priimtiems teismo sprendimams. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje bankroto byloje kitoks kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti ir nebus priimtas.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad bankas, teikdamas teismui pasiūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nepagrindė, kodėl būtent tokia administravimo išlaidų sąmata būtų tinkama ir pagrįsta: 1) pats teismas cituoja banko motyvus (liko tik įvykdyti turto pardavimo procedūrą; laikotarpiu nuo 2011-03- 31 iki 2013-01-14 administratoriui mokėtina atlyginimo suma sudarė 103 630,65 Lt; kadangi vilkinamos bankroto procedūros, administravimo išlaidų sąmata turėtų būti tvirtinama ne mėnesiui, bet bendra suma visam likusiam bankroto laikotarpiui), kurie patvirtina banko pasiūlytos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą; 2) bankas skunde plačiai pasisakė ir motyvavo, kodėl skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra netinkama ir neteisėta (įskaitant Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje konstatuotas administravimo išlaidų dydžiui svarbias aplinkybes);    3)  prieš AB DNB banko pasiūlymą kreditorių susirinkime balsavo tik lemiamą balsų daugumą (58,75 proc.) turintys du tarpusavyje susiję kreditoriai - UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“.

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų UAB „Ranga IV investicija“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirąjį skundą atsakovas BUAB „GK Projektai“ prašo šį atskirąjį skundą išspręsti savo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog teisinis ginčas šiuo atveju iš esmės yra kilęs tarp bankrutavusios bendrovės kreditorių, ginčo dalykas susijęs su kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančio klausimo - bankrutavusios bendrovės nekilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo įvertinimo teisėtumu ir pagrįstumu pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, o bankroto administratoriaus profesinės etikos ir veiklos principai reikalauja išlikti nepriklausomu, nešališku ir atstovauti visų kreditorių interesus viso bankroto procese, bankroto administratorius teigia, kad klausimą dėl atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo bei atitinkamai teismo nutarties, kuria šis klausimas buvo išspręstas teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB DNB banko atskirąjį skundą atsakovas                  BUAB „GK Projektai“ prašo šį atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktu, 36 straipsnio 2 dalimi, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, pirma, remiantis įstatymu, atsakovo bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas ir pakeitimas yra priskirtinas ne teismo, o išimtinei BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkimo kompetencijai, antra, teismas atlieka tik kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais tvirtinama ar keičiama administravimo išlaidų sąmata, teisėtumo kontrolę.
2. Teismas pagrįstai nurodė, kad bankas neįrodė, kodėl prašoma patvirtinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma buvo būtent tokia ir pakankama sklandžiai atlikti likusias bankroto procedūras. Banko siūloma patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmata ir bankroto administratoriaus atlyginimo dydis buvo ir tebėra paremti tik jo subjektyvia nuomone, o ne objektyviais paskaičiavimais ir loginiu pagrindimu, kaip to reikalauja kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1079/2012).
3. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankas skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl prašoma patvirtinti administravimo išlaidų, tame tarpe ir administratoriaus atlyginimo, suma atitiko kreditorių ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyrą. Bankas siūlo sumažinti bankroto administratoriaus atlyginimą 4,5 karto, tačiau šiuo metu neįmanoma prognozuoti, kiek užtruks bankroto procesas, todėl banko siūlomas atlyginimas gali tapti per mažas. Be to, bankroto administratorius veikia kaip verslo subjektas, kuris savo rizika ir atsakomybe teikia administravimo paslaugas, todėl bankroto administratoriaus atlyginimas turi padengti ne tik teikiamų bankroto administravimo paslaugų sąnaudas, bet taip pat nepaneigti šių paslaugų teikimo atlygintinumo prigimties ir bankroto administratoriaus, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslų.
4. Pagal LAT praktiką, kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas: bankroto administratoriaus atlyginimas gali būti sumažinamas tik perspektyviai. Todėl reikalavimas patvirtinti naują bankroto administravimo išlaidų sąmatą: nuo 2013-01-18 iki 2013- 10-10 nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą - 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10 000 Lt + PVM atlyginimą administratoriui, yra atmestinas, nes juo prašoma retrospektyviai patvirtinti sumažintą bankroto administratoriaus atlyginimą už jau praėjusį laikotarpį.
5. Bankroto administratoriaus veikla negali būti laikoma minimalia, nes po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties priėmimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo pasikeitusi faktinė situacija: 1) prasidėjo atsakovo įmonės turto realizavimo procedūra, be to, suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu jau vyko pirmosios atsakovo nekilnojamojo turto varžytynės; 2) teismui panaikinus atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais kreditoriai buvo nusprendę inicijuoti šių žemės sklypų detaliųjų planų rengimą, atsakovui priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų rengimo ir jų tvirtinimo galimybės nebėra;    3) teismuose nuolat vyksta ginčai dėl kreditorių susirinkimo priimamų nutarimų, kuriuose privalo dalyvauti ir bankroto administratorius, kaip atsakovo atstovas.

              Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo šį atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti iš UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bankrutuojančios įmonės turto pradinės pardavimo kainos turi būti nustatomos atsižvelgiant į turto rinkos vertę, bet ne į nagrinėjamu atveju žymiai didesnę jo balansinę vertę. Kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamos turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti. Nagrinėjamu atveju pradinės pardavimo kainos buvo nustatytos kelis kartus didesnės, nei šio turto rinkos vertė, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiamu nutarimu nustatyta pradinė kaina yra nepagrįsta.
2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo dalis, kuria nenustatyta parduodamo BUAB „GK projektai“ turto pradinė pardavimo kaina antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse, yra neteisėta, nes tokiu būdu buvo pažeisti ekonomiškumo ir operatyvumo principai.
3. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad bylos dalis dėl 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, turėjo būti nutraukta, nes pagal šį nutarimą jau buvo suorganizuotos turto varžytynės ir jos neįvyko. Jei pirmosios instancijos teismas būtų nutraukęs bylos dalį pagal skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto dėl parduodamo turto pradinės kainos, tai sudarytų galimybę kreditoriams UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ toliau priimti nutarimus dėl neprotingų įmonės turto pardavimo kainų nustatymo.

Atsiliepimu į AB DNB banko, RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskiruosius skundus AB SEB bankas prašo AB DNB banko skundą tenkinti visa apimtimi, o RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Sutinka su AB DNB banko motyvais, kuriais grindžiamas galimumas teismui įsikišti į bankroto procedūrą.
2. Prašomas nustatyti administravimo išlaidų dydis yra parinktas, atsižvelgiant į įmonės bankroto procese vykdomų procedūrų apimtį, į tai, kad jokia aktyvia veikla įmonė neužsiima, dėl ko administravimo kaštai, kuriuos siūloma patvirtinti, atitinka teismų praktikos nustatomus kriterijus, kurių pagrindu vertinamas išlaidų pakankamumas.
3. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo našta su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui. Šiuo atveju administratorius neįrodė, kad jam yra reikalingos didesnės, nei siūlomos atskirajame skunde, administravimo išlaidos, todėl teismas pagrįstai panaikino nutarimą dėl administravimo išlaidų nustatymo.
4. Nutarimas dėl turto kainos nustatymo buvo priimtas išimtinai su bankrutuojančia įmone susijusių kreditorių balsų dauguma, dėl ko yra pagrįstos prielaidos manyti, jog susiję asmenys siekia vilkinti bankroto procedūrų įgyvendinimą, tokiu būdu užkirsdamos kelią hipotekos kreditoriams gauti savo reikalavimo patenkinimą.
5. Nutarimu dėl turto kainos nustatymo buvo sudarytos prielaidos vilkinti bankroto procedūrą.
6. Tai, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma, atsižvelgiant į atliktą vertinimą, o esant ginčams dėl turto vertės, būtina pasitelkti turto vertintojų pagalbą, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
7. Pati varžytinių vykdymo tvarka nulemia, kad net ir nustačius žemesnę pardavimo kainą, varžytinėse yra užtikrinama, kad potencialių pirkėjų suinteresuotumas įsigyti konkretų turtą nulemia konkuravimą tarpusavyje bei kainos didinimą, dėl ko žemesnės kainos nustatymas nepažeidžia kreditorių interesų, o priešingai, sudaromos sąlygos efektyviai ir operatyviai realizuoti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais.
8. Būtinumą teismui nagrinėjant ginčus dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo kainų, atsižvelgti į ekonominį naudingumą, akcentuoja ir teismų praktika.
9. Nutarimu 1-uoju darbotvarkės klausimu siekiama realizuoti specifinį turtą, kurio išvystymui yra reikalingos nemažos finansinės investicijos, kas nulemia ribotą subjektų ratą, kurie turi realias galimybes ne tik įsigyti šiuos objektus, tačiau ir juos išvystyti. Todėl bankų pateikti pasiūlymai, kurie buvo pasirinkti, įvertinus minėtą aplinkybę, laikytini racionaliais ir atitinkančiais rinkos tendencijas.
10. Vienu nutarimu nusprendus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse, būtų užtikrintas greitas bankroto procesas, ką iš esmės pagrįstai ir pripažino pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiama nutartimi nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu pagrįstai nutarta panaikinti ir dėl to, kad juo nebuvo nustatyta antrųjų varžytynių tvarka ir turto pardavimo kaina.
11. Skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad 2013 m. spalio 10 d. vykusiame               BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkime dviejų tarpusavyje susijusių kreditorių -                   UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ balsais priimtas nutarimas dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo yra akivaizdžiai neracionalus ir ekonomiškai nepagrįstas, sudaro prielaidas bankroto procedūrų vilkinimui ir žymiam administravimo išlaidų padidėjimui, kas pažeidžia įmonės kreditorių interesus, o taip pat ir bendruosius protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas šį nutarimą panaikinti, o šių subjektų pateikti atskirieji skundai yra atmestini.
12. Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, jog proceso metu nebuvo nustatyti procedūriniai pažeidimai, nes buvo nustatyta, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatytos nepagrįstai didelės turto pardavimo kainos.
13. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog byla turėjo būti nutraukta, nes pagal skundžiamu nutarimu nustatytą turto pardavimo tvarką įgyvendinus varžytines, šio klausimo tolimesnis nagrinėjimas neturėjo teisinės reikšmės. Teismų formuojamoje praktikoje nurodyta, kad nors paskesnio nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

