Civilinė byla Nr. 2A-2379-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21080-2020-4

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.10; 3.3.1.20; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos sporto centrui dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos sporto medicinos centro (toliau – LSMC), kuris reorganizuotas į Lietuvos sporto centrą, laikinos direktorės A. M. 2018 m. spalio 30 d. įsakymu jai teisėtai nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies 10,5 koeficientas; 2) pripažinti, kad LSMC direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu neteisėtai sumažintas ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas; 3) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2018 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti LSMC direktoriaus pavaduotoja. LSMC direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu jai nustatytas 7,8 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestis. Pagal LSMC darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, direktoriaus pavaduotojui gali būti nustatomas nuo 4,32 iki 11,52 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. LSCM direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymu ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas padidintas iki 8,1. Kūno kultūros ir sporto departamento (toliau – KKSD) generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymu E. Š. atleistas LSMC direktoriaus pareigų, nes pasibaigė terminuota darbo sutartis. Ieškovė nuo 2018 m. liepos 3 d. vykdė LSMC direktoriaus funkcijas. KKSD generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 24 d. įsakymu ieškovei pavesta laikinai, kol bus paskirtas LSMC direktorius, atlikti direktoriaus funkcijas. Ieškovė, vykdydama LSMC direktoriaus funkcijas, 2018 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl darbo sutarčių sąlygų pakeitimo“ nuo 2018 m. lapkričio 2 d. septyniems centro darbuotojams, taip pat ir direktoriaus pavaduotojai (sau), padidino pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžius. Ieškovei, kaip LSMC direktoriaus pavaduotojai, nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. KKSD generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu į LSMC direktoriaus pareigas priimtas E. Š. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. LSMC direktorius 2020 m. vasario 28 d. įsakymu ieškovei nustatė 8,1 pareigybinės algos pastoviosios dalies koeficientą, t. y. sumažino nuo 10,5 iki 8,1. Pastaruoju įsakymu pripažintas negaliojančiu LSMC l. e. p. direktorės A. M. 2018 m. spalio 30 d. įsakymas, nes ieškovė, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas, neturėdama teisinio pagrindo (t. y. nesant savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – KKSD – sprendimo, paskyrė sau 10,5 dydžio pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą. Ieškovė nesutiko su 2020 m. vasario 28 d. įsakymu. Ji 2020 m. balandžio 1 d. prašė grąžinti jai 10,5 pareiginės algos koeficientą, bet LSMC direktorius, vadovaudamasis KKSD Vidaus audito 2019 m. rugsėjo 25 d. LSMC veiklos ataskaita, nurodė, kad 8,1 koeficientas ieškovei nustatytas pagrįstai. Ataskaitoje nenurodyta, kokį teisės aktą pažeidė ieškovė, nustatydama direktoriaus pavaduoto pareigybei 10,5 atlyginimo koeficientą. Ieškovė mano, kad įsakymas, kuriuo sumažintas jos atlyginimo koeficientas, priimtas, nes direktorius E. Š. yra  priešiškas ieškovei. Direktorius nepatenkintas, nes LSMC darbuotojai konsultavosi su ieškove dėl profesinės sąjungos steigimo. Be to, LSMC direktorius 2020 m. kovo 9 d. įsakymu patvirtino LSMC darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, juo diskriminuojama ieškovė, jis neatitinka ieškovės einamų pareigų, jai keliamų profesinių reikalavimų, darbo pobūdžio bei krūvio, kitų LSMC darbuotojų darbo užmokesčio dydžio. Pagal aprašą, A ir B lygio darbuotojų darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojų atliekamų darbo funkcijų pobūdžio bei jų atsakomybės laipsnio. LSMC darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal apraše nurodytus kriterijus ir diferencijuojama pagal specialistų lygį (A, B ir C lygio specialistai) (aprašo 5.1–5.6, 9.1–9.3 punktai). LSMC direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu patvirtintame LSMC direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatyta, kad šios pareigybės lygis – A1 (pareigybės aprašymo 3 punktas), pareigybės paskirtis – įstatymų nustatyta tvarka padėti LSMC direktoriui organizuoti ir kontroliuoti įstaigos darbą bei ūkinę finansinę veiklą, užtikrinti LSMC direktoriaus sprendimų ir nurodymų įgyvendinimą, vykdyti LSMC direktoriaus funkcijas, laikinai jam nesant (pareigybės aprašymo 4 punktas). Pareigybės aprašyme taip pat nustatyti ir kvalifikaciniai reikalavimai direktoriaus pavaduotojui: 1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis ar jam prilygintas išsilavinimas); 2) turėti ne mažesnę kaip 1 metų vadovavimo ir administracinio darbo patirtį; 3) žinoti teisinį reglamentavimą, dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos taisykles; 4) gebėti rengti įvairius teisės dokumentų projektus, mokėti kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas ir pasiūlymus, vykdyti ir koordinuoti LSMC direktoriaus įsakymus, nurodymus ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi; 5) žinoti sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros organizavimo principus; 6) žinoti sveikatos teisės ir medicinos statistikos pagrindus; 7) gerai išmanyti kompiuterines informacines sistemas, mokėti gerai dirbti kompiuteriu, mokėti vieną iš Europos Sąjungos kalbų (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu kaip pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu (pareigybė aprašymo 7.1–7.7 punktai). Pareigybės aprašyme nurodytos LSMC direktoriaus pavaduotojo funkcijos: organizuoti ir koordinuoti pavaldžių LSMC skyrių darbą; kontroliuoti, kaip vykdomos užduotys; prižiūrėti ir vertinti pavaldžių darbuotojų atitiktį aktualiems veiklos reikalavimams; kontroliuoti, kaip LSMC padaliniai eksploatuoja jiems priskirtą turtą, pastatus ir inžinerinius tinklus, elektros energijos, šildymo ir vandentiekio įrengimus; užtikrinti Vilniaus skyriuje mokamų medicinos paslaugų teikimą ir už šias paslaugas gautų lėšų apskaitą pagal LSMC patvirtintą tvarką, vykdyti kitas funkcijas (pareigybės aprašymo 8.1–8.18 punktai). Ieškovės darbo užmokestis turi būti nustatytas atsižvelgiant į jai kylančią atsakomybę už atliekamą veiklą. Ieškovei nustatytas 8,1 algos koeficientas mažesnis negu kitų LSMC darbuotojų. Ieškovei nesudarytos sąlygos gauti orų, jos kompetenciją, atliekamas funkcijas, išsilavinimą bei atsakomybę atitinkantį darbo užmokestį. Ieškovė teigia, kad koeficientas sumažintas, nes ji, laikinai eidama direktoriaus pareigas, ėmėsi įstaigos pertvarkos. 2018 m. lapkričio–gruodžio mėn. dėl nustatytų neteisėtų veiklų iš darbo atleistas E. Š., vėliau – gydytojos L. Š. bei L. K., kurios priiminėjo pacientus, nemokamai naudojosi LSMC įranga, pasilikdavo lėšas, gautas iš pacientų. Ieškovė neleido Lietuvos olimpinio sporto centro darbuotojams nemokamai naudotis LSMC paslaugomis. Dėl to kilo pirmieji E. Š. ir ieškovės nesutarimai. Ieškovė diskriminuojama jai mokant mažesnį darbo užmokestį. LSMC direktorius 2020 m. vasario 28 d. įsakymu sumažino tik direktoriaus pavaduotojo (ieškovės) pareiginės algos koeficientą. Ieškovė išskirta iš visų darbuotojų, nesant objektyvaus pagrindo, vadovaujantis nepagrįsta ataskaita, prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams. Ieškovė teigia, kad jos pareiginės algos koeficientas turėtų būti 10,5. Jis atitiktų LSMC darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydį, nebūtų diskriminacinis, būtų mažesnis už LSMC direktoriaus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Ieškovė diskriminuojama. Sutriko ieškovės sveikata. Ieškovė yra persekiojama, darbe patiria stresą ir spaudimą, prieš ją nuteikinėjami kiti darbuotojai. Ieškovė jaudinasi dėl savo darbo, todėl patyrė neturtinės žalos.