Atsiliepimu į AB DNB banko atskirąjį skundą RUAB „Ranga IV investicijos“ ir                    UAB „Gabijos investicijos“ prašo šį atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas priklauso išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai, o teismui, remiantis ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostata, yra suteikiama tik kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo kontrolė.
2. Net ir laikant, jog tam tikrais išimtiniais atvejais teismas galėtų tvirtinti administravimo sąmatas, šioje byloje tokios išimtinės aplinkybės neegzistuoja.
3. Nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, jog atmetus prašymą patvirtinti bankų siūlomą sąmatą, balsų daugumą turintys kreditoriai balsuotų už tokį patį sprendimą. Pažymi, kad kreditorių susirinkimuose patvirtintų administravimo sąmatų dydžiai buvo keičiami. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį, sąmata buvo sumažinta 800 Lt.
4. Apeliantas atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ yra tarpusavyje susiję asmenys. Pirma, UAB „Ranga group“, kuriai priklauso 100% suinteresuoto asmens akcijų, turi tik 2% UAB „Gabijos investicijos“ akcijų. Antra, UAB „Gabijos investicijos“ valdyboje nėra deleguotų UAB „Ranga group“ atstovų, todėl UAB „Ranga group“ negali daryti įtakos UAB „Gabijos investicijos“ sprendimams.
5. Sutinka su teismo argumentu, kad apeliantas nepateikė siūlomo administravimo išlaidų projekto skaičiavimų, kurie patvirtintų, kad sumos yra pakankamos sklandžiam likusių bankroto procedūrų atlikimui, kad tokio skaičiavimo nepateikimas ir niekuo nepagrįstos sumos nustatymas ateityje gali sukelti sunkumų administratoriui kokybiškai vykdyti bankroto procedūras.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis keistina.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiais BUAB „GK Projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ ir 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo“.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą: „BUAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių 2013 04 17 LRV nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 11 472 902,74 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 13 661 264,64 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti varžytynėse 1 % turto kainos didinimo intervalą. Varžytynių žiūrovui nustatyti 100 Lt varžytynių žiūrovo mokestį. Turto nepardavus pirmose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl tolesnio turto pardavimo“ (14-21 b. l., 1 t.).

Pareiškėjai AB DNB bankas ir AB SEB bankas šio kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą iš esmės įrodinėjo (įrodinėja) tuo, kad juo buvo nustatyta nepagrįstai per didelė parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina, kas, anot jų, sudaro palankias sąlygas bankroto proceso vilkinimui.

Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina, balsuodami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.).

Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų detaliai nereglamentuoja. Todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos bendrosios priverstinio vykdymo taisyklės dėl areštuoto turto įkainojimo. Pagal jas antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jei išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 3 str. 6 d. ir 681 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011).

Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms, kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kaip minėta, teisės aktais parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarką nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011).

Įrodymai, patvirtinantys turto vertę, gali būti ne tik tokio turto įvertinimą galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panašaus turto vertes, taip pat kiti įrodymai. Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1587/2011).

Apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai tarp kreditorių kyla ginčas dėl iš varžytynių parduodamo įkeisto turto kainos, reikėtų vertinti ne tik duomenis apie turto rinkos vertę, bet ir tai, kas siūlo pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą bei tokio turto pardavimo tvarką. Kai įkeisto turto, kurį nutarta parduoti iš varžytynių, vieną kainą (mažesnę) pasiūlė hipotekos kreditorius, o kitą kainą (didesnę) pasiūlė kiti įmonės kreditoriai, reikia turėti mintyje, jog asmuo, kurio reikalavimų patenkinimas užtikrintas iš varžytynių parduodamo turto įkeitimu, gali neturėti intereso siekti aukščiausios turto pardavimo kainos. Sprendžiant klausimą dėl įkeisto turto pardavimo kainos nustatymo, aplinkybė dėl hipotekos kreditoriaus pasiūlytos turto pardavimo kainos nėra esminė, kadangi turi būti vertinami visi duomenys apie turto rinkos vertę. Tačiau ji gali būti reikšminga, kai sprendžiama, ar kreditorių susirinkimo nutarimai dėl didesnės, nei siūlė hipotekos kreditorius, turto, parduodamo iš varžytynių, kainos nustatymo, yra teisėti ir pagrįsti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011)

Kaip matyti iš bylos duomenų, turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ atliko turto, kurį ketinama parduoti varžytynėse, įvertinimą ir nustatė, jog turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. balandžio 2 dienai yra 2 000 000 Lt, o turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), - 1 900 000 Lt. (16-17 b. l., 1 t.). Tuo tarpu skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinę pardavimo kainą pirmose varžytynėse nustatyti 6 kartus didesnę, o turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), - 7 kartus didesnę pradinę kainą, nei turto vertintojo nustatyta rinkos vertė. Dėl didesnės pradinės realizuojamų turto kompleksų kainos pirmose varžytynėse balsavo tik kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“ (20 b. l., 1 t.). Kreditoriai AB DNB bankas ir  AB SEB bankas, kurių naudai įkeistas ginčo turtas, siūlė minėto turto pradinę kainą pirmosiose varžytynėse nustatyti daug mažesnę, nei siūlė kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“, taip pat jie balsavo „prieš“ UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV“ pasiūlymą. Savo pasiūlymams pritarė patys AB SEB ir AB DNB bankai, taip pat šių bankų pasiūlymams pritarė VĮ Turto bankas, AB DNB banko pasiūlymui pritarė ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kurio naudai taip pat yra įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (18-20 b. l., 1 t.).

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditorių siekis parduoti bankrutuojančios įmonėms turtą už kuo didesnę kainą, net jei ši kaina gana žymiai didesnė nei įmonės administratoriaus užsakymu nustatė turto vertintojas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie kreditorių nutarimai neteisėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011). Pažymėtina ir tai, jog hipotekos kreditoriai turi interesą, kad jų naudai įkeistas turtas nebūtų siūlomas parduoti už didžiausią kainą, nes tokiu atveju pardavimo procedūra gali užtrukti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjais, kad kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“, turėdami lemiamą balsų daugumą ir balsuodami už savo pasiūlymą, o ne už hipotekos kreditorių pasiūlymus, piktnaudžiavo savo teisėmis, nes tokį kreditorių elgesį (žinant, kad UAB „Gabijos investicijos“ yra UAB „GK Projektai“ akcininkas) galėjo nulemti jų siekis parduoti atsakovo turtą už kuo didesnę kainą, tokiu būdu užtikrinant kreditorių reikalavimų maksimalų patenkinimą. Todėl vien aplinkybė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė parduodamų turto kompleksų kaina pirmose varžytynėse buvo žymiai didesnė, nei turto vertintojo nustatyta rinkos vertė, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog šis nutarimas yra neteisėtas. Taip pat neįrodyta, jog tokiu nutarimu yra pažeidžiami bankrutavusios įmonės kreditorių interesai, nes bankroto procedūros operatyvumo užtikrinimas negali būti priešpastatomas prieš tikslą kuo maksimaliau patenkinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkime buvo balsuojama tik dėl realizuojamo turto kainos pirmose varžytynėse, nurodant, jog turto nepardavus pirmosiose varžytynėse, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, pati savaime taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Akivaizdu, jog nustačius žymiai didesnę parduodamo pirmosiose varžytynėse turto pirminę kainą, buvo tikslinga iš karto nesvarstyti dėl turto pardavimo kainos antrosiose varžytynėse, tokiu būdu paliekant kreditorių susirinkimui laisvę, nepavykus turto parduoti už UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ pasiūlytą kainą, apsispręsti dėl turto pardavimo kainos sumažinimo apimties, organizuojant kitas varžytynes, arba apsispręsti dėl kitokio turto realizavimo. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantai RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ savo atskirajame skunde, įstatymas neįpareigoja kreditorių susirinkimo iš karto nustatyti, kad turtas bus parduodamas dvejose varžytynėse už atitinkamas kainas.

Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog į pirmąsias varžytynes neatvyko nei vienas pirkėjas (71d b. l., 2 t.). Taigi yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaina, nustatyta ginčijamu nutarimu, galėjo būti pernelyg didelė, dėl ko nesusidomėjo nei vienas pirkėjas. Taigi kreditorių susirinkimas, svarstydamas dėl tolesnės atsakovo turto realizavimo tvarkos (taip pat kainos), į šią aplinkybę turėtų atsižvelgti.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialines teises normas, reglamentuojančias aktualius ginčo išsprendimui teisinius klausimus, dėl ko nepagrįstai konstatavo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, neteisėtumą, todėl dėl šios dalies skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta, klausimą išsprendžiant iš esmės – atmetant pareiškėjų skundą pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 10 d. BUAB „GK Projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).     

Dėl bylos dalies, kuria išspręstas nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimas, nutraukimo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisinio pagrindo nutraukti bylos dalį, kuria išspręstas nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimas, nėra.

Vien aplinkybė, kad jau buvo suorganizuotos pirmosios varžytynės ir jos neįvyko (nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas), nesudaro pagrindo nevertinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumo patikrinimo rezultatas turės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo kainų nustatymo antrosiose varžytynėse. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą iš esmės, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias nutraukimo institutą. 

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimtu 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“

Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“ priėmė nutarimą: „Nustatyti administratoriui     4500 Lt be PVM mėnesinį atlyginimą už BUAB „GK Projektai“ administravimą bankroto proceso metu nuo 2013 01 18 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos. Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK Projektai“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 5500 Lt be PVM sumai, tame tarpe atlyginimas administratoriui, nuo 2013 01 18 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų pakeitimo priėmimo dienos. BUAB „GK Projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų poreikį, bet ne daugiau kaip 350 Lt be PVM už vieną darbo valandą“ (24 b. l., 1 t.).

Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, keitimą, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymą Įmonių bankroto įstatymas priskiria bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl minėtų klausimų, yra konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams), ribas. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

ĮBĮ 23 straipsnyje, be kitko, nustatyta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti – t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Kaip matyti iš BUAB „GK Projektai“ 2013 m. sausio 18 d.  kreditorių susirinkimo protokolo, 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“, buvo priimtas toks nutarimas: „Nustatyti administratoriui 4500 Lt be PVM mėnesinį atlyginimą už BUAB „GK Projektai“ administravimą bankroto proceso metu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos. Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK Projektai“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 6300 Lt be PVM sumai, tame tarpe atlyginimas administratoriui, nuo 2013 m. sausio 18 d. iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų pakeitimo priėmimo dienos. BUAB „GK Projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų kiekį, bet ne daugiau kaip 350,00 Lt be PVM už vieną darbo valandą. Išlaidas įmonės auditui, turto įvertinimui bei kita tvirtinti atskirai, kreditorių susirinkimui nusprendus tai atlikti. Išlaidas įmonės dokumentų sutvarkymui tvirtinti atskirai, priduodant archyvą į Kauno savivaldybės archyvą.“ (33 b. l., 1 t.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje           Nr. 2-1780/2013, kuria buvo išspręstas BUAB „GK Projektai“ 2013 m. sausio 18 d.  kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“, teisėtumo klausimas, pripažino, kad bankroto proceso metu faktiškai susiklosčius situacijai, kai atsakovas BUAB „GK projektai“ buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto dar 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi, tačiau įmonės turto pardavimo ar jo perdavimo kreditoriams procedūros iki šiol nėra prasidėjusios, ir remiantis bylos duomenimis, nėra aišku, kada prasidės, ypač įvertinus atsakovui priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų rengimo ir jų tvirtinimo galimybę, yra pagrindas abejoti, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta administravimo išlaidų suma neatitinka ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prasidėjusios atsakovo likvidavimo stadijos metu administratoriaus vykdoma veikla yra minimali, teismuose ginčų nėra ir nebuvo, likusi įvykdyti tik turto pardavimo procedūra, o tol, kol ji prasidės – administratorius kitų pavedimų neturi.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad faktinė situacija iš esmės nepasikeitė, o 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu atlyginimas administratoriui patvirtintas toks pat, padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, yra neproporcingas atliekamam darbui, todėl sprendė esant pagrindui kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis dėl šios dalies apeliacine tvarka nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. 

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, be kitko, atsisakė tenkinti AB DNB banko prašymą patvirtinti jo siūlomą naują administravimo išlaidų sąmatą: „Nuo 2013-01-18 iki 2013-10-10 nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10 000Lt + PVM atlyginimą administratoriui; nuo 2013-10-10 iki įmonės išregistravimo nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 15 000 Lt + PVM atlyginimą administratoriui“. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, be to, AB DNB bankas, teikdamas tokį pasiūlymą, nenurodė jokių motyvų, kodėl prašoma patvirtinti administravimo išlaidų ir administratoriaus suma yra būtent tokia ir pakankama sklandžiai atlikti likusias bankroto procedūras, atitinka pusiausvyrą tarp kreditorių ir administratoriaus interesų.

Nesutikdamas su tokiomis išvadomis, AB DNB bankas atskirajame skunde teigia, kad pagal teismų suformuotą praktiką, išimtinis „įsikišimas“ į kreditorių susirinkimo kompetenciją gali būti pagrįstas, jei nustatomas tam būtinos sąlygos.

Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto procedūrose) ar, panaikinus kreditorių surinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Vėlesnėje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „tuo atveju, kai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo išlaidų klausimu visiškai neatitinka IBI nustatyto reglamentavimo, teismui nedraudžiama, panaikinus tokį nutarimą, priimti sprendimą, nurodant ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatytos lėšos, iš kurių mokamos administravimo išlaidos (IBI 10 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 5 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužes 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Taigi pagal suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio teismo įsikišimas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas) galėtų būti pateisinamas tik išimtinais atvejais, t. y. kai priimti nutarimai yra aiškiai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios ypatingos situacijos (vieno kreditoriaus dominavimo ir jo nesąžiningo elgesio, kelių kreditorių nesąžiningu susitarimu ir pan.) kitokie nutarimai susirinkime ir nebus priimti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1607/2013).

Ginčijamo 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 2-uoju darbotvarkės klausimu, balsų dauguma buvo pritarta tokio paties dydžio administratoriaus atlyginimui, koks buvo nustatytas 2013 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime (24, 33 b. l., 1 t.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad AB DNB bankas kreditorių susirinkime savo pasiūlytos naujos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo neįrodė, t. y. nemotyvavo, kodėl, anot jo, pasiūlyta fiksuota administratoriaus atlyginimo ir kitų išlaidų suma, kuri yra žymiai mažesnio dydžio, nei buvo nustatyta ankstesniu galiojančiu kreditorių susirinkimu nutarimu   (2011 m. liepos 29 d. BUAB „GK Projektai“ kreditorių susirinkime administratoriaus atlyginimas taip pat buvo nustatytas 4500 Lt be PVM dydžio; žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013; CPK 182 str. 2 p.), yra pakankama sklandžiai atlikti likusias bankroto procedūras, sprendžia, jog būtent tai ir galėjo nulemti kreditorių UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ pasirinkimą balsuoti už administratoriaus pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, kuri iš esmės yra panaši, kaip buvo nuspręsta 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime, tokiu būdu užtikrinant tinkamą administratoriaus funkcijų vykdymą.