3.       Atsakovas atsiliepime prašė civilinę bylą nutraukti, nenutraukus civilinės bylos, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė dėl pareikštų patikslinto ieškinio reikalavimų nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, pareiškė materialiųjų teisinių padarinių nesukeliančius reikalavimus – ieškovė siekia pripažinti faktą, jog ieškovei teisėtai nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Tai nesukels ieškovei teisinių padarinių, nes darbdaviui neatsirastų pagrindas ieškovei mokėti darbo užmokestį pagal kitokį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Ieškovė savavališkai pasididino pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 10,5. KKSD informavus ieškovę, kad jis tokiam įsakymui nepritaria, ieškovė turėjo pasinaikinti įsakymą, bet to nepadarė. Ieškovė nuo 2018 m. birželio 1 d. perkelta į centro direktoriaus pavaduotojo pareigas, jai nustatytas 7,8 pareiginės algos koeficientas. Nuo 2018 m. liepos 2 d. ieškovei nustatytas 8,1 koeficientas. KKSD generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 24 d. įsakymu ieškovei laikinai, kol bus paskirtas LSMC direktorius, pavesta atlikti LSMC direktoriaus funkcijas. LSMC – biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendino KKSD. Pagal LSMC nuostatų 17 punktą KKSD generalinis direktorius nustato LSMC direktoriui pareiginį atlyginimą, jo priedus, jį skatina, skiria drausmines nuobaudas, atleidžia iš pareigų. Ieškovė nuo 2018 m. liepos 24 d. laikinai atliko direktoriaus funkcijas, todėl klausimą dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo (pakeitimo) galėjo spręsti tik KKSD generalinis direktorius. Įsakyme, kuriuo padidintas ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, nenurodytas teisinis pagrindas. KKSD Vidaus audito skyrius atliko auditą dėl ieškovės veiklos atliekant LSMC direktoriaus funkcijas ir pateikė 2019 m. rugsėjo 25 d. audito atskaitą. Joje konstatuota, kad ieškovė, priimdama įsakymą, neteisėtai pasididino sau darbo užmokesčio koeficientą ir padarė žalos LSMC. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės veiklos, laikinai atliekant LSMC direktoriaus funkcijas. Ieškovei, priėmus 2018 m. spalio 30 d. įsakymą, kilo interesų konfliktas, nes ieškovė, laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, priėmė sprendimą, tiesiogiai susijusį su ieškovės privačiais interesais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesutiko laikinai atlikti direktoriaus funkcijų ar, prieš priimant įsakymą, nurodė sąlygą, jog laikinai atliks direktoriaus funkcijas tik tuo atveju, jeigu KKSD generalinis direktorius ieškovei nustatys ne mažesnį kaip 10,5 pareiginės algos koeficientą. Ieškovė, sutikusi laikinai atlikti direktoriaus funkcijas, turėjo teisę reikalauti papildomo apmokėjimo, bet neišreiškė savo valios, nereikalavo, kad jos darbo sutartyje būtų atlikti atitinkami pakeitimai. Ieškovė priėmė ir registravo 2018 m. spalio 30 d. įsakymą, bet jame nurodyta, kad LSMC darbuotoja S. K. įsakymą parengė 2018 m. lapkričio 13 d. Įsakymas parengtas vėliau negu pasirašytas. Tai gali turėti dokumento klastojimo požymių tam, kad ieškovei būtų anksčiau taikomas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pareiginės algos koeficientas (8,1) artimas direktoriaus pavaduotojo pareiginės algos koeficiento ribų vidurkiui, todėl ieškovė nediskriminuojama. Atsakovo direktoriaus įsakymais ieškovei, kaip ir kitiems atsakovo darbuotojams, ne kartą skirti priedai. Be to, atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymu ieškovei paskirta maksimali įstatyme leidžiama 40 proc. pareiginės algos kintamoji dalis. Ieškovė nepaaiškino, kaip direktorius E. Š. buvo nepasitenkintas dėl steigiamos darbuotojų profesinės sąjungos. Darbuotojų profesinė sąjunga įsteigta 2020 m. gegužės 15 d., sėkmingai gyvuoja, profesinės sąjungos nariai konstruktyviai bendrauja su direktoriumi E. Š., kitais padalinių vadovais. Profesinės sąjungos buveinė įregistruota atsakovo valdytose patalpose. Ieškovė nepagrįstai sieja 2020 m. vasario 10 d. pranešimą apie steigiamą profesinę sąjungą ir atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo priėmimo faktus. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, įdarbinusi savo seserį D. B., paskyrė jai 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoką už papildomą darbo krūvį. Be to, ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu skyrė sau priedą, 2018 m. liepos 23 d. įsakymu pati save išleido kasmetinių atostogų. Ieškovės išdėstyti teiginiai dėl neturtinės žalos neįrodyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas netenkino atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą. Teismas įvertino, kad ieškovė pakeitė ieškinio dalyką, bet iš esmės nepakeitė faktinio ieškinio pagrindo. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą, kad jis nustatytų ieškovei koeficientą, kuris atitiktų atsakovo galiojančią darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo atliekamų funkcijų sudėtingumą, aukštą ieškovės kvalifikaciją, didelį atsakomybės lygį ir kuris, ieškovės nuomone, turėtų būti ne mažesnis kaip 10,2–10,5, taip pat reikalavimai pripažinti faktus, jog ieškovei teisėtai nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas ir neteisėtai sumažintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais.

6.       Pagal LSMC nuostatus, patvirtintus KKSD direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu, atsakovas LSMC – biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas (iki reorganizavimo, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d.) įgyvendino KKSD. Pagal nuostatų 17 punktą, KKSD generalinis direktorius nustato centro direktoriui pareiginį atlyginimą, jo priedus, jį skatina, skiria drausmines nuobaudas, atleidžia iš pareigų. Atsakovo darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka nustatyta įstaigos direktoriaus 2018 m. vasario 10 d. įsakymu patvirtintame apraše. Pavaduotojui gali būti nustatomas pareiginės algos pastoviosios dalies 4,32–11,52 dydžio koeficientas, kurį nustato LSMC direktorius įsakymu vadovaudamasis aprašo 4, 8–10 punktais.

7.       Ieškovė, laikinai eidama LSMC direktoriaus pareigas, sau, kaip LSMC direktoriaus pavaduotojai, padidino algos koeficientą. Remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – VSĮDDAĮ) ir LSMC nuostatais, ieškovei, paskirtai laikinai atlikti direktoriaus funkcijas, koeficientą galėjo pakeisti įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t. y. šiuo atveju KKSD generalinis direktorius. KKSD Vidaus audito skyrius 2019 m. rugsėjo 25 d. audito ataskaitoje nustatė, kad ieškovė koeficientą padidino neteisėtai, nelaukdama KKSD atsakymo į raštą, kuriuo paprašė sudaryti galimybę nuo 2018 m. lapkričio 2 d. nustatyti sau, kaip einančiai centro direktoriaus pareigas, 11 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Ataskaitoje minima, kad KKSD informavo, jog laikinas LSMC direktoriaus funkcijų atlikimas nėra laikomas perkėlimu į direktoriaus pareigas, galėtų būti svarstoma skirti tik priemoką.

8.       Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovės atliekamų darbo funkcijų pobūdį, padidino pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, skyrė priemokas. Ieškovė, laikinai eidama LSMC direktoriaus pareigas, neturėdama teisinio pagrindo, pasididino savo pareiginės algos koeficientą iki 10,5, todėl pagrįstai atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu panaikintas 2018 m. spalio 30 d. įsakymas, ieškovei nustatytas 8,1 dydžio algos koeficientas.

9.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės koeficiento sumažinimas yra teisėtas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad LSMC direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymu ieškovei teisėtai nustatytas 10,5 pareiginės algos koeficientas, perteklinis, nes byloje nustatyta, jog ieškovė neteisėtai nusistatė koeficientą.

10.       Ieškovei 10,5 dydžio koeficientas nustatytas neteisėtai, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis sumažintas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė kreipėsi į įstaigos vadovą, prašydama nustatyti didesnį koeficientą, bet vadovas atsisakė jį pakeisti.  Teismas nenustatė, kad ieškovės ir įstaigos direktoriaus E. Š. santykiai konfliktiniai, vadovas būtų priešiškai nusiteikęs prieš ieškovę. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl diskriminacijos.

11.       Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji patyrė neturtinės žalos. Teismas nustatė, jog ieškovės elgesys nebuvo nepriekaištingas, ji, eidama įstaigos vadovo pareigas, neteisėtai pasididino savo darbo užmokesčio koeficientą. Byloje nėra duomenų, kad 8,1 dydžio koeficientas ieškovei nustatytas nepagrįstai. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Teismas nemotyvavo sprendimo, bet perrašė atsakovo rašytinius paaiškinimus. Dėl to teismas pažeidė esminius sprendimo motyvavimo reikalavimus (CPK 268 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis). Teismas neatskleidė bylos esmės.

12.2.                      Pagal LSMC darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, direktoriaus pavaduotojui gali būti nustatomas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 4,32 iki 11,52. 

12.3.                      Teismas neįvertino atsakovo direktoriaus ir atsakovo direktoriaus pavaduotojo atskiros pareigybių darbo užmokesčio nustatymo tvarkos, jų skirtumų ir subjekto, galinčio direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui (ne konkrečiam pareigas einančiam subjektui) nustatyti darbo užmokestį.

12.4.                      Teismas perrašė įstatymų normas, bet neįvertino, kad: 1) biudžetinės įstaigos darbuotojo (taip pat ir direktoriaus pavaduotojo) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato biudžetinės įstaigos vadovas; 2) biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija; 3) ieškovė ne pati sau pasididino koeficientą nuo 8,1 iki 10,5, bet įstaigos vadovas padidino koeficientą įstaigos direktoriaus pavaduotojui; 4) ieškovė ėjo direktoriaus pareigas, todėl turėjo teisę padidinti direktoriaus pavaduotojo algos koeficientą; 5) koeficientai padidinti ne tik direktoriaus pavaduotojui, bet taip pat ir kitiems šešiems darbuotojams, todėl ieškovė nesiekė diskriminuoti kitų darbuotojų.

12.5.                      Ieškovė, laikinai eidama direktoriaus pareigas, padidino iš viso septynių darbuotojų algos koeficientus. Jie padidinti pagal aprašą, nustatyti nemaksimalūs koeficientai.

12.6.                      Sprendime nenurodyta, kuriame teisės akte buvo draudžiama ieškovei, kaip įstaigos vadovei, pakeisti direktoriaus pavaduotojui, kaip darbuotojui, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Civilinėje teisėje taikomas dispozityvumo metodas – leidžiama tai, kas nedraudžiama.

12.7.                      Tik įstaigos vadovo, bet ne kito darbuotojo, algos koeficientą nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Direktoriaus pavaduotojo algos koeficientą nustato ne savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bet įstaigos vadovas. Ieškovė nenustatė savo, kaip vadovės, atlyginimo, bet nustatė darbuotojo – direktoriaus pavaduotojo – algos koeficientą. Tai nedraudžiama.  Tai, kad tuo metu ieškovė buvo direktoriaus pavaduotoja ir laikinai ėjo įstaigos vadovo pareigas, nėra pagrindas pripažinti, kad ji, kaip įstaigos vadovas, pasielgė neteisėtai.

12.8.                      Teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatuodamas, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimas netenka galios, parodo, kad bylos esmė neatskleista. DGK sprendimas netenka galios, nes šalys kreipėsi į teismą. Dėl to DGK sprendimas neįsiteisėjo ir negalioja, nes neįgijo teisinės galios ir netapo vykdytinu.

12.9.                      Atsakovas, panaikino ginčijamą įsakymą, nurodydamas vienintelį motyvą, kad ieškovė pati sau nustatė atlyginimą. Šį motyvą teismas pakartojo sprendime. Kitų priežasčių, kad koeficientas padidintas nepagrįstai, nenurodė nei atsakovas, nei teismas. Teismas pateisino ieškovės, kaip asmens, diskriminavimą. Dėl to pažeista ieškovės konstitucinė teisė į vienodas darbo sąlygas ir vienodas jos, kaip pilietės, teises. Ieškovė diskriminuojama, nes, jeigu koeficientą nustatęs kitas asmuo, tai įsakymas būtų teisėtas.

12.10.                      Teismas nepašalino prieštaravimų, neatliko įrodymų tyrimo. Teismas netyrė ir neanalizavo situacijos, tik nurodė, kad ieškovės ir įstaigos vadovo santykiai nekonfliktiški. Tai neatitinka tikrovės. Jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs įrodymus ir motyvavęs sprendimą, būtų nustatęs, kad negalima naikinti ieškovės priimto įsakymo vieninteliu pagrindu – dėl asmens, kuris jį priėmė. Atsakovas priešiškas ieškovei. Teismas neįvertino to, kad atsakovas sumažino direktoriaus pavaduotojo algos koeficientą iki 8,1.

12.11.                      Teismas neįvertino to, kad: 1) jeigu naikinamas įsakymas nuo jo galiojimo pradžios, tai nereikia iš naujo nustatyti koeficiento, nes galioja buvęs; 2) jeigu, panaikinus įsakymą, nustatytas naujas koeficientas vienintelei ieškovei, kodėl panaikintas visas įsakymas. Panaikintu įsakymu nustatyti koeficientai taip pat ir kitiems asmenims. Teismas nesiaiškino, kitiems asmenims toliau mokama pagal ieškovės priimtu įsakymu nustatytus koeficientus ar ne. Būtų nustatyta, taikomas lygybės principas atsakovo darbuotojams ar ne.

12.12.                      Teismas nevertino taip pat to, kad 2020 m. vasario 20 d. įsakymas priimtas nesilaikant procedūrinių reikalavimų ir pažeidžiant nustatytą tvarką. Nebuvo sprendžiama dėl 2018 m. spalio 30 d. įsakymo teisėtumo.

13.       Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Ieškinio argumentai nenagrinėti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl yra pagrindas nutraukti bylą. Ieškovė kreipėsi į DGK, prašydama įpareigoti atsakovą: 1) nustatyti ieškovei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, atitinkantį galiojančią darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgiant į atsakovo direktoriaus pavaduotojo atliekamų funkcijų sudėtingumą, ieškovės kvalifikaciją, didelį atsakomybės lygį, koeficientas turėtų būti ne mažesnis kaip 10,2–10,5; 2) atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovo direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymu ieškovei teisėtai nustatytas 10,5 algos koeficientas; 2) pripažinti, kad atsakovo direktorius 2020 m. vasario 28 d. įsakymu neteisėtai sumažino ieškovės koeficientą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė DGK ir teisme pareiškė skirtingus reikalavimus. Dėl to ji turėjo pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovė nebegali pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes nuo įsakymų priėmimo praėjo ilgesnis negu trijų mėnesių terminas. Ieškovė žinojo apie priimtus įsakymus.