Banko nurodytos aplinkybės, kad liko tik įvykdyti turto pardavimo procedūrą, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2013 m. sausio 14 d. administratoriui mokėtina atlyginimo suma sudarė 103 630,65 Lt, kad, anot jo, yra vilkinamos bankroto procedūros, patys savaime sudaro prielaidas mažinti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas, bet neįrodo, kad banko pasiūlytas administratoriaus atlyginimas, administravimo išlaidų suma bus pakankami sklandžiai atlikti likusias bankroto procedūras. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad bankroto administratoriaus atlyginimo dydis turi nepažeisti ne tik įmonės, bet ir bankroto administratoriaus interesų, per mažo, objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeidžia bankroto administratoriaus teises; bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013). Šiuo atveju AB DNB bankas kreditorių susirinkime siūlė administratoriui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 10 d. (kai ir buvo priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu) nustatyti maksimalią galimą panaudoti sumą – 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo išlaidoms ir 10 000 Lt + PVM atlyginimą administratoriui, t. y. tokiu būdu pablogindamas administratoriaus padėtį, kas yra neleistina pagal teismų suformuotą praktiką, tuo labiau, kad administratorius kreditorių susirinkime nebuvo išreiškęs pritarimo tokiam banko pasiūlymui.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog kreditoriai  UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ galėjo piktnaudžiauti jiems įstatymu suteikta balsavimo teise ir tokiu būdu vilkinti bankroto procesą. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo patvirtinimo iš naujo per se pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, o nagrinėjamu atveju, apeliacines instancijos teismo vertinimu, dar ir nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog jau šiuo metu galima konstatuoti esant išimtines aplinkybes, dėl ko galima būtų paneigti kreditorių teisę patiems spręsti susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant iš naujo administravimo išlaidų sąmatos keitimo klausimą, privalu atsižvelgti ir į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimai galioja tik ateityje patirtinoms administravimo išlaidoms, taigi kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Šiuo atveju nustatant administravimo išlaidų bendrą sąmatą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo (2013 m. spalio 10 d.) į šią taisyklę nepagrįstai nebuvo atsižvelgta.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu, administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo klausimą pagrįstai perdavė iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, todėl skundžiama teismo nutartis dėl šios dalies paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų    

Pagal byloje esančius duomenis, RUAB „Ranga IV investicijos“ už atsiliepimo į AB SEB banko skundą paruošimą patyrė 8107 Lt išlaidų (88-93 b. l., 2 t.). RUAB „Ranga IV investicijos“ pateikė prašymą iš AB SEB banko priteisti 726,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (88 b. l., 2 t.). Šių išlaidų priteisti iš AB

AB SEB bankas pareikštu skundu buvo pareiškęs du reikalavimus: panaikinti  BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu, ir nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu (104 b. l., 1 t.). Taigi reikalavimų patvirtinti naują sąmatą ir skirti RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ baudą šis bankas teismui nebuvo pareiškęs. Šiuos reikalavimus papildomai pareiškė AB DNB bankas, teikdamas teismui atskirą skundą. Todėl, įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidas RUAB „Ranga IV investicijos“ prašė priteisti tik iš AB SEB banko, o šis bankas nebuvo pareiškęs reikalavimo patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą bei skirti RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ baudą, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad sprendžiant pirmosios instancijos teisme RUAB „Ranga IV investicijos“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad buvo atmesti minėti AB DNB banko reikalavimai.

Apeliacine tvarka patenkinus RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirojo skundo vieną iš alternatyviųjų reikalavimų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pripažintas negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (93 str. 5 d.).

Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartimi nutarus netenkinti AB SEB banko reikalavimo pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu, yra pagrindas iš šio banko kreditoriui RUAB „Ranga IV investicijos“ priteisti 50 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – t. y. 363 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Atmetus AB DNB banko atskirąjį skundą ir iš esmės patenkinus RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirąjį skundą, AB DNB banko apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“ atskirąjį skundą ruošimu, iš priešingos šalies nepriteisiamos (178-180 b. l., 2 t.; CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „GK Projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimą, pažeidė materialinės teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį, kuria buvo nutarta panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti, šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„AB SEB banko ir AB DNB banko skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti BUAB „GK Projektai“ 2013 m. spalio 10 d.  kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimas“, ir šį klausimą perduoti iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.

Priteisti RUAB „Ranga IV investicijos“ naudai iš AB SEB banko 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.“

Likusioje dalyje bankų skundus atmesti.

Teisėjas                                                                                                                                            Donatas Šernas