13.2.                      Ieškovė pareiškė materialiųjų teisinių padarinių nesukeliančius reikalavimus, todėl

13.3.                      Ieškovė nenurodė, kurias nuostatas iš atsakovo paaiškinimų teismas perrašė sprendime. Teismas nurodė motyvus, kurie buvo pagrindas spręsti, kad ieškovė, laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, pasididino darbo užmokesčio koeficientą nuo 8,1 iki 10,5, nors negalėjo to daryti. Tai, kad teismas pritarė atsakovo motyvams, nereiškia, kad galima abejoti, sprendimas atitinka CPK nustatytus reikalavimus ar ne.

13.4.                      Apeliantė neteisingai aiškina teisės aktų normas, susijusias su biudžetinės įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo įgaliojimais nustatyti pavaduotojo pareiginės algos koeficientą. Ieškovė cituoja atsakovo nuostatus, bet nenurodo, kad, pagal nuostatų 17 punktą, KKSD generalinis direktorius nustato atsakovo direktoriui pareiginį atlyginimą, jo priedus, jį skatina, skiria drausmines nuobaudas, atleidžia iš pareigų. Apeliantė laikinai atliko atsakovo direktoriaus funkcijas, todėl tik KKSD generalinis direktorius galėjo spręsti jos pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo klausimą (VSĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalis; LSNC nuostatų 4, 5, 17 punktai). Ieškovė, įsakyme, kuriuo pasididino savo pareiginės algos koeficientą, nenurodė teisinio pagrindo. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pasididino pareiginės algos koeficientą.

13.5.                      Ieškovės 2018 m. spalio 30 d. įsakyme nurodyta, kad keičiamos darbuotojų darbo sutartys. Ieškovės darbo sutartis nepakeista, visą ginčo laikotarpį joje nustatytas 8,1 pareiginės algos koeficientas. Ieškovė, ir kaip darbuotoja, ir kaip darbdavė, negalėjo pasirašyti darbo sutarties pakeitimo. Tai patvirtina, kad ieškovė pasididino pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą.

13.6.                      Ieškovės teiginys, kad ji pasididino ne savo, bet direktoriaus pavaduotojo koeficientą reiškia, kad direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, turi daugiau teisių negu direktorius, nes laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas asmuo gali padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, nuo kurio priklauso jo darbo užmokesčio dydis.

13.7.                      Ieškovės priimtas įsakymas sukėlė privačių interesų konfliktą, neatitiko ieškovės pareigos vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktai, 11 straipsnio 1 dalis). KKSD Vidaus audito skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. ataskaitoje konstatuota, kad apeliantė, priimdama 2018 m. spalio 30 d. įsakymą, neteisėtai pasididino pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir dėl to padarė žalos atsakovui. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą dėl apeliantės veiksmų, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

13.8.                      Byloje nėra duomenų, kad apeliantė nesutiko laikinai eiti atsakovo direktoriaus pareigų, kėlė sąlygą, kad jai būtų nustatytas ne mažesnis negu 10,5 pareiginės algos koeficientas. Teismas teisingai nurodė, kad apeliantė nereikalavo papildomo darbo užmokesčio ar kad būtų pakeista darbo sutartis. Aplinkybė, kad apeliantė laikinai atliko atsakovo direktoriaus funkcijas, nereiškia, jog turėjo būti padidintas pareiginės algos koeficientas.

13.9.                      Apeliantė keitė savo poziciją. Pradiniame ieškinyje apeliantė nurodė, kad pareiginės algos koeficiento padidinimo klausimas suderintas su KKSD generalinio direktoriaus pareigas ėjusia K. T.. Ieškovė nepaaiškino, kodėl įsakymą pasirašė ji, bet ne KKSD generalinė direktorė. KKSD informavo ieškovę, kad nepritaria įsakymui, kuriuo padidintas ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Ieškovė turėjo pasinaikinti nurodytą įsakymą, bet to nepadarė. Patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė, kad įsakymą suderino su steigėjo vadove K. T. ar kitais KKSD atsakingais asmenimis. Ieškovė teigė, kad pakeitė koeficientą ne atsakovo direktoriui, bet direktoriaus pavaduotojui. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės įsakymas priimtas ir registruotas 2018 m. spalio 30 d., bet įsakyme nurodyta, jog atsakovo darbuotoja S. K. šį įsakymą parengė 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. įsakymas parengtas vėliau negu pasirašytas.

13.10.                      Ieškovė nepagrįstai grindžia apeliacinį skundą dispozityviuoju teisės reguliavimo metodu. Atsakovas – biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendino KKSD. Pagal LSMC nuostatų 17 punktą, KKSD generalinis direktorius nustato atsakovo direktoriui pareiginį atlyginimą, jo priedus, jį skatina, skiria drausmines nuobaudas, atleidžia iš pareigų. Sprendžiant pareiginės algos koeficiento nustatymo klausimą turi būti remiamasi imperatyviuoju teisinio reguliavimo metodu. VSĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalyje, LSMC nuostatų 5, 17 punktuose įvardintas subjektas, nustatantis biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, neturėjo teisės pasididinti pareiginės algos koeficiento.

13.11.                      Apeliantė, interpretuodama DGK sprendimą, prieštarauja DK nuostatoms, Kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

13.12.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nebuvo diskriminuojama. Atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo preambolėje nurodytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai, kurių pagrindu priimtas įsakymas. Apeliantė nenurodė motyvų, dėl kurių būtų galima suabejoti įsakymo priėmimo pagrindais. Atsakovas visą laiką laikėsi pozicijos, kad ieškovė negalėjo pasididinti koeficiento. Priėmus 2020 m. vasario 28 d. įsakymą, sustabdytas nepagrįsto 10,5 koeficiento mokėjimas. Apeliantė nenurodė, kaip ji buvo diskriminuojama, panaikinus 2018 m. spalio 30 d. įsakymą. 2020 m. vasario 28 d. įsakyme nurodytas 8,1 koeficientas nepatvirtina, kad apeliantė diskriminuojama. Kitų atsakovo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo klausimai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantė nenurodė, kokie procedūriniai pažeidimai padaryti, priimant 2020 m. vasario 28 d. įsakymą. Pagal atsakovo darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašus, ieškovės 8,1 pareiginės algos koeficientas artimas atsakovo direktoriaus pavaduotojo koeficiento ribų vidurkiui. Ieškovė nenurodė, kodėl turėtų būti nustatytas didesnis koeficientas. Atsakovo įsakymais ieškovei paskirti priedai. Jie nebūtų skiriami, jei ieškovė būtų diskriminuojama.

13.13.                      Ieškovė, priėmusi į darbą savo seserį D. B., skyrė jai 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoką už papildomą darbo krūvį. Ieškovė įsakymų pasiskyrė sau priedą, save išleido kasmetinių atostogų.

13.14.                      Nėra pagrindo perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantė nenurodo, kokia apimtimi ir kokias aspektais byla turėtų būti iš naujo nagrinėjama. Nepateikė motyvų, kad tai negali būti atlikta apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas, ar biudžetinės įstaigos darbuotojas, laikinai vykdydamas įstaigos direktoriaus funkcijas, gali pasididinti savo kaip darbuotojo pareiginės algos koeficientą, negavęs įstaigos dalininko (savininko) sutikimo.

15.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

17.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

18.       Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad būtina iš naujo ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus, nes pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė bylos esmės.

19.       Teisėju kolegija sprendžia, kad apeliantės teiginiai, jog teismas netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus, todėl netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, nepatvirtina būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, apeliantę atstovavo profesionalus teisininkas advokato padėjėjas A. Z., jam suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius paaiškinimus raštu procesiniuose dokumentuose. Be to, apeliantė nurodo, kad visi duomenys pateikti į bylą, neprašo apklausti naujų liudytojų, neprideda naujų įrodymų. Į bylą pateikti šalių procesiniai dokumentai, kuriuose išsamiai aprašytos aplinkybės, pateiktas jų vertinimas, pridėti įrodymai, kuriais šalys grindžia savo argumentus, faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl apeliantės prašymas netenkinamas. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra šiuo konkrečiu atveju atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

20.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo (iki reorganizacijos (2019 m. rugsėjo 30 d.) – Lietuvos sporto medicinos centras) direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu ieškovė priimta dirbti  Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vedėja nuo 2018 m. sausio 2 d. iki bus paskirtas nuolatinis darbuotojas, atrinktas konkurso būdu; ieškovei nustatytas darbo užmokestis, skaičiuojamas pagal pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą 7,0. Tą pačią dieną šalys sudarė terminuotą darbo sutartį, į kurią perkeltos pirmiau nurodytame įsakyme nurodytos sąlygos. 

21.       Atsakovo direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu ieškovė nuo 2018 m. birželio 1 d. perkelta į LSMC direktoriaus pavaduotojos pareigas, jai nustatytas 7,8 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (b. l. 85). Atsakovo direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymu ieškovei nustatytas 8,1 algos koeficientas. KKSD generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 24 d. įsakymu ieškovei pavesta laikinai, iki kol bus paskirtas LSMC direktorius, atlikti LSMC direktoriaus funkcijas ( b. l. 101).

22.       Laikinai atsakovo direktoriaus pareigas ėjusios ieškovės 2018 m. spalio 30 d. įsakymu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. pakeistos septynių atsakovo darbuotojų, taip pat ir ieškovės, kaip direktoriaus pavaduotojos, darbo sutartys ir nustatyti didesni pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (b. l. 83, 100). Ieškovei, kaip atsakovo direktoriaus pavaduotojai, nustatytas 10,5 algos koeficientas. Įsakyme nurodyta, kad jį 2018 m. lapkričio 13 d. parengė S. K..

23.       KKSD generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu į direktoriaus pareigas grąžintas E. Š..

24.       KKSD Vidaus audito skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. LSMC veiklos vertinimo ataskaita, kurioje konstatuota, kad ieškovė, laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, neteisėtai pasididino savo darbo užmokesčio koeficientą, pasiskyrė priemoką už teisines funkcijas ir padarė žalą centrui.

25.       Atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu ieškovei nustatytas 8,1 algos koeficientas, pripažintas negaliojančiu atsakovo direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymas nuo jo pasirašymo dienos (b. l. 83, antras puslapis).

26.       Atsakovo direktoriaus 2018 m. vasario 10 d. įsakymu patvirtintas LSMC darbuotojų atlyginimų apskaičiavimo ir darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – 2018 m. vasario 10 d. aprašas). Pagal 2018 m. vasario 10 d. aprašo 4 punktą įstaigoje darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę. Vadovų pavaduotojui gali būti nustatomas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 4,32 iki 11,52. Atsakovo direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtintas LSMC darbuotojų atlyginimų apskaičiavimo ir darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Atsakovo direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu patvirtintas LSMC darbuotojų atlyginimų apskaičiavimo ir darbo apmokėjimo tvarkos aprašas.

27.       Ieškovė kreipėsi į DGK, prašydama įpareigoti darbdavį: 1) nustatyti darbo užmokesčio koeficientą, kuris atitiktų įstaigoje galiojančią darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgiant į LSMC direktoriaus pavaduotojo atliekamų funkcijų sudėtingumą, turimą kvalifikaciją, atsakomybės lygį ir kuris būtų ne mažesnis negu 10,2–10,5; 2) sumokėti 1 000 Eur neturtinės žalos. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą (b. l. 87–89) (darbo byla Nr. APS-131-11543).

Dėl civilinės bylos nutraukimo

28.       DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis).

29.       Atsakovas teigia, kad ieškovė pareiškė skirtingus reikalavimus darbo ginčų komisijoje ir teisme. Atsakovas daro išvadą, kad ieškovė dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ikiteisminės tvarkos, todėl civilinė byla nutrauktina.

30.       Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad, gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad šios tvarkos nesilaikyta ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, ją nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 39 punktas).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriasi nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos ir šios bylos aplinkybės. Kitoje byloje darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, nes jis praleido DK 220 straipsnyje nustatytą terminą. Šioje byloje ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto termino kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri išnagrinėjo ieškovės ginčą dėl teisės.

32.       Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Dėl darbo ginčo šalies pateiktas ieškinys teismui vertintinas kaip iš naujo inicijuotas ginčas teisme. Pažymėtina, kad ginčo inicijavimas teisme nekeičia ginčo pobūdžio. Darbo byla teisme nagrinėjama vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus.

33.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašė DGK įpareigoti atsakovą: 1) nustatyti ieškovei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, atitinkantį galiojančią darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgiant į atsakovo direktoriaus pavaduotojo atliekamų funkcijų sudėtingumą, ieškovės kvalifikaciją, didelį atsakomybės lygį, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip 10,2–10,5; 2) atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymu ieškovei teisėtai nustatytas 10,5 koeficiento darbo užmokestis; 2) pripažinti, kad atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu ieškovės koeficiento darbo užmokesčio sumažinimas neteisėtas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovė siekia piktnaudžiauti teise ar vilkinti bylos nagrinėjimą, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė patikslino (pakeitė) ieškinio dalyką, bet faktinis pagrindas liko nepakeistas, ieškovės reikalavimai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais įrodymais. Dėl to atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ne teisme nagrinėjimo tvarkos, nustatytos DK 220 straipsnyje.

34.       Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė pareiškė materialiųjų teisinių padarinių nesukeliančius reikalavimus, nes, tenkinus ieškinį,  atsakovui neatsirastų pagrindas mokėti ieškovei kitokį, negu nustatytas 2020 m. vasario 20 d. įsakyme, koeficientą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, tenkinus ieškinį, iškovė galėtų kreiptis į atsakovą dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo. Be to, CPK 417 straipsnyje įtvirtinta, kad pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

35.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nutraukti civilinę bylą.

Dėl direktoriaus teisės nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydį kitiems darbuotojams

36.       Į bylą pateikti LSMC nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti KKSD generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu (b. l. 120, 121). Pagal nuostatų 1 punktą, LSMC – Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga. LSMC – biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondo lėšų (Nuostatų 4 punktas).

37.       LSMC savininkė – valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendina KKSD, kuris koordinuoja ir kontroliuoja LSMC veiklą, tvirtina ir keičia nuostatus, priima sprendimus dėl reorganizavimo ar likvidavimo, buveinės pakeitimo, sprendžia kitus, jos, kaip LSMC savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, kompetencijai priskirtus klausimus (Nuostatų 5 punktas). Pagal Nuostatų 17 punktą, KKSD generalinis direktorius nustato LSMC direktoriui pareiginį atlyginimą, jo priedus, jį skatina, skiria drausmines nuobaudas, atleidžia iš pareigų.

38.       Vadovaujantis Nuostatų 18.6 punktu, Centro direktorius priima į pareigas, atleidžia iš jų Centro darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria jiems drausmines nuobaudas ir pašalpas, suteikia atostogas, siunčia juos į komandiruotes, vykdo kitus darbdavio įgaliojimus personalo valdymo srityje.

39.       Nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad, nesant Centro direktoriaus, jo funkcijas atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas arba kitas Centro darbuotojas, kuriam Centro direktorius yra pavedęs atlikto jo funkcijas.

40.       Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis yra: 1) pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą; 4) premijos (VSĮDDAĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pagal VSĮDDAĮ 5 straipsnio 2 dalį, darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbdavys privalo nustatyti darbo apmokėjimo sistemą ir padaryti ją prieinamą visiems darbuotojams susipažinti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Prieš nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka (prieš nustatant ar keičiant biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija informuoja apie tai jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovus.

41.       VSĮDDAĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais padidintos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, 7 straipsnio 8 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai ir jų dydžiai, 9 ir 14 straipsniuose nurodytos pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka ir procentiniai dydžiai, 10 ir 12 straipsniuose nustatyta priemokų ir premijų skyrimo tvarka, 11 straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, tvarka ir dydžiai. 

42.       Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais (VSĮDDAĮ 7 straipsnio 1 dalis). Biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, išskyrus mokyklų vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, pareiginės algos pastovioji dalis darbo apmokėjimo sistemoje nustatoma pagal šio įstatymo 1 priedą, atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, ir kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Pagal šio įstatymo nuostatas nustatyta biudžetinės įstaigos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) negali viršyti praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 4 vidutinių pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžių (VSĮDDAĮ 7 straipsnio 2 dalis). Pagal VSĮDDAĮ 7 straipsnio 11 dalį, biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis, nustatyta pagal šio įstatymo nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, sulygstama darbo sutartyje. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai, įgijus kvalifikacinę kategoriją ir (ar) pasikeitus kvalifikacinei kategorijai (pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką) arba nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 4 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.

43.       VSĮDDAĮ 10 straipsnyje nustatyti mokėtinų priemokų dydžiai. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė, už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams ir atlikėjams priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 160 procentų nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

44.       Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir LSMC nuostatus, KKSD generalinis direktorius turi teisę nustatyti atsakovo direktoriaus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, o atsakovo vadovas – atsakovo darbuotojų, taip pat ir direktoriaus pavaduotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė buvo priimta dirbti į atsakovo darbovietę ir ėjo atsakovo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pagal 2018 m. vasario 10 d. aprašą, galėjo būti nustatytas 4,32–11,52 LSMC direktoriaus pavaduotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. LSMC direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu ieškovei nustatytas 7,8 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Jis LSMC direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymu padidintas iki 8,1, t. y. ieškovei išdirbus atsakovo direktoriaus pavaduotoja vieną mėnesį.

45.       KKSD generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymu LSMC direktorius E. Š. atleistas iš pareigų, pasibaigus terminuotai sutarčiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tą pačią dieną ieškovei padidintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (iki 8,1). Kitą dieną, t. y. 2018 m. liepos 3 d., ieškovė pradėjo vykdyti LSMC direktoriaus funkcijas. Kadangi LSMC direktoriaus nebebuvo, tai jis nebegalėjo pagal LSMC nuostatų 20 punktą, pavesti Centro funkcijų ieškovei. Dėl to ne Centro vadovas, bet centro dalininkas (savininkas) ieškovei pavedė laikinai vykdyti LMSC direktoriaus funkcijas. Taigi KKSD generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 24 d. įsakymu ieškovei pavesta laikinai, kol bus paskirtas LSMC direktorius, atlikti direktoriaus funkcijas. Ieškovė, laikinai eidama LSMC direktoriaus pareigas, 2018 m. spalio 30 d. įsakymu septyniems centro darbuotojams, taip pat ir sau, kaip direktoriaus pavaduotojai, padidino pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Direktoriaus pavaduotojos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas padidintas nuo 8,1 iki 10,5. Ieškovė, laikinai vykdydama LSMC direktoriaus funkcijas, turėjo teisę spręsti dėl kitų LSMC darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento.

46.       Akcentuotina tai, kad ieškovė, dirbdama LSMC direktoriaus pavaduotoja ir laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, negalėjo spręsti klausimo dėl savo, kaip direktoriaus pavaduotojos, pareiginės algos koeficiento padidinimo. Ieškovė, laikinai vykdė direktoriaus funkcijas ir, norėdama, kad būtų padidintas jos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turėjo kreiptis į KKSD generalinį direktorių, nurodydama koeficiento padidinimo priežastis, pasikeitusias aplinkybes nuo to laiko, kai ieškovei padidintas pareiginės algos koeficientas iki 8,1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VSĮDDAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta, kad už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas, gali būti mokama iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoka. Dėl to aplinkybė, jog ieškovė laikinai vykdė direktoriaus funkcijas, nėra pagrindas padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Pažymėtina, kad KKSD 2019 m. rugsėjo 25 d. LSMC veikos vertinimo ataskaitoje užfiksuota, kad Centro pavaduotoja (ieškovė) 2018 m. spalio 25 d. raštu paprašė Departamento sudaryti galimybę nuo 2018 m. lapkričio 2 d. nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies 11,00 dydžio koeficientą sau, nes ji laikinai ėjo Centro direktoriaus pareigas. KKSD 2018 m. lapkričio 6 d. rašte atsakė atsakovas ieškovei, kad tai, jog darbuotojas laikinai atlieka direktoriaus funkcijas, nelaikoma tuo, kad darbuotojas yra perkeltas į direktoriaus pareigas, bet pavaduotojai galėtų būti svarstoma galimybė skirti priemoką, gavus jos motyvuotą prašymą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nurodytas susirašinėjimas tarnybiniais raštais reiškia, kad iš tikrųjų ieškovė suprato, kad vienu kartu būdama direktoriaus pavaduotoja ir laikinai eidama direktoriaus pareigas, negavusi įstaigos dalininko (savininko) sutikimu, negalėjo padidinti direktoriaus pavaduotojos pareiginės algos koeficiento. Tai, kad, nesant LSMC direktoriaus (ne dėl komandiruotės, ne dėl atostogų, bet dėl to, jog pasibaigė jo terminuotas darbo sutartis), jo funkcijas atliekanti pavaduotoja galėjo padidinti direktoriaus pavaduotojos pareiginės algos koeficientą tik gavusi įstaigos savininko sutikimą, pagrindžia išvada, sistemiškai aiškinant LSMC nuostatų 17 ir 20 punktus bei bendrąsias CK antrosios knygos nuostatas, kuriose reglamentuotos juridinio asmens organų narių pareigos.

47.       Pirmiau nurodyta, kad, pagal Nuostatų 17 punktą, LSMC direktoriaus atlyginimą turėjo teisę nustatyti KKSD (LSMC vienintelio dalininko) generalinis direktorius. Nesant LSMC direktoriaus darbe dėl trumpalaikių ir aiškiai apibrėžtų priežasčių, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas arba kitas Centro darbuotojas, kuriam Centro direktorius yra pavedęs atlikto jo funkcijas. Pasibaigus LSMC direktoriaus darbo sutarčiai, pavedimą laikinai vykdyti direktoriaus funkcijas ieškovei suteikė įstaigos dalininkas. Pažymėtina, kad be darbo teisinių santykių tuo metu ieškovę ir atsakovą siejo viešojo juridinio asmens atstovavimo teisiniai santykiai, nes, ieškovė, pradėjusi vykdyti LSMC direktoriaus funkcijas, veikė kaip LSMC atstovė (viešojo juridinio asmens valdymo organas) pagal įstatymą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.87 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Be to, vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 6 dalimi, juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė yra atsakovo darbuotoja – direktoriaus pavaduotoja. Pasibaigus atsakovo direktoriaus darbo sutarčiai, ieškovė laikinai vykdė atsakovo direktoriaus funkcijas, t. y. ji, būdama darbuotoja tuo pat metu veikė taip pat ir kaip darbdavys (darbdavio valdymo organas). Nors ieškovė nepasirašė savo darbo sutarties, kuria ji priimta dirbti atsakovo direktoriaus pavaduotoja, pakeitimo, kuriuo pasididintų pareiginės algos koeficientą, jos 2018 m. spalio 30 d. priimtas įsakymas įrodo, kad ji pati su savimi sudarė savo darbo sutarties pakeitimą. Tai, kad aptariamas susitarimas sudarytas, patvirtinta taip pat ir ieškovės elgesys – ji priėmė jai išmokėtą darbo užmokestį, paskaičiuotą pagal savo 2018 spalio 30 d. priimtu įsakymu padidintą direktoriaus pavaduotojos pareiginės algos koeficientą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad su kitais darbuotojais, kuriems ieškovė tuo pačiu 2018 m. spalio 30 d. įsakymu padidinto pareiginės algos koeficientus, pasirašė darbo sutarčių pakeitimus, bet, minėta, jog nepasirašė savo darbo sutarties pakeitimo (b. l. 102–105). Taigi ieškovė nesilaikė DK 43 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu. Pirmiau nurodyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 25 d. raštu prašė įstaigos dalininko padidinti jos pareiginės algos koeficientą. Nesulaukusi atsakymo ji 2018 m. spalio 30 d. įsakymu pasididino direktoriaus pavaduotojos algos koeficientą. KKSD 2018 m. lapkričio 6 d. rašte nesutiko padidinti ieškovės pareiginės algos koeficiento, bet, ieškovei toliau vadovaujant LSMC, jai vis tiek mokėtas direktorės pavaduotojos darbo užmokestis pagal padidintą pareiginės algos koeficientą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, supratusi, jog įstaigos dalininkas jai nepadidins direktoriaus pavaduotojos pareiginės algos koeficiento, neatskleidė dalininkui aplinkybės, jog tuo metu ji jau pati nusistatė didesnį direktoriaus pavaduotojos algos koeficientą. Taigi ieškovė ne prieš 2018 m. spalio 30 d. įsakymą neinformavo dalininko, kad ketina pati didinti tuo metu eitos direktoriaus pavaduotojo pareigybės algos koeficientą, nei po nurodytos datos nepranešė įstaigos dalininkui, kad sau pradėjo taikyti didesnį koeficientą. Dėl to ieškovė pažeidė juridinio asmens valdymo organo pareigas vengti situacijos, kai asmeniniai interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir apie tai nepranešė LSMC dalininkui (CK 2.87 straipsnio 3, 5, 6 dalys). Akcentuotina, kad sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui, nebent vėliau šiam sandoriui pritaria juridinis asmuo (CK 2.84 straipsnio 1, 2 dalys).

48.       Ieškovė teigia, kad jos, kaip direktoriaus pavaduotojos, pareiginės algos pastoviosios dalies 10,5 koeficientas nustatytas, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų sudėtingumą, ieškovės turimą aukštą kvalifikaciją, didelį atsakomybės lygį. Ieškovė nenurodė, kaip pasikeitė jos, kaip direktoriaus pavaduotojos, bet ne kaip direktoriaus funkcijas vykdančio asmens, funkcijų sudėtingumas, kvalifikacija, atsakomybės lygis nuo 2018 m. liepos 2 d., dėl ko kilo poreikis padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydį. Tai, kad 2018 m. spalio 30 d. įsakymu nustatytas ieškovės, kaip atsakovo direktoriaus pavaduotojos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis (10,5) pagal leistinas ribas (4,32–11,52), savaime nepagrindžia, jog jis nustatytas teisėtai. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad be įstaigos dalininko (savininko) sutikimo ji neturėjo teisės keisti savo (t. y. direktoriaus pavaduotojos) darbo užmokesčio koeficiento. Sprendžiant dėl biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, darbuotojų darbo užmokesčio, būtina objektyviai įvertinti kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio nustatymo pagrįstumą, šiuo atveju – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydį.

49.       Ieškovė, dirbdama LSMC direktoriaus pavaduotoja ir laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, spręsdama dėl direktoriaus pavaduotojo (savo) darbo užmokesčio, nesilaikė taip pat ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) nuostatų. Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (VPIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (VPIDĮ 2 straipsnio 4 dalis). VPIDĮ straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose įtvirtinta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra; 3) nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti; 4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (VPIDĮ 11 straipsnio 1 dalis).

50.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas ir priimdama 2018 m. spalio 30 d. įsakymą, neužtikrino viešųjų interesų, sukėlė savo asmeninių ir viešųjų interesų konfliktą, nes priimtas įsakymas susijęs su ieškovės privačiais interesais. Priimdama nurodytą įsakymą, ieškovė pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis, neužtikrino skaidraus ir argumentuoto sprendimo, kuriuo būtų nustatytas jos, kaip direktoriaus pavaduotojos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis, priėmimo. Ieškovė teisingai nurodė, kad LSMC direktorius (biudžetinės įstaigos vadovas) turėjo teisę nustatyti LSMC direktoriaus pavaduotojo (biudžetinės įstaigos darbuotojo) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydį. Vis dėlto toks įsakymas negali prieštarauti viešajam interesui ar sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto. Dėl to ieškovė, laikinai atlikdama direktoriaus funkcijas, negalėjo veikti savarankiškai ir spręsti dėl direktoriaus pavaduotojo, kurio pareigas ėjo, pareiginės algos koeficiento dydžio, bet šis koeficientas galėjo būti padidintas tik pritarus KKSD generaliniam direktoriui.

51.       Ieškovė teisingai nurodo, kad civilinėje teisėje vyrauja dispozityvumo principas – leidžiama tai, kas neuždrausta. Byloje nėra ginčo, kad LSMC direktorius turi teisę nustatyti LSMC darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Vis dėlto jis turi vengti asmeninių ir viešojo juridinio asmens interesų, taip pat asmeninių ir viešųjų interesų konflikto bei nepažeisti nurodytos pareigos. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad ieškovė vienu metu buvo ir direktoriaus pavaduotoja ir laikinai vykdė direktoriaus funkcija, todėl neturėjo teisės savarankiškai spręsti direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio klausimo. VPIDĮ įstatyme įtvirtintas draudimas priimti sprendimus, susijusius su privačiais interesais ir asmenine nauda. Šis įstatymas priskirtinas viešosios teisės aktų sričiai, kurioje, priešingai negu teigia, ieškovė, galioja ne dispozityvaus, bet imperatyvaus teisinio reglamentavimo metodas. Dėl to ieškovė nepagrįstai grindžia 2018 m. spalio 30 d. įsakymo priėmimą dispozityviu teisiniu reglamentavimu, nes šiuo atveju pažeistas įstatyme įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, nesiekti asmeninės naudos (VPIDĮ 1 dalies 2, 3 punktai). Ieškovė tokio interesų konflikto galėjo išvengti, prieš priimdama įsakymą dėl koeficientų padidinimo, gavusi įstaigos dalininko pritarimą.

52.       Į bylą pateikta KKSD Vidaus audito skyriaus ataskaita, kurioje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į KKSD, prašydama nuo 2018 m. lapkričio 2 d. nustatyti jai, kaip einančiai LSMC direktoriaus pareigas, 11 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, bet, nesulaukusi atsakymo, priėmė 2018 m. spalio 30 d. įsakymą. KKSD nurodė ieškovei, kad laikinas direktoriaus funkcijų atlikimas nėra perkėlimas į kitas pareigas, bet galėtų būti svarstomas priemokos skyrimo klausimas. Taigi atsakovo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nesutiko, kad būtų padidintas ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, bet ieškovė nepaisė įstaigos dalininko valios. Pažymėtina, kad ieškovė šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas situacijas – paskyrimą laikinai eiti direktoriaus pareigas ir pavedimą laikinai vykdyti direktoriaus funkcijas.

53.       Šioje byloje nesprendžiamas ieškovės, kaip laikinai vykdžiusios LSMC direktoriaus funkcijas, 2018 m. spalio 30 d. įsakymu padidintų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžių kitiems darbuotojams pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė 2018 m. spalio 30 d. įsakymu be teisinio pagrindo, negavusi dalininko pritarimo, pasididino savo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydį.

Dėl bylos esmės atskleidimo ir sprendimo motyvų pakankamumo

54.       Apeliantės nuomone tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodymas, jog teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, DGK sprendimas netenka galios, reiškia, kad bylos esmė neatskleista. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu dėl tokių išdėstytų priežasčių.

55.       DK 229 straipsnyje reglamentuotas darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimas. DK 231 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-70/2019, 8 punktas). Taigi, teismui priėmus sprendimą dėl darbo ginčo, DGK sprendimas netenka galios pagal įstatymą, bet ne pagal teismo sprendimą. Dėl to DK 231 straipsnio 1 dalies nuostatos atkartojimas pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nereiškia, kad teismas vertino DGK sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ar jį peržiūrėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendė šalių ginčą dėl teisės pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus ir teismui pateiktus duomenis.

57.       Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, nes perrašė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

58.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje NR. e3K-3-28-701/2020, 57 punktas).

59.       Iš bylos duomenų nustatyta, šalys teikė teismui procesinius dokumentus, kuriuose grindė savo pozicijas. Teismas, vertindamas kiekvienos šalies pateiktus duomenis, rašytinius paaiškinimus, gali jiems pritarti arba atmesti. Teismo nesaisto nė vienos šalies nuomonė nagrinėjamu byloje klausimu, nes teisėjas, vykdydamas teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymo (Teismų įstatymo straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai aptarė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, įvertino į bylą pateiktus duomenis, vadovavosi kasacinio teismo suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pirmiau šiame sprendime nustatyta, kad ieškovė yra atsakovės direktoriaus pavaduotoja ir laikinai vykdė LSMC direktoriaus funkcijas, todėl galėjo nustatyti kitų šios įstaigos darbuotojų pareiginės algos koeficientus, bet savo, t. y. direktoriaus pavaduotojos koeficientą – tik gavusi įstaigos dalininko pritarimą. Būtina įvertinti tai, kad ieškovė dirbo LSMC direktoriaus pavaduotoja, todėl ji, įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, negalėjo savarankiškai nustatyti savo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra palankus atsakovui, nereiškia, kad jis nemotyvuotas ir į bylą pateikti duomenys neištirti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad būtų pažeisti CPK 185 straipsnyje įtvirtinti įrodymų vertinimo kriterijai.

Dėl ieškovės nediskriminavimo

60.       Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

61.       Lietuva, ratifikuodama Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 111 „Dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje“ (toliau – Konvencija), įsipareigojo skelbti ir vykdyti tokią valstybės politiką, kuri tos šalies sąlygas ir galiojančią tvarką atitinkančiais metodais skatina sudaryti lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes bei lygiateisius santykius, kad taip būtų panaikinta bet kokia šios srities diskriminacija (Konvencijos 2 straipsnis).

62.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo sprendimuose yra pasisakęs, kad diskriminacija – tai atvejai, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (ESTT 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimas byloje Francisco Javier Rosado Santana prieš Consejer?a de Justicia y Administración P?blica de la Junta de Andaluc?a, C-177/10, 65 punktas).

63.       Pagal DK 26 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.

64.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pateisino jos diskriminavimą, nes atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu panaikintas 2018 m. spalio 30 d. įsakymas, nurodant, kad ieškovė pati sau nusistatė atlyginimą, t. y. pasiskyrė 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą.

65.       Pirmiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių 2018 m. spalio 30 d. įsakymu neteisėtai padidintas ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Ieškovė teigia, kad ji diskriminuojama, nes, jeigu jos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą būtų nustatęs kitas asmuo, jis būtų teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad subjekto, turinčio teisę nustatyti biudžetinės įstaigos darbuotojo (ieškovės) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydį, pakeitimas nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 2018 m. spalio 30 d. įsakymu nustatytas pagrįstas ir teisėtas šio koeficiento dydis. Pirmiau nustatyta, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas ir keičiamas, atsižvelgiant į VSĮDDAĮ įstatymo 7 straipsnio 6, 7, 11 dalyse įtvirtintus kriterijus. Be to, 2018 m. spalio 30 d. įsakymo priėmimo metu galiojo darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, nustatyta 2018 vasario 10 d. apraše. Šio aprašo 4 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas LSMC darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas, savarankiškumo lygis, darbo funkcijų įvairovė. Pagal šio aprašo 11 punktą, esant poreikiui įstaigoje įsteigti naują darbuotojo pareigybę arba, jei darbuotojui jau einant pareigas, įvyksta struktūriniai ar organizaciniai pokyčiai, pakinta darbuotojo funkcijų pobūdis ar kvalifikacija arba atsiranda kitų aplinkybių, dėl kurių būtina iš naujo įvertinti darbuotojui nustatytiną pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, darbuotojo tiesioginis vadovas teikia prašymą LSMC direktoriui arba LSMC direktorius, vadovaudamasis aprašu, savo įsakymu nustato pastoviosios dalies koeficientą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo VSĮDDAĮ įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas pagrindas iš naujo nustatyti ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydį (pasikeitė darbuotojų pareigybių skaičius, vadovaujamo darbo patirties ar darbo patirties kriterijai, įgyta ar pasikeitusi kvalifikacinė kategorija). Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, nustatytas 2018 m. spalio 30 d. įsakymu, panaikintas tik dėl to, kad jį nustatė ieškovė.

66.       Į bylą pateiktas atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymas, iš kurio pavadinimo „Dėl direktoriaus pavaduotojo A. M. pastoviosios atlyginimo dalies koeficiento“ matyti, kad sprendžiamas tik ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo pagrįstumas. Pirmiau nustatyta, kad ieškovė pažeidė VPIDĮ nuostatas, spręsdama dėl savo darbo užmokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismas neturėjo aiškintis 2018 m. spalio 30 d. įsakymo galiojimo asmenims, kuriems ieškovė padidino pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nes jie nepareiškė reikalavimų šioje byloje, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas neturėjo teisės spręsti dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Akcentuotina tai, kad aplinkybė, kitiems darbuotojams mokamas 2018 m. spalio 30 d. įsakymu nustatytas didesnis pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas ar ne, neturi reikšmės, nes kiti darbuotojai nevykdė įstaigos vadovo pareigų, nesprendė dėl savo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžių. Ieškovės ir kitų darbuotojų pareigos skirtingos, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi ieškovės ir kitų darbuotojų lygybės principu.

67.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad, panaikinus įsakymą nuo jo įsigaliojimo, nereikia nustatyti iš naujo koeficiento dydžio, nes galioja anksčiau nustatytas. Atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakyme iš naujo nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis sutampa su anksčiau galiojusiu, todėl tai nelaikytina įsakymo trūkumu ar procedūriniu pažeidimu.

68.       Byloje nėra duomenų, kad su ieškove elgiamasi kitaip negu su kitais darbuotojais ar atsakovas siekia su ja susidoroti. Priešingai – į bylą atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantei, kaip ir kitiems atsakovo darbuotojams, mokėti priedai (LSMC direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d., 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. vasario 5 d. įsakymai). Be to, atsakovo direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu ieškovei paskirta maksimali 40 proc. pareiginės algos kintamoji dalis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas ją diskriminuoja palyginus su kitais darbuotojais. Dėl to ieškovės argumentai, susiję su diskriminavimu atmestini kaip nepagrįsti.

69.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, iš esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70.       Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

71.       Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Teismui atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui Lietuvos sporto centrui (kodas 188600743) iš ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